- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-149-635/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33989-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- L. J., A. D.
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.1.4Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 valandos būti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. D. apeliacinio skundo nepateikė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. L. J. nuteistas už tai, kad, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y.: 2022 m rugpjūčio mėn. 22 d., apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę prie nukentėjusiajam R. L. priklausančios parduotuvės, esančios (Duomenys neskelbtini), paėmę prie parduotuvės pastato buvusią pastatytą žoliapjovę „Honda“, kurios vertė 260 eurų, bandydami įkišti žoliapjovę „Honda“ į automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę, pasikėsino pagrobti žoliapjovę „Honda“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos pamatė nukentėjusysis R. L.. Tokiu būdu L. J. ir A. D. pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam R. L. priklausantį 260 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba sušvelninti paskirtą bausmę, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir išaiškintas netinkamai. Jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantą nuteisdamas pagal jam inkriminuotą kaltinimą iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, buvo nenuoseklus ir šališkas.
2.2. Nurodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Teigia, kad 2022-08-22 A. D. jį vežė į (Duomenys neskelbtini) miesto stotį, sustojo (Duomenys neskelbtini) gatvėje ir išlipo, o jis (L. J.) liko automobilyje. Po kurio laiko išgirdo, kad atsidarė automobilio bagažinės durys. Tada išlipo iš automobilio ir pamatė nukentėjusįjį R. L., kuris kažką šaukė ir ėjo prie automobilio. L. J. supratęs, kad A. D. bandė pasisavinti žoliapjovę, padėjo nukentėjusiajam ištraukti žoliapjovę ir tada kartu su A. D. nuvažiavo. Jis su A. D. nesitarė ir tikrai nesiekė pasisavinti svetimo turto, nesikėsino į svetimą turtą. Nuosprendyje nurodoma, kad R. L. tariamai matė L. J. keliant žoliapjovę į automobilio bagažinę, nors buvo priešingai, L. J. traukė žoliapjovę iš bagažinės. Atkreipia dėmesį, kad A. D. teisme pripažino, jog buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Pažymi, jog A. D. davė nenuoseklius parodymus, juos keitė keletą kartų. Mano, kad nukentėjusysis dėl patirto streso netinkamai interpretavo jo veiksmus, t. y. kaip siekimą užvaldyti jo turtą.
2.3. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai, kad žoliapjovės vertė nebuvo nustatinėjama, nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų žoliapjovės įsigijimą Anglijoje. Teigia, kad nukentėjusysis prekiauja sendaikčiais. Apelianto manymu žoliapjovės rinkos vertė nedidesnė nei 120 - 150 eurų. Todėl tokios vertės daikto pasisavinimas ar kėsinimasis pasisavinti užtraukia administracinę, ne baudžiamąją atsakomybę.
2.4. Skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teisme jam buvo trukdoma užduoti klausimus, bylą nagrinėjantis teisėjas jį pertraukinėjo, taip trukdydamas L. J. suformuoti klausimus.
2.5. Apelianto vertinimu, net manant, kad jis dalyvavo siekiant pavogti R. L. žoliapjovę, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė ir netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Jis išlaiko 2 mažamečius vaikus, dėl esamos situacijos nebegali išvykti dirbti į užsienį, todėl šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Apelianto teigimu, sušvelninus jam paskirtą bausmę ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį - baudą, jis turėtų galimybę ją sumokėti.
3. Atsiliepimų į nuteistojo L. J. apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis L. J. ir jo gynėja advokatė M. K. prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Kaip matyti iš nuteistojo L. J. apeliacinio skundo turinio, jame ginčijama nuteistojo (L. J.) kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos bei keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis L. J. pripažintas kaltau dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sprendžiant apelianto kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės
Dėl L. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį pagrįstumo bei įrodymų vertinimo
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. J. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino L. J. veiksmus ir, pripažindamas jį kaltu pagal jam inkriminuotą kaltinimą iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, buvo nenuoseklus ir šališkas. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktiems, L. J. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl atmestini.
8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje – teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
9. Nesutiktina su nuteistojo skunde išsakytais prieštaravimais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Tokį savo teiginį, nuteistasis grindžia tuo, jog teismas vertindamas įrodymus buvo nenuoseklus. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, buvo nuoseklus. Taigi, šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iš skundo turinio, teismo šališkumą nuteistasis sieja išimtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau ši aplinkybė teismo šališkumo neįrodo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino L. J. kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, ir 178 straipsnio 1 numatytą nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, jo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad L. J. supratęs, jog A. D. bandė pasisavinti žoliapjovę, padėjo nukentėjusiajam ištraukti žoliapjovę iš automobilio ir tada kartu su A. D. nuvažiavo, kad jis (L. J.) su A. D. nesitarė ir tikrai nesiekė pasisavinti svetimo turto, nesikėsino į svetimą turtą, jog nukentėjusysis dėl patirto streso netinkamai interpretavo L. J. veiksmus, t. y. kaip siekimą užvaldyti jo turtą, nepatvirtina fakto, jog L. J. nesikėsino pagrobti svetimą turtą, ir vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė versija savaip interpretuojant įrodymus ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
12. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusysis apklausiamas teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parduotuvė priklauso jam, vagystės metu jis buvo už parduotuvės – terasoje, o žoliapjovė buvo prie parduotuvės. Pro pastato kampą pamatė kaip vienas kaltinamųjų, kaip vėliau paaiškėjo L. J., dėjo žoliapjovę į mašiną, todėl eidamas prie jo telefone surinko numerį 112. Paklausus ką jis daro, atsakė neva kažkas prašė parvežti nusipirktą žoliapjovę, rodė į kažkokį žmogų einantį šaligatviu, tada jis įsikibo į žoliapjovę, kad jos neįdėtų į mašiną. Paskui išlipo prie mašinos vairo sėdėjęs kitas kaltinamasis, padėjo iš mašinos ištraukti žoliapjovę, tada abu kaltinamieji greitai sulipo į mašiną ir išvažiavo net neuždarę bagažinės dangčio. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. atpažino iš pateiktų nuotraukų, buvo atliekamos akistatos, kadangi su juo ilgiau bendravo ir jį įsiminė, o antrojo kaltinamojo neįsiminė, nes bendravo trumpai. Taip pat rėmėsi iš duomenų asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusysis R. L. neatpažino A. D., atpažino L. J., jo apklausoje įvardintą kaip automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ keleivį, kuris bandė įgrūsti į automobilio bagažinę jam priklausančią žoliapjovę „Honda“, iš veido formos, nosies, žvairokų akių ir akistatos tarp R. L. ir L. J. protokolu bei akistatos tarp R. L. ir A. D. protokolu. Taip pat rėmėsi pirmine 2022-09-05 įtariamojo A. D. apklausa, kurioje pastarasis nurodė, kad pagrobti žoliapjovę jis pasiūlė L. J., su kuo pastarasis sutiko, o bandant jam vienam pagrobti nusižiūrėtą žoliapjovę ir dėl jos didumo negalint jos įkišti į automobilio bagažinę, išlipo iš automobilio ir padėjo įgrūsti L. J., tačiau atėjo nukentėjusysis ir nusikaltimo nebaigė. A. D. papildomai apklausiant įtariamuoju ir teisme duotų parodymų pakeitimas, kad vagystę įvykdyti pasikėsino vienas, L. J. kaltės nepripažinimą, vertino kaip pasirinktą gynybinę taktiką, taip L. J. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o A. D. siekiant padėti išvengti L. J. baudžiamosios atsakomybės. A. D. bandymus teisme deklaratyviai paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl susitarimo pagrobti svetimą turtą, motyvuojant apsvaigimu ir nesiorientavimu aplinkoje, vertino kaip nepagrįstus jokiais kitais duomenimis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).
14. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 51 straipsniu, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisimajame posėdyje apeliantui nebuvo būtinas. L. J., norėdamas turėti gynėją, turėjo teisę jį pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiūra arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip matyti iš bylos duomenų to nepadarė. Iš apylinkės teismo 2023-02-14 posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam L. J. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tame tarpe ir tai, kad jis turi teisę turėti gynėją, tačiau L. J. tokio prašymo neišreiškė. Taip pat teigia, kad teisme jam buvo trukdoma užduoti klausimus, bylą nagrinėjantis teisėjas jį pertraukinėjo, taip trukdydamas apeliantui (L. J.) suformuoti klausimus. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teisme 2023-02-14 vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašo, konstatuoja, kad L. J. teisme nebuvo trukdoma užduoti klausimus, bylą nagrinėjantis teisėjas jo nepertraukinėjo, tik paaiškino, kad pastarasis liudytojui užduotų klausimus ir nekomentuotų pateiktų atsakymų. Apeliacinės instancijos teismas, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje esančių ir visų pirmiau aptartų aplinkybių visetas.
15. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, mano, kad jo pasikėsinto pagrobto turto vertė yra žymiai mažesnė nei nustatyta, todėl jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (galiojusi redakcija nusikalstamos veikos padarymo metu) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 108 straipsnio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar išvaistymą, kai pagrobto, pasisavinot ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
18. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų.
19. Taigi nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 Eur), tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jei viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (viršija 250 Eur), tai asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju L. J. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė 260 Eur. Nustatyta vertė viršija 5 MGL (250 Eur). Pagal nurodytą vertę L. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.).
20. Iš nukentėjusiojo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žoliapjovę nukentėjusysis buvo pirkęs 2022-08-14 Rietavo turguje už 260 eurų, dėvėtą. Jokių dokumentų nebuvo. Šiai dienai tą žoliapjovę yra pardavęs, todėl pateikti žoliapjovę apžiūrai neturi galimybių. Nukentėjusysis R. L. pateikė fotonuotraukas: žoliapjovės „Honda“, žoliapjovės modelio numerio (duomenys neskelbtini). Žoliapjovę pasikėsintą pagrobti 2022-08-22, t. y. praėjus 8 dienoms po jos įsigijimo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad žoliapjovės vertė – 260 Eur.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. J. kaltė nuosprendžio priėmimo metu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį buvo visiškai įrodyta. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo
22. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. J. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2022-08-22 pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtą) – turto vertė 260 Eur. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2015-01-01) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nuteistojo L. J. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal minėtus straipsnius. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
23. Pažymėtina, jog BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją – turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, t. y. nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos XXVIII skyriuje, dalyko. Šios nuostatos laikytinos švelninančiomis L. J. ir A. D. padėtį bei taikytinos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
24. Nuteistųjų L. J. ir A. D. bendrai pasikėsinto pagrobti svetimo, nukentėjusiajam R. L. priklausančio turto vertė – 260 Eur – viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl paminėtos nusikalstamos veikos buvo priimtas tinkamai pritaikius galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-03-03 nuosprendis dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kadangi pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą L. J. ir A. D. bendrai 2022-08-22 pasikėsinto pagrobti svetimo 260 Eur vertės turtas (ši veika teismo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį) yra laikomas nedidelės vertės ir sudaro baudžiamojo nusižengimo sudėtį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. Todėl L. J. veika, kurią jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., perkvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.
25. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu nuosprendžiu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą, veikiant bendrininkų grupėje taip pat nuteistas ir A. D., kurio nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuoja, kad perkvalifikavus L. J. veiką, kurią jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį perkvalifikuojama ir A. D. veika.
Dėl bausmės
26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
27. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Byloje nustatyta, kad A. D. ir L. J. nuteisti už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo galėjo būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, šiuo nuosprendžiu nuteistųjų veikos perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022-11-16 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metams su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais ir paskirta subendrinta galutinė laisvės apribojimo bausmė 2 metams, su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Į bausmės laiką įskaitytas A. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-05-25 iki 2022-05-27 (trys dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, pagal 2022-11-16 baudžiamąjį įsakymą. Nuteistajam L. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais.
29. Nuteistasis A. D. apeliacinio skundo nepateikė, todėl net ir perkvalifikavus A. D. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamąjį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl paskirtos bausmės išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė, atitinka įstatymo reikalavimus ir perkvalifikavus, ir yra teisinga.
30. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė ir netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jis išlaiko 2 mažamečius vaikus, dėl esamos situacijos nebegali išvykti dirbti į užsienį, todėl šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Prašo jam skirti baudą.
31. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę L. J., atsižvelgė į tai, kad pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į kiekvieno indėlį darant nusikalstamą veiką.
32. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo L. J. veika perkvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, į apelianto prašymą paskirti baudą, nurodytas aplinkybes, jog dėl paskirtos bausmės nebegali išvykti dirbti į užsienį, jis išlaiko 2 mažamečius vaikus, daroma išvada, kad L. J. gali būti paskirta bauda, kad nebūtų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai: nuteistasis prarastų galimybę išvykti dirbti į užsienį bei aprūpinti save ir savo šeimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistajam L. J. skiriama bausmė – bauda, atitinkanti BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šios bausmės minimumą – 15 MGL (750 Eur). Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principo reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo L. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį.
L. J. veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti 15 MGL (750 Eur) baudą.
A. D. veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, skundžiamu 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. D. paskirtą bausmę palikti nepakeistą.
Kitą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.