- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-97-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08095-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Atsakovas
- E. Č.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-11-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-1026/2024 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei E. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ir R. R.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo atsakovei E. Č. (toliau – ir atsakovė) pareikšti; 2) priteisti iš atsakovės 12 552,39 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, kad jam, atsakovei ir (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas). Namo pirmajame aukšte yra butas Nr. 1, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Namo antrajame aukšte yra butas Nr. 2, kuris lygiomis dalimis priklauso atsakovei ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė turtą paveldėjo iš A. R., kuris žuvo (duomenys neskelbtini) name įvykusio gaisro metu. Gaisras apgadino namo bendras konstrukcijas ir butų Nr. 1 ir 2 patalpas. Kauno apygardos prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – netinkamas A. R. elgesys su katilinėje esančiais šildymo įrenginiais. Ieškovui priklausantis turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri, įvykį pripažinusi draudiminiu ir atlikusi žalos administravimą, nustatė, kad gaisro padaryta žala namui (atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso dalis namo bendrųjų konstrukcijų/patalpų) ir butui Nr. 1 yra 37 128,29 Eur, o ieškovui padarytos žalos dydis sudaro 24 575,90 Eur. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ neatlygino visos realiai patirtos turtinės žalos, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, palikėjo A. R. įpėdinės, patirtos žalos dydžio ir draudimo bendrovės faktiškai išmokėtos sumos skirtumą 12 552,39 Eur (37 128,29 Eur – 24 575,90 Eur).
3. Ieškovas nurodė, kad trijų mėnesių terminas, per kurį kreditoriai gali pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), ginčo situacijoje baigėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau šio termino praleidimui įtakos turėjo tokios svarbios priežastys, niekaip nepriklausančios nuo paties ieškovo valios: 1) ginčo nekilnojamąjį turtą ir palikėjo prievoles atsakovė paveldėjo 2021-04-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, kuris valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2021-04-29; 2) AB „Lietuvos draudimui“ išvada dėl žalos dydžio pateikta tik 2021-01-29, o draudimo išmoka išmokėta 2021-05-07; 3) ieškovas ikiteisminiame tyrime nedalyvavo ir apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2023-01-11, kai iš kai iš tuometinio savo atstovo (advokato) gavo Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame buvo nurodyta, jog gaisras kilo dėl mirusiojo A. R. aplaidžių veiksmų. Ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2023-07-24, praėjus itin nedideliam laikui nuo aplinkybių apie pažeistas subjektines teises sužinojimo.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta trijų mėnesių senatis, kadangi ieškovas nebuvo aktyvus ir žinodamas, kad buto Nr. 2 bendrasavininkė yra ir R. R., sąmoningai į ją su reikalavimu dėl žalos atlyginimo nesikreipė, siekdamas ateityje sudaryti su ja sandorį, kuris vėliau ir buvo sudarytas. Ieškovas jau nuo 2020 metų lapkričio mėnesio žinojo, kad atsakovė kreipėsi dėl A. R. palikimo priėmimo, o nuo 2021-04-29 žinojo, kad atsakovė tapo buto Nr. 2 paveldėtoja. Ieškovas ne kartą su atsakove buvo kalbėjęs ir bandė ją įtikinėti, jog ši parduotų jai tenkančią buto Nr. 2 dalį. Ieškovas ir po to, kai draudimas išmokėjo jam draudimo išmoką už padarytą turtinę žalą (2021-05-07), vis tiek nesikreipė į atsakovę su reikalavimu atlyginti žalą. Atsakovės vertinimu, ji nebuvo tinkama (ar vienintele) atsakove, nes reikalavimą dėl dalies žalos neatlyginimo ieškovas galėjo nukreipti AB „Lietuvos draudimui“. R. R. buvo buto Nr. 2 savininkė gaisro įvykio metu, todėl ji turtu turėjo rūpintis lygiai taip pat, kaip ir A. R., kas reiškia, jog ji turėjo būti įtraukta atsakove.
5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmojo aukšto butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Su draudėja A. T. buvo susitarta, kad pagal draudimo sutartį bus išmokama ne didesnė sąmatoje nurodyta suma, bet mažesnio dydžio tiesioginės išlaidos – apie 24 000 Eur. Išmokėjus draudimo išmoką, buvo pareikštas regresinis reikalavimas A. R. įpėdinei atsakovei, kuri po derybų 2021-06-21 sumokėjo draudimo bendrovei šiek tiek daugiau nei 14 000 Eur. Regresinio reikalavimo įvykdymo faktas patvirtina, kad atsakovė pripažįsta savo deliktinę atsakomybę kaip kaltojo asmens teisių ir pareigų perėmėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-11-11 sprendimu atnaujino ieškovui praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikšti; ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 12 552,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 646 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybei priteista 21,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo
7. Teismo vertinimu, kreditoriaus reikalavimas kilo ne iš sutartinių teisinių santykių, o iš deliktinės atsakomybės santykių, todėl termino atnaujinimui reikšmingiausias buvo sužinojimo apie palikėjo neteisėtus veiksmus faktas, kuris ir sukūrė prielaidas ieškovui nukreipti žalos atlyginimo reikalavimą į palikimą priėmusį asmenį.
8. Teismas vertinimu, iki susipažinimo su Kauno apygardos prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, konstatuota gaisro kilimo priežastis, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę. Kadangi tuometiniam ieškovo atstovui K. J. nutarimas buvo atsiųstas 2023-01-11, teismas nusprendė, jog laiko tarpas nuo sužinojimo apie savo pažeistą subjektine? teise? iki kreipimosi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nebuvo neproporcingai ilgas, atsižvelgiant į būtinybe? parengti bylą inicijuojantį dokumentą bei surinkti faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kadangi naikinamasis trejų metų terminas ieškinio pateikimo metu (2023-07-24) taip pat nebuvo suėje?s, teismas atnaujino ieškovui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui palikimą priėmusiai įpėdiniai (atsakovei) pareikšti.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
9. Teismas atsakovės argumentus dėl galimos R. R. solidarios atsakomybės atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, jog ieškovo ieškinys pareikštas delikto pagrindu, o, kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. R. gaisro metu nebuvo namuose ir nėra jokių duomenų apie tai, jog ji galėjo turėti kokią nors įtaką gaisro kilimui. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimo teisė dėl atsakovo įtraukimo į bylą priklauso išimtinai ieškovui, o jis už padarytą žalą atsakinga laikė būtent atsakovę.
10. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė, atlygindama draudimui regreso teise padarytą žalą, prisiėmė atsakomybe? kaip A. R. teisių ir pareigų perėmėja, todėl jos versija dėl netinkamo atsakovo tėra gynybine versija.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, žalos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo
1. Teismas nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog žala dėl kilusio gaisro kilo dėl neteisėtų, kaltų skolininko (šiuo atveju velionio A. R., kurio palikimą priėmė atsakovė) veiksmų/neveikimo, kas neabejotinai patvirtina egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir nuostolių. Kadangi tiesioginė žalos priežastis buvo gaisras, sukeltas A. R. veiksmų/neveikimo, esant nustatytoms ir įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246-6.249 straipsniai), teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės, kaip A. R. teisių ir pareigų perėmėjos, priteisė ieškovui 12 552,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
2. Atsakovė E. Č. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-11-11 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo
2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir be pagrindo pripažino, kad jame nurodytą terminą ieškovas praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nekėlė klausimo dėl ieškovo nepakankamų pastangų ar aktyvių veiksmų, siekiant pareikšti ieškinį anksčiau.
2.2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis laikotarpiu nuo 2020-11-20 (Kauno apygardos prokuratūros nutarimo priėmimo diena, kuriuo buvo nustatyta tikėtina gaisro kilimo priežastis) ar nuo 2021-05-07 (draudimo išmokos gavimo) iki 2023-01-11 (kai neva gavo Kauno apygardos prokuratūros nutarimo nuorašą) aktyviais veiksmais stengėsi aiškintis, kokia buvo gaisro kilimo priežastis. Apeliantė pažymi, jog ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė „<...> iki palikimo priėmimo buvo nustatinėjama A. R. mirties priežastis atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatinėjamos gaisro kilimo priežastys ir kt. svarbios aplinkybės <...>“ sudaro pagrįstą prielaidą, kad vis dėlto ieškovas žinojo kas vyksta ikiteisminiame tyrime.
2.3. Gaisro „tikėtiną“ priežastį žinojo ne tik pats ieškovas, bet ir jo močiutė A. O. T. bei jo tėvas J. V. T., kadangi jie, veikdami ieškovo vardu, bendravo su AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Šiems asmenims draudimo siųstuose laiškuose neabejotinai buvo pateikta informacija, kas yra atsakingas dėl gaisro kilimo. Apeliantė pažymi, kad net jai AB „Lietuvos draudimas“ siųstuose laiškuose buvo nurodyta, kad „<...> Dėl kilusio gaisro solidariai atsakingi patalpos, kuriame kilo gaisras, valdytojai <...> “.
2.4. Kad kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.63 straipsnį, nurodo, kad, svarstant praleisto trijų mėnesių termino pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiais įpėdiniams atnaujinimo klausimą, teisiškai svarbu – „įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas“. Šiame kontekste svarbu, kad ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti 12 552,39 Eur žalą, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto Nr. 2 vidutinė rinkos vertė 2022-07-25 buvo įvertintas 12 900 Eur. Kadangi paveldėjo tik ½ dalį palikėjui priklausiusio buto Nr. 2, turto vidutinė rinkos vertė yra 6 450 Eur arba net du kartus yra mažesnė, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Be to, ji draudimo bendrovei yra sumokėjusi 14 208,06 Eur regresinį reikalavimą už ieškovo butui Nr. 1 padarytą žalą.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
2.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas į bylą atsakove neįtraukė R. R., kuriai gaisro kilimo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 buto Nr. 2. AB ,,Lietuvos draudimas“ jai siųstuose laiškuose buvo nurodęs, kad „A. R. ir R. R. yra laikomi žalą padariusiais asmenimis <...> A. R. ir R. R. atsakomybė solidari, kadangi žala padaryta bendrais veiksmais, gaisro židinys buvo šių asmenų valdomose patalpose“.Vertina, kad nepagrįsta teismo išvada, jog R. R. negali būti atsakinga už gaisro metu padarytą žalą vien dėl to, jog tuo metu nebuvo namie. Mano, kad ieškovas jos sąmoningai neįtraukė į bylos procesą, kadangi su ja susitarė, kad ji jo įmonei (duomenys neskelbtini) parduos buto dalį, todėl ieškovas ieškinį pareiškė tik apeliantei, kuri savo buto dalies ieškovui nepardavė.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, žalos bei procesinių palūkanų priteisimo
2.6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), nes ieškovas neįrodė nei žalos dydžio, nei neteisėtų mirusiojo A. R. veiksmų.
2.7. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo pateiktas 2021-05-05 draudimo išmokos apskaičiavimas sudaro 24 575,90 Eur, išmoka gavęs asmuo – J. V. T. kuris net nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad draudimo bendrovė jai atsiųstuose raštuose yra nurodžiusi kitokią informaciją apie išmokėtos žalos dydį, nei teigia ieškovas. Pagal jos turimus duomenis draudimo bendrovė už gaisro metu butui Nr. 1 padarytą žalą iš viso ne J. V. T., o A. O. T. sumokėjo 32 945,85 Eur draudimo išmoką.
2.8. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų mirusiojo A. R. veiksmų, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta tik ,,tikėtina“ gaisro kilimo priežastis (netinkamas A. R. elgesys su katilinėje esančiais šildymo įrenginiais), o neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad mirusiojo veiksmai ar neveikimas galėjo sukelti gaisrą, nebuvo pateikta. Nenustačius mirusiojo A. R. aplaidaus elgesio, lėmusio gaisro kilimą, fakto, priežastinio ryšio tarp mirusiojo veiksmų ir žalos bei kaltės, t. y. neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, palikimą priėmusiai mirusiojo įpėdinei negali atsirasti prievolė atlyginti dėl gaisro padatytos žalos dalį. Tuo labiau, kad ieškovas gavo didesnę išmokos sumą nei teigia pats, kas pagrįstai suponuoja išvadą, jog jis galimai siekia nepagrįsto praturtėjimo apeliantės sąskaita. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl žalos priteisimo, negali būti priteistos ir procesinės palūkanos.
Dėl papildomų dokumentų pateikimo
2.9. Apeliantė paaiškino, kad prisiminė, jog jai AB „Lietuvos draudimas“ atsiųstuose dokumentuose buvo nurodytas faktas, kad jau tuomet ieškovas žinojo, kokie asmenys atsakingi už gaisro metu padarytą žalą ir kad ieškovo močiutei A. O. T. buvo išmokėti 32 945,85 Eur. Todėl apeliantė prašo prie bylos prijungti naujai teikiamus įrodymus, kurie paneigia ieškovo teiginius apie tai, kada jis sužinojo kas yra atsakingas už gaisro padarinius, taip pat patvirtina, kad ieškovas nurodė netikslią draudimo išmokos sumą, kurią jis esą gavo iš draudimo bendrovės.
Atsiliepimas
3. Ieškovas A. T. pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo
3.1. Atsakovės argumentai, kad ieškovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju jo reikalavimas kyla iš deliktinės atsakomybės santykių, todėl termino atnaujinimui reikšmingiausias yra sužinojimo apie palikėjo neteisėtus veiksmus faktas, kuris jam ir sukūrė prielaidas nukreipti žalos atlyginimo reikalavimą į palikimą priėmusį asmenį.
3.2. Ieškovas pažymi, kad jis iki susipažinimo su prokuratūros nutarimu (2023-01-11) neturėjo jokių objektyvių priežasčių manyti, jog turi pagrįstą kreditorinį reikalavimą palikėjo A. R. įpėdinės atžvilgiu. Nors atsakovė ir nebuvo mirusiojo A. R. giminaitė, tačiau juo rūpinosi, padėjo buityje, nuolatos bendravo, todėl priimdama palikimą ji neabejotinai turėjo žinoti apie name kilusį gaisrą, jo padarinius bei tai, jog, nustačius A. R. neteisėtus veiksmus jai, kaip palikėjo teisių ir pareigų perėmėjai, gali kilti prievolė atlyginti nuostolius.
3.3. Atsakovės argumentai, kad patenkinus jo reikalavimą ji neteko paveldėtos buto Nr. 2 dalies, nes jos vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei ieškovo reiškiamas reikalavimas, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė remiasi vidutine rinkos verte 2022-07-25 dienai, kuri neatitinka tikrosios ženkliai didesnės buto Nr. 2 rinkos kainos.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
3.4. Atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos procesą atsakove neįtraukė R. R., nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį sprendimo teisė dėl tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui. Nurodė, kad jis už žalą atsakingu asmeniu laiko būtent atsakovę, kadangi ji yra mirusiojo A. R., dėl kurio neteisėtų veiksmų kilo gaisras ir atsirado žala, teisių ir pareigų perėmėja. Be to, ieškinys pareikštas delikto pagrindu, o, kaip nustatyta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. R. gaisro metu net nebuvo namuose ir nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo turėti įtaką gaisro kilimui. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad ji pripažino AB ,,Lietuvos draudimas“ regresinį reikalavimą atlyginti butui Nr. 1 padarytą žalą ir draudimo bendrovei sumokėjo 14 208,06 Eur.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, žalos bei procesinių palūkanų priteisimo
3.5. Atsakovės argumentai, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio bei neteisėtų mirusiojo A. R. veiksmų, yra nepagrįsti.
3.6. Ieškovas pažymi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys, A. T. paaiškinimai apeie tai, kad katiline? savavališkai įsirengė pats A. R., (duomenys neskelbtini) akto dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kad gaisro kilimo priežastis – krosnių eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, (duomenys neskelbtini) fotolentelėje užfiksuotos išsilydžiusios talpos su galimai degaus skysčio kvapu, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020-11-20 nutarimo duomenys patvirtina, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – gaisras katilinėje, galėjęs kilti nuo netinkamo elgesio su šildymo įrenginiais, o įvykio metu bute Nr. 2 A. R. buvo vienas.
3.7. Nors atsakovė ir kvestionavo minėtuose dokumentuose nurodytą gaisro kilimo priežastį, tačiau CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009-06-26 nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-304/2009). Priešingai, 2024-09-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nei gaisro kilimo priežasties, nei žalos dydžio neginčija (teismo pose?dz?io garso įras?o 01 val. 19 min. 46 sek. – 01 val. 20 min. 50 sek.).
3.8. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors atsakovės turimuose dokumentuose ir nurodyta, jog išmokėta 32 945,85 Eur draudimo išmoka, tačiau 24 575,90 Eur draudimo išmoka buvo skirta namo bei buto Nr. 1 remonto kaštams padengti, o likę 8 369,95 Eur buvo išmokėti A. O. T. jos laikinos gyvenamosios vietos nuomos išlaidoms kompensuoti (netiesioginės išlaidos), kadangi po gaisro butas buvo netinkamas gyventi.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3.9. Ieškovas, susipažinęs su atsakovės prašomais prijungti dokumentais, mano, kad jie neturėtų būti nepriimami, nes: atsakovės iš AB „Lietuvos draudimas“ gauti dokumentai neabejotinai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; teikiant dokumentus siekiama suklaidinti teismą, kadangi jokių atsakovės nurodomų aplinkybių jie negali nei pagrįsti, nei paneigti, nes ginčo tarp šalių dėl išmokėtos bendros sumos nėra ir jos įrodinėti nėra poreikio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atnaujino CK 5.63 straipsnio 1 dalį įtvirtiną terminą kreditoriui (ieškovui) pareiškti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui (atsakovei), tenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Lietuvos draudimas“ jai siųstus laiškus dėl draudimo įvykio, kurie, jos vertinimu, patvirtina faktą, kad jau tuomet ieškovas žinojo, kas yra atsakingi asmenys už gaisro metu padarytą žalą ir kad ieškovo močiutei A. T. buvo išmokėta 32 945,85 Eur draudimo išmoka. Atsakovė nurodo, kad šių įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes apie jų buvimą prisiminė susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
7. Ieškovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad prieštarauja pateiktų naujų įrodymų priėmimui, nes atsakovė minėtus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, teikdama šiuos dokumentus ji tik siekia suklaidinti teismą, kadangi jokių atsakovės nurodomų aplinkybių jie negali nei pagrįsti, nei paneigti.
8. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LAT 2024-01-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21 punktas); ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (LAT 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašomų priimti naujų įrodymo sąsajumą su ginčo dalyku, taip pat tai, kad ieškovas turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, siekdama teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima naujai teikiamus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad ieškovui, atsakovei bei (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Namo pirmame aukšte yra butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, o antrame namo aukšte yra butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklauso atsakovei ir (duomenys neskelbtini).
13. Ieškovas savo nekilnojamąjį turtą įgijo 2014-04-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš A. O. T. Atsakovė savo nekilnojamąjį turtą įgijo 2021-04-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjo iš buvusio savininko A. R.). (duomenys neskelbtini) buto dalį įgijo 2022-07-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš R. R.
14. (duomenys neskelbtini) name kilo gaisras, kurio metu buvo smarkiai apgadintos (sudegė) namo bendros konstrukcijos, butų Nr. 1 ir 2 patalpos ir namų turtas. Gaisro metu žuvo namo antrajame aukšte esančio buto Nr. 2 tuometinis bendraturtis A. R. Tuo metu kita ½ dalis buto Nr. 2 ½ nuosavybės teise priklausė R. R.
15. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios inspektorės 2020-10-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikėtina gaisro kilimo zona yra katilinė. Viena iš pagrindinių versijų yra ta, jog buto savininkas bandė užkurti krosnį naudojant degų skystį, arba netinkamai elgėsi su šildymo įrenginiais. (duomenys neskelbtini) akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta gaisro kilimo priežastis – krosnių eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.
16. Kauno apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje atliktus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei konstatuota, kad „labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – gaisras katilinėje galėjo kilti nuo netinkamo elgesio su šildymo įrenginiais“.
17. Ieškovui priklausantis turtas (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Teismo ekspertas V. S?., atlike?s ekspertinį vertinimą, 2021-01-29 eksperto statinio atstatymo po gaisro ataskaitos išvadoje konstatavo, kad lėšos, kurių reikia namo ir pirmojo aukšto buto gaisro padarinių žalai pašalinti, sudaro 37 128,29 Eur.
18. Remdamasi šia išvada, AB „Lietuvos draudimas“ 2021-05-05 apskaičiavo draudimo išmokos sumą ieškovui, kuri sudaro 24 575,90 Eur, ir ją 2021-05-07 išmokėjo į V. J. T. atsiskaitomąją banko sąskaitą.
19. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ neatlygino visos ieškovo realiai patirtos turtinės žalos, ieškovas 2023-07-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikšti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 12 552,39 Eur žalos atlyginimo (37 128, 29 Eur – 24 575,90 Eur), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-11-11 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, su minėtu teismo sprendimu nesutikdama atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl termino palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams
21. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teises nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Šis terminas inter alia (be kita ko) nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad būtų kuo labiau užtikrintas įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslas (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (LAT 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
23. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (LAT 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).
24. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
25. LAT praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pavyzdžiui įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir panašiai) (LAT 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
26. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio.
27. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (LAT 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
28. Šioje byloje atsakovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujimo ieškovui praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nuamtytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusiojo A. R. palikimą priėmusiai įpėdinei (atsakovei), nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su termino praleidimo priežasčių (ne)svarba ir ieškovo pastangomis, (ne)aktyviais veiksmais siekiant ieškinį pareikšti anksčiau. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės pateiktais argumentais sutinka.
29. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriam reikalavimui mirusiojo A. R. palikimą priėmusiai įpėdiniai (atsakovei) pareikšti, nes šis terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), šį terminą skaičiuojant nuo A. R. mirties momento (duomenys neskelbtini). Ieškinys šioje byloje pareikštas 2023-07-24.
30. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovas prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nurodė, kad šio termino praleidimui įtakos turėjo tokios svarbios priežastys, niekaip nepriklausančios nuo jo valios:
1) turtą ir prievoles atsakovė paveldėjo 2021-04-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, kuris viešame registre išviešintas tik 2021-04-29;
2) AB „Lietuvos draudimui“ išvada dėl žalos dydžio buvo pateikta tik 2021-01-29, o dalis patirtos žalos išmokant draudimo išmoką atlyginta tik 2021-05-07;
3) ieškovas ikiteisminiame tyrime nedalyvavo, todėl apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2023-01-11, kai iš tuometinio savo atstovo (advokato) gavo Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, iš kurio sužinojo, kad gaisras name kilo dėl mirusiojo A. R. aplaidžių veiksmų. Ieškovas ieškinį teisme pareiškė 2023-07-24, praėjus itin nedideliam laikui nuo aplinkybių apie pažeistas subjektines teises sužinojimo.
1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovui praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, svarstant termino atnaujinimo klausimą, reikšmingiausias šioje byloje yra sužinojimo apie palikėjo A. R. neteisėtus veiksmus faktas, kuris ir sukūrė prielaidas ieškovui nukreipti žalos atlyginimo reikalavimą į palikimą priėmusį asmenį (atsakovę).
2. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad įtakos termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimui turėjo tai, jog jis faktą, kad mirusiojo A. R. palikimą priėmė atsakovė, sužinojo tik 2021-04-29, kai šis faktas buvo išviešintas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, o aplinkybę, kad jis turi reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo, sužinojo tik 2021-05-07, kai AB ,,Lietuvos draudimas“ pervedė ieškovo tėvui V. J. T. draudimo išmoką, kurios nepakako visai ieškovo patirtai žalai atlyginti.
3. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatė pagrindo pritarti ieškovo nuodytam argumentui, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2023-01-11, kai iš tuometinio savo atstovo (advokato) gavo Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, iš kurio sužinojo, jog gaisras name kilo dėl mirusiojo A. R. aplaidžių veiksmų.
4. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas jau gaisro kilimo metu (duomenys neskelbtini) žinojo (turėjo žinoti), jog gaisras kilo namo antrajame aukšte (bute Nr. 2), nes, kaip nustatyta šioje byloje, ieškovui nuosavybes teise priklausančiame bute Nr. 1 (pirmajame namo aukšte) nuolat gyveno jo motina A. O. T. Ieškovui taip pat neabejotinai buvo žinomas faktas, kad kilusio gaisro metu žuvo antrajame namo aukšte (bute Nr. 2) gyvenęs A. R., nes šį faktą patvirtino pats ieškovas pateikto ieškinio 22.1 papunktyje nurodęs (,,kadangi iki palikimo priėmimo buvo nustatinėjama A. R. mirties priežastis atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatinėjamos gaisro kilimo priežastys ir kt. svarbios aplinkybės“). Ieškovas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, kodėl jis, žinodamas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, 2021-05-07 gavęs draudimo išmoką, kuri nepadengė visos žalos, taigi, žinodamas, kad jo teisės pažeistos, tokį ilgą laikotarpį nesikreipė ikiteisminio tyrimo instituciją su tikslu operatyviai gauti reikiamą informaciją apie gaisro kilimo priežastis ir galimus kaltus dėl žalos atsiradimo asmenis.
5. Kad ieškovas nebuvo aktyvus siekdamas išsiaiškinti, kas buvo atsakingas už name sukeltą gaisrą, patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad tokios informacijos ieškovas neprašė pateikti ir AB ,,Lietuvos draudimas“, kuri administravo ieškovo turtui padarytos žalos bylą. Apeliantės pateikti AB ,,Lietuvos draudimas“ jai atsiųstų pranešimų turinys rodo, kad 2021-03-02, 2021-05-21, 2021-06-08 pranešimai jai siųsti kaip mirusiojo A. R. įpėdinei, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog draudimo bendrovė turėjo informaciją tiek apie gaisro kilimo priežastis, tiek apie gaisrą sukėlusį atsakingą asmenį. Todėl informacija neabejotinai galėjo būti prieinama ir ieškovui, jei jis būtų ėmėsis aktyvių veiksmų ir prašęs draudimo bendrovės jam pateikti tokią informaciją.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir laikant, jog ieškovas apie gaisrą sukėlusį asmenį sužinojo tik 2023-01-11, jis ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2023-07-24, t. y. daugiau nei dvigubai viršijęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną trijų mėnesių terminą, nors visa reikalinga informacija ieškiniui pareikšti buvo žinoma: faktą, kad mirusiojo A. R. palikimą priėmė atsakovė, ieškovas žinojo nuo priimto palikimo išviešinimo dienos (2021-04-29); kokia yra tiksli patirta žala žinojo jau nuo 2021-05-07, kai draudimo bendrovė ieškovui atlyginimo ne visą jo patirtą žalą; aplinkybę, kad dėl name kilusio gaisro yra atsakingas A. R., ieškovo teigimu, jis sužinojo 2023-01-11.
7. Kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje praleistą terminą kreiditoriam reikalavimui pareikšti, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovo nurodytus argumentus (priežastis), kodėl jis praleido terminą kreditoriniui reikalavimui palikimą priėmusiai įpėdiniai (atsakovei) pareikšti, tačiau visiškai nevertino padarinių, kilsiančių palikimą priėmusiam įpėdiniai (atsakovei), atnaujinus šį terminą, nors tokią pareigą pirmosios instancijos turėjo.
8. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 12 552,39 Eur žalos atlyginimo, atsakovė iš esmės netenka paveldėtos buto Nr. 2 ½ dalies, kadangi jos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis 2022-07-25 dienai buvo 6 450 Eur. Taip pat svarbu pabrėžti aplinkybę, kad atsakovė draudimo bendrovei regreso tvarka yra sumokėjusi 14 208,06 Eur už ieškovo butui Nr. 1 padarytą žalą.
9. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas inter alia (be kita ko) yra nustatytas siekiant apsaugoti įpėdinių interesus, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prieš priimdama palikimą, neturėjo duomenų apie ieškovo turtines pretenzijas mirusiajam A. R., todėl ieškovo kreipimąsis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą bei neįrodžius svarbių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, iš esmės pažeidžia sąžiningos palikimą priėmusios atsakovės teises, teisėtus lūkesčius bei interesus.
10. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiai palikėjai (atsakovei) praleido ne dėl svarbių priežasčių, dėl ko nėra pagrindo termino atnaujinti, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl netinkamų ar ne visų byloje patrauktų atsakovais asmenų, dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)įrodytinumo) nepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikšmės priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį, reglamentuojantį kreditorinių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką bei šį straipsnį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai, nes nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių, atnaujino ieškovui praleistą terminą kreditoriniui reikalavimui pareikšti, dėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
13. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad šioje byloje valstybė patyrė 21,80 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 straipsniai).
16. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismas sudaro 1 283 Eur (283 Eur žyminis mokestis + 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Byloje yra pateikti šias išlaidos pagrindžiantys dokumentai, atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nurodytų dydžių. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
17. Taigi iš ieškovo atsakovei iš viso yra priteisiama 2 283 Eur (1 000 Eur + 1 283 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-11-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo A. T. ieškinį atsakovei E. Č. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti atsakovei E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 283 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 21,80 Eur (dvidešimt vieną eurą 80 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.