Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-2043-142/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-02-28
Bylos Nr.: I-2043-142/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas: E. K.
Trečiasis asmuo: R. N., Sveikatos priežiūros viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė
Atsakovas: Valstybinė medicininio audito inspekcija

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga

Adm. byla Nr.I-2043-142/08

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 5; 25; 57.1

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius, 2008 m. vasario mėn. 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir pareiškėjos atstovei adv. Kristinai Česnauskienei, atsakovės atstovui Modestui Sriubui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą dėl Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 05 15 sprendimo Nr. 4A-95-559K 3 punkto dalies panaikinimo, atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tretieji suinteresuoti asmenys Sveikatos priežiūros viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė ir R. N..

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 05 15 sprendimu „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ Nr. 4A-95-559K 3 punkte nustatyta, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 2005 07 19 – 2005 10 15 E. K. teikiant ortopedijos traumatologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas buvo pasirinkta tinkama gydimo taktika.

Šalies argumentai

Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti VMAI prie SAM 2007 05 15 sprendimo Nr. 4A-95-559K 3 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 2005 07 19 – 2005 10 15 E. K. teikiant ortopedijos traumatologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas buvo pasirinkta tinkama gydimo taktika, ir įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį auditą.

Paaiškina, kad 2005 07 19 griūdama susižeidė kairią ranką, todėl greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinkinę ligoninę. Gydytojas ortopedas traumatologas paskyrė atlikti kairiojo riešo dviejų krypčių rentgenogramas. Pareiškėjai buvo nustatytas stipinkaulio tipinės srities lūžimas su kampinė dislokacija ir ylinės ataugos atskilimas. 2005 07 19 pareiškėjai vietinėje nejautroje buvo atlikta repozicija ir kairioji ranka įmobilizuota į gipso langetę. Pareiškėja mano, kad rankos įmobilizacija buvo atlikta netinkamai, nes ranka buvo beveik laisva, be to ranką labai skaudėjo. 2005 07 19 pareiškėja buvo paprašyta pasirašyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigos lape. Tik vėliau ji sužino, kad pasirašė, jog jai suprantama forma paaiškinant specialius medicinos terminus buvo išsamiai išaiškinta apie jos sveikatos būklę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo būdus, galimus gydymo rezultatus, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos gydymo rezultatams bei pasekmėms, atsisakius gydymo. Pareiškėja teigia, kad iš tikrųjų jai nebuvo nurodyta, su kokiomis konkrečiomis komplikacijomis ji gali susidurti. Pareiškėja teigia, kad ši aplinkybė nurodyta ir VMAI 2007 05 15 ataskaitoje Nr. 1A-93-559K. Pareiškėja aiškina, kad pirminio vizito metu sužinojusi, jog jai lūžusi ranka, manė, kad visai logiška, jog pasirinktas gydymo būdas, t.y. rankos imobilizvimas į langetę, padės pasveikti. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturi medicininių žinių, todėl ji negalėjo numatyti apie šio gydymo neigiamas pasekmes ar neefektyvumą.

Paaiškina, kad pas gydytoją atvyko jo nurodytą dieną – 2005 07 25. Informavo, kad jai negerėja, vis labiau stiprėja skausmai, be to, langetė labai nestabili. Taip pat pasakė, kad jai skauda ir kairė koja. Pirminio apsilankymo metu ji to nesakė, nes esant labai stipriam rankos skausmui, kojos skausmo ji nesureikšmino. Gydytojas paskyrė atlikti kairės kojos kelio ir čiurnos rentgenogramą, tačiau lūžių nenustatė, imobilizavo kairio kelio sąnarį.

2005 07 25 gydytojas paskyrė atlikti kairio kelio riešo kontrolinę rentgenogramą ir perdėjo kairio riešo langetę. Ji nuolat sakė, kad jai ranką labai skauda, ranka buvo patinusi, tačiau į pareiškėjos nusiskundimus gydytojas nekreipė dėmesio ir atidžiau kairės rankos riešo ir jos rentgenogramos neapžiūrėjo. Pareiškėja mano, kad jau tuo metu gydytojas privalėjo pastebėti atskilimą, kaulo išjudėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad tas faktas, jog 2005 07 25 jai buvo perdėta kairiojo riešo langetė, patvirtina faktą, jog jau pirminio vizito metu jai buvo suteiktos nekvalifikuotos medicininės paslaugos. Logiška daryti išvadą, kad dėl to atsirado tolesnės pasekmės – kaulo išjudėjimas. Medicininio audito inspekcija šioje dalyje visiškai nevertino gydytojo darbo kvalifikuotumo ir neaptarė 2007 07 25 rentgeno nuotraukos. Pareiškėjos manymu, rentgeno nuotrauką turėjo apžiūrėti ir įvertinti specialistas.

2005 08 03 pareiškėja vėl atvyko pas gydytoją, šis paskyrė atlikti kontrolinę kairio riešo sąnario dviejų krypčių rentgenogramą. Gydytojas pasakė, kad kaulas išjudėjo, kad ranka bus tik deformuota, bet riešo sąnario judesiai bus geri. Riešo imobilizacija buvo tęsiama. Gydytojas neinformavo pareiškėjos apie pakartotinės lūžio repozicijos būtinybę, apie galimas pasekmes, jeigu tai nebus atlikta. Pareiškėja teigia, kad įrašas asmens kortelėje, jog ji buvo informuota, atsirado nežinomomis aplinkybėmis. Nėra ir tai patvirtinančio pareiškėjos parašo, todėl toks įrašas yra niekinis.

Pareiškėja dėl medicininės asmens kortelės įrašų klastojimo kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto prokuratūros vyriausiąjį prokurorą. Nors procesinis sprendimas nepriimtas, tačiau, pareiškėjos manymu, tai nesaisto audito inspekcijos dėl ligos istorijos įrašų, gydytojo darbo kvalifikacijos vertinimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad gydytojo 2005 10 30 išraše iš medicininių dokumentų prie 2005 08 03 vizito visiškai nefiksuota itin svarbi gydymo proceso aplinkybė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta repozicijos būtinybė ir galimos atsisakymo pasekmės. Minėtas išrašas patvirtina, kad įrašas iš tikrųjų buvo padarytas ne 2005 08 03, o vėliau, kai gydytojas sužinojo apie pareiškėjos gydymą kitoje medicinos įstaigoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja aiškina, kad jos teiginius dėl įrašo patvirtina ir tas faktas, jog pareiškėją pas tą patį gydytoją vėliau lankėsi dar du kartus – 2005 08 31 ir 2005 09 20, bet gydytojas pakartotinai nesiūlė atlikti repoziciją, tuo tarpu jos sveikatos būklė negerėjo.

2005 08 31 gydytojas nuėmė langetę ir pasakė, kad kairysis riešas apstingęs, bei nurodė, kad pareiškėjai tikslingas fizioterapinių procedūrų kursas. Pareiškėja neturi medicinių žinių ir negalėjo revizuoti gydytojo pasirinktos taktikos ar veikti savo nuožiūra. Fizioterapijų metu pareiškėja juto didelį skausmą, jautė, kad jai procedūros ne tik nepadeda, bet ir kenkia. Tam pritarė ir darbuotojos, atlikusios procedūras.

2005 09 20 pareiškėja atvyko pas gydantį gydytoją ir išdėstė savo abejones dėl procedūrų, informavo, kad jai labai skauda ranką, riešas sutinęs. Labiausiai ją baugino tai, kad ji negalėjo judinti pirštų. Ir tuo atveju gydytojas neinformavo pareiškėjos, nesiūlė daryti pakartotinę repoziciją, nenurodė, kokios repozicijos neatlikimo pasekmės. Gydytojas pasiuntė pareiškėją konsultacijai reabilitologui ir teigė, kad jai tikslinga tęsti fizioterapines procedūras. Pareiškėjos sveikata vis blogėjo, todėl ji kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo nukreipta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Pareiškėja buvo Kauno medicinos universiteto klinikose, I Traumatologiniame skyriuje, stacionare 2005 10 10 – 2005 10 15. Čia jai nustatė, kad blogai sugijo kairio riešo lūžis, kad yra kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos atitrūkimas, todėl 2005 10 11 pareiškėjai buvo atlikta kairės rankos riešo operacija. Šios operacijos metu pareiškėjai buvo ištaisyta rankos deformacija.

Nežiūrint to, pareiškėjos rankos skausmai tęsėsi, 2006 04 25 ji vėl buvo paguldyta į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur buvo nustatyta diagnozė – kairiojo alkūninio nervo potrauminė neuropatija, kairiojo alkūnkaulio svetimkūniai. 2006 04 28 vėl atlikta operacija. Pareiškėja teigia, kad liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol.

Pareiškėja aiškina, kad jeigu gydęs ją gydytojas būtų tinkamai suteikęs paslaugas, tinkamai paaiškinęs visas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjos apsisprendimui, ji būtų tinkamai įvertinusi pasiūlymą atlikti pakartotinę lūžio repoziciją ir būtinai būtų su tuo sutikusi.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad VMAI kontrolę atliko nepilnai ir neobjektyviai, todėl VMAI ataskaita negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėja aiškina, kad LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 4 d. reglamentuoja, jog pacientas savo sutikimą gydytis turi atšaukti raštu. Pareiškėja teigia, kad tai yra esminis jos teisės išreikšti valią gydytis ar ne pažeidimas. Pareiškėja taip pat remiasi šio įstatymo 14 str. nuostatomis ir teigia, kad ją gydantis gydytojas buvo nerūpestingas ir nepakankamai apdairiai veikė teikdamas pareiškėjai gydymo paslaugas. Tai turėjo sunkias pasekmes.

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad jai buvo suteiktos nekvalifikuotos paslaugos, taikyta netinkama gydymo taktika, po to, kai išaiškėjo, kad yra išjudėjęs kaulas, dėl to ji prarado sveikatą ir patyrė didelį stresą, nepatogumus ir išgyvenimus.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus. Dėl pareiškėjos teisės ginčyti Valstybinio medicininio audito inspekcijos ataskaitos pagrindu priimtą sprendimą, pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 12 20 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS/14-612/07, kurioje LVAT pasisakė, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę ginčyti tiek VMAI ataskaitą, tiek jos pagrindu priimtą sprendimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji, kaip tai nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str., jau kreipėsi į Viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę dėl žalos atlyginimo, gavusi neigiamą atsakymą šį atsakymą skundė komisijai, kuri jos skundo nagrinėjimą sustabdė iki teismas išspręs šią administracinę bylą.

Atsiliepimas

Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą atsakovė pasisako (b. l. 35-38), kad su skundu nesutinka, ir prašo skundo netenkinti. Išsako nuomonę, kad byla turi būti nutraukta, nes šiuo atveju nėra ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje.

VMAI pasisako dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su skundu dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Inspekcijai atlikti pakartotinį tyrimą. Mano, kad teismas turėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota praktika. LVAT aiškiai išskiria du subjektus, turinčius teisę kreiptis į administracinį teismą dėl Inspekcijos sprendimo – tai pareiškėjas, kuris kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl galimai jo pažeistų teisių, bei asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė. LVAT 2003 11 12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003 nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėja prašė panaikinti Inspekcijos ataskaitos dalį, kuria konstatuotas pažeidimų nebuvimas, bei prašė įpareigoti Inspekciją nustatyti tam tikras aplinkybes. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas, teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus, skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei (tinkamumui) ir efektyvumui gerinti, taikant prevencines priemones, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Nesant ginčui dėl teisės viešojo administravimo srityje, administracinė byla buvo nutraukta.

Pažymi, kad tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, tiek sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti tiesiogiai įtakoja tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos teises ir pareigas. Pagal savo pobūdį tiek ataskaita, tiek sprendimas, kuris priimamas ataskaitoje nustatytų pažeidimų ir kokybės vadybos trūkumų pagrindu, yra dokumentai, kurie galėtų būti vienu iš įrodymų reikšti atitinkamus reikalavimus teisme. Inspekcijos tarnautojas, atliekantis tyrimą, kompleksiškai vertina pacientui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį išorės teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų, reglamentuojančių tam tikro profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytiems reikalavimams.

Ataskaitoje nustatyti pažeidimai, kokybės vadybos trūkumai ir išvada perkeliami į sprendimą, kuriame teikiami privalomi nurodymai ir rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui. LVAT 2004 11 09 nutartyje Nr. A11-900/2004 patvirtino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje (jos projekte) pateiktos išvados dėl nustatytų pažeidimų konstatavimo, jeigu su jomis sutinka kontrolės priemonę taikantis asmuo ir jeigu ataskaitos projektas buvo pateiktas tikrintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, gali būti laikomos sprendimo taikyti kontrolės priemones dalimi.

Dėl to mano, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė trauktina šioje byloje trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas gali tiesiogiai įtakoti jos teises ir pareigas.

Taip pat atsakovė pasisako dėl atlikto tyrimo faktinių aplinkybių konstatavimo. Aiškina, kad pareiškėja savo nurodomų aplinkybių nepagrindžia, nepatvirtina įrodymais, nenurodo, kaip inspekcija pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

Dėl atliktos rankos imobilizacijos gipsine longete ir rentgeno nuotraukų įvertinimo Inspekcija kreipėsi į SAM specialistą – konsultantą – gydytoją ortopedą-traumotologą, kuriam buvo pateikta ne tik Gydymo stacionare ligos istorija, tačiau ir rentgeno nuotraukos. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad 2005 07 19 – 2005 07 25 gydytojas pasirinko tinkamą E. K. gydymo taktiką. Inspekcija, atsižvelgdama į SAM specialisto-konsultanto išvadas, įvertino visą laikotarpį ir padarė vieną pirmųjų kontrolės išvadų, kad klinikinėje ligoninėje tuo laikotarpiu E. K. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pasirinkus tinkamą gydymo taktiką.

Nesutinka, kad Inspekcija privalėjo vienašališkai pareiškėjos ligos istorijoje padarytą įrašą pripažinti niekiniu. Teigia, kad gydymo stacionare ligos istorijos paskirtis žymėti ištyrimo ir gydymo eigą, kurią pildo gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir kitas nustatytas aplinkybes. Paaiškina, kad padarytas įrašas nepaneigia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų vykdymo. Nesant paciento parašo dėl jo atsisakymo gydytis, laikytina, kad ši įstatymo norma nėra įgyvendinta. Gydytojas, įrašęs tokį įrašą, privalėjo pateikti pacientui jį raštiškai patvirtinti parašu. Inspekcija nustatė pažeidimą ir ataskaitoje (sprendime) nurodė, kad 2005 08 03 gydytojas pasirašytinai neinformavo pacientės apie atsisakymo gydytis galimas pasekmes, kaip tai numatyta to paties įstatymo 6 str. 4 d. ir 8 str. 4 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcija padarė antrą išvadą, kad E. K. teikiant ortopedijos traumatologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas, pacientė nebuvo tinkamai informuota apie jos atsisakyto gydymo (pakartotinės lūžio repozicijos) galimas pasekmes.

Mano, kad Inspekcija atliko savo funkcijas, t.y. atliko asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę įvertinant jų atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, standartizacijos norminių dokumentų reikalavimams.

Paaiškina, kad pareiškėja klaidina teismą, kad 2005 10 10 – 2005 10 15 ji buvo stacionarizuota KMUK 1 traumatologijos skyriuje, nes šiuo laikotarpiu ji buvo stacionarizuota VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, kur jai operacijos metu deformacija buvo ištaisyta. Į KMUK pareiškėja kreipėsi tik 2006 04 25.

Prašo skundo netenkinti.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė (toliau – ligoninė) atsiliepime į skundą pasisako, kad byla nutrauktina, skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (b. l. 103-106). Atsiliepime pasisakoma, kad ligoninė su skundu nesutinka. Paaiškinama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 10 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS 8 467/2007 pasisakė, kad ginčas dėl ataskaitos išvadų panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 06 27 nutartimi atsisakė priimti ligoninės skundą dėl VMAI 2007 05 15 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr. 1A-93-559K bei VMAI 2007 05 15 sprendimo Nr. 4A-95-559K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“. Tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartyse yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta priimti skundą. Mano, kad tie patys motyvai taikytini ir E. K. skundui, nes ji ginčija tik sprendimo 3 punkto dalį, tuo tarpu teismai yra pasisakę, kad savaime ši sprendimo dalis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 11 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003 ir mano, kad skundas turi būti paliekamas nenagrinėtas.

Teisminiame bylos nagrinėjime ligoninės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. nagrinėjant bylą teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad gydymo taktiką pareiškėjai parinko tinkamą. Pastebėjęs, kad kaulai suauga netinkamai, siūlė pareiškėjai kaulų repoziciją, tačiau pareiškėja atsisakė. Operacijos nesiūlė, nes mano, kad tai kraštutinė priemonė, kad pirmiau reikėjo bandyti repoziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad administracinė byla pagal E. K. skundą dėl Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 05 15 sprendimo Nr. 4A-95-559K 3 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį auditą turi būti nutraukiama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi, kadangi skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose..

Ginčas kilo dėl valstybinio medicininio audito išvadų pagrindu priimto sprendimo. Audito išvados pateiktos atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje (Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2007 05 15 ataskaita Nr. 1A-93-559K).

Teismas daro išvadą, kad turi būti atsižvelgiama į šalių lygybės prieš įstatymą principą bei į LVAT formuojamą praktiką taikant įstatymus, reglamentuojančius VMAI veiklą.

2007 06 22 Sveikatos priežiūros Viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė buvo padavusi skundą dėl to paties sprendimo 3 punkto antros pastraipos bei 3.1.1, 3.1.2., 3.2.1. punktų panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 06 27 nutartimi atsisakyta skundą priimti. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2007 10 11 nutartį, kurioje pasakyta, kad skundžiami sprendimo punktai savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, kad pareiškėja galėtų ginčyti tik tuos sprendimo punktus, kuriuose jai duoti privalomi vykdyti nurodymai (4.2 – 5 punktai) (prie šios bylos prijungta administracinio skundo priėmimo medžiaga Nr. I-7844/2007).

Nagrinėjamas pareiškėjos E. K. skundas, kuriuo iš esmės ji ginčija VMAI sprendimo 3 punkto kitą pastraipą, nei ginčijo klinikinė ligoninė, tačiau abi šio punkto dalys yra vienodos pagal sukeliamų pasekmių pobūdį. Ginčijama sprendimo 3 punkto pastraipa konstatuojama, kad pareiškėjai suteiktos tinkamos paslaugos. Pareiškėja prašo iš naujo tirti jos skundą VMAI dėl jai suteiktų paslaugų kokybės, t.y. dėl tinkamos gydymo taktikos pasirinkimo. Paėmus sprendimo 3 punktą visumoje, akivaizdu, kad jo turinys iš dalies pareiškėjai ir palankus, nes šioje dalyje visgi konstatuota, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, nes pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie jos atsisakyto gydymo (pakartotinės lūžio repozicijos) galimas pasekmes. Dėl to klinikinė ligoninė ir bandė nuginčyti šį punktą.

Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad klinikinei ligoninei teisme nebuvo leista ginčyti to paties sprendimo punkto, pasakius, kad šis punktas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tuo tarpu nustatyta, kad tarp klinikinės ligoninės ir pareiškėjos jau yra kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, taigi ginčijamas dokumentas vienodai reikšmingas (arba nereikšmingas) abiems šalims.

Pareiškėja nagrinėjant bylą teismo posėdyje paaiškino, kad ji, kaip tai nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str., jau kreipėsi į Viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę dėl žalos atlyginimo, gavusi neigiamą atsakymą šį atsakymą skundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuri jos skundo nagrinėjimą sustabdė iki teismas išspręs šią administracinę bylą. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Ši komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. Taigi, jeigu ligoninei nebuvo leista ginčyti to paties sprendimo punkto, kurį ginčija pareiškėja, buvo pripažinta, kad ginčijamas 3 punktas nesukelia teisinių pasekmių nei vienai šalių, nes tarp jų jau yra kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, o šalių padėtis turi būti lygi. Be to ir minėtame įstatyme nepasakyta, kad VMAI išvados yra privalomos. Nurodyta, kad komisija atsižvelgia ir į kitų institucijų bei ekspertų išvadas, į kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, šios komisijos sprendimai yra skundžiami bendros kompetencijos teismui, kur civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo.

Šiam ginčui yra svarbi ir LVAT formuojama administracinių teismų praktika. Teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), bei 13 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad į nustatyta tvarka LVAT paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymo taikymo išaiškinimus teismai atsižvelgia. LVAT biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 387-398 yra paskelbta 2003 11 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003, kurioje suformuluoti VMAI veiklos tikslai ir paneigta pacientės teisė ginčyti VMAI ataskaitos dalį. Pastebėtina, kad byloje, kurioje pareiškėja taip pat skundė ataskaitą, 2007 12 20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS14-612/07, LVAT pasisakė, kad tiek ataskaita, tiek sprendimas pareiškėjai sukelia vienodas teisines pasekmes. Taip pat teismas vadovaujasi LVAT 2007 12 29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A/2-1217/07, kadangi šioje nutartyje teismas vadovavosi LVAT 2003 11 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003, nors pirmuoju atveju buvo ginčijamas ir sprendimas ir ataskaita (taip nurodyta nutarties konstatuojamojoje dalyje), o antruoju tik ataskaita. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad LVAT 2007 12 29 nutartimi administracinė byla buvo nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Pareiškėjas šioje byloje skundė teismui VMAI sprendimo dalį dėl jam suteiktų paslaugų kokybės, LVAT konstatavo, kad pareiškėjas prašė panaikinti tiek ataskaitą, tiek sprendimą pilnutinai, pasisakė, kad skundžiami VMAI aktai pareiškėjui jokių teisių nesukuria. Ginčo aplinkybės buvo analogiškos šios bylos aplinkybėms - taip pat dėl traumos gydymo taktikos ir paslaugų kokybės.

Šio ginčo atveju taip pat VMAI pagal kompetenciją, nustatytą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ir jos pagrindu priimtame sprendime konstatavo, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 2005 07 19 – 2005 10 15 E. K. teikiant ortopedijos traumatologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas buvo pasirinkta tinkama gydimo taktika, tuo pačiu šiame sprendimo punkte nurodė ir paslaugų kokybės trūkumus. Ši konstatuojamoji sprendimo dalis ir yra pareiškėjos skundžiama teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr.1172, 2 punkte nustatyta, jog valstybinis medicininis auditas yra oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau - asmens sveikatos priežiūros įstaigos), teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

Valstybinio medicininio audito tikslai apibrėžiami nuostatų 4 punkte: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.

Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (nuostatų 5 punktas ). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; atliekant standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) ir efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atliekant pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuojant pacientams padarytos žalos atvejus; analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, atsirandančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir jų kaštus.

Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šios inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, nurodomos tokios inspekcijos funkcijos: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

Nagrinėdamas prieš tai paminėtą administracinę bylą (nutartis administracinėje byloje Nr.A7-1140/2003) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vertinant šiuose teisės aktuose apibrėžiamas atsakovo funkcijas, galima prieiti išvadą, jog „inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai“.

Šiuo atveju pareiškėja skundžia teismui VMAI išvadą, įrašytą į sprendimo punktą (3 punktas), kuris pagal LVAT 2007 10 11 nutartį administracinėje byloje AS/8-467/2007 nesukelia pasekmių netgi sveikatos priežiūros įstaigai (prijungta prie šios bylos administracinio skundo priėmimo medžiaga Nr. I-7844/2007). Pareiškėjos skundo dėl ataskaitos priėmimo medžiaga, kurioje buvo priimta LVAT 2007 12 20 nutartis (administracinės bylos Nr. AS14-612/07) neatima galimybės išnagrinėjus bylą konstatuoti, kad skundžiama sprendimo dalis negali būti ginčijama administraciniame teisme.

Remdamasis tuo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o iš skundžiamo VMAI akto punkto pareiškėjai tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, be to atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis ABTĮ 102 straipsniu teismas išaiškina, kad ši nutartis neatima galimybės iš pareiškėjos siekti žalos atlyginimo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiantis į bendros kompetencijos teismą, jeigu komisija netenkintų pareiškėjos prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, 149 str.,

nutarė:

administracinę bylą pagal E. K. skundą dėl Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 05 15 sprendimo Nr. 4A-95-559K 3 punkto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį auditą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Halina ZaikauskaitėRaimondas BlauzdžiusEgidija Smalakienė