- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-20988-1169/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15643-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, I. D., D. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, I. D., D. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. yra priėmusi savo mirusio sutuoktinio S. A. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos motina J. A. ir S. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kurioje gyveno iki mirties. S. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. A. – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. A. ir S. A. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą po pirmiau mirusio sutuoktinio mirties paliko likusiam gyvam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui susitarė, kad visas turtas liks pareiškėjai L. B. Mirus S. A., per įstatyme nurodytus tris mėnesius į notarą sutuoktinė J. A. dėl šalį užklupusios netikėtos padėties (dėl paskelbto karantino) nesikreipė, tačiau palikimą, priėmė, pradėdama jį valdyti. Ji priėmė palikimą iš karto po sutuoktinio mirties, kadangi tiek iki jo mirties, tiek ir po to gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pagrindinis palikimą sudarantis turtas ir buvo šis butas ir šalių bendrai užgyventi kilnojamieji buities daiktai: baldai, indai, buities prietaisai ir kt. Visą šį turtą J. A. priėmė pradėdama jį valdyti ir tai pasireiškė jos, kaip įpėdinės, aktyviais veiksmais įgyvendinant nuosavybės teises, t. y. prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį butą, mokant už jį mokesčius, naudojantis turtu kaip savo, užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą, prisiimant ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su palikimu, pradėjimu valdyti visus sutuoktiniui priklaususius kilnojamuosius daiktus.
3. Pareiškėja nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant paveldėtojai pagal testamentą L. B. turėti galimybę visiškai disponuoti šiuo turtu kaip savininkei, gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą ir įregistruoti savo nuosavybės teises.
Atsiliepimas
4. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą S. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. A. palikto turto priėmimą jį valdant. Jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas nereikš prieštaravimų, jei prašymas bus tenkintas.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
7. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
8. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
9. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad J. A. ir S. A. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas su palūkanomis bei visą kitą turtą pergyvenusiam sutuoktiniui, o po abiejų mirties – L. B.
10. S. A. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau per įstatyme nustatytą terminą į notarą nei J. A., nei kiti asmenys dėl palikimo priėmimo nesikreipė. J. A. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja.
11. (Duomenys neskelbtini) J. A. ir S. A. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą po pirmiau mirusio sutuoktinio mirties paliko likusiam gyvam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui susitarė, kad visas turtas liks pareiškėjai L. B.
12. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad J. A. ir S. A. gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis butas registruotas J. A. vardu, įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), J. A. ir S. A. esant santuokoje, todėl butas laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš teismui pateiktų AB Vilniaus šilumos tinklų sąskaitų už butui suteiktas paslaugas matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki birželio 30 d. buvo apmokėtos visos sąskaitos už butui tiekiamą šilumą. (Duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrijai J. A. įsiskolinimų neturėjo. Taigi J. A. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po to gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
13. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, J. A. po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir rūpinosi jų bendru butu. Tai rodo, jog J. A. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Be to, įpėdinės gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinė iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
14. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. A. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio S. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A. po savo sutuoktinio S. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę paveldėti testamentu paliktą ir po motinos mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.