Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-854-634/2015

Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00409-2013-1

2015 m. gruodžio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. J., jos gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., vadovaujantis BK 40 str.

J. J. perduota laiduotojai J. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas paskirtas vieneriems metams be užstato.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nuspręsta taikyti J. J. nekilnojamajam turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Iš J. J. S. K. priteista 14 710,38 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. J. M. K. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš ERGO Insurance SE S. K. priteista 2500 Eur neturtinei ir 7620,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš ERGO Insurance SE M. K. priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. J. M. K. priteistos 608,20 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinama tuo, kad 2013-09-30, apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) r. sav. kelyje (duomenys neskelbtini) 5 km 383 m, vairuodama automobilį „Subaru Legacy“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 125 p., 133 p., 134 str. reikalavimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesielgė kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, bet išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su priešais artėjančiu automobiliu „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilį „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs V. K., dėl eismo įvykio metu jam padarytų sužalojimų, t. y. dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos, dubens ir galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes, žuvo. Veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. J. gynėjas advokatas Rokas Rudzinskas prašo pakeisti 2015-08-25 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo – sumažinant nukentėjusiosioms S. K. ir M. K. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, netinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, be to, nukrypo ir nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į nusikalstama veika sukeltus padarinius, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog J. J. turi nuosavybės teise priklausantį butą Vilniuje, kuriuo galėtų padengti nukentėjusiosioms priteistą neturtinę žalą. Pabrėžia, jog šio buto pardavimas, siekiant atlyginti padarytą žalą, yra problematiškas, nes šis butas yra vienintelis nekilnojamasis šeimos turtas. Nors apeliantė ir jos du nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten yra registruota jų gyvenamoji vieta, tačiau tos patalpos, kuriuose dabar gyvena J. J. su savo vaikais, yra nuomojamos, todėl pavyzdžiui, nuomotojui nutraukus nuomos sutartį ar pan., šeima, pardavusi butą, realiai neturėtų jokios gyvenamosios vietos. Būtent dėl šios priežasties, teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, gali uždrausti apeliantei parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. turi du mažamečius vaikus, kurių tinkamam vystymuisi ir auklėjimui taip pat reikalingos didelės išlaidos. Akivaizdu, jog ši aplinkybė taip pat apsunkina realias galimybės greitai grąžinti tokio dydžio priteistą neturtinę žalą nukentėjusiosioms, be kita ko, gali nukentėti ir mažamečių vaikų interesai, nes jiems skiriamų lėšų dydis ženkliai sumažėtų.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Nors ir pripažino, kad apeliantė pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau atsižvelgus į pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, teisingai jo nevertino kaip šiurkštaus. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, autoįvykio metu J. J. automobilį vairavo neviršydama leistino maksimalaus greičio, automobilį vairavo blaivi, o manevras dėl kurio ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą įvyko veikiant instinktyviai pamačius priešais visai šalia išnirusį iš tamsos pėsčiąjį, stovintį važiuojamojoje kelio dalyje, kuris, be kita ko, tokiais savo veiksmais taipogi pažeidė kelių eismo taisykles, nes eidamas/stovėdamas važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu nedėvėjo atšvaitų, žibinto ar šviesą atspindinčios liemenės (KET 48 p.), taip pat jis privalėjo judėti prieš transporto priemonių kryptį, o ne palei ją (KET 44 p.), be to, pėsčiasis įvykio metu buvo neblaivus (šias aplinkybes jis patvirtinto ir duodamas parodymus kaip liudytojas). Nors teismas pripažino, kad J. J. pažeidė kelių eismo taisykles, nes turėjo ne bandyti apvažiuoti pėsčiąjį, o stabdyti transporto priemonę, tačiau akivaizdu, kad toks jos manevras buvo atliktas instinktyviai dėl netikėtai kelyje atsiradusios kliūties. Galima preziumuoti, kad jeigu minėtas pėsčiasis būtų laikęsis visų kelių eismo taisyklių reikalavimų (ėjęs teisinga kelio puse, būtų apsivilkęs šviesą atspindinčią liemenę ar bent jau atšvaitą), būtų buvęs blaivus, eismo įvykio nė nebūtų įvykę. Todėl nustačius tokias faktines aplinkybes ir tai, jog kelių eismo pažeidimas buvo neatsargus, apeliantė kilusių padarinių nenorėjo ir nesiekė, ir nors kilo negrįžtamos pasekmės, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas susijęs su itin dideliu apeliantės neatsargumu, kitų eismo dalyvių negerbimu ir šiurkščiu kelių eismo taisyklių nesilaikymu, o tai, pagal kasacinio teismo praktiką, tiesiogiai koreliuoja su neturtinės žalos dydžiu, kuris, nustačius tokias aplinkybes, turėtų būti mažintinas.

Skunde nurodo, kad naujausią kasacinio teismo praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent šiais, naujais kasacinio teismo nustatytais kriterijais, t. y. naujesniu kasacinio teismo suformuotu precedentu. Minimo naujausio kasacinio teismo precendento negalima laikyti kokiu nors pavieniu atveju, nes šiuo precedentu vadovaujasi ir jį taiko žemesnės instancijos teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-149/2015. Taigi, apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis ne 2009-2013 metų, bet būtent šiais naujausiais 2015 metų kasacinio teismo praktikos nustatytais neturtinės žalos dydžiais, kurie yra pakitę lyginant su senesne teismų praktika.

Vadovaujantis naujausia teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio tokiose bylose, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai S. K. priteisė kiek didesnę nei maksimalią tokiose bylose priteistiną neturtinę žalą, o nukentėjusiajai M. K. priteisė netgi 3000 Eur didesnę neturtinę žalą, negu kasacinio teismo praktikoje nurodomas maksimalus dydis (maksimalus dydis - 14 481 Eur, o priteista 17 500 Eur). Teigia, jog atsižvelgus į tai, jog apeliantės turtinė padėtis nėra gera, darbo užmokestis yra pakankamai mažas, jos sutuoktinio pajamos taip pat nedidelės, šeima augina du mažamečius vaikus, padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo šiurkštus ar susijęs su itin dideliu neatsargumu, be to, paties eismo įvykio kilimui turėjo ir trečiųjų asmenų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių nebuvus, nebūtų įvykęs ir autoįvykis. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusiosioms šių aplinkybių nevertino, o rėmėsi vien tik nusikalstamos veikos pasekmių kriterijumi.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą S. K. ir M. K. prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. gynėjo skundą atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai dėl prastos J. J. turtinės padėties yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad butas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pardavus butą šeima realiai neturėtų kur gyventi, kadangi tokią teisę užtikrina sudarytos nuomos sutartys, išlieka galimybė užsidirbti. Teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, todėl darbas teritoriniu atžvilgiu nėra apribotas. Nors J. J. kalba apie jos vaikų interesų galimus pažeidimus siekiant atlyginti priteistą neturtinę žalą, tačiau būtent pastarosios veiksmai lėmė žuvusiojo dukters, turinčios regos negalią, interesų pažeidimus. J. J. turtinės padėties sunkumas įrodinėjamas tik apeliacinės instancijos teisme, konkrečių įrodymų apie patiriamas dideles išlaidas nepateikta. Tai, kad J. J. vairavo transporto priemonę neviršydama leistino maksimalaus greičio, buvo blaivi nekeičia fakto, kad ji valdė padidintos rizikos šaltinį. Be to, kelių eismo taisyklės įpareigoja pasirinkti ne maksimalų leistiną, tačiau saugų greitį. Kritiškai vertina skundo teiginius, jog pėsčiasis išniro iš tamsos, kas ir lėmė staigų manevrą, kadangi šios aplinkybės prieštarauja byloje nustatytiems faktams, kur konstatuota, jog pėsčiasis nebuvo kliūtimi kilti eismo įvykiui. Meteorologinės sąlygos taip pat neturi įtakos kaltės nustatymui. Vairuotojas privalo vairuoti taip, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto matomos kliūties. Nesutinka su teiginiu, jog apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi naujausioje teismų praktikoje priteista neturtinė žala yra kur kas didesnė nei toji, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas.

Teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J., jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti, prokurorė prašė palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nuosprendį nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų turinio, juose nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas ar teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau tiek nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. ir M. K., tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios – civilinės ieškovės S. K. ir M. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš J. J. neturtinę žalą – M. K. 200 000 Lt/57 924 Eur, S. K. 100 000 Lt/28 962 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė S. K. iš draudimo bendrovės 2500 Eur, o iš J. J. 15 000 Eur (šią sumą sumažino iki 14 710,38 Eur, kadangi dalis žalos (289,62 Eur) buvo atlyginta), tuo tarpu M. K. iš draudimo bendrovės 2500 Eur, o iš J. J. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiosioms, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų patirtų asmeninių išgyvenimų dydį ir emocinių sukrėtimų pobūdį, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisingai nustatė nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių S. K. ir M. K. patirtos neturtinės žalos dydžius, kuriuos mažinti ar didinti nėra jokio pagrindo. Su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neturi pagrindo.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas.

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. atstovas skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevisapusiškai įvertino padaryto pažeidimo faktines aplinkybes. Tačiau priešingai šiems teiginiams, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms jau atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, J. J. eismo įvykio metu buvo blaivi, leistino maksimalaus važiavimo greičio neviršijo, bei sąmoningai nesiekė nukentėjusiosioms sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų ir antrą kartą į tai atsižvelgti ir dar labiau mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Tuo tarpu J. J. siekis sumenkinti savo kaltę ir dalį atsakomybės perkelti trečiajam asmeniui, neva iš tamsos staiga išnirusiam pėsčiajam, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog J. J. turėjo objektyvias galimybes tokią kliūtį (pėsčiąjį) pastebėti ir efektyviai stabdant turėjo galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo, tačiau pasirinko kitą elgesio variantą – išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, kas ir buvo būtina kilusio eismo įvykio ir atsiradusių padarinių kilimo sąlyga. Tai, kad vairuotoja neviršijo leistino maksimalaus važiavimo greičio nesudaro pagrindo jos veikos vertinti kaip mažiau pavojingos ir neturi įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šiuo atveju kelių eismo taisyklės numato reikalavimą neviršyti leistino greičio, tačiau pabrėžiama, kad kiekvienu atveju pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog J. J. pastebėjusi kelyje kliūtį nesugebėjo rasti teisingo sprendimo iškilusioje situacijoje, transporto priemonės nestabdė, greičio nelėtino, priėmė sprendimą išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šiuo atveju žuvusiojo V. K. veiksmai niekaip neįtakojo eismo įvykio kilimo. Šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą.

Sutiktina su J. J. atstovo skundo argumentais, kad sprendžiant kompensuotinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat turi įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog Varėnos rajono apylinkės teismas į šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgė, įvertino tai, kad J. J. augina du mažamečius vaikus, dirba veterinarijos gydykloje gydytoja, turi nekilnojamąjį turtą Vilniuje. Tai, kad apeliantė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos gaunamos pajamos yra mažos nesuteikia pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantė yra jauno, darbingo amžiaus moteris, turintį aukštąjį išsilavinimą, o skundžiamu nuosprendžiu jokie laisvės apribojimai jos atžvilgiu nebuvo taikyti, teisė vairuoti transporto priemones neatimta. Skunde akcentuotos aplinkybės susijusios su apeliantės vyro vykdoma veikla ir gaunamomis pajamomis taip pat neįtakoja skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. J. J. teigimu, butas Vilniuje, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, todėl jo realizavimas yra neįmanomas. Tačiau bylos duomenys rodo, jog apeliantės ir jos šeimos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), taigi šeima turi būstą ir aukščiau paminėtos išvados daryti nėra pagrindo. Argumentai apie tai, jog priteistos neturtinės žalos dydis turės įtakos apeliantės nepilnamečių vaikų interesams atmestini kaip nepagrįsti, šiuo atveju proporcingai negali būti ignoruojami ir nukentėjusiųjų asmenų interesai, kuriems apeliantės nusikalstamais veiksmais padaryta žala.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų S. K. ir M. K. skundo, kuriuo prašoma didinti priteistos neturtinės žalos dydį, jis iš esmės grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir teismui pateiktas civilinis ieškinys, jog dėl vyro ir tėvo žūties padaryta ypač didelė neturtinė žala, tai yra išgyvenimai dėl taip tragiškai ir staiga prarasto artimo žmogaus, psichologinės pasekmės išlikusios iki šios dienos, o M. K. sveikatos būklė (turima negalia – aklumas) po tėvo mirties daro ją išimtinai priklausomą tik nuo motinos S. K.. Apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios S. K. ir M. K., kurios dėl J. J. nusikalstamų veiksmų neteko vyro ir tėvo, patyrė neturtinę žalą. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad S. K. ir M. K. santykiai su žuvusiuoju buvo labai šilti, artimi, rūpestingi. S. K. po vyro mirties iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, jai diagnozuota depresija, vargina nerimas, slogi nuotaika, nemiga, apetito stoka, ji neteko gyvenimo bendrakeleivio (t. 3, b. l. 29-38). Nukentėjusioji M. K. dar iki tėvo žūties turėjo ir šiuo metu turi 10 proc. darbingumo lygį, tačiau po tėvo žūties jos sveikata pablogėjo, 2014-02-26 atlikta akies operacija, dėl prastos psichologinės būsenos lankėsi pas gydytojus (t. 1, b. l. 68, t. 3, b. l. 28). Skaudžiai išgyveno tėvo netektį, neteko moralinio palaikymo, didžiosios dalies fizinės pagalbos, tapo sunkiau mokytis universitete, tai ji gali padaryti tik padedama mamos S. K.. Visgi, pirmiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos ir, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, tuo labiau, kad visiškas žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo atveju objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos nėra galima tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Apeliantai cituodami teismų praktiką, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose bei priteisė, atitinkamai, per dideles ar per mažas sumas neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje pažymėtina, jog šiuos teiginius apeliantai grindžia pavieniais teismų praktikos pavyzdžiais, visgi teismų praktikoje nėra konkrečiai įtvirtinti jų nurodomi neturtinės žalos dydžiai, kiekvienu atveju yra priteisiama konkreti suma konkrečioje situacijoje, kuri nėra identiška nagrinėjamai, tai yra kiekvienu atveju yra vertinamos išskirtinės bylos aplinkybės bei atsižvelgus į jas priteisiami neturtinės žalos dydžiai gali netgi žymiai skirtis. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nukentėjusiųjų manymu, šioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą turėtų būti vadovaujamasi 2009-12-09 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-175/2009, kurioje teismas priteisė iš R.M. 1 420 000 Lt neturtinę žalą bendroje sumoje nukentėjusiųjų A.Š., G.S., A.M., V.A.B., R.S. naudai. Aukštesniojo teismo nuomone, tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, skunde minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės šiuo atveju negali būti tapatinamos. Cituojamu atveju buvo atimtos septynių žmonių gyvybės, tame tarpe trijų mažamečių, nagrinėjamu atveju žuvo vienas asmuo, akivaizdu, jog kilę padariniai nėra adekvatūs.

Sutiktina, jog aktualiausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose. Tai, kad M. K. priteistos neturtinės žalos dydis nežymiai viršija žuvusiojo vaikui priteistinos neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose pateisinama konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad tėvo žūtis ypatingai įtakojo M. K. psichinę ir fizinę sveikatą, o dėl turimo tik 10 proc. darbingumo ji tapo išimtinai priklausoma tik nuo motinos S. K., tokiu būdu neteko vieno iš tėvų globos, pagalbos, paramos, kuri jai reikalinga kiekvieną dieną. Šiuo atveju M. K. gyvenimo kokybė ir gerovė liko vieno asmens rankose. Darytina išvada, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nėra nei per maži, kaip kad apeliaciniame skunde teigia nukentėjusiosios, nei per dideli, kaip kad nurodo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. atstovas. Taigi, keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

nutaria:

Nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliacinius skundus atmesti.