Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2019 m. balandžio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Z., G. S., J. K., G. B., Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai bei argumentai

II. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

6. Suinteresuotas asmuo G. S. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 29 sek. iki 20 min. 29 sek.) nurodė, kad jos sesuo O. S. pastoviai, be pertraukos lankė sodybą, tvarkė tetos kapus, priėmė jos daiktus. Nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, ginčo dėl tetos palikimo priėmimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Dėl teisę nustatančių dokumentų priklausymo fakto nustatymo

14. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Teisę nustatančiu dokumentu gali būti bet koks dokumentas, kurio pagrindu gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti asmens teisės, (pvz., patvirtinantys darbą (tarnybą), jo trukmę tam tikroje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, atlyginimo už darbą dydį; nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pažymėjimas; pažymėjimas apie įrašymą į tremiamųjų sąrašą ir kt.). Aiškinant teisę nustatančio dokumento turinį, laikytina, kad tai yra dokumentas, tiesiogiai nustatantis asmens subjektines teises, pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, vekselis, taip pat dokumentas, kuris yra tik prielaida kreiptis įgyvendinti asmens subjektines teises, pavyzdžiui, pažyma apie darbą atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; darbo stažo trukmę patvirtinantis dokumentas (jis kartu su kitais stažo trukmės dokumentais suteiks teisę į atitinkamą pensiją). Nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, teismas neturi teisės keisti ar papildyti tuose dokumentuose esančių duomenų, t. y. dokumento turinys turi likti toks pats. Nustatydamas dokumento priklausomybę, teismas taip pat neturi spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56, Teismų praktika, 2005, 24). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti, kad nuosavybės teisę nustatantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priedas, priklauso jos tetai A. R., kurios palikimą ji siekia įgyti. Konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, o kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 445 straipsnis).

15. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos motinos A. S. valdytą 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7 – 12, 20). Iš asmens dokumento – paso matyti, kad A. R., gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas - (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 81). Toliau aptariami dokumentai, kurie, pažymėtina, išduoti žymiai vėliau nei prieš tai minėti dokumentai (Kauno apskrities viršininko sprendimas, įsakymas, pasas), rodo, kad asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktas ne A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), o A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę buvo masiškai išduodami lietuviški pasai, tuo laikotarpiu (1993 m.) išduodant asmens dokumentus nebuvo vieningos centralizuotos vardų ir pavardžių registracijos, nebuvo pasų sistemos, dėl ko gaminant pasą A. R. tikėtina, kad galėjo būti padaryta pavardės klaida, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai ne bylos dalykas, kad teismui šiuo atveju nėra suteikta kompetencija spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo teismas plačiau apie tai nepasisako (CPK 182 straipsnio 1 punktas, 265 straipsnis).

16. Iš VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus, tarp kurių ir A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20). Gyventojų registro duomenimis A. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė, po santuokos jos pavardė - R. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18). Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6). Iš (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės Balbieriškio seniūno pažymos Nr. 285 matyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) turi 2,57 ha žemės (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14). Iš žemės mokesčio deklaracijos už 2001 metus nustatyta, kad mokesčių mokėtojas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokestis paskaičiuotas už žemę, esančią (duomenys neskelbtini)., sklypo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15).

17. Atsižvelgiant į šio sprendimo 15, 16 punktuose įvertintas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, į tai, kad iš VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenų, santuokos liudijimo, mirties liudijimo ir kitų aptartų dokumentų matyti, jog A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios motina – A. S., po santuokos sudarymo pasirinko pavardę – R., mirties liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos į jos motinos A. S. valdytą 2,57 ha žemės sklypą, už kurį skaičiuotas žemės mokestis, skirtas mokesčių mokėtojai A. R., konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymo „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į turėtą žemė (mišką) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.) Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priedas priklauso A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

18. Kitas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. R. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6). Pareiškėja yra A. R. dukterėčia (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20 – 33). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17, 42). Šio sprendimo 15, 16 punktuose nustatyta, kad A. R. atkurtos nuosavybės teisės į 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7 – 12). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

19. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

20. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiškėja iškarto po tetos mirties nepertraukiamai rūpinosi jai priklausančia žeme, leido ją dirbti A. M., kuris būtent pareiškėjos prašymu ir leidimu naudojosi žeme, ją prižiūrėjo, taigi tai atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtą paveldėti, o pareiškėjos leidimu ir jos įgaliotas, pareiškėjos vardu, todėl šių veiksmų atlikimo padariniai (palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti) teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai pareiškėjai, o ne A. M., kuris šioje byloje jokių reikalavimų į paveldimą turtą nereiškė (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Be to, kad pareiškėja nepertraukiamai rūpinosi palikėjos nekilnojamuoju turtu, ji organizavo ir palikėjos laidotuves, tvarkė mirusiosios kapus, po tetos mirties paėmė jos likusius vertingus kilnojamuosius daiktus, kurie buvo sodyboje: siuvimo mašiną, užtiesalus, šventųjų paveikslus, sieninį laikrodį. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas.

21. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos žodinius paaiškinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po tetos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tetos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

22. Be to, minėtas pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas A. M. nurodė, jog jis gyveno pas A. R., po kurios mirties pareiškėja visada rūpindavosi žeme, prašė jo toliau rūpintis likusia žeme, pareiškėjos leidimu po A. R. mirties jis liko toje sodyboje toliau gyventi ir rūpintis pareiškėjos leidimu ta žeme (CPK 178, 185, 189 straipsniai). Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo G. S., kuri patvirtino, kad sesuo O. S. (pareiškėja) pastoviai, be pertraukos lankė sodybą, kapus, priėmė daiktus, ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, visos aplinkybės nurodytos pareiškime yra teisingos (CPK 178, 185, 189 straipsniai). Minėti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, priešingai vieni kitus patvirtinantys, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, juolab jie patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Ginčo su kitais asmenimis dėl A. R. palikimo priėmimo nėra.

23. Įvertinus šio sprendimo 18 – 22 punktuose nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėja O. S. po savo tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos A. R. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Valstybė šioje byloje patyrė 19,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos turėtų būti priteistinos, tačiau pareiškėja 2019 m. vasario 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ir apmokėjimo lygio pakeitimo buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisę nustatantys dokumentai – Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į turėtą žemė (mišką) ir sklypų suteikimo kaimo vietovėje (Prienų r.)“ 2 priedas priklauso A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo tetos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.