- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1796-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01164-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės L, UAB L. B.
- Atsakovas
- L. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB L. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „L. B.“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. B. 190,67 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 171,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas vertino, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. B. ieškovei UAB „L. B.“ 190,67 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 17,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (207,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. kovo 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021421 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – telefoną Xiaomi-R. N. 7 64 GB-2286469VF02160, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 13 mėnesių. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 190,67 Eur. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė.
6. Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad atsakovas prievolės pagal sutartį neįvykdė, ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir jį tenkino – iš atsakovo priteisė ieškovei 190,67 Eur negrąžintą nuomos mokestį (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.870–6.873 straipsniai).
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti 171,60 Eur delspinigių, nustatė, kad ieškovė už laiku atsakovo neįvykdytą prievolę paskaičiavo 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos įsiskolinimo sumos. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.
8. Teismas pastebėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1? 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5 – 73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma 171,60 Eur faktiškai siekia skolos sumą 190,67, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, todėl teismas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 17,16 Eur (190,67 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytais netesybų dydžiais.
9. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 procentai), iš atsakovo teismas priteisė byloje mokėtiną 15,00 Eur žyminį mokestį, 68,97 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso 83,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo L. B. 171,60 Eur delspinigius; pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo ieškovei delspinigių sumą nuo 171,60 Eur iki 17,16 Eur. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju aptariamo įstatymo nuostatos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomos VKĮ nuostatos.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Be to, atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Apeliantė pažymi, kad atsakovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
11.3. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Todėl nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo teismas pareikštą ieškinį atsakovui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. kovo 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021421, pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę – telefoną Xiaomi-R. N. 7 64 GB-2286469VF02160, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 13 mėnesių. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 190,67 Eur.
15. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas gera valia savo prievolės neįvykdė. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl plačiau dėl šio reikalavimo dalies nepasisakoma.
16. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad paradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 13 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, su galimybe pasibaigus sutarties terminui įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. O atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui. Todėl ieškovė įgijo teisę į delspinigių atlyginimą, tačiau apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Todėl, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
20. Nors, apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, nepakankamai atsižvelgė į šalių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, pažymėtina, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, VKĮ nuostatas taikant kaip kriterijų, vertinant delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine –komercine veikla, interesus. Sumažindamas ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas – iki 17,16 Eur, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes sutarties šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija VKĮ normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad priteistas delspinigių dydis pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą ir suteikia vienai iš šalių perdėtą pranašumą, kai ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais.
23. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo padidinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
Dėl bylos baigties
24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.