Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-12-17 · Administracinė byla Nr. I-4576-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-17
Bylos Nr.
I-4576-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas, Nijolė Šidagienė (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų
Administracinė byla Nr.I-4576-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 24, 60
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS(S)Vilnius, 2008 m. gruodžio 17d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kęstučiui Kaziuliui, atsakovės atstovei Agnei Kaminskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinika, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau- VAGK) 2008m. rugsėjo 23d. sprendimą Nr.2008/01-4R-202 (toliau- 2008-09-23 Sprendimas), 2) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau- Inspekcija) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos 2008-07-30 Nr.1A-172 (K-600) (toliau- Ataskaita) išvadą dėl J. K. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo (kokybės), 3) panaikinti Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo 2008-07-30 Nr.4A-175 (K-600) (toliau- 2008-07-30 Sprendimas) dalį dėl kontrolės išvadų, 4) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2007m. lapkričio 30d. skundą iš naujo. Paaiškina, kad ji, nesutikdama su sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta jos ligos diagnoze, 2007-11-30 skundu kreipėsi į atsakovę, kuri 2008-07-30 raštu Nr.4R-1310 (K-600) pranešė, jog sveikatos priežiūros įstaigoje nustatė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų „vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams“ ir pateikė išvadą (Ataskaitą), jog VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikoje (toliau- Klinika) sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų, pateikė 2008-07-30 Sprendimą. VAGK, išnagrinėjusi jos skundą dėl dalies Inspekcijos išvadų, 2008-09-23 Sprendimu skundo nepatenkino ir jo nagrinėjimą nutraukė, teigdama, jog asmens skundo nagrinėjimas yra pagrindas Inspekcijai priskirtam uždaviniui įgyvendinti (gerinti paslaugas), nustatytam Inspekcijos veiklos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 1998m. kovo 23d. įsakymu Nr.154 (toliau- Inspekcijos Nuostatai), 8, 9 punktuose, tačiau nėra pagrindas konkretaus asmens pažeisto intereso atstatymui, gynybai ar žalos atlyginimui, todėl su jos interesais ginčijama ataskaita bei sprendimas nėra susiję ir tiesiogiai nesukuria teisių pacientams. Pareiškėja su VAGK 2008-09-23 Sprendimu nesutinka ir teigia, kad 2007-11-30 skunde Inspekcijai ji iš esmės ginčijo sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytą jos ligos diagnozę dėl gydymo įstaigoje įvykdyto įstatymų nustatytos ligų diagnozavimo (diagnozės pakeitimo) tvarkos pažeidimo ir nurodė, jog, nesutikdama su šeimos gydytojos nustatyta ligos diagnoze (vykdomu gydymu), ji kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, nurodydama, kaip, remiantis objektyviu tyrimu, turi būti nustatyta ir įvardinta jos liga, tačiau pastarasis į jos pareiškimą dėl ligos diagnozės (jos pakeitimo) vienasmeniškai atsakė 2007-04-04 raštu. Kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, nesutinkant su gydančios gydytojos nustatyta ligos diagnoze (vykdomu gydymu), atitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnyje nustatytas paciento teises, o teisėtam reikalavimui- pakeisti nustatytą ligos diagnozę- pagrįsti sveikatos priežiūros įstaigai bei Inspekcijai buvo pateikti objektyvūs tyrimo duomenys (stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos aprašymas Nr.06-209522). Vadovaujantis Įstatymo 6 str. 7 dalimi, esant pagrįstam paciento reikalavimui, gydantis gydytojas privalo ištaisyti, panaikinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis (diagnozę), o gydančiam gydytojui nesutinkant su tokiu paciento reikalavimu, klausimą dėl paciento pageidavimo pagrįstumo sprendžia gydytojų konsiliumas; Įstatymo 6 str. 8 dalis suteikia pacientui teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Jos 2007-11-30 skundas Inspekcijai dėl sveikatos priežiūros įstaigos atlikto ligos diagnozavimo (diagnozės pakeitimo), šiai įstaigai ligą diagnozavus (ją pakeitus) iš esmės netinkamai, ne pagal įstatymo reikalavimus, atitinka Nuostatuose nustatytą atsakovės kompetenciją ir funkcijas- kontroliuoti, ar sveikatos gydymo paslaugos teikiamos kokybiškai (tinkamai) ir laikantis įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą. Tuo tarpu Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, nenagrinėjo, ar sveikatos priežiūros įstaigoje buvo sprendžiamas klausimas dėl nustatytos ligos diagnozės nustatymo (pakeitimo) ir ar jis buvo išspręstas tinkamai, t.y. gydytojų konsiliumu, todėl Inspekcijos išvada (sprendimas) dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo (kokybės) negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu ir šie aktai šioje dalyje naikintini, kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų, o tyrimas sveikatos priežiūros įstaigoje atliktinas iš naujo. VAGK nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2003m. lapkričio 12d. nutartį administracinėje byloje Nr.A7-1140-2003 nepagrįsta, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjami ir sprendžiami ne tapatūs, o kiti klausimai dėl individualios gydymo taktikos taikymo pagrįstumo, tuo tarpu šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos įvykdyto įstatymų nustatytos tvarkos nustatant ligos diagnozę (ją pakeičiant) pažeidimo (b.l.2-3).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Inspekcija, vadovaudamasi pareiškėjos 2007-11-30 skundu, atliko jai Klinikose 2006-10-29-2007-01-26 teiktų šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2008-07-30 patvirtino Ataskaitą bei priėmė 2008-07-30 Sprendimą. Nurodo, kad skundas atmestinas dėl šių motyvų:

1) dėl teiginio, kad, vadovaujantis Įstatymo 6, 7 ir 11 straipsniais, prašymas dėl diagnozės pakeitimo turėjo būti perduotas spręsti gydytojų konsiliumui, paaiškino, kad Įstatymo 6 str. 7 dalis suteikia pacientui teisę reikalauti ir, jei reikalavimas yra pagrįstas, nustato gydytojui pareigą ištaisyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Pareiškėja klaidingai cituoja Įstatymo 6 str. 7 dalį, nurodydama „dviprasmiškus duomenis (diagnozę)“, nes Įstatyme žodžio „diagnozę“ nėra. Įstatyme nurodyta, jog, jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu paciento pageidavimu, ar paciento pageidavimas pagrįstas, sprendžia gydytojų konsiliumas. Pažymi, jog Įstatymas suteikia teisę reikalauti pakeisti duomenis, t.y.- gydytojo, galimai suklydus, perteiktus netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis apie tam tikras aplinkybes, liečiančias anamnezę (susirgimo pradžią, eigą, buvusius simptomus), nusiskundimus (jų intensyvumą, lokalizaciją, pobūdį, trukmę), gi pacientui nustatyta ligos diagnozė negali būti laikytina duomenimis šio Įstatymo straipsnio prasme, nes jos nustatymui gydytojas panaudoja ne tik iš paciento surinktus, bet ir objektyvios apžiūros, atliktų laboratorinių, klinikinių ir kitų tyrimų duomenis, pasinaudoja specialių medicinos mokslo žinių reikalaujančia diferencine diagnostika ir tik tada nustato atitinkamą diagnozę. Ataskaitoje nurodyta, jog gydytoja R. M. 2007-01-17 nustatė J. K. diagnozę: stuburo juosmeninės kryžmeninės dalies skoliozė, juosmeninio 4-5 tarpslankstelinio disko išvarža, juosmeninio 5 kryžmeninio 1 tarpslankstelinio disko išvarža, juosmeninio 4 slankstelio laterolistezė, dešinio kelio sąnario artrozė ir nustatyta diagnozė atitinka pareiškėjos Inspekcijai pateiktos VšĮ Kauno apskrities ligoninės spindulinės diagnostikos skyriaus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos Nr.06-209522 duomenis. Taigi, pareiškėjos kreipimosi į Inspekciją metu (2007-11-30) ginčas faktiškai buvo išspręstas, tačiau Inspekcija tai nustatė tik atlikusi kontrolę (2008-07-30) ir apie tai informavo pareiškėją, ir remdamasi tuo, kad nėra ginčo dalyko, neinformavo pareiškėjos, jog, tuo atveju, jeigu ji nesutinka su jai nustatytomis diagnozėmis, gali kreiptis į bendrosios praktikos teismą, kuris spręstų kilusį ginčą. KMUK generalinio direktoriaus 2007m. balandžio 6d. raštas Nr.1.33-K-14 bei Klinikos vadovo 2008m. balandžio 4d. raštas patvirtina, jog pareiškėja skundėsi ne dėl netinkamai nustatytos diagnozės, o dėl reabilitacinio gydymo;

2) dėl teiginio, kad Inspekcija nepateikė duomenų apie tai, jog nagrinėjo, ar klausimas dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės buvo išspręstas tinkamai, paaiškina, kad pareiškėja 2007-11-30 kreipėsi į Inspekciją, prašydama pagal objektyvius tyrimus tinkamai nustatyti jos ligos diagnozę ir teigė nesutinkanti su Klinikose jai nustatyta diagnoze, tuo tarpu skunde teismui ji nurodo, jog ginčas vyko dėl gydymo įstaigoje padaryto įstatymų nustatytos ligų diagnozavimo tvarkos pažeidimo. Pažymi, jog LVAT 2007m. birželio 1d. apžvalgoje „Dėl paslaugų teikimo teisinių santykių“ nurodė, kad byloje pareiškėjos reikalavimai (vienas iš jų- paneigti jai gydymo įstaigoje nustatytą psichinės ligos diagnozę) iš esmės kilę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t.y. informacijos pacientei apie jos sveikatos būklę nesuteikimo, ir pažymėjo, kad paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o skundžiami veiksmai, susiję su paslaugų teikimu, negalėjo būti laikomi viešuoju administravimu. Daro išvadą, kad pacientės ginčas su gydymo įstaiga dėl diagnozės nustatymo nelaikytinas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kurio tinkamumą ir prieinamumą kontroliuoja Inspekcija ir šis ginčas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl reikalavimas įpareigoti Inspekciją pakartotinai nagrinėti pareiškėjos skundą, kurio tikslas- nuginčyti diagnozę, laikytinas nepagrįstu;

Atsiliepimas

3) dėl prašymo panaikinti Ataskaitos ir Sprendimo išvadas pasisako, kad Inspekcija minėtuose aktuose nurodė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus bei konstatavo, jog pareiškėjai 2006-10-29-2007-01-26 Klinikoje šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ataskaita ir 2008-07-30 Sprendimu nustatyti šie asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai: 2008-07-16 įstaiga nepateikė pareiškėjai Asmens sveikatos istorijos (apsk. f. Nr. 025/a), tuo pažeisdama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 dalies reikalavimus pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles; įstaiga pacientės J. K. prašymą dėl reabilitacinio gydymo ir gydytojos R. M. netinkamų veiksmų gavo 2007-02-13, o atsakymą išsiuntė tik 2007-04-06, tuo pažeisdama Įstatymo 11 str. 1 dalimi nustatytus paciento paklausimo išnagrinėjimo terminus. Šie asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai nesusiję su pareiškėjai 2006-10-29-2007-01-26 teiktomis paslaugomis, todėl Inspekcijos išvada, nenustačius per minėtą laikotarpį padarytų pažeidimų, yra pagrįsta;

4) dėl pareiškėjos teisės kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą paaiškina, kad Inspekcija, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 punktu, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinę kontrolę, todėl, siekiant patikrinti, ar J. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, atliko teiktų paslaugų kokybės kontrolę ir Ataskaitoje bei 2008-07-30 Sprendime suformuluotas išvadas pateikė pareiškėjai. LVAT 2003m. lapkričio 12d. nutartyje Nr.A7-1140-2003 konstatavo, jog Inspekcijos veiklos tikslas- sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus, sprendimus priimantiems subjektams, o kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, kokybei (tinkamumui) ir efektyvumui gerinti taikant prevencines priemones, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. LVAT 2007m. gruodžio 29d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A2-1217/07 konstatavo, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o iš skundžiamų atsakovo (Inspekcijos) aktų pareiškėjui (fiziniam asmeniu) tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo (fizinio asmens) skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ir administracinė byla nutrauktina remiantis ABTĮ 101 str. 1 p. (b.l.27-30).

Tretysis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja, kaip pacientė, 2006m. spalio mėnesį kreipėsi į Kliniką, kur jai buvo nustatyta osteochondrozės diagnozė ir skirtas atitinkamas ambulatorinis reabilitacinis gydymas. Pagal pareiškėjos skundą atlikusi Klinikoje nuo 2006-10-29 iki 2007-01-26 jai teiktų šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Inspekcija konstatavo, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjai šioje įstaigoje šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos medicininė dokumentacija buvo išsamiai išanalizuota tiek KMUK, tiek Inspekcijos kompetentingų specialistų ir konstatuota, jog jai ligos diagnozė nustatyta teisingai, sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos savalaikiai ir kvalifikuotai, todėl Inspekcijos išvada atitinka faktinę padėtį, o pareiškėjos skundas nepagrįstas (b.l.53-54).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos diagnozės pagrįstumą nagrinėjo gydytojų konsiliumas, reiškia, skundą ji išnagrinėjo netinkamai, nepilnai. Atsakovės pareiga yra kontroliuoti medicinos paslaugų kokybę bei prienamumą, gi ligos diagnozės nustatymas išplaukia iš paslaugos; gydytojų konsiliumas irgi yra medicinos paslauga.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja, nesutikdama su Klinikos diagnoze, 2007-11-30 skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama tinkamai nustatyti jos ligos diagnozę pagal objektyvius tyrimus, ligos kodai M51.1, M43.1, M42.1 pagal TLK-10 klasifikaciją (b.l.7). Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad ji minėtai įstaigai 2007-01-10 pateikė stuburo dalies kompiuterinės tomografijos aprašymą Nr.06-209522 ir nurodė, kad ją gydančios gydytojos R. M. jai buvo nustatyta ligos diagnozė „spondilozė, nepatikslinta", kodas M47.9 pagal TLK-10 klasifikaciją, o jai kreipusis į gydymo įstaigos vadovą, Klinikos vadovo 2007-04-04 raštu jai buvo nustatyta ligos diagnozė „osteochondrozė", kodai G54 ir M47 pagal TLK-10 klasifikaciją. Su tokia gydymo įstaigos nustatyta jos ligos diagnoze ji nesutinka, nes pagal atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašymo duomenis jai nustatytinos šios diagnozės: „juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija", „spondilolistezės", „suaugusiųjų stuburo osteochondrozės", kurių kodai M51.1; M43.1; M42.1 pagal TLK-10 klasifikaciją. Pateikė Inspekcijai VĮ Kauno apskrities ligoninės Spindulinės diagnostikos skyriaus 2009-12-07 J. K. stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos išvadą Nr.06-209522 ir Klinikos vadovo 2007-04-04 raštą „Dėl Kauno m. gyventojos J. K. skundo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos prašymą dėl reabilitacinio gydymo ir kuriame nurodoma, kad J. K., gydomai Klinikoje, nustatyta osteochondrozė (G54 ir M47 kodai pagal TLK-10 klasifikaciją), jai skirtas ambulatorinis reabilitacinis gydymas (pirmasis sveikatą grąžinančio gydymo etapas) pagal nustatytą tvarką (kineziterapija, skausmui mažinti TENS procedūros, masažas, sūkurinės vonios), o remiantis SAM 1996m. kovo 26d. įsakymu Nr.178 "Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ ir KMUK generalinio direktoriaus 2001-04-24 įsakymu Nr.208, masažas ir sukūrinės vonios yra mokamos procedūros, todėl už šias procedūras reikia mokėti, už kitas procedūras pacientė nemokėjo, bei pažymėta, kad pagal Sveikatą grąžinančio ir reabilitacinio gydymo skyrimo tvarką, patvirtintą SAM 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr.V-444 "Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“, minėti susirgimai nėra indikacija siųsti antram sveikatą grąžinančio gydymo etapui sanatorijoje; kadangi gydytojų konsultacinė komisija klausimų dėl reabilitacinio gydymo skyrimo nesprendžia, gydytoja R. M. ligonės į komisiją ir nesiuntė (b.l.7,31-33,35).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2007-11-30 skundą, 2008-07-30 raštu Nr.4R-1310(K600) apie tai informavo pareiškėją ir prie šio rašto pridėjo Inspekcijos 2008m. liepos 30d. Ataskaitą Nr.1A-172(K-600) bei 2008m. liepos 30d. sprendimą Nr.4A-175(K-600) (b.l.8,9-11,12-13).

Ataskaitoje nurodoma, kad pagal J. K. skundą atlikta pareiškėjai nuo 2006m. spalio 29d. iki 2007m. sausio 26d. Klinikoje teiktų šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kontrolė. Remiantis J. K. Asmens sveikatos istorija Nr.C-19875, nustatyta, jog šeimos gydytoja R. M. 2006m. spalio 29d. nukreipė pacientę fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai dėl skausmų liemens srityje ir gydytojas T. M., 2006m. lapkričio 6d. nustatęs J. K. ligos simptomus, paskyrė skausmo mažinimui elektrostimuliaciją, sūkurines sroves bei kineziterapiją, o 2006m. lapkričio 28d. gydytoja R. M., įvertinusi objektyvią pacientės būklę, ligos simptomus, skyrė medikamentus. Gydytoja R. M. 2007m. sausio 17d. nustatė pacientei J. K. diagnozę (stuburo juosmeninės kryžmeninės dalies skoliozė, juosmeninio 4-5 tarpslankstelinio disko išvarža, juosmeninio 5 kryžmeninio 1 tarpslankstelinio disko išvarža, juosmeninio 4 slankstelio laterolistezė, dešinio kelio sąnario artrozė), kuri atitinka J. K. Inspekcijai pateiktos VšĮ Kauno apskrities ligoninės Spindulinės diagnostikos skyriaus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos Nr.06-209522 duomenis ir 2007m. sausio 17d. gydytojas T. M. Asmens sveikatos istorijoje įrašė diagnozę pagal TLK-10- M47.9 (spondilozė, nepatikslinta) bei paskyrė skausmo mažinimui ir funkcijos gerinimui kineziterapiją vandenyje, o 2007m. sausio 26d. dėl kaklo skausmų skyrė J. K. kaklo masažą. Nurodoma, kad ligos kodas M47.9 patenka į Sveikatos apsaugos ministro 2003m. liepos 11d. įsakymu Nr.V-444 patvirtintos Specialiųjų medicininės reabilitacijos paslaugų suaugusiems teikimo reikalavimų skyriaus- Judamojo- atramos aparato pažeidimai I dalies Pirmasis reabilitacijos arba sveikatos grąžinamojo (arba nemedikamentinio gydymo) etapas 23 punktą- dorsopatijos (pagal TLK-10) M40-M53. Ataskaitoje nurodyti šie kontrolės metu nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams: 1) 2008m. liepos 16d. įstaiga nepateikė J. K. asmens sveikatos istorijos (apsk.f. Nr.025/a), tuo pažeisdama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 dalies reikalavimus pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles; 2) įstaiga pacientės J. K. prašymą dėl reabilitacinio gydymo ir gydytojos R. M. netinkamų veiksmų gavo 2007m. vasario 13d., o atsakymą išsiuntė tik 2007m. balandžio 6d., tad įstaigoje nesilaikoma Įstatymo 11 str. 1 dalies reikalavimų, numatančių, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus. Ataskaitoje pateiktos šios rekomendacijos: 1) Klinikos procedūrą „Dėl ligonių priėmimo skubos tvarka ir siuntimų konsultuotis pas gydytojus specialistus KMUK Bendrosios praktikos skyriuje" ir KMUK Šeimos medicinos klinikos bendrosios praktikos skyriaus vidaus darbo tvarkos taisykles patvirtinti įstaigos vadovui; 2) Klinikos procedūroje „Dėl ligonių priėmimo skubos tvarka ir siuntimų konsultuotis pas gydytojus specialistus KMUK bendrosios praktikos skyriuje" numatyti atsakingus asmenis už Asmens sveikatos istorijos išdavimą ir grąžinimą; 3) nustatyti įstaigos kokybės politiką ir tikslus, numatyti (nustatyti) organizacinius kokybės rodiklius ir klinikinius kokybės rodiklius, parengti Asmens sveikatos istorijos pildymo tvarką, parengti nepageidaujamų įvykių registrą vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2008m. balandžio 29d. įsakymu Nr.V-388 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo nuostatomis. Ataskaitoje pateikta kontrolės išvada, kad nuo 2006m. spalio 29d. iki 2007m. sausio 26d. J. K. Klinikoje teiktos šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų (b.l.9-11).

2008-07-30 Sprendime nurodyta analogiška Ataskaitoje nurodytai kontrolės išvada (3 p.), taip pat analogiški pažeidimai (3.1 p.) bei rekomendacijos (3.2 p.), be to, nuspręsta įstaigos vadovui pavesti įvykdyti privalomus nurodymus (4.1 p.)- užtikrinti, jog įstaigoje būtų laikomasi pažeistų teisės aktų reikalavimų (4.1.1 p.), siūlyti įgyvendinti 3.2 punkte nurodytas rekomendacijas (4.2.1 p.) bei įpareigoti iki 2008m. rugsėjo 30d. informuoti Inspekciją apie sprendimo įvykdymą, pridedant patvirtintas dokumentų kopijas (5 p.) (b.l.12-13).

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita ir 2008-07-30 Sprendimu, 2008-09-09 skundu kreipėsi į VAGK, teigdama, kad ginčijamais aktais patvirtinta kontrolės išvada pažeista jos teisė į tinkamą (kokybišką) sveikatos priežiūrą, prieinamumą ir teisė gauti informaciją įstatymo nustatytomis sąlygomis, nurodė, kad Inspekcija nepateikė duomenų apie tai, jog klausimas dėl ligos diagnozės nustatymo buvo išspręstas tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka apie tai nusprendus gydytojų konsiliumui ir prašė VAGK panaikinti Ataskaitos bei Sprendimo dalis, kuriose pasisakyta dėl kontrolės išvados apie jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą (kokybę) bei įpareigoti Inspekciją spręsti dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo (kokybės) iš naujo (VAGK byla Nr. 7.1, b.l.1). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos 2008-09-09 skundą, 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.2008/01-4R-202 nusprendė pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukti (b.l.14-18). Tokį sprendimą VAGK motyvavo Valstybinio medicininio audito nuostatų 2 ir 4 punktų, apibrėžiančių valstybinio medicininio audito sąvoką bei jo tikslus, nuostatomis ir pažymėjo, kad, atsižvelgiant į teisės aktais apibrėžtą Inspekcijos kompetenciją (Inspekcijos Nuostatų 8, 9 p.), šios institucijos veikla skirta specialaus uždavinio, sietino su sveikatos priežiūros įstaigų darbo kokybės priežiūra ir jų veiklos gerinimu, įgyvendinimu, ir su šiuo uždaviniu susijusios Inspekcijos funkcijos, tarp jų- asmens skundo (prašymo) nagrinėjimas, t.y. skundas (prašymas) yra pagrindas valstybės priskirtam Inspekcijos uždaviniui įgyvendinti (gerinti paslaugas), bet nėra pagrindas konkretaus asmens pažeisto intereso atstatymui, gynybai ar žalos atlyginimui. Konstatavusi, kad su pareiškėjos interesais Ataskaita bei 2008-07-30 Sprendimas nėra susiję, VAGK padarė išvadą, kad šie aktai tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2003m. lapkričio 12d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003. VAGK, atsižvelgusi į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo proceso tvarka sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pareiškėjai iš ginčijamų aktų tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, bei remdamasi LVAT formuojama praktika, padarė išvadą, kad byla nutrauktina, bei pažymėjo, kad, nors pareiškėjos skundas Inspekcijoje tirtas, kaip skundas dėl jai suteiktų paslaugų kokybės bei efektyvumo, gi iš pareiškėjos skundo Inspekcijai matyti, kad ji iš esmės ginčijo diagnozavimą (neteisingą diagnozavimą arba nediagnozavimą), kaip sveikatos priežiūros paslaugos dalyką, o specialioji teisėjų kolegija 2006m. spalio 9d. nutartimi Nr.T-XX-77-06 konstatavo, jog paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Inspekcija, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 punktu (2000-07-04 įstatymo Nr.VIII-1800 redakcija), atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2005m. sausio 1d.) 6 straipsnio, reglamentuojančio paciento teisę gauti informaciją, 1 dalis nustato, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, o šio straipsnio 7 dalis nustato, kad pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ligos istorijos ir (ar) kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų jo ligos istorijoje prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu paciento pageidavimu, ar paciento pageidavimas pagrįstas, sprendžia gydytojų konsiliumas. Minėto straipsnio 8 dalis suteikia teisę pacientui sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Įstatymo 11 str. 1 dalis nustato, kad manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento, teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 5 dienas privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nepatenkintas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei pacientas (jo atstovas) kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri kreipimąsi išnagrinėja pati arba pagal nagrinėjamo klausimo pobūdį privalo jį perduoti nagrinėti kitoms valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Šių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teismui. Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996m. spalio 7d. nutarimu Nr.1172, 2 punkte nustatyta, jog Valstybinis medicininis auditas yra oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, akredituotų asmens sveikatos priežiūros veiklai (toliau vadinama- asmens sveikatos priežiūros įstaigos), teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolė ir ekspertizė. Valstybinio medicininio audito tikslai apibrėžiami šių nuostatų 4 punkte: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą. Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (5 p.). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; atliekant standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) ir efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atliekant pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuojant pacientams padarytos žalos atvejus; analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, atsirandančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir jų kaštus (6 p.). Valstybinį medicininį auditą atlieka Inspekcija ir Valstybinė ligonių kasa (8 p.).

Inspekcijos Nuostatų (SAM 1998-03-23 įsakymo Nr. 154 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000-08-10) 8 punktu nustatyti svarbiausi šios institucijos uždaviniai: vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę; rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą. Spręsdama šiuos uždavinius, Inspekcija atlieka šias funkcijas: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas (9 p.).

Dėl valstybinio medicininio audito tikslų LVAT pasisakė administracinėje byloje Nr.A7-1140-2003 („Administracinių teismų praktika" Nr.4, psl.387-398), kur konstatavo, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Atsižvelgusi į šiuos argumentus, kolegija priėjo išvados, kad asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Kolegija pripažino, kad bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose, ir bylą nutraukė.

Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių dėl teismingumo apžvalgoje (2006m. liepos-gruodžio mėn., Administracinių teismų praktika Nr.10) „Dėl paslaugų teikimo teisinių santykių“ LVAT pasisakė, kad pareiškėja N.D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno AAGK sprendimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, ir pateikti reikalaujamą informaciją apie pareiškėjos gydymą pagal pareiškėjos pateiktą prašymą. Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl to, kad VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos nepateikė pareiškėjai informacijos apie jai diagnozuotas ligas, gydžiusius asmenis, gydymo reikalingumą ir apimtį, eigą, pasekmes ir t. t. Taip pat pareiškėja nesutiko su Kauno AAGK sprendimu, kuriame buvo pripažinta, kad informacijos pateikimas gali iš esmės pakenkti pareiškėjos sveikatai. Pareiškėja tvirtino, kad ji yra psichiškai sveika, iš dalies darbinga, gydėsi psichiatrijos klinikoje, tačiau nuo širdies ritmo sutrikimo ir nuo padidėjusio kraujospūdžio, todėl toks komisijos sprendimas, pareiškėjos nuomone, yra tendencingas. Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pareiškėjos reikalavimas iš esmės kilęs dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t.y. informacijos pacientei apie jos sveikatos būklę nesuteikimo. Kolegija pažymėjo, kad paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas buvo teisingai pažymėjęs, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektu ji gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, o kilęs ginčas būtų viešojo administravimo srityje. Antra vertus, nagrinėjamoje byloje buvo skundžiami veiksmai, susiję su paslaugų teikimu, todėl tai negalėjo būti laikoma viešuoju administravimu. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (2006m. spalio 9d. nutartis).

LVAT teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovei Inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl Inspekcijos 2006m. lapkričio 3d. sprendimo Nr.4A-119-376k, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjui nuo 2006m. kovo 16d. iki 2006m. balandžio 7d. poliklinikoje teiktos traumatologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos ir savalaikės, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo prieštaravimo vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams nenustatyta, panaikinimo, 2007m. gruodžio 29d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A2-1217/07 nustatė, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti visą tiek ataskaitą, tiek sprendimą, tačiau iš esmės ginčija tik išvadą dėl jam suteiktų paslaugų tinkamumo ir prašo įpareigoti inspekciją nustatyti: kada ir kodėl įvyko antrinė dislokacija ir pėdos panirimas, kodėl laiku nebuvo padaryta kontrolinė rentgenograma, kodėl suklastota vizito poliklinikoje data, nekvalifikuotai atlikti perrišimai. Šioje nutartyje teisėjų kolegija, remdamasi LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr.A7-1140/2003 suformuota praktika, pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o iš skundžiamų atsakovo aktų pareiškėjui tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, ir tuo pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 3 straipsnį, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (5 str. 1 d.). ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgus į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pareiškėjai, kaip minėta, iš ginčijamų aktų tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, bei išanalizavus LVAT suformuotą praktiką, darytina išvada, jog byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 149 str. 2d., kolegija

n u ta r ė:

administracinę bylą Nr.I-4576-121/2008 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Alvydas Barkauskas

Ina Kirkutienė

Nijolė Šidagienė