- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2-387-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01248-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aerotraining Technics“
- Kategorijos
- 7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aerotraining Technics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei UAB „Aerotraining Technics“ bankroto bylą.
2. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 29 d. duomenimis valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui yra skolinga 3 461,66 Eur. Įsiskolinimas nuolat didėjo nuo 2014 m. 4 ketvirčio. Pagal bendrovės 2016 m. balanso duomenis bendrovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai jau 2016 m. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės – bendrovė turėjo turto už 9 933 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 23 256 Eur. Taikytos priverstinio poveikio priemonės siekiant išsieiškoti skolą buvo neveiksmingos, pagal antstolės B. Č. 2018 m. gegužės 22 d. raštą bendrovė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi darbuotojų, todėl darytina išvada, bendrovė veiklos nebevykdo, nėra pajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir yra nemoki.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Aerotraining Technics“ su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovė nėra nemoki, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės jos į balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2018 m. liepos 31 d. balanso duomenis bendrovės turimo turto vertė siekė 16 385 Eur, skolos – 3 462 Eur, visa ši suma – skola pareiškėjui, kitų skolų bendrovė neturi. Sumokėjus pareiškėjui 800 Eur, skola 2018 m. spalio 31 d. sumažėjo iki 2 662 Eur. Bendrovė bandė, tačiau jai nepavyko, su pareiškėju susitarti dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, dėl to bendrovė turėjo atleisti 6 darbuotojus. Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus tik pareiškėjo naudai. Kitų teisme iškeltų bylų bendrovės atžvilgiu nėra. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pareiškimą pateikė formaliais pagrindais, aiškiai suprasdamas, kad bendrovės finansinė situacija neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
4. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė Civilinės aviacijos administracijai paraišką licencijai orlaivių techninės priežiūros ir remonto veiklai vykdyti. Nors bendrovė pašalino Civilinės aviacijos administracijos atlikto audito metu nustatytus neatitikimus dėl specialių įrankių stokos, licencija neišduodama dėl reikiamos kvalifikacijos darbuotojų nebuvimo, tačiau VSDFV išregistravo bendrovės darbuotojus ir neleidžia įdarbinti naujų, kol nebus sumokėta skola. Pateikusi Civilinės aviacijos administracijai darbuotojų sąrašą (visi pensininkai), bendrovė gavo leidimą juos įdarbinti licencijos gavimo dieną. Tokiu būdu bendrovė lauks licencijos gavimo nedidindama įsiskolinimo pareiškėjui ir, iki gaus licenciją, mokės kas mėnesį ne mažesnę kaip 800 Eur sumą. 2018 m. rugpjūčio 28 d. numatytas sutarties su investuotojais („Avia Era Global Limited“ Anglija) pasirašymas nusitęsė nesukaupus lėšų specialių įrankių įsigijimui. Bendrovės investuotojai patvirtino, kad investuos tik bendrovei turint licenciją ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojus. Bendrovė stengiasi vykdyti veiklą, jos planuojama vykdyti paslauga reikalinga aplink įsikūrusioms įmonėms, Vilniaus aeroklubui, Pasienio policijos aviacijos eskadrilei ir kitiems privatiems orlaivių naudotojams.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bendrovės mokumą, nesiaiškino, ar tarpinio balanso duomenys atspindi realią finansinę padėtį, kiek bendrovė turi realaus turto, kokio dydžio pradelsti įsipareigojimai, nevertino duomenų, iš kurių matyti, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose, antstolės nurodytos informacijos, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Taip pat pažymėjo, jog teismo išvada apie atsakovės finansinės padėties pagerėjimą nėra paremta faktiniais duomenimis – neaišku, kokiu būdu bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. – 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu sugebėjo sumažinti finansinių įsipareigojimų dydį nuo 30 492 Eur iki 3 515,35 Eur, nors skola VSDF biudžetui nebuvo dengiama, o licencija įstatuose numatytai veiklai bendrovei dar nesuteikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Aerotraining Technics“ bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, kad bendrovė turi vieną kreditorių – pareiškėją, turintį 2 662 Eur finansinį reikalavimą. Remdamasis bendrovės pateiktais tarpiniais 2018 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentais teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudaro 19 904 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 17 484 Eur, trumpalaikis turtas – 2 420 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 662 Eur (visa ši suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai), bendrovės grynasis pelnas siekė 22 943 Eur. Pagal 2014 m. gegužės 8 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpio ilgalaikio turto likučius pagal nusidėvėjimo normą, atsakovės ilgalaikio turto vertė – 17 484 Eur, tačiau teismo vertinimu, sąrašas, nesant kitų objektyvių duomenų, nepatvirtina realiai bendrovės turimo ilgalaikio turto vertės ir galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
9. Siekdamas išsiaiškinti prieštaravimus tarp antstolės B. Č. 2018 m. gegužės 22 d. rašto, kuriame nurodyta, jog bendrovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ir atsakovės pateiktų duomenų apie turimą ilgalaikį turtą, teismas įpareigojo antstolę nustatytu terminu pateikti duomenis apie vykdytą priverstinio išieškojimo eigą atsakovės atžvilgiu, pakvietė antstolę kaip liudytoją į 2018 m. lapkričio 12 d. posėdį, tačiau antstolė duomenų nepateikė, į posėdį neatvyko, todėl teismas jai paskyrė baudas ir rėmėsi byloje esančiais įrodymais.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė vis dar neturi licencijos įstatuose numatytai veiklai vykdyti, bendrovės vadovas nenurodė realaus plano ir galimybių dėl skolos sumokėjimo kreditoriui, abejotinos bendrovės galimybės dėl specialistų įdarbinimo ir reikalingos dokumentacijos gavimo veiklai vykdyti, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie bendrovės finansinės padėties pagerėjimą. Įvertinęs tai, kad atsakovė iš esmės nuo 2014 m. 4 ketvirčio negali padengti skolos VSDF biudžetui, duomenų apie realias galimybes padengti šį įsiskolinimą ir vykdyti veiklą byloje nėra, teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Aerotraining Technics“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors teismas nustatė atsakovei palankias aplinkybes dėl atsakovės ilgalaikio turto vertės, skolos pareiškėjui, priėmė šioms išvadoms prieštaraujantį procesinį sprendimą.
11.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realią turimo ilgalaikio turto vertę. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad reali turto vertė ir jo nusidėvėjimas matyti ilgalaikio turto buhalterinėje apskaitoje (ilgalaikio turto kortelėse, pirminiuose apskaitos dokumentuose, pvz., sąskaitose faktūrose), taip pat papildomai pateikė įrodymus – turto nuotraukas. Antstolės B. Č. pateikta informacija apie atsakovės turto nebuvimą nėra teisinio pagrindo remtis, nes jos nurodytus duomenis paneigia į bylą pateikti finansiniai dokumentai, turto nuotraukos ir pačios antstolės neteisėtas, nesąžiningas elgesys, nevykdant teismo įpareigojimų pateikti reikalaujamą informaciją bei neatvykimas į teismo posėdį.
11.3. Teismo išvada, kad atsakovė neatlieka jokių realių veiksmų bendrovei išsaugoti ir nenurodo jokio veiksmų plano, nepagrįsta. Atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. paaiškinimuose buvo nurodžiusi teismui, kad pašalino Civilinės aviacijos administracijos audito metu nustatytus neatitikimus, tačiau licencija neišduodama, nes bendrovė neturi reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Dėl VSDFV draudimo atsakovė negali įdarbinti naujų darbuotojų. Dalį skolos (800 Eur) atsakovė sumokėjo, iki gaus licenciją atsakovės darbuotojai iš pensijų mokės kas mėnesį panašią sumą (nes visi 5 darbuotojai yra kariškiai – pensininkai) ir per kelis mėnesius skola bus padengta. Siekiant išsaugoti bendrovę ir sulaukti investitorių, skola pareiškėjui yra nuolat mažinama ir iki 2018 m. gruodžio 30 d. sumažėjo dar 600 Eur suma. Be to, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad, nutraukus bankroto bylą, investuotojai jau būtų investavę į bendrovę ir skola pareiškėjui jau būtų sumokėta, taip pat buvo pažymėjęs, kad iki 2019 m. balandžio, kai bus skelbiamas naujas konkursas dėl Pasienio aviacijos rinktinės sraigtasparnių aptarnavimo, atsakovė tikisi atsiskaityti su pareiškėju ir gauti licenciją. Bendrovė turi pakankamai turto savo įsiskolinimui vieninteliam kreditoriui padengti, tačiau šis turtas / įranga / įrankiai bus reikalingi bendrovės veiklai, todėl skolą pagal galimybes atsakovė dengia kitais būdais. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl bankroto byla atsakovei negalėjo būti keliama.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės skola pareiškėjui nuolat didėjo, buvo nustatyta, kad bendrovė veiklos nevykdo, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 2017 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą neįrašyti atsakovės darbuotojų duomenų į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą. Atsakovė neturi ne tik darbuotojų, bet ir registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto, licencijos verstis orlaivių ir erdvėlaivių remontu ir technine priežiūra, nevykdo veiklos, negauna jokių pajamų ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
12.2. Atsakovės teiginiai, kad bendrovė turimo ilgalaikio turto vertė siekia 17 484 Eur, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, paremti subjektyviu vertinimu, neatitinkantys rinkos kainos. Nesant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovės pateiktos nuotraukos neįrodo daiktų (stelažų ir įrankių) vertės, taip pat to, jog jie priklauso atsakovei.
12.3. Atsakovės būklė visiškai atitinka tiek faktinį, tiek teisinį įmonės nemokumą, todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai, remdamasis bylos duomenimis, iškėlė atsakovei bankroto bylą. Šiuo metu atsakovės skola pareiškėjui siekia 2 361,66 Eur.
13. Trečiasis asmuo VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „Aerotraining Technics“ bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Apeliantė UAB „Aerotraining Technics“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – kvitą, patvirtinantį 2018 m. gruodžio 30 d. atliktą 300 Eur mokėjimą VSDFV, 2018 m. gruodžio 30 d. bankinio mokėjimo nurodymą VSDFV naudai 300 Eur sumai, kvitą, patvirtinantį 2019 m. vasario 13 d. atliktą 300 Eur mokėjimą VSDFV.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo ribojimas pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir tapti kliūtimi teismui įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindų iškelti bankroto bylą
18. Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ji atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) kreditoriams ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
19. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1263-553/2018). Nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės. Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuriai esant įmonei keliama bankroto byla, t. y. kai nustatoma, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1906-381/2018).
20. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1628-370/2017).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovė turėjo turto už 24 791 Eur, iš kurio 19 420 Eur ilgalaikio turto, 5 371 Eur trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 30 492 Eur, iš kurių 11 081 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 19 411 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, bendrovė patyrė 8 601 Eur nuostolių. Pagal 2018 m. spalio 31 d. tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė turi turto už 19 904 Eur, iš jo 17 484 Eur ilgalaikio turto, 2 420 Eur trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (mokėtini per vienerius metus) sudaro 2 662 Eur, bendrovės grynasis pelnas sudarė 22 943 Eur. Vienintelis apeliantės kreditorius – pareiškėjas, kuriam įsiskolinimas 2018 m. spalio 31 d. siekė 2 662 Eur. Taigi, vertinant finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis apie atsakovės turimą turtą bei pradelstų įsipareigojimų sumą, formaliai atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokumo sąvokos, tačiau, kaip minėta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl bendrovės mokumo turi būti vertinamas atsakovės realiai turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis bei atsakovės galimybės įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
22. Bylos duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Balanse įrašyto ilgalaikio turto vertė grindžiama tik apeliantės vadovo pasirašytu 2014 m. gegužės 8 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpio ilgalaikio turto likučių pagal nusidėvėjimo normą sąrašu (nurodyta vertė 17 484,58 Eur) ir įvairių daiktų, kurie apeliantės teigimu, sudaro bendrovės ilgalaikį turtą, nuotraukomis (el. bylos 1 t., b. l. 115; 119-146). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami sprendžiant dėl į bendrovės tarpinį 2018 m. liepos 31 d. balansą įrašyto turto vertės pagrįstumo. Kaip teisingai pažymėjo ir pareiškėjas, pačios apeliantės sudarytas likučių vertės sąrašas bei nuotraukos neįrodo, jog sąraše bei nuotraukose matomas turtas nuosavybės teise priklauso apeliantei, taip pat nepagrindžia realios šio turto vertės.
23. Iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų 2014-2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog bendrovė kasmet (nuo 2014 m. gegužės 8 d. (nuo įsteigimo) iki 2017 m.) patirdavo nuostolius (2014 m. – 25 067 Lt; 2015 m. – 5 526 Eur; 2016 m. – 3 437 Eur; 2017 m. – 8 601 Eur). Nors apeliantė pateikė teismui tarpinius 2018 m. liepos 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose nurodyta, kad bendrovė gavo 22 943 Eur grynojo pelno, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių šios sumos gavimą. Byloje nėra informacijos, kokios veiklos pagrindu, kokiu būdu šios pajamos gautos, ypač įvertinus tai, kad pati apeliantė neginčija aplinkybės, jog licencija jos įstatuose nurodytos veiklos vykdymui vis dar nėra gauta. Duomenų apie bendrovės turimas pinigines lėšas banko sąskaitose byloje taip pat nėra.
24. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad apeliantė, įrodinėdama, jog vykdo / planuoja vykdyti veiklą ir gauti realias pajamas, remiasi tik deklaratyviais teiginiais. Iš pradžių procesiniuose dokumentuose teigusi, jog ketina pasirašyti sutartį su užsienio investuotojais siekiant įsigyti naujų įrankių orlaivių remontui ir tokiu būdu ištaisyti Civilinės aviacijos administracijos nurodytus trūkumus licencijos gavimui, vėlesniuose procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodo, jog investuotojai investuos į bendrovę tik bendrovei gavus licenciją ir turint reikiamos kvalifikacijos darbuotojus (el. bylos 1 t., b. l. 86-89; 114). Darytina išvada, kad apeliantė savo veiklos vykdymo perspektyvas sieja iš esmės su investicijų gavimu iš investuotojų, tačiau, byloje nesant konkrečių duomenų apie realias bendrovės galimybes gauti investicijas, šie apeliantės teiginiai savaime nepagrindžia, jog šiuo ar ateityje bendrovė realiai vykdys veiklą ir gaus pajamas.
25. Nors byloje nustatyta, kad VSDF biudžetui 2018 m. spalio 18 d. apeliantės vardu sumokėta 800 Eur, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų duomenimis 2018 m. gruodžio 30 d. sumokėta dar 600 Eur, VSDFV informacinės sistemos 2019 m. vasario 12 d. duomenimis bendrovės skola VSDF biudžetui siekė 2 361,66 Eur, o duomenų apie apdraustuosius asmenis nebuvo. Bylos duomenimis apeliantė 2019 m. vasario 13 d. sumokėjo VSDFV dar 300 Eur, tačiau, atsižvelgiant į VSDFV informacinėje sistemoje nurodytą skolos dydį, buvusį 2019 m. vasario 12 d., visa pradelsta skola pareiškėjui nėra padengta. Taigi, nepaisant to, kad dalį skolos apeliantė sumokėjo, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė jau nuo 2014 m. turi įsiskolinimą VSDF biudžetui ir nesugeba šios skolos padengti. Šios bei kitos byloje nustatytos aplinkybės, apeliantės pateikti įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai, dokumentai, kuriais grindžiamas turimas ilgalaikis turtas, apeliantės vadovo paaiškinimai dėl ketinimo gauti licenciją, vykdyti veiklą, įdarbinti atitinkamus darbuotojus ir kt.) nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantė turi turto, vykdo / vykdys veiklą, atitinkamai nepagrindžia ir pajamų, iš kurių galėtų būti įvykdyti įsipareigojimai kreditorei, gavimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad apeliantė iš esmės negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, o tai atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuriai esant bendrovei keliama bankroto byla. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, apeliantei iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.