- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-617-614/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GIB
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GIB 24 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29953-981/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GIB 24 ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl permokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GIB 24 (toliau – ir UAB GIB 24 arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ arba atsakovė), kuriuo prašė: 1) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 868,76 Eur dydžio permoką už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 spalio 31 d., susidariusią už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbiami); 2) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 1819,18 Eur dydžio permoką už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., susidariusią už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbiami); 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Širvintų sėklos“ 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavusiai ir likviduojamai AB „Širvintų sėklos“ priklausė nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbiami)). Teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi AB „Širvintų sėklos“ pripažinta bankrutavusia bei likviduotina, pradėtos likvidavimo procedūros, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą. AB „Širvintų sėklos“ iškėlus bankroto bylą (nuo 2011 m. rugsėjo 5 d.), ginčo nekilnojamojo turto niekas neprižiūrėjo, jis buvo niokojamas, langai išdaužyti, o įranga / daiktai buvo išvogti. Apleistame ir neprižiūrimame Objekte nebuvo jokių elektros prietaisų, todėl elektros energijos į jį nebuvo galima tiekti ir naudoti jau nuo 2011 m. BAB „Širvintų sėklos“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimas“ ir UAB „Sintra“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Objekto pirkimo–pardavimo sutartį be varžytynių, kuria UAB „Sintra“ įsigijo likviduojamai BAB „Širvintų sėklos“ priklausiusį ginčo nekilnojamąjį turtą. UAB „Sintra“ nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Sutarties 8 straipsnyje nustatyta, kad UAB „Sintra“ neprisiima jokių BAB „Širvintų sėklos“ prievolių. Tai reiškia, kad UAB „Sintra“, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 8 straipsniu, įsigijo nekilnojamąjį turtą be jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, įskaitant ir AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“), todėl UAB „Sintra“ pagrįstai tikėjo ir vertino, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą jai nekyla jokių pareigų, susijusių su įsigytu nekilnojamuoju turtu, pagal AB „Širvintų sėklos“ sudarytas sutartis. BAB „Širvintų sėklos“ liko atsakinga už prievoles pagal savo pačios sudarytas sutartis, tarp kurių ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove. BAB „Širvintų sėklos“ privalėjo pati nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove ir atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su visišku sutartinių santykių su atsakove nutraukimu. UAB „Sintra“ 2014 m. rugpjūčio 29 d., nesaistoma jokių prievolinių santykių su atsakove, sudarė su UAB GIB 24 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV5880, kuria ieškovė įsigijo iš UAB „Sintra“ ginčo nekilnojamąjį turtą. UAB „Sintra“, perleisdama nekilnojamąjį turtą, patikino, kad ieškovei nekils jokių prievolių, susijusių su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu. BAB „Širvintų sėklos“ liko atsakinga už prievoles atsakovei pagal su atsakove sudarytas sutartis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sintra“ nesudarė su atsakove naujos sutarties dėl elektros energijos tiekimo į įsigytą ir vėliau perleistą nekilnojamą turtą, todėl ieškovei nekyla jokių prievolių pagal BAB „Širvintų sėklos“ sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovei nebuvo poreikio elektros energijos tiekimui į ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl naujos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2015 m. sausio 1 d. šalys, atnaujindamos šalių sudarytą sutartį dėl elektros energijos tiekimo į kitą ieškovei priklausantį nekilnojamo turto objektą, sudarė naują elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 331215-52442/150013 ir į ją valingai neįtraukė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbiami). Tai yra pagal sutarties 4 punktą atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energijos persiuntimo paslaugą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo ją pirkti sutarties 1 priede nurodytame objekte (duomenys neskelbiami). Ieškovės vadovas pasikeitė 2019 m. lapkričio 5 d., kuris tikrindamas bendrovės atliktus sandorius, sužinojo, apie atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. išrašytą bei apmokėjimui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 106432 1170,64 Eur sumai, iš kurių net 868,76 Eur sudaro skola. Į minėtą sąskaitą mokesčiai už galios dedamąją buvo nepagrįstai perkelti pagal 2017 m. lapkričio 1 d. perskaičiavimo aktą Nr. 331215-1. Prie 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitos TSN Nr. 106432 pridėtoje Elektros energijos persiuntimo išplėstinėje skaičiuotėje atsakovė nurodė, kad buvo atliktas perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir ieškovei buvo paskaičiuota 868,76 Eur suma. Atsakovė, praėjus daugiau nei 5 metams nuo AB „Širvintų sėklos“ pripažinimo bankrutavusia ir daugiau nei 3 metams nuo nekilnojamojo turto savininko pasikeitimo, t. y. tik į 2017 m. lapkričio 30 d. išrašytą sąskaitą TSN Nr. 106432 nepagrįstai perkėlė mokesčius už galios dedamąją. Akivaizdu, kad BAB „Širvintų sėklos“ neįvykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų (i) 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta sutartimi su UAB „Sintra” bei (ii) prisiimtų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su atsakove, t. y. nebesant poreikio elektros energijos tiekimui, nenutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo nekilnojamajam turtui, kurį BAB „Širvintų sėklos“ perleido UAB „Sintra“, o ši vėliau perleido ieškovei. Atsakovė pateikdavo ieškovei sąskaitas apmokėjimui, kuriose į bendrą mokėtiną sumą (neišskiriant) buvo įtraukiama suma ir už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbiami) – buvo nurodoma bendra suma, kurias pilnai apmokėdavo ieškovės buhalterė. Dėl šių priežasčių kurį laiką atsakovės nepagrįstai priskaičiuotas mokestis buvo nepastebėtas ir ieškovės apmokėtas. Aplinkybė, kad atsakovė nepagrįstai į ieškovės mokėtiną sąskaitą įtraukė galios dedamosios mokestį, paaiškėjo 2019 m. lapkričio 5 d. pasikeitus ieškovės direktoriui, tikrinant bendrovės atliktus sandorius, bendrovės dokumentus. Tačiau net ir paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovė ir toliau buvo priversta pilnai apmokėti atsakovės pateikiamas sąskaitas, kadangi susidarius įsiskolinimui, atsakovė būtų atjungusi elektros energijos tiekimą kituose ieškovei priklausančiuose objektuose. Ieškovė, nepaisant to, kad toliau mokėjo atsakovei pagal pateiktas sąskaitas, tačiau nesutiko su nepagrįstai skaičiuojamu mokesčiu ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Ieškovė apie bankrutavusios AB „Širvintų sėklos“ sudarytas sutartis jokios informacijos neturėjo, 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsakovė, gavusi ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo, neinformavusi ieškovės, objektą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), savavališkai pridėjo prie ieškovės anksčiau sudarytos sutarties, tai yra atsakovė, siekdama pagrįsti atliktą perskaičiavimą, kuriuo ieškovei buvo priskaičiuotas nekilnojamojo turto galios dedamosios įsiskolinimas už trejus metus, ieškovei pateikė tarp šalių sudarytos 2015 m. sausio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 331215-52442/150013. Kaip matyti, atsakovės pateiktoje sutartyje nėra ieškovės atstovo parašo, o joje nurodomi duomenys akivaizdžiai neteisingi: i) ieškovės atstovu nurodomas ieškovės direktorius I. J., nors 2015 m. sausio 1 d. ieškovės direktoriumi buvo A. L.; ii) ieškovės adresas nurodomas dabartinis ieškovės registracijos adresas, kuris buvo įregistruotas tik 2017 m. gegužės 3 d.. Tai patvirtina, kad atsakovė bandė nesąžiningai gudrauti imituodama, kad tariamai buvo pasirašyta sutartis ir dėl šio nekilnojamojo turto objekto. Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. gavo atsakovės atsakymą Nr. 50301 į 2020 m. kovo 24 d. prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė apie Nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą buvo informuota tik 2017 m. lapkričio 10 d. ankstesnio Nekilnojamojo turto savininko. Taip pat nurodė, kad tuo metu patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis ji atliko perskaičiavimą nuo Nekilnojamojo turto įsigijimo datos (2014 m. rugpjūčio 29 d.) iki 2017 m. spalio 31 d. Ieškovė 2020 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl priskaičiuotų sumų už galios dedamąją Nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbiami), perskaičiavimo ir permokos ieškovei grąžinimo. Atsakovė 2020 m. liepos 20 d. atsakymu Nr. 20KR-SD-6872 atsisakė perskaičiuoti galios dedamosios mokestį. Atsakovė savo sprendimą grindė tuo, kad įgijusi Nekilnojamąjį turtą ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę pateikiant prašymą sudaryti sutartį, tačiau to nepadarė, kaip ir nesikreipė su prašymu nutraukti elektros energijos tiekimą. Tokie ieškovės veiksmai, atsakovės nuomone, laikytini konkliudentiniais veiksmais sutartiniams santykiams kilti. BAB „Širvintų sėklos“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir nenutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove, ieškovė neturėdama pareigos, tačiau siekdama taikaus ir produktyvaus bendradarbiavimo, pateikė atsakovei laisvos formos prašymą dėl sutarties nutraukimo. Nepaisant pareikštų pretenzijų atsakovė ir toliau skaičiavo galios dedamosios mokestį. Tuomet 2021 m. kovo 2 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę reikalaudama nedelsiant nutraukti galios dedamosios mokesčio skaičiavimą nekilnojamam turtui bei imtis konkrečių veiksmų sutarties ir paslaugų teikimo nutraukimui (atjungti elektros įvadą, likviduoti elektros prietaisus ar kitus reikiamus veiksmus). Tačiau atsakovė ir toliau nenutraukė tariamai sudarytos sutarties, 2021 m. balandžio 8 d. pateikdama atsakymą, kurį motyvavo tuo, kad turi būti pateiktas nustatytos formos prašymas. Ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. pakartotinai pareikalavo nutraukti sutartį ir pateikė nustatytos formos prašymą. Ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, pateikė atsakovei UAB „Sintra“ ir bankrutavusios AB „Širvintų sėklos“ sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinančią UAB „Sintra“ ir BAB „Širvintų sėklos“ įsipareigojimų atsakovei pasiskirstymą, pagal kurią visi įsipareigojimai liko BAB „Širvintų sėklos“ bei pareikalavo gražinti permoką, susidariusią ieškovei mokant atsakovės nepagrįstai priskaičiuotą nekilnojamojo turto galios dedamosios mokestį. Atsakovė pateikė atsisakymą į 2021 m. gegužės 26 d. pretenziją dėl permokos grąžinimo ir reikalaujamų veiksmų neatliko. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, pagal 38 punktą vartotojo objektas – vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantis konkretus objektas, kuriame vartojama elektros energija. BAB „Širvintų sėklos“ ir UAB „Sintra“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. sutarties sudarymo metu bei ieškovei įsigyjant nekilnojamojo turto objektą, galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 2013 m. gruodžio 8 d. redakcija (toliau – taisyklės). Vadovaujantis taisyklių 5 punktu, vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, nes vartoti elektros energiją galima tik šių taisyklių tvarka sudarius sutartis. Taisyklių 98 punktas reglamentuoja, kad „tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą“. Vadovaujantis taisyklių 98 punktu nuostatomis bei aukščiau nurodytos UAB „Sintra“ ir bankrutuojančios AB „Širvintų sėklos“ sudarytos sutarties 8 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad UAB „Sintra“ neprisiima jokių bankrutuojančios AB „Širvintų sėklos“ prievolių, UAB „Sintra“, įsigijusi ginčo nekilnojamąjį turtą, neatsakė už BAB „Širvintų sėklos“, prievoles atsakovei. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 2 dalyje Energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme kildinama ne nuosavybės teisės į patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) elektros energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie elektros energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009. Teismų praktika. 2009). Ieškovė, 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsigijusi Nekilnojamąjį turtą, neturėjo poreikio jame vartoti elektros energiją, o nekilnojamame turte nebuvo elektros naudojimui būtinos įrangos – vidaus tinklų. Ieškovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, jame jau nebuvo elektros prietaisų, kuriuos ieškovė, net ir turėdamas poreikį, būtų galėjusi naudoti pagal paskirtį. Be to, ieškovė buvo informuota, kad nėra jokių galiojančių sutarčių dėl šio objekto, pagal kurias ieškovei kiltų kokios nors prievolės. Tai patvirtina aplinkybė, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sintra“ ir BAB „Širvintų sėklos“, visi įsipareigojimai liko BAB „Širvintų sėklos“, tad ir sutartį su atsakove privalėjo nutraukti BAB „Širvintų sėklos“. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų teisės normų ir teismų praktikos, teisės aktuose yra nustatyta elektros vartotojo teisė, o ne pareiga į sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sudarymą. Teismų praktikoje yra plėtojama nuostata, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės kildinama ne iš nuosavybės teisės į patalpas bei elektros energiją naudojančius įrenginius, kaip tai 2020 m. liepos 20 d. atsakyme teigia atsakovė, o būtent iš elektros energijos vartojimo poreikio. Ieškovei neturint poreikio (sutarties aiškinimo prasme – valios) sudaryti su atsakove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Nekilnojamajam turtui bei faktiškai jokia apimtimi nenaudojant elektros energijos šiame nekilnojamajame turte, ieškovui negali kilti prievolės iš ieškovo nei raštiškai, nei konkliudentiniais veiksmais nesudarytos sutarties su atsakove. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą yra visos sąlygos kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo – atliktos permokos grąžinimo: 1) atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis) – atsakovės nepagrįstai skaičiuotas ir į ieškovės mokėtinas sąskaitas neteisėtai įtrauktas mėnesinis mokestis už elektros energijos galios dedamąją; 2) preziumuojama atsakovės kaltė (CK 6.248 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp susidariusios permokos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis): ieškovė atliko permoką, kadangi apmokėjo atsakovės pateiktas sąskaitas, į kurias nepagrįstai į bendrą mokėtiną sumą buvo įskaičiuotas ir mokestis už galios dedamąją; 4) realiai patirti nuostoliai (CK 6.249 straipsnis): ieškovė, atsakovei nepagrįstai į sąskaitas įtraukus mokestį už galios dedamąją, atliko 2 687,94 Eur permoką, kuri laikytina ieškovės realiai patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 29 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MV5880 įsigijo iš UAB „Sintra“ ginčo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbiami) (toliau – Objektas) Atsakovė apie Objekto savininko pasikeitimą buvo informuota tik 2017 m.lapkričio 10 d. ankstesnio Objekto savininko. Nei BUAB „Širvintų sėklos“, nei UAB „Sintra“, nei ieškovė 2014 m. rugpjūčio mėnesį apie įvykusį nuosavybės teisių perleidimą atsakovės neinformavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Objektui perskaičiavimą atliko 2017 m. lapkričio 10 d., tai yra tada, kai apie tai sužinojo ir perskaičiavimas buvo atliktas nuo ieškovės Objekto įsigijimo datos iki 2017 m. spalio 31 d. Atsakovė, reikalaudama iš ieškovės mokesčio už Objekte apskaičiuotą galios dedamąją, savo reikalavimą grindžia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 101 punktu, kuris reglamentuoja, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punkte, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 40 kW galia ir priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas). Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas. EEĮ 69 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. [...] Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias. Leistinoji naudoti galia – didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš operatoriaus tinklo bet kuriuo metu. Pažymėjo, jog leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Nustatant mokestį už leistinąją naudoti galią, siekiama racionalizuoti elektros galių panaudojimą ir taip optimizuoti elektros tinklų įmonių investicijas. Tuo pačiu siekiama siųsti teisingus signalus vartotojams, kurie turėdami perteklines galias, turi arba mokėti už jų palaikymą, arba jų atsisakyti. Nepaisant to, kad vartotojas nepasinaudoja galimybe naudotis jam priklausančiam objektui rezervuota leistinąją galia, elektros energetikos įmonės visą laiką turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Kuo vartotojų užsakyta maksimali galia didesnė, tuo yra laikomi didesni pajėgumai sistemos pikinės apkrovos atvejui ir didėja elektros energetikos įmonių išlaidos brangesnei tinklo įrangai, investicijoms bei eksploatacijai. Taigi neefektyvus elektros energijos vartojimas dirbtinai didina sąnaudas paslaugų teikėjams, o kartu ir visiems vartotojams, kadangi kai kuriems vartotojams neapmokant proporcingai jiems tenkančių išlaidų, jas dengia kiti vartotojai. Kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Taip yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1017-232/2017). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra norma, jog abonentas privalo sumokėti už patiektą energiją, plačiau nedetalizuojant, kas laikoma energija. Tuo tarpu CK 6.391 straipsnyje nurodoma, jog šio skirsnio normos taikomos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Taigi CK kaip bendras teisės aktas suteikia pirmenybę specialiam įstatymui. Šiuo atveju tai yra EEĮ ir Taisyklės. EEĮ 40 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje numatyta vartotojo prievolė laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir jos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir su tuo susijusias paslaugas. Taisyklių, detalizuojančių EEĮ nuostatas, 56.5 punkte (Taisyklių redakcija, aktuali skolos susiformavimo metu. Šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 58.5 punktas) taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą bei kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Galios dedamoji yra taikoma visiems antrosios ir trečiosios grupės vartotojams, kurių objektai yra prijungti prie operatoriaus elektros skirstomųjų tinklų. Nors atsakovė nesudarė rašytinės sutarties, tačiau šalis sieja faktiniai sutartiniai santykiai, kadangi atsakovės nuosavybės teise valdomo Objekto elektros įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės skirstomųjų tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti nei atsakovės prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl atsakovės Objektui buvo rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo naudojama, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį Objekto savininkui neišnyko. Tarp šalių neginčytinai susiklosčius faktinims sutartiniams santykiams, ieškovė yra laikytina elektros energijos vartotoju EEĮ prasme. Vartotojo ir vartotojo objekto sąvokos pateikiamos EEĮ 2 straipsnyje, kurio 49 dalyje nustatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o 50 dalyje nustatyta, kad vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statytinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Objektui yra suteikiama leistinoji naudoti galia, pirmą kartą prijungiant elektros įrenginius, įrengtus Objekte prie atsakovės skirstomųjų tinklų. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kad Objektui reikiamą galią užsakė kitas vartotojas, sudarydamas sutartį su ieškove, Objektui jau yra rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia ir ji negali būti savaime keičiama ar panaikinama be savininko prašymo (valios). Vadovaujantis Prijungimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pati ieškovė turi informuoti atsakovę, kad nepageidauja ir ateityje nepageidaus vartoti elektros energijos Objekte, ir tuo pagrindu pateikti rašytinį prašymą dėl ieškovės elektros įrenginių demontavimo, ką ieškovė ir padarė, t. y. pateikė nustatytos formos prašymą dėl įrenginių demontavimo, o atsakovė 2021 m. gegužės13 d. įrenginius demontavo ir nuo šios datos leistinoji naudoti galia yra nebeskaičiuojama. Ieškovė, prijungdama Objekte įrengtus vartotojo tinklus prie savo skirstomųjų tinklų, suteikė vartotojui (ieškovei kaip Objekto savininkei) galimybę naudoti Objekte atitinkamos galios elektros energiją, t. y. atsakovė rezervavo Objekto vartotojams atitinkamą galią ir jos negalėjo suteikti kitiems vartotojams. Už šią paslaugą Tvarkoje numatyta vartotojo pareiga mokėti galios dedamąją. Pareiga mokėti už galios dedamąją Objekto savininkui tenka ir tais atvejais, kai net nutraukiamas elektros energijos persiuntimas į savininko valdomą objektą. Ši pareiga objekto savininkui pasibaigia, kai yra demontuojami elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas (Taisyklių 42 punktas). Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išsamiai išanalizuotą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad elektros energijos tiekimo faktas neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą dėl ieškovės pareigos mokėti už galios dedamąją. Tik objekto savininko prašymu gali būti atjungiami vartotojo elektros įrenginiai nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuojami elektros apskaitos prietaisas bei elektros atvadas, išskyrus Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytus atvejus, kai šie veiksmai gali būti atliekami operatoriaus iniciatyva. Atsakovė, vadovaujantis Taisyklių 42 punktu, turi teisę (pabrėžtina, bet ne pareigą) atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, ir tai atliekama tik tada, kai sudarytos sutartys nutraukiamos su vartotoju Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis su buvusiu vartotoju dėl elektros energijos tiekimo į Objektą buvo nutraukta kitais pagrindais, nei nurodyta Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose, todėl demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą nurodytu skolos laikotarpiu atsakovė, nesant ieškovės raštiško prašymo, neturėjo teisės. Be to, tokie savavališki atsakovės veiksmai sukeltų neigiamas pasekmes objektų savininkams, pageidaujantiems ir toliau vartoti (kad ir po tam tikro laiko) elektros energiją, kadangi jie turėtų iš naujo atlikti veiksmus, numatytus Prijungimo tvarkos apraše, tame tarpe sumokėti prijungimo įmoką, o atsakovas būtų atsakingas už šias savininko patirtas papildomas išlaidas. Analogiškai yra nustatyta ir Taisyklių 44 punkte, kad Taisyklių 42 punkte nustatytais atvejais atjungti vartotojo elektros įrenginiai prie operatoriaus elektros tinklų prijungiami vadovaujantis Prijungimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau tokiais atvejais ji nėra atsakinga už vartotojų patiriamas papildomas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Taisyklių 101 punkto normą, 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014, 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas. Lietuvos Aukščiausiasi Teismas minėtose nutartyse konstatavo, kad Taisyklių 100 punktas (aktualios Taisyklių redakcijos 101 punktas) konkretizuoja CK nuostatas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimo–pardavimo santykius, jis nustatyta tvarka nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnėms teisės normoms, todėl yra teisėtas ir galiojantis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GIB 24 ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl permokos grąžinimo atmesti.
4. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsigijusi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), kuriame nebuvo elektros naudojimui būtinos įrangos – vidaus tinklų, turėjo prievolę mokėti atsakovei už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, nepriklausomai nuo elektros energijos vartojimo fakto. Ieškovė siekia įrodyti, kad įsigydama iš UAB „Sintra“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbiami), jokių prievolių atsakovei neįgijo, nes buvo patikinta UAB „Sintra“, kad ieškovei nekils jokių prievolių, susijusių su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu, už prievoles atsakovei pagal su ja sudarytas sutartis atsakinga liko BAB „Širvintų sėklos“. Todėl atsakovei kyla pareiga perskaičiuoti ieškovei priskaičiuotus mokesčius už objektą, esantį (duomenys neskelbiami), nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir grąžinti ieškovei susidariusią permoką, kuri laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Atsakovė nesutinka su ieškove, tvirtina, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbiami). savininkė už komercinės paskirties objektą turi pareigą mokėti galios dedamosios mokestį vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokamą už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, tai yra net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama.
Atsiliepimas
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas atsakovės atsiliepime išdėstytas teisinis reglamentavimas ir nurodoma teismų praktika patvirtina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai ieškovei skaičiavo Objektui leistinąją naudoti galią, o ieškovė ją teisėtai ir pagrįstai mokėjo, atsakovė neturi teisinio pagrindo grąžinti ieškovei jos pagrįstai sumokėtų įmokų kaip galios dedamosios mokestį, todėl ieškovės reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.385 straipsnio 4 dalis numato, kad energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5 punktu (Taisyklių aktuali redakcija) energijos vartotojas turi pareigą nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3-922. Šios tvarkos 2 punkte galios dedamoji apibrėžiama, kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, kuri mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Šios nuostatos taikymo išimčių nenumatyta. Ieškovės komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektui, kuris priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), esančiam (duomenys neskelbiami), yra rezervuota 40 kW galia, todėl ieškovė privaėjo mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, jeigu elektros energija objekte faktiškai nebuvo vartojama ar yra nutraukiamas elektros energijos persiuntimas į savininko valdomą objektą (Tvarkos 3 punktas), išskyrus tuos atvejus, kai objekto savininko prašymu atjungiami vartotojo elektros įrenginiai nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuojami elektros apskaitos prietaisas bei elektros atvadas (Taisyklių 42 punktas).
7. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad elektros apskaitos prietaisas nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbiami). demontuotas tik 2021 m. gegužės 13 d., ieškovei pateikus nustatytos formos prašymą. Tai reiškia, kad iki 2021 m. gegužės 13 d. demontavimo elektros apskaitos prietaisas (duomenys neskelbiami) nekilnojamojo turto objekte buvo, todėl ieškovės prašyta pateikti atsakovės ir UAB „Širvintų sėklos“ sudaryta energijos persiuntimo sutartis ir kitos ieškinyje nurodomos šio nekilnojamojo turto objekto sutartys nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos. Taip pat nustatė, kad atsakovė apie (duomenys neskelbiami) nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimą, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio mėnesį, informuota tik 2017 m. lapkričio 10 d., todėl atsakovė pagrįstai šiam nekilnojamojo turto objektui atliko perskaičiavimą už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją nuo nekilnojamojo turto objekto įsigijimo datos iki 2017 m. spalio 31 d. Ieškovė nustatytos formos prašymą dėl elektros įrenginių demontavimo atsakovei pateikė 2021 m. balandžio 12 d., atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. įrenginius demontavo ir nuo šios datos leistinoji naudoti galia ieškovei neskaičiuojama. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. mokestį už leistinąją naudoti galią objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbiami), ieškovei skaičiavo nepagrįstai. Teismas sprendė, kad ieškovės pareiga mokėti už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbiami) ieškovei kyla ne iš sutarties (-ių), o teisės aktų pagrindu, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GIB 24 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29953-981/2021 ir priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Atsiliepimas
8.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl byla išnagrinėta netinkamai, padarytos klaidingos išvados ir atitinkamai nesilaikyta CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 263 straipsnio nustatytų teismo pareigų visapusiškai ir išsamiai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą;
8.2. teismas neatsižvelgė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. AB „Širvintų sėklos“ iškėlus bankroto bylą, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami), niekas neprižiūrėjo, jis buvo niokojamas, pastatai ir teritorija aplink jį buvo paversta šiukšlynu, neprižiūrėta, apleista, nekilnojamame turte nebuvo jokių elektros prietaisų, todėl, esant tokiam įsigyjamo nekilnojamojo turto objekto stoviui, ieškovei net nekilo minčių, kad šiam objektui galėtų būti tiekiama ar saugoma / rezervuojama elektros energijos galia. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Sintra“, vadovaujantis šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties be varžytynių 8 straipsniu, įsigijo nekilnojamąjį turtą be jokių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, įskaitant ir AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“). BAB „Širvintų sėklos“ liko atsakinga už prievoles, pagal savo pačios sudarytas sutartis, tarp kurių ir elektros energijos pirkimo– pardavimo sutartis su atsakove, todėl privalėjo pati nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su visišku sutartinių santykių su atsakove nutraukimu. 2014 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Sintra“, nesaistoma jokių prievolinių santykių su atsakove, sudarė su ieškove Statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV5880, kuria ieškovė įsigijo iš UAB „Sintra“ aukščiau nurodytą, apleistą ir keletą metų neprižiūrėta nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovė buvo patikinta, kad nėra jokių sudarytų ir galiojančių sutarčių ir ieškovei nekyla jokių prievolių, susijusių su įsigytu nekilnojamuoju turtu. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nebuvo pareigos nei sudaryti nei nutraukti atsakovės ir AB „Širvintų sėklos“ sudarytos sutarties, kurios nutraukimu turėjo pasirūpinti būtent pati AB „Širvintų sėklos“. Ieškovė taip pat neturėjo pareigos aiškintis ar yra galiojančių sutarčių, susijusių su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu;
8.3. atsakovė, matydama, kad susidarė įsiskolinimas už galios dedamąją, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, privalėjo kreiptis į AB „Širvintų sėklos“ dėl susidariusio įsiskolinimo, o nelaukti ir nedelsti kol įsiskolinimas dar labiau padidės, tačiau atsakovė visą trejų metų laikotarpį, esant galios dedamosios mokesčio įsiskolinimui, nesiėmė jokių veiksmų (nesikreipė į AB „Širvintų sėklos“ dėl įsiskolinimo padengimo, nenutraukė elektros energijos, neišmontavo elektros apskaitos prietaisų ir kt.). Ieškovės nuomone, ieškovei nepasirašius su atsakove sutarties ir nepriskyrus / nepasirinkus konkrečios galios dedamosios, atsakovė neturėjo pareigos savavališkai rezervuoti galios dedamosios ieškovei ir už tai nustatyti galios dedamosios mokestį, o tuo labiau perkelti ieškovei atsakomybę apmokėti galios dedamosios mokesčio įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį;
8.4. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės bei pateiktų įrodymų, kad ieškovė nesutiko su galios dedamosios mokesčio skaičiavimu bei atsakovei vienareikšmiškai ne kartą nurodė, kad ieškovė niekada nepageidavo ir toliau nepageidauja naudotis elektros energija (nereikalingas elektros energijos tiekimas) apleistame ir nenaudojamame nekilnojamojo turto objekte, atsižvelgiant į tai, ieškovei nebuvo reikalingas elektros energijos galios saugojimas;
Šalies argumentai
8.5. ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovės pareiga mokėti galios dedamosios mokestį kyla ne iš sutarties, o teisės aktų pagrindu. Visų pirma, objektui buvo rezervuotas 40 W galia AB „Širvintų sėklos“ ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu, o pasikeitus objekto savininkui atsakovė vienašališkai perkėlė sutarties, sudarytos su AB „Širvintų sėklos“, sąlygas ieškovei, t. y. atsakovė nepagrįstai ir toliau rezervavo ir skaičiavo galios dedamosios mokestį ieškovei už AB „Širvintų sėklos“ pasirinktos galios dydį (40 W). Antra, teismas ieškovės tariamą pareigą mokėti galios dedamosios mokestį kildino iš LR energetikos ministro įsakymu patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 100 straipsnio, nurodydamas, kad ieškovei pareiga mokėti galios dedamąją kyla kaip nekilnojamojo turto savininkei, nesant sudarytos sutarties su atsakove. Tačiau vadovaujantis straipsnio dispozicijoje nurodytomis nuostatomis, ši teisės norma taikytina esant tam tikroms aplinkybėms, t. y. tais atvejais, kai nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma. Ieškovės nuomone, nagrinėjamam ginčui ši teisės norma yra netaikytina, kadangi tarp atsakovės ir AB „Širvintų sėklos“ buvo sudaryta sutartis, o esant sudarytai sutarčiai su AB „Širvintų sėklos“, vartotojas atsakovei taip pat buvo žinomas ar bent jau galėjo būti nustatytas, t. y. jei atsakovė būtų kreipusi į buvusį objekto savininką, būtų sužinojusi apie savininko pasikeitimą. Trečia, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161, 6.383 straipsniai). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Tačiau nagrinėjamu atveju tinkamo naudoti vidaus tinklo objekte nebuvo, maža to, ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sudarymo, kadangi neturėjo poreikio naudoti elektros energiją objekte ir šio poreikio nebuvimą bei savo valią atsakovei aiškiai išreiškė raštu, kas vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika yra laikoma sutarties nuraukimu. Nepaisant to, atsakovė ieškovei, kaip objekto savininkei, savavališkai perkėlė su ankstesniu savininku sudarytos sutarties nuostatas ir į pateikiamas sąskaitas įtraukė su buvusiu objekto savininku suderinto dydžio galios dedamosios mokestį. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui netaikytinas taisyklių 100 straipsnio nuostatos, vadovautinąsi taisyklių 98 punktu reglamentuojančiu, kad „tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą“. Vadovaujantis LR energetikos ministro įsakymu patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 98 punkto nuostatomis bei UAB „Sintra“ ir bankrutuojančios AB „Širvintų sėklos“ sudarytos sutarties 8 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad UAB „Sintra“ neprisiima jokių bankrutuojančios AB „Širvintų sėklos“ prievolių, darytina pagrįsta išvada, kad UAB „Sintra“, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, neatsakė už BAB „Širvintų sėklos“ prievoles atsakovei;
8.6. vadovaujantis Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 2 dalimi, energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. 2014 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, neturėjo poreikio jame vartoti elektros energiją, o nekilnojamame turte nebuvo elektros naudojimui būtinos įrangos – vidaus tinklų. Taigi, ieškovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, jame jau nebuvo elektros prietaisų, kuriuos ieškovė, net ir turėdama poreikį, būtų galėjusi naudoti pagal paskirtį. Be to, ieškovė buvo informuota, kad nėra jokių galiojančių sutarčių dėl šio objekto, pagal kurias ieškovei kiltų kokios nors prievolės. Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. liepos 20 d. atsakymo, atsakovė nurodo, kad ieškovė, kaip naujoji nekilnojamojo turto valdytoja, neva tai turėjo pareigą kreiptis į atsakovę dėl naujos sutarties sudarymo. Teisės aktuose yra nustatyta elektros vartotojo teisė, o ne pareiga, į sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sudarymą. O vadovaujantis sudarytomis ir teismui pateiktomis sutartimis – ieškovei taip pat nebuvo pareigos kreiptis į atsakovę ir dėl sutarties nutraukimo, sudarytos tarp atsakovės ir AB „Širvintų sėklos“. Įvertinus išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę atlikti perskaičiavimą dėl nekilnojamojo turto ir ieškovei, kaip objekto savininkei, papildomai priskaičiuoti galios dedamosios mokestį;
8.7. net jei ir laikyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visgi pagrįstai nusprendė, jog atsakovė turėjo teisę ieškovei skaičiuoti galios dedamosios mokestį, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti ieškinį pilna apimtimi. Tokiu atveju ieškovės pareikštas ieškinys turėjo būti tenkintas bent iš dalies: 1) atsakovė, esant susidariusiam įsiskolinimui už galios dedamąją, tris metus nesiimdamas jokių priemonių šiam įsiskolinimo augimui sustabdyti, prisiėmė tokio neveikimo pasekmes. Tad už skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. (nekilnojamojo turto objekto įsigijimo) iki 2017 m. lapkričio 1 d. perskaičiavimo akto, kuomet atsakovė, sužinojusi apie pasikeitusį objekto savininką, perskaičiavo galios dedamosios mokestį, yra atsakinga pati atsakovė. Taigi, už šį laikotarpį sumokėta galios dedamosios mokesčio permoka skundžiamu teismo sprendimu turėjo būti priteista ieškovei iš atsakovės; 2) atsižvelgiant į tai, kad ieškovė raštu išreiškė valią netęsti buvusio savininko sudarytos sutarties ir nurodė, kad neturi poreikio gauti atsakovės teikiamas paslaugas, atsakovė privalėjo imtis veiksmų, kad galios dedamosios mokestis ieškovei toliau nebūtų skaičiuojamas. Taigi, tokiu atveju, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista sumokėta permoka už galios dedamąją už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
9.1. atsakovė, reikalaudama iš ieškovės mokesčio už Objekte apskaičiuotą galios dedamąją, savo reikalavimą grindžia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka (toliau – Tvarka). Taisyklių 100 punktas reglamentuoja, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taisyklių 99 punkte nurodoma, kad tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, prievolė atsiskaityti už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas tenka atitinkamo laikotarpio objekto savininkui. Jei naujajam savininkui sudarant sutartis su tiekėju ir (ar) operatoriumi nustatoma permoka, naujasis savininkas mokėjimus tęsia nuo perleidusio objektą asmens paskutinių apmokėtų rodmenų, o tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo ir naujasis savininkas pateikia pasirašytą rodmenų fiksavimo aktą – mokėjimai atliekami nuo akte nurodytų rodmenų. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.
9.2. atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sudarymo ir atsakovė niekada neteigė, kad Objektui skolos susidarymo laikotarpiu buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos tiekimo.
9.3. Objektas yra komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota 40 kW galia ir priskiriamas prie trečiosios grupės vartotojų (Tvarkos 4.3 punktas), privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).
9.4. kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios. Galios dedamoji yra taikoma visiems antrosios ir trečiosios grupės vartotojams, kurių objektai yra prijungti prie operatoriaus elektros skirstomųjų tinklų. Nors atsakovė nesudarė rašytinės sutarties, tačiau šalis sieja faktiniai sutartiniai santykiai, kadangi atsakovės nuosavybės teise valdomo Objekto elektros įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės skirstomųjų tinklų, o elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas nebuvo demontuoti nei atsakovės prašymu, nei Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka, todėl atsakovės Objektui buvo rezervuota galia. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo naudojama, nepriklausomai nuo to, kad vartotojas nesikreipia dėl rašytinės sutarties sudarymo, pareiga mokėti galios dedamosios mokestį Objekto savininkui neišnyko;
9.5. Objektui leistinoji naudoti galia buvo suteikta Objekte įrengtus elektros įrenginius pirmą kartą prijungus prie atsakovės skirstomųjų tinklų. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kad Objektui reikiamą galią užsakė kitas vartotojas, sudarydamas sutartį su ieškove, Objektui jau yra rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia ir ji negali būti savaime keičiama ar panaikinama be savininko prašymo (valios). Vadovaujantis Prijungimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pati ieškovė turi informuoti atsakovę, kad nepageidauja ir ateityje nepageidaus vartoti elektros energijos Objekte, ir tuo pagrindu pateikti rašytinį prašymą dėl ieškovės elektros įrenginių demontavimo, ką ieškovas ir padarė, t. y. pateikė nustatytos formos prašymą dėl įrenginių demontavimo, o atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. įrenginius demontavo ir nuo šios datos leistinoji naudoti galia nebeskaičiuojama;
9.6. pareiga mokėti už galios dedamąją Objekto savininkui tenka ir tais atvejais, kai net nutraukiamas elektros energijos persiuntimas į savininko valdomą objektą. Ši pareiga objekto savininkui pasibaigia, kai yra demontuojami elektros apskaitos prietaisas ir elektros atvadas (Taisyklių 42 punktas). Elektros energijos tiekimo faktas neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą dėl eškovo pareigos mokėti už galios dedamąją;
9.7. tik objekto savininko prašymu gali būti atjungiami vartotojo elektros įrenginiai nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuojami elektros apskaitos prietaisas bei elektros atvadas, išskyrus Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose nustatytus atvejus, kai šie veiksmai gali būti atliekami operatoriaus iniciatyva. Nagrinėjamu atveju sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis su buvusiu vartotoju dėl elektros energijos tiekimo į Objektą buvo nutraukta kitais pagrindais, nei nurodyta Taisyklių 40, 41 ir 43 punktuose, todėl demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą nurodytu skolos laikotarpiu atsakovė, nesant ieškovės raštiško prašymo, neturėjo teisės.
9.8. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pareiga mokėti už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbiami) kyla ne iš sutarties (-ių), o teisės aktų pagrindu (sprendimo 25-31 punktai, 43-45 punktai), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB GIB 24 reikalavimą dėl permokos už sumokėtus mokesčius už galios kilovato (kW) dedamąją grąžinimo.
13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės pareigos mokėti už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino ieškovės nurodytų nekilnojamojo turto objekto įsigijimo aplinkybių, nekilnojamojo turto objekto būklės, nekilnojamojo turto objekto perleidimo sandorio sąlygų, perleidimo sandorio šalių pareigų pasiskirstymo, neatsižvelgė į ieškovės raštu išreikštą valią nesudaryti su atsakove sutarties. Apeliantė mano, kad būtent BAB „Širvintų sėklos“ neįvykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su atsakove, t. y. nebesant poreikio elektros energijos tiekimui, nenutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo ginčo nekilnojamajam turtui.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Širvintų sėklos“ 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavusiai ir likviduojamai AB „Širvintų sėklos“ priklausė nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbiami) (toliau – Objektas arba ginčo nekilnojamasis turtas). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi BAB „Širvintų sėklos“ pripažinta bankrutavusia bei likviduotina, pradėtos likvidavimo procedūros, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą. 2014 m. rugpjūčio 19 d. BAB „Širvintų sėklos“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimas“ ir UAB „Sintra“ sudarė Objekto pirkimo–pardavimo sutartį be varžytynių, kuria UAB „Sintra“ įsigijo likviduojamai BAB „Širvintų sėklos“ priklausiusį ginčo nekilnojamąjį turtą. Šios sutarties 8 straipsnyje nustatyta, kad UAB „Sintra“ neprisiima jokių BAB „Širvintų sėklos“ prievolių. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Sintra“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudarė su UAB GIB 24 Statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV5880, kuria ieškovė įsigijo iš UAB „Sintra“ ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nei BAB „Širvintų sėklos“, nei UAB „Sintra“, nei ieškovė 2014 m. rugpjūčio mėn. apie įvykusį nuosavybės teisių perleidimą jos neinformavo, o 2017 m. lapkričio 10 d. ankstesniam Objekto savininkui informavus atsakovę apie Objekto savininko pasikeitimą, atliko mokesčio už galios kilovato (kW) dedamąją perskaičiavimą nuo ieškovės Objekto įsigijimo datos iki 2017 m. spalio 31 d.
16. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
17. Speciali teisė norma – Elektros energetikos įstatymas, numato vartotojo prievolę sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taisyklių 98 punkte nurodoma, kad tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys neginčija, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėjų sudarė AB „Širvintų sėklos“, Objektui rezervuota 40 kW galia. AB „Širvintų sėklos“ iškėlus bankroto bylą ir ginčo nekilnojamąjį turtą perleidus, nauji savininkai nesikreipė dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent konkliudentiniais veiksmais (apmokėdama atsakovės pateiktas sąskaitas; neprašydama demontuoti elektros įrenginius) ieškovė išreiškė sutikimą ir toliau jai priklausančiam Objektui rezervuoti nustatytą leistinąją galią, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai elektros energija Objekte nebuvo naudojama, todėl atsakovei rezervuojant Objektui leistinąją galią, o ieškovei daugiau nei dvejus metus apmokant atsakovės pateiktas sąskaitas, nereiškiant dėl to pretenzijų (tik 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo) ir neprašant elektros įrenginius demontuoti, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Todėl būtent ieškovei, kaip turto savininkei, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija Objekte faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 100 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
19. Apeliantė nurodo, kad atsakovės nepagrįstai priskaičiuotas mokestis kurį laiką (nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki pasikeitęs bendrovės vadovas pradėjo tikrinti dokumentus) buvo nepastebėtas ir ieškovės apmokėtas dėl to, kad atsakovės pateiktose ieškovei sąskaitose suma už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbiami)buvo įtraukiama į bendrą mokėtiną sumą (neišskiriant). Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Ieškovės teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 106432 1170,64 Eur sumai (2017 m. lapkričio 30 d.), aiškiai nurodyta, kad 868,77 Eur mokestis paskaičiuotas už galios dedamąją pagal perskaičiavimo aktą. Kitose pačios ieškovės teismui pateiktose elektros energijos persiuntimo išplėstinėse skaičiuotėse (2017 m. lapkričio 30 d. ir vėlesnėse) taip pat aiškiai nurodyta už kurį objektą ir koks mokestis yra priskaičiuotas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės argumentus, kad išrašydama sąskaitas atsakovė nesuteikė išsamios informacijos apie paskaičiuotus mokesčius, dėl ko ieškovė daugiau nei dvejus metus mokėjo mokesčius, kurių nepripažįsta, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
20. Nors ieškovė ir nurodo, kad UAB „Sintra“, perleisdama nekilnojamąjį turtą, patikino, jog ieškovei nekils jokių prievolių, susijusių su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad UAB „Sintra“ patikinimas, kad nėra jokių galiojančių sutarčių dėl šio Objekto, pagal kurias ieškovei kiltų kokios nors prievolės buvo tik žodinis. Be to, šalys nepasirašė Objekto priėmimo–perdavimo akto, todėl ieškovės argumentai, kad įsigijus ginčo nekilnojamąjį turtą, jame jau nebuvo elektros prietaisų, kuriuos ieškovė, net ir turėdama poreikį, būtų galėjusi naudoti pagal paskirtį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad elektros apskaitos prietaisas Objekte buvo demontuotas tik 2021 m. gegužės 13 d., ieškovei pateikus nustatytos formos prašymą.
21. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės ir AB „Širvintų sėklos“ sudaryta energijos persiuntimo sutartis ir kitos ieškinyje nurodomos šio nekilnojamojo turto objekto sutartys (jų sąlygos) nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos.
22. Kaip jau buvo minėta, atsakovė apie (duomenys neskelbiami) nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimą, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio mėnesį, buvo informuota tik 2017 m. lapkričio 10 d., todėl atsakovė pagrįstai šiam nekilnojamojo turto objektui atliko perskaičiavimą už leistinos naudoti galios kilovato (kW) dedamąją nuo nekilnojamojo turto objekto įsigijimo datos iki 2017 m. spalio 31 d. Ieškovė nustatytos formos prašymą dėl elektros įrenginių demontavimo atsakovei pateikė 2021 m. balandžio 12 d., o 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė įrenginius demontavo ir nuo šios datos leistinoji naudoti galia ieškovei skaičiuojama nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. turėjo pagrindą skaičiuoti mokestį už leistinąją naudoti galią objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbiami)
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GIB 24 apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.