Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-17 · Administracinė byla Nr. eI2-749-931/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
eI2-749-931/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08352-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Veesla“
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Vilma Sabaliauskienė
Administracinė byla Nr. eI2-749-931/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08352-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Dinai Belovai,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vilmai Sabaliauskienei,atsakovo atstovei N. M.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veesla“ skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Veesla“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 21RE-573 (AG-580/07-2023) kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Komisiją nagrinėti ginčą tarp pareiškėjos ir atsakovo.

Nurodo, kad pareiškėja kartu su subrangovais 2023 m. kovo 13 d. (etapais) UAB „Vytėja“ (toliau – ir Bendrovė) objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), įdiegė saulės elektrinių sistemas, įskaitant modulius ir inverterį. 2023 m. gegužės 28 d. Objekte kilo gaisras. Kilusio gaisro priežastimi neoficialiai buvo įvardintos saulės elektrinės.

Dar negavus jokių oficialių išvadų Bendrovės atstovas paskambino pareiškėjai, kad gaisras kilo dėl saulės elektrinių (inverterio), ir kad dėl to pareiškėja turės atlyginti. Pareiškėja raštu kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrių, kad būtų įtraukta į gaisro priežasčių tyrimą, nurodydama kad ji turi tyrimui reikšmingų duomenų apie saulės elektrinės veiklą. Į prašymą buvo atsakyta telefonu, kad ji nebus įtraukiama į tyrimą dėl asmens duomenų apsaugos ir dėl to, kad tyrimas nesusijęs su pareiškėjos veikla.

2023 m. birželio 15 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius priėmė Pažymą dėl kilusio gaisro Nr. 9.4-5-612 /2023(11.5.83 E) (toliau – ir Pažyma). Pažymoje tiesiogiai nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – inverterio avarinis darbo rėžimas – gedimas, arba elektros instaliacijos – įrangos avarinis darbo rėžimas. Apie priimtą Pažymą pareiškėja ją priėmusios institucijos nebuvo informuota.

Remdamasi Pažyma ir joje nurodytais duomenimis, Bendrovė pateikė rašytinį reikalavimą pareiškėjai dėl žalos atlyginimo, kuriuo pareikalavo padengti apie 269 836 Eur žalą, o gaisro kaltininkais, remdamasi Pažyma, įvardijo pareiškėją. Tokiu būdu pareiškėja gavo Pažymą.

Nesutikdama su Pažyma kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) su prašymu įtraukti pareiškėją į gaisro priežasčių tyrimą nuo pat pradžių, taip pat priimti vertinti pareiškėjos turimus duomenis, kai tik jis bus priimta į tyrimą.

Atsakovas 2023 m. liepos 18 d. sprendimu „Dėl išduotos pažymos dėl kilusio gaisro Nr. 9.4-5-612/2023 (11.5.833E)“ Nr. 9.4-1655 /2023(9.21 E) (toliau – ir Departamento sprendimas) prašymą atmetė, t. y. skundo netyrė, Pažymos neperžiūrėjo, motyvuodamas, kad jokie nauji duomenys nepateikti ir „viskas iš esmės aišku“, o į papildomus klausimus apie Objektą neatsakė motyvuodamas konfidencialumu.

Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Komisija priėmė sprendimą (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kad Komisija nėra kompetentinga nagrinėti šį ginčą, o Departamento sprendimas pareiškėjai neva nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėja, nebūdama Objekto savininke, niekaip neturėtų teisinio suinteresuotumo šio Gaisro tyrimo priežastims nustatyti, jei ne Bendrovės pateiktas laiškas-reikalavimas ir sąlyginai tiesioginis kaltinimas dėl Gaisro. Pareiškėja turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą ir jai privalo būti užtikrinamos visos jo teisinės gynybos priemonės.

Pareiškėja, būdama tiesiogiai suinteresuota atsakovo tyrimo rezultatais, negalėjo dalyvauti tyrime nuo pat pradžių, t. y. iki priimant Pažymą, nors tokį reikalavimą tiesiogiai buvo pateikęs, būtent dėl Departamento atsisakymo įtraukti pareiškėją į tyrimą, ji ir negalėjo pateikti jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų įrodyti Pažymoje nurodytų duomenų neteisingumą.

Šalies argumentai

Pareiškėja veikia aktyviai ir dar 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Bendrovę su prašymu susilaikyti nuo Gaisro Objekte likvidavimo ir suteikti sąlygas nepriklausomai gaisro ekspertizei atlikti. Pareiškėja savo iniciatyva jau kreipėsi dėl papildomo nepriklausomos Gaisro ekspertizės atlikimo ir kai tik gaus atitinkamus duomenis – juos pateiks atsakovui ir kompetentingoms institucijoms.

Komisija laiko save neteisminga institucija ginčui nagrinėti, nors Departamento sprendime nurodyta būtent tokia apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad Departamento sprendimas (jei būtų laikoma, kad Komisija yra nekompetentinga šiam ginčui) yra neteisingas ir neteisėtas, todėl peržiūrėtinas, dar ir dėl to, kad jame nurodyta neteisinga apskundimo tvarka, taip apsunkinant Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynybą ir teisinės gynybos prieinamumą.

Pažyma – yra galutinis Departamento, kaip valdžios institucijos dokumentas, kuris sukelia teisines pasekmes atitinkamiems subjektams, net jei jie Pažymoje ir nėra įvardijami. Tokiu asmeniu ateityje, jei toliau plėtosis civilinis ginčas tarp Bendrovės ir pareiškėjos, gali tapti pareiškėja, tačiau įsigaliojus Pažymai ir pasibaigus jos apskundimo terminams – pareiškėja savo teisių ir teisėtų interesų ginti nebegalėtų.

Atsiliepimas

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo jį atmesti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-831 patvirtintų Departamento nuostatų 9.1.4 papunkčiu Departamento kompetencijai priskirta funkcija atlikti gaisrų tyrimą. Gaisrų tyrimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinė veikla, kurią reglamentuoja Departamento direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1-285 patvirtintas Neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Pagal Aprašą neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas (toliau – neatidėliotinas patikrinimas) yra ikiteisminio tyrimo pareigūno neatidėliotini veiksmai, siekiant nustatyti gaisro kilimo aplinkybes, gaisro priežastį, gaisro židinio zoną, ar gaisras kilo dėl nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir ar būtina pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną (Aprašo 5, 6 dalys).

Pagal Aprašo 44 punktą, neatidėliotiną patikrinimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nenustatęs nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tačiau nustatęs aiškią gaisro priežastį ir nukentėjusį asmenį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po gaisravietės apžiūros, surašo Tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo (Aprašo 1 priedas), jį registruoja Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemoje ir teikia tiesioginiam vadovui susipažinti.

2023 m. gegužės 28 d. apie 16.08 val. Objekte kilo gaisras sandėlyje – stoginėje, priklausančioje UAB „Vytėja“. 2023 m. gegužės 28 d. Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai savo kompetencijos ribose atlikę gaisro tyrimą, pagal neatidėliotino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes nustatė, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – inverterio avarinis darbo režimas (gedimas) arba elektros instaliacijos/įrangos avarinis darbo režimas. Gaisro kaltininkas nenustatytas. Departamentas UAB „Vytėja“ išdavė Pažymą, kurioje yra konstatuoti gaisro padariniai bei Departamento pareigūnų nustatyta labiausiai tikėtina gaisro Objekte priežastis.

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu reglamentuota tik Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų teisė netrukdant kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui, tirti objekte kilusių gaisrų priežastis ir sąlygas. Tik Objekto savininkės UAB „Vytėja“ vadovas turėjo teisę dalyvauti neatidėliotiname patikrinime tiriant ir nustatant Objekte kilusio gaisro priežastį.

Departamentas pareiškėjos 2023 m. liepos 3 d. prašymą panaikinti Pažymą kaip negaliojančią, peržiūrėti Pažymoje nustatytus duomenis ir iš naujo atlikti tyrimą gaisro priežasčiai bei židiniui nustatyti, į tyrimą įtraukiant pareiškėją, kuri galėtų pateikti visus objektyvius duomenis dėl saulės elektrinių veikimo Objekte, išnagrinėjo ir skundžiamą Raštą pateikė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Nagrinėjimo taisyklės) IV skyriaus „Prašymų ir skundų priėmimas ir nagrinėjimas“ bei V skyriaus „Atsakymų rengimas ir tvarkymas“ nuostatomis. Departamentas, neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2023 m. liepos 3 d. prašymą, skundžiamu Raštu atsisakė jį tenkinti.

Jokie teisės aktai nenumato Departamento pareigos informuoti trečiuosius asmenis ar pateikti tyrimo medžiagą apie jiems nepriklausančiuose objektuose nustatytą gaisro kilimo priežastį. Skundo argumentas, kad pareiškėja niekada nepareiškė sutikimo su Pažyma ar jos turiniu, ar, kad niekaip neįžvelgia savo galimos kaltės dėl Gaisro Objekte kilimo, nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu prašo teismo panaikinti Rašto dalį, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją į gaisro Objekte priežasčių tyrimą bei atsisakyta panaikinti (pakeisti) Pažymą.

Skundžiamu Raštu pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinės procedūros sprendimas VAĮ nustatyta tvarka, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjai), Raštas tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Viešojo administravimo subjekto išduodama pažyma nėra individualus teisės aktas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme ir pati savaime taip pat nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundžiama Pažyma negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o Raštas yra nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėja turi suinteresuotumą skųsti administracinį aktą, kadangi nebuvo atliktas išsamus tyrimas. Pabrėžė, kad atlikto turimo pagrindu UAB „Vytėja“, pareiškėjai pateikė pretenziją žalai atlyginti. Šiuo metu ginčas ikiteisminėje stadijoje. Ieškinys pareiškėjai teisme nėra pareikštas. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė priimti papildomus duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 21RE-573 (AG-580/07-2023) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Veesla“ kartu su subrangovais 2023 m. kovo 13 d. UAB „Vytėja“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įdiegė saulės elektrinių sistemas, įskaitant modulius ir inverterį.

2023 m. gegužės 28 d. objekte kilo gaisras. Pareiškėja 2023 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prašymą įtraukti ją į gaisro priežasčių nustatymo tyrimą, pateikti atitinkamas tyrimo išvadas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius (toliau – ir Panevėžio PGV), atsakydamas į UAB „Vytėja“ 2023 m. birželio 6 d. raštą, 2023 m. birželio 9 d. pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 9.4-5-612/2023(11.5.83 E) nurodė, kad „labiausiai tikėtina gaisro priežastis – inverterio avarinis darbo režimas – gedimas arba elektros instaliacijos – įrangos avarinis darbo režimas“.

UAB „Vytėja“ elektroniniu paštu 2023 m. birželio 22 d. pateikė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodė, kad iš viso nuostolių patyrė už 269 836 Eur. Paaiškino, kad norėtų, jog šiuos nuostolius padengtų pareiškėja, rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2023 m. birželio 9 d. pažyma. Nurodė, kad norėtų šį incidentą išspręsti taikiai ir be teisėsaugos įsikišimo.

Pareiškėja 2023 m. liepos 3 d. pateikė atsakovui prašymą panaikinti 2023 m. birželio 9 d. pažymą ir pateikti papildomą informaciją dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. 9.4-1655/2023(9.21 E) padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių aplinkybių galinčių paneigti Panevėžio PGV padarytas išvadas dėl gaisro kilimo priežasties, todėl nėra pagrindo iš naujo atlikti tyrimą ir naikinti Panevėžio PGV išduotą pažymą. Atsakovas rašte nurodė, kad sprendimą pareiškėja gali apskųsti savo pasirinkimu Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Departamento sprendimo „Dėl išduotos pažymos dėl kilusio gaisro“ Nr. 9.4-1655/2023(9.21 E) dalį dėl atsisakymo įtraukti pareiškėją į gaisro priežasčių tyrimą bei atsisakymo pakeisti Pažymą; 2) įpareigoti Departamentą įtraukti pareiškėją į gaisro objekte priežasčių tyrimą bei įvertinti pareiškėjo pateikiamus duomenis; 3) įpareigoti Departamentą pakartotinai atlikti gaisro objekte ekspertizę ir patikslinti pažymos duomenis bei išvadas.

Komisija 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 21RE-573 (AG-580/07-2023) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Komisija sprendime nurodė, kad Komisijai yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Komisija sprendime taip pat pažymėjo, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Vytėja“ kilo ginčas dėl žalos, patirtos gaisro Objekte metu, atlyginimo. Pareiškėja, siekdama išvengti civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu, siekia nuginčyti Pažymoje nurodytą gaisro Objekte kilimo priežastį. Komisija nurodė, kad šiuo atveju ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Komisija pažymėjo, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka ir siekia nuginčyti Pažymoje nurodytą išvadą dėl gaisro kilimo priežasties. Departamento pareigūnų veiksmai, atliekami siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį, tuo pačiu ir Pažyma, nepatenka į VAĮ nustatytą viešojo administravimo sritį. Prašomame panaikinti Rašte Departamentas nurodė, kad nėra pagrindo iš naujo atlikti tyrimą dėl labiausiai tikėtinos gaisro Objekte priežasties nustatymo. Raštu pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinės procedūros sprendimas VAĮ nustatyta tvarka, Rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), Raštas tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl Raštas toje dalyje, dėl kurios pateiktas skundas, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėja Komisijos taip pat prašė įpareigoti Departamentą pakartotinai atlikti ekspertizę, į gaisro priežasčių tyrimą įtraukti pareiškėją, patikslinti Pažymos duomenis bei išvadas. Komisija pabrėžė, kad Departamento pareigūnų veiksmai, atliekami siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį, kaip ir Pažymos surašymas, nepatenka į VAĮ nustatytą viešojo administravimo sritį. Vadovaujantis Nuostatų 10 punktu ir 11.3 papunkčiu, ekspertinius tyrimus ir teismo ekspertizes atlieka Gaisrinių tyrimų centras. Todėl Komisija pažymėjo, kad pareiškėjai teisme ginant savo galimai pažeistas teises civiline tvarka, būtent teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, gali skirti byloje ekspertizę.

Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, ir pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją, Komisija nusprendė pareiškėjos skundą atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Komisijos 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 21RE-573 (AG-580/07-2023).

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 5 straipsnyje nustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencija. 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad Komisijai suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos.

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Administraciniai aktai (sprendimai), dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

LVAT praktikoje (pvz., 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-58-415/2024 ir kt.) pažymėta, jog ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021).

Raštai, kuriais patikrinimą inicijavę asmenys yra informuojami apie patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims (šiuo atveju – ir asmenims, kurių veikla tikrinama) kokių nors teisinių pasekmių.

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pažyma, dėl kurios teisėtumo atsakovas sprendė 2023 m. liepos 18 d. raštu, nebuvo priimta atsakovui vykdant jo kompetencijai priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio ginčai, nenagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Komisijoje (IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja neturi teisinio subjektiškumo ginčyti atsakovo priimto dokumento – pažymos dėl kilusio gaisro ir rašto, kuriuo atsisakyta panaikinti pažymą.

Pažymėtina, kad pažymos, su kuria pareiškėja nesutinka, adresatas yra ne pareiškėja, o UAB „Vytėja“, pažyma yra atsakoma į jos 2023 m. birželio 9 d. raštą, nurodoma labiausiai tikėtina gaisro priežastis. Pažymoje nei pareiškėjai, nei UAB „Vytėja“ nėra nurodomi privalomo pobūdžio įpareigojimai, netaikomos poveikio priemonės. Pažymoje nebuvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas ar skundas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalys). Iš pažymos turinio matyti, kad juo nėra pradedama arba užbaigiama administracinė procedūra, kaip ji apibrėžiama Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju pažyma yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pats savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių administracinės teisės srityje. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl pažymos yra ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl pareiškėjos keliami reikalavimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėja kartu su skundu ir teismo posėdyje nepateikė įrodymais pagrįstų motyvų, patvirtinančių, jog pažyma, kaip administracinis sprendimas, ir 2023 m. liepos 18 d. raštas jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Pažymėtina, kad atsakovo pažymoje buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nepaneigia Komisijos teisės vertinti skundžiamos pažymos turinio ir, nustačius, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, atsisakyti priimti skundą. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino atsakovo pažymos ir rašto turinį ir pagal jai suteiktą kompetenciją, priėmė skundžiamą sprendimą.

Komisija skundžiamame sprendime vertino ir pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su civiline atsakomybe už gaisro metu UAB „Vytėja“ kilusią žalą, ir nurodė, kad ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčas su UAB „Vytėja“ dėl kilusios žalos atlyginimo nepriskirtinas nei administracinių teismų kompetencijai, nei Komisijai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažyma ir 2023 m. liepos 18 d. raštu, kuriuo atsisakyta panaikinti pažymą, pareiškėjai nesukuriamos, nepanaikinamos ir nepakeičiamos jokios teisės ar pareigos bei netaikomos poveikio priemonės administracinės teisės srityje, todėl negali būti ginčo objektu administracinėje byloje. Komisija pagrįstai konstatavo, kad Departamento pareigūnų veiksmai, atliekami siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį, tuo pačiu ir pažyma, nepatenka į Viešojo administravimo įstatymo nustatytą viešojo administravimo sritį.

Nagrinėjamu atveju, konstatavusi, jog pareiškėja pateikė skundą dėl pažymos ir rašto, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti. Todėl teismas pareiškėjos reikalavimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmeta.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti Komisiją nagrinėti ginčą tarp pareiškėjos ir atsakovo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veesla“ skundą atmesti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė