Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-22 · Administracinė byla Nr. AS-556-59-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
AS-556-59-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556-59/2010Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-181 ir įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iš naujo tirti pareiškėjos skundą dėl VšĮ Molėtų ligoninės A. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti valstybinį medicininį auditą, siekiant įvertinti VšĮ Molėtų ligoninės sveikatos priežiūros specialistų veiksmų teisėtumą jos sutuoktinio A. P. atžvilgiu bei jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. 2009 m. birželio 4 d. gavo Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009 m. gegužės 18 d. ataskaitos Nr. 1A-111(K-26) (toliau – ir Ataskaita) ir 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 4A-113 (K-26) (toliau – ir Sprendimas) kopijas. Pareiškėja apskundė Ataskaitą ir Sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Pareiškėjos nuomone, Komisija 2009 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 2009/03-4R-181 nepagrįstai padarė išvadą, kad Sprendimas ir Ataskaita tiesiogiai nedaro įtakos pacientų, jų interesus atstovaujančių asmenų, teikiančių skundus Inspekcijai dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, teisiniam statusui, nesukuria jiems jokių teisių. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji neginčijo A. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir efektyvumo, bet skundė viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos veiksmus, priskirtus viešajam administravimui, t. y. jai priskirtų kontrolės funkcijų vykdymą – A. P. VšĮ Molėtų ligoninės teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei efektyvumo tyrimą. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos atliktas jos skundo dėl VšĮ Molėtų ligoninės teiktų paslaugų tyrimas, t. y. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė, buvo užbaigtas Inspekcijos sprendimu, skirtu konkrečiam asmeniui ir kurio priėmimu baigta administracinė procedūra, dėl ko Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pažymėjo, kad Komisijos 2009 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-181 neteisėtumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-114/2009 padaryta išvada, jog sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, kurie priimami kontroliuojančioms valstybės institucijoms realizuojant savo teises, numatytas Sveikatos priežiūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, gali būti ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip administraciniai aktai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, skundą Komisijai ji grindė tuo, kad valstybinį medicininį auditą atlikęs Inspekcijos pareigūnas pasirinko netinkamas audito procedūras, sudariusias sąlygas šališko ir neobjektyvaus administracinio sprendimo priėmimui - nepasinaudojo jam suteikta teise netrukdomai patekti į sveikatos priežiūros įstaigą ir betarpiškai apžiūrėti vietoje medicininius dokumentus, tačiau pranešęs ligoninei apie gautą skundą, paprašė pateikti medicininius dokumentus Inspekcijai, neapklausė pareiškėjos, A. P. brolio R. P., apklausė tik kai kuriuos VšĮ Molėtų ligoninės gydytojus. Pareiškėja teigė, jog netinkamų kontrolės priemonių parinkimas sąlygojo tai, kad VšĮ Molėtų ligoninėje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų bei nebuvo taikytos sankcijos. Dėl netinkamų kontrolės priemonių taikymo Inspekcija priėmė neteisingą sprendimą, tuo atimdama galimybę skųsti Sprendimą ir Ataskaitą Komisijai. Pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, neatliko jos kompetencijai priskirtų funkcijų – nenagrinėjo Inspekcijos Sprendimo ir Ataskaitos, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo ir pagrįstumo bei netyrė ir nevertino sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos – Inspekcijos, veiksmų atliekant valstybinį medicininį auditą teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to Komisijos 2009 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-181 yra naikintinas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad Inspekcija pagal kompetenciją, suteiktą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko VšĮ „Molėtų ligoninėje“ 2009-10-17–2008-10-18 pareiškėjos vyrui A. P. teiktų chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, ir 2009 m. gegužės 18 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-111(K-26) bei 2009 m. gegužės 18 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos sprendime Nr. 4A-113 (K-26) padarė išvadą, kad 2009-10-17–2008-10-18 VšĮ Molėtų ligoninėje A. P. chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ataskaitoje ir Sprendime buvo užfiksuoti kiti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, t. y. kad VšĮ Molėtų ligoninė nenustatė organizacinių ir klinikinių kokybės rodiklių, neregistruoja ir neatlieka neatitikčių analizės, tuo įstaigoje nesilaikoma sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 16.7 ir 18.2 punktų reikalavimų. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas Sprendimu buvo įpareigotas laikytis minėtų nuostatų reikalavimų. Pareiškėja skunde Komisijai prašė panaikinti tiek visą Ataskaitą, tiek Sprendimą, ginčijo tik šiuose dokumentuose pateiktą išvadą dėl jos vyrui A. P. suteiktų paslaugų tinkamumo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 2009/03-4R-181 bylą nutraukė ir laikė, kad šis ginčas nepriklauso jos kompetencijai, nes Ataskaita bei jos pagrindu priimamas Sprendimas tiesiogiai nedaro įtakos pacientų, jų interesus atstovaujančių asmenų, teikiančių skundus Inspekcijai dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, teisiniam statusui. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Ši aplinkybė nustatoma vertinant tai, ar panaikinus, pakeitus administracinį sprendimą pasikeistų į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų turinys. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis numato, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos (Valstybinio medicininio audito inspekcija) pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi šiame įstatyme nurodytos sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Pagal įstatymo 58 straipsnio 3 dalį šiame įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Įtvirtinimas, kad sprendimai skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, reiškia ir tai, jog paduodant skundą reikalinga atsižvelgti į Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, tame tarpe ir į aukščiau išaiškintą reikalavimą dėl teisės kreiptis į teismą pagrindų. Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172, 2 punkte nustatyta, jog valstybinis medicininis auditas yra oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūros veiklai, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolė ir ekspertizė. Valstybinio medicininio audito tikslai apibrėžiami Nuostatų 4 punkte. Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuostatų 8 p.). Šios Inspekcijos nuostatai patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154. Nagrinėdamas analogišką administracinę bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vertinant šiuose teisės aktuose apibrėžiamas atsakovo funkcijas, galima prieiti išvadą, jog „inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai“ (LVAT 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003). Atsižvelgdama į šiuos argumentus kolegija minėtoje byloje padarė išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Aukščiau minėta LVAT nutartis buvo paskelbta Administracinių teismų praktikos Nr. 4, o jos išaiškinimais nuosekliai vadovautasi kitose to paties teismo bylose (Nr. A-248-1271-07, Nr. I-2043-142/2008, Nr. I-4186-561/2008, Nr. I-4576-121/2008, I-4186-561/2008, Nr. I-1424-171/2009). Teismas pažymėjo, kad LVAT 2009 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-114/2009 buvo pasisakyta ne dėl asmens teisės skųsti bet kuriuos Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimus, tačiau tik tuos, kuriais Inspekcija atsisako atlikti tyrimą. LVAT 2009 m. vasario 27 d. nutartyje pripažindamas teisę į teisminę gynybą konstatavo, kad pareiškėja ginčija tą Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimo dalį, kuria sveikatos priežiūros įstaigoje buvo atsisakyta taikyti kontrolės priemones, t. y. įvertinti pareiškėjos sveikatos sutrikimo diagnostikos ir gydymo taktikos tinkamumą. Nagrinėjamos bylos atveju tyrimas buvo atliktas, surašyta Ataskaita bei Sprendimas. Tai, kad valstybinės institucijos nepatvirtina praradimus patyrusių asmenų nurodomų aplinkybių, nereiškia, kad keičiasi šių asmenų teisių ir pareigų turinys. Nukentėję asmenys gali imtis bet kokių kitų priemonių įrodymams rinkti, jeigu laiko reikalingu kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuo to, kad VšĮ Molėtų ligoninei būtų pritaikyti sankcijos pareiškėjos padėtis nepasikeistų. Skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad, pareiškėjos nuomone, pagrįstam tyrimui atlikti šiuo metu galima būtų apklausti ją pačią bei A. P. brolį R. P. Pareiškėjos paaiškinimai atsakovui buvo pateikti kartu su skundais, todėl atsakovui buvo žinomi. Daugiau jokių veiksmų, kurie leistų atsakovui atlikti išsamesnį tyrimą šiuo metu, pareiškėja nenurodo. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad jei pareiškėja laiko, jog jos teisės ir pareigos dėl medicinos darbuotojų veiksmų buvo pažeistos, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Komisija visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjos skundo argumentų, kuriais buvo grindžiama teisė kreiptis tiek į teismą, tiek į Komisiją, bei kuriais įrodinėjama, kad Inspekcijos veiksmai, atliekant valstybinį medicininį auditą bei priimant sprendimą, priskirtini viešojo administravimo procedūroms, kuriose pareiškėja, kaip administracinių procedūrų dalyvė, turi atitinkamas teises (turi teisę į nešališką, objektyvų ir visapusišką jos skundo tyrimą, turi teisę būti išklausyta bei siekti, kad būtų apklausti atitinkami asmenys ir pan.).

2. Skunde pareiškėja nekvestionavo A. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, o būtent skundė Inspekcijos, kaip administravimo subjekto, veiksmus vykdant šiai inspekcijai priskirtas kontrolės funkcijas, tiriant jos sutuoktiniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei efektyvumą.

3. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovo Sprendimas ir Ataskaita nesukuria jokių teisių pareiškėjai, kadangi neįvertino skunde nurodyto argumento, jog atsakovas, atlikdamas valstybinį medicininį auditą, kaip administravimo subjektas, taikė netinkamas kontrolės priemones, dėl ko VšĮ Molėtų ligoninė nebuvo taikoma jokių sankcijų. Teismas turėjo ištirti, dėl kokių Inspekcijos pažeidimų buvo skundžiamas šios institucijos sprendimas Komisijai.

4. Pareiškėjos teisę kreiptis į teismą įtvirtina ne tik Konstitucija, bet ir kiti teisės aktai. Pareiškėja savo teisę į teisminę gynybą įgyvendino remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsniu, kuris įtvirtina galimybę Inspekcijos sprendimus ginčyti teisme. Taip pat pareiškėja vadovavosi Inspekcijos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 44 punktu, numatančiu Inspekcijos sprendimų apskundimą Komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje, kuris, atsižvelgiant į šio įstatymo 41 straipsnio nuostatas, taikytinas ir Inspekcijai. Pareiškėjai tokią teisę skųsti Inspekcijos sprendimą teismui bei Komisijai įtvirtina ir ABTĮ 19 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnis, 32 straipsnio 1, 3 dalys.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukti, kaip neteismingą administraciniam teismui.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LVAT formuluojama praktika administracinėse bylose, jog administraciniam teismui gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Inspekcijos Sprendimas nesukelia pareiškėjai neigiamų pasekmių, nepanaikina, nepakeičia jos teisių, jokių papildomų pareigų neprideda, todėl jos interesų nepažeidžia. Inspekcijos Sprendime paminėtos pareiškėjos netenkinančios aplinkybės savaime minėtų neigiamų pasekmių nesukelia, todėl Inspekcijos Sprendimas negali būti skundžiamas administracine tvarka. LVAT 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4), 2007 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-1217/07, kitose administracinėse bylose konstatavo, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas, teikiant dėl to pasiūlymus, sprendimus priimantiems subjektams. Inspekcijos Nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Inspekcija, nenustačiusi pacientui gydymo įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų, neturėjo teisės taikyti kontrolės priemonių. Pareiškėjos argumentas, kad ji skundžia tik Inspekcijos netinkamai taikytas (netaikytas) kontrolės priemones, t. y. kad Inspekcija nepasinaudojo visomis suteiktomis teisėmis tiriant pareiškėjos skundą yra ne kas kita, kaip nesutikimas su Inspekcijos kontrolės išvadomis, kurios, kaip suformuluota LVAT praktikoje, yra viešojo administravimo subjekto nuomonė, išreikšta tam tikru klausimu, kuri jokiu būdu nepažeidžia pareiškėjos teisių. Inspekcija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kad tai, jog valstybinės institucijos nepatvirtina praradimus patyrusių asmenų nurodomų aplinkybių, nereiškia, kad keičiasi šių asmenų teisių ir pareigų turinys. Nukentėję asmenys gali imtis bet kokių kitų priemonių įrodymams rinkti, jeigu laiko reikalingu kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko pareiškėjos vyrui A. P. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę VšĮ Molėtų ligoninėje.

Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ataskaitoje ir jos pagrindu priimtame Sprendime konstatavo, kad 2009-10-17 - 2008-10-18 VšĮ Molėtų ligoninėje A. P. chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ataskaitoje ir Sprendime buvo nurodyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, t. y. kad VšĮ Molėtų ligoninė nenustatė organizacinių ir klinikinių kokybės rodiklių, neregistruoja ir neatlieka neatitikčių analizės, tuo įstaigoje nesilaikoma sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 16.7 ir 18.2 punktų reikalavimų. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui Sprendimu buvo pateiktas privalomas nurodymas.

Pareiškėja skundu Komisijai prašė panaikinti tiek Ataskaitą, tiek Sprendimą, bei įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos skundą dėl VšĮ Molėtų ligoninės A. P. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 2009/03-4R-181 bylą nutraukė ir nurodė, kad šis ginčas nepriklauso jos kompetencijai, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita bei jos pagrindu priimamas sprendimas tiesiogiai nedaro įtakos pacientų, jų interesus atstovaujančių asmenų, teikiančių skundus Inspekcijai dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, teisiniam statusui.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pažymėtina, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėdamas analogiškas administracines bylas (pvz., LVAT 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003, 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1217/07) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teismas pripažino, kad bylos pagal pacientų skundus dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ir bylą nutraukė.

Paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados padarytos ir kitose panašiose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis Nr. AS63-104/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63 – 366/2009, 2009 m. kovo 13 d. nutartis Nr. A756-342/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos minėtose nutartyse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė, kadangi toks skundas yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 101 str. 1 p.). Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius