- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- I-1424-171/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00292-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Irena Paulauskienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno medicinos universiteto
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei ir atsakovės atstovui Vismantui Matului,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno medicinos universiteto klinikos (toliau – KMUK).
Aprašomoji dalis
nustatė
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 11–16) ir patikslintu skundu (b. l. 3–9), kuriuose prašo panaikinti 2009 m. kovo 5 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 2009/03-4R-44 ir įpareigoti atsakovą Valstybinę medicinos audito inspekciją atlikti papildomą tyrimą skunde išdėstytais klausimais.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovė netyrė, ar atsiradusios pasekmės kilo dėl medikų kaltės. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė ištyrė tik patį faktą, tačiau nepasitelkė ekspertų, kad būtų nustatytos sužalojimų pasekmės, sveikatos sutrikdymo mastas ir net nenustatinėjo padarytos žalos ir/ar jos dydžio. Pareiškėja nurodė, kad esant medikų aplaidiems veiksmams, jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią ji vertina 70 000 Lt. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovės išvadoje nustatyti tik gydymo pažeidimai, kuriuos atsakovė vertina, kaip neteisėtus dėl netinkamai pildytų dokumentų gydymo eigoje, tačiau ne dėl aplaidžiai ar nerūpestingai atliktų tam tikrų veiksmų, todėl, pareiškėjos nuomone, ši išvada turės reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimus.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 45–47) nurodė, kad Inspekcija pagal pareiškėjos skundą atliko KMUK jai teiktų ginekologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. 2009 m. sausio 13 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-3(K-271) bei priimtas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas Nr. 4A-4(K-271).
Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji nevertino šlapimo pūslės pažeidimo fakto, atlikdama tyrimą nepasitelkė ekspertų. Pažymėjo, kad siekiant ištirti šią aplinkybę Inspekcija kreipėsi į medicinos specialistę gydytoją akušerę ginekologę D. L..
Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. spalio 20 d. išrašant pareiškėją iš KMUK, jai nurodyta atvykti kontrolinei apžiūrai po 1 mėn., tačiau pareiškėja nepaisė šio gydytojų nurodymo ir atvyko tik praėjus 7 mėn. po operacijos (2006 m. gegužės 9 d.).
Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad kontrolės metu Inspekcija „nekonstatavo medikų kaltės“, „nenustatinėjo padarytos žalos ir/ar jos dydžio“. Atsakovė sutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad teisės aktai Inspekcijai nesuteikia teisės nustatinėti sveikatos priežiūros specialistų kaltę, jos formą bei žalos dydžius.
Atsakovė paaiškino, kad Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama, kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai.
Atsakovė nurodė, kad Inspekcijos Kontrolės ataskaita ir Sprendimas savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 41–42) nurodė, kad Inspekcija nenustatė, jog pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir ne laiku. Tai konstatavo ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.
Skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos sprendimą tenkintinas, kitoje dalyje byla nutrauktina.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėja 2008 m. liepos 29 d. Inspekcijai padavė skundą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 20–23), kuriuo prašė ištirti pareiškėjos skundą dėl KMUK gydytojų veiksmų. 2009 m. sausio 13 d. Inspekcija surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-3(K-271) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 7–10), kurios pagrindu Inspekcija 2009 sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 4A-4(K-271) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 11–12). Pareiškėja 2009 m. vasario 19 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 1–6), kuriame prašė įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą dėl medikų kaltės gydymo procese nustatymo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 2009/03-4R-44 (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 146–149) netenkino pareiškėjos skundo. Šį sprendimą pareiškėja apskundė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėja nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu atmesti jos skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja į Vyriausiąją administracinę ginčų komisiją kreipėsi su skundu, kurio reikalavimas buvo – įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą minimais klausimais, t. y. dėl medikų kaltės gydymo procese. Toks ginčas nepriskirtinas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nes pareiškėja neprašo panaikinti ar pakeisti Inspekcijos priimto sprendimo – tai yra neginčija jo teisėtumo. Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su Institucijos atsisakymu ar vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-17 administracinėje byloje Nr. A4-1910/2006 nustatė, kad teismo veiklos ribas apibrėžia skundo reikalavimai ir motyvai, todėl nagrinėdamas bylą, teismas privalo įsigilinti į reikalavimą, ginčo dalyką, pagrindą ir neperžengti reikalavimo ribų. Tai įpareigoja LR administracinių bylų teisenos įstatymo normų visetas (5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktai, 57 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas, 69, 71, 72 straipsnis, 79 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnio 6 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 5 dalies 1 punktas ir t. t.). Taigi, jei nėra reikalavimo panaikinti konkretaus administracinio akto, nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei teismas neturi teisės jo tirti ir vertinti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai sprendė Inspekcijos 2009-01-13 priimto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo Nr. 4A-4(K-271) teisėtumo klausimą, todėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas naikintinas.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos išvadomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, bylos pagal pacientų skundus dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, ir tokio pobūdžio bylos nutrauktinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1217/07).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byla pagal pareiškėjos skundą Inspekcijai dėl Inspekcijos įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą skunde išdėstytais klausimais, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 102, 127 str.,
nutaria
pareiškėjos I. K. skundą tenkinti dalyje.
Panaikinti 2009 m. kovo 5 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 2009/03-4R-44.
Administracinės bylos dalį, pagal reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą skunde išdėstytais klausimais, nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.