Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“ autocentras apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fakto“ autocentras dėl pirkimo-pardavimo kainos priteisimo nutraukus vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“ autocentras priešieškinį ieškovei U. T. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė U. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Fakto“ autocentras 25 300 Eur už atsakovei grąžintą nekokybišką automobilį „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FA/JC20170804/01 (toliau – ir sutartis), kuria įsigijo naują automobilį „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT (toliau – ir automobilis) už 25 300 Eur. Automobilis ieškovei perduotas 2017 m. rugsėjo 1 d. Automobilis buvo įsigytas ir naudojamas išimtinai ieškovės šeimos poreikiams, jį vairavo tik ieškovės sutuoktinis P. T., turintis ilgametę vairavimo patirtį (apie 37 metų), vairuojant automobilius su mechaninėmis pavaromis. Praėjus vieniems kalendoriniams metams po automobilio įsigijimo – 2018 m. rugpjūčio 20 d. – automobiliui buvo atliktas techninis aptarnavimas UAB „Ivuana“, jokių pastabų dėl netinkamos automobilio eksploatacijos nebuvo pateikta. 2019 m. liepos 4 d., kelyje Vilnius–Ukmergė, 48 kilometre automobilis sugedo – nukrito sankabos pedalas, atidarius priekinį dangtį, veržėsi garai. Apie gedimą ir automobiliui taikomas garantinio aptarnavimo sąlygas ieškovė nedelsiant pranešė „Nissan“ aptarnavimo centrui. Gedimo metu automobilio rida buvo 26 847 km. 2019 m. liepos 5 d. ieškovei telefonu atsakovė pranešė, kad automobilis bus suremontuotas 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 10 d. ieškovė jį galės atsiimti. 2019 m. liepos 9 d. ieškovę telefonu atsakovės darbuotojas informavo, kad automobilio suremontuoti negalės, kadangi neturi reikiamos detalės, be to, pasakė, kad remontas bus negarantinis, nes sankabos gedimams garantija netaikoma. 2019 m. liepos 9 d. automobilio patikros išvadoje atsakovė nurodė, kad automobilio patikros metu nustatyta, jog yra sudilęs sankabos diskas, kas įtakojo sankabos diskatoriaus perkaitimą, taip pat atsirado smagračio deformacija, o norint pašalinti gedimą, reikia pakeisti sankabos komplektą su smagračiu. Peržiūrėjusi sutarties sąlygas, ieškovė įsitikino, kad sutarties 5.1.5, 5.1.6, 5.1.7, 5.2 punktuose sankabos gedimai neišskirti. 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė atsakovės ją raštu informuoti apie automobilio gedimo pašalinimo terminą bei patvirtinti, kad bus atliktas automobilio garantinis remontas. Nesulaukusi atsakymo iš atsakovės, 2019 m. liepos 12 d. ieškovė pateikė reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtą automobilio kainą, remiantis tuo, kad automobilis sugedo nepraėjus garantiniam laikotarpiui ne dėl natūralaus sankabos nusidėvėjimo, kuris turi būti pastebimas atliekant privalomą ar rekomenduojamą techninį aptarnavimą, o dėl sankabos komplekto ar kitų konstrukcijų netinkamos kokybės, gedimas nėra mažareikšmis, nepašalintas žadėtu terminu, kelia abejones automobilio vėlesnis patikimumas. Taip pat nurodė, jog atsakovės vertinimu, sankabos disko sudilimas yra atsiradęs dėl tam tikrų automobilio naudojimo ypatumų, kas buvo pagrindinė sankabos gedimo ir kitų susijusių komponentų perkaitimo priežastis, todėl šis gedimas yra ne dėl gamyklinio broko ir negali būti remontuojamas garantine tvarka. Atsakovė taip pat nurodė, kad atliekant automobilio techninį aptarnavimą, vadovaujantis gamintojo techninių darbų sąrašo 11 punktu, sankabos nusidėvėjimas nėra nustatomas, tikrinamas tik jos veikimas, be to, išlaidos sankabos diskui atliekant privalomą ar rekomenduojamą techninį aptarnavimą nėra atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsisakė vykdyti vieną iš esminių savo pareigų – garantiniu laikotarpiu sugedusio automobilio remontą, 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė pateikė pranešimą apie vienašališką automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, kuriuo sutartį nutraukė nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. ir pareikalavo sugrąžinti pirkimo–pardavimo kainą – 25 300 Eur. Kai atsakovė atsisakė remontuoti automobilį, nutraukusi sutartį su atsakove, ieškovė įsigijo kitą automobilį. Pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukta, atsakovei atsirado pareiga grąžinti automobilio pirkimo–pardavimo kainą, automobilis nuo 2019 m. liepos 4 d. grąžintas atsakovei.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FA/JC20170804/01, buvo suteikta automobiliui „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT trejų metų garantija nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. arba iki 100 000 km ridos, jeigu ši nuvažiuojama greičiau nei nustatyta garantinio termino data. Automobiliui sugedus ir ieškovei pasinaudojus „Nissan“ automobilių gamintojo teikiama technine pagalba kelyje, 2019 m. liepos 4 d. naktį automobilis buvo pristatytas į atsakovės autocentrą Vilniuje. Automobilio savininkė neatvyko nei priduoti automobilio techninei apžiūrai, nei apžiūrėti jo gedimo. Ieškovė taip pat nepateikė paraiškos dėl automobilio remonto darbų atlikimo. Atsakovės darbuotojas, 2019 m. liepos 5 d., net neturėdamas paraiškos atlikti automobilio techninę apžiūrą, sukūrė automobiliui darbo paskyrą ir atliko pirminę jo vizualinę patikrą. Pirminės apžiūros metu, neardant automobilio, buvo nustatytas sankabos praslydimas, taip pat jautėsi sudegintos sankabos kvapas. Kadangi automobilio sankabos susidėvėjimui „Nissan“ gamintojas nesuteikia garantijos, todėl atsakovės darbuotojas susisiekė su ieškove telefonu ir informavo apie būsimo automobilio remonto sąmatą ir eigą. Ieškovė telefoninio pokalbio metu sutiko, kad atsakovė atliktų automobilio remontą ir sutiko su jo remonto suma. Kadangi automobilio savininkė sutiko su remonto kaina, atsakovė užsakė sankabos detalių komplektą ir informavo ieškovę telefonu, kad automobilio remontą planuojama pabaigti 2019 m. liepos 9 d. 2019 m. liepos 9 d. atsakovė, gavusi užsakytą sankabos komplektą, pradėjo automobilio remonto darbus. Nuėmus greičių dėžę ir atlikus išsamesnę patikrą buvo nustatyta, kad automobilio sankaba yra stipriai sudeginta, dėl ko yra papildomai sugadintas smagratis. Atsakovės darbuotojas tą pačią dieną susisiekė telefonu su ieškove ir informavo, kad automobilis nebus suremontuotas, nes paaiškėjo, kad yra sugadintas variklio smagratis, kurio atsakovė sandėlyje neturi. Kadangi nustatytas smagračio gedimas yra sudegintos sankabos pasekmė, o ne dėl gamyklinio broko ir jam netaikoma automobilio garantija, todėl ieškovė buvo informuota, jog nurodytam gedimui garantija negalioja. Ieškovė su atsakovės išvadomis nesutiko ir pareikalavo automobilio patikros defektinio akto. Kadangi ieškovė nesutiko remontuoti automobilio ne garantine tvarka, todėl tolimesnis automobilio remontas be ieškovės sutikimo nebuvo atliktas ir smagratis neužsakytas. Pažymėjo, kad atsakovė atliko automobilio variklio smagračio, sankabos darbinio cilindro, disko ir diskatoriaus išsamią patikrą, kurios metu nustatė ir pateikė ieškovei 2019 m. liepos 9 d. išvadą Nr. SE19-07/07-09, kad automobilio sankabos disko sudilimas, kuris atsirado dėl tam tikrų ieškovės automobilio netinkamo naudojimo ypatumų, yra pagrindinė sankabos gedimo ir kitų susijusių komponentų perkaitinimo priežastis. Atsakovė padarė išvadą, kad nustatytas automobilio gedimas nėra automobilio gamintojo netinkamos kokybės pasekmė, kadangi išmatavus sankabos diską nustatytas jo nusidėvėjimas viršija leistinas „Nissan“ automobilių gamintojo keliamus reikalavimus. Atsakovė nenustatė kitų sankabos defektų, kaip mechaninių pažeidimų, netinkamo sankabos disko sudedamųjų dalių tvirtinimo, kitų sankabos detalių defektų, kurie leistų daryti prielaidas dėl gamintojo kokybės trūkumų – defektų. 2019 m. liepos 12 d. atsakovės darbuotojas susisiekė su ieškove ir pasiūlė automobilį apžiūrėti kartu, tačiau atvykti pas atsakovę į autocentrą ieškovė atsisakė. Vėliau tą pačią dieną elektroniniu paštu atsakovė gavo ieškovės reikalavimą nutraukti sutartį. 2019 m. liepos 12 d. atsakovas papildomai kreipėsi į „Nissan“ automobilių platintoją per „Nissan Nordic Europe“ elektroninę sistemą su užklausa ir nuotraukomis dėl ieškovės automobilio sankabos gedimo priežasties nustatymo. 2019 m. liepos 15 d. buvo gautas „Nissan“ automobilių platintojo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad, galimai, ieškovei anksčiau praslydinėjo sankaba ir todėl sankaba galėjo nuolat praslydinėti. Ieškovė, greičiausiai, ignoravo nuolatinį praslydimą ir tai sukėlė perkaitimą, kuris išlydė centrinį darbinį cilindrą. Taip pat pažymėjo, kad MR16DDT yra būdingas didesnis variklio apsukų pokytis atsižvelgiant į pagreitinimą ir sankabos veikimą užvedant transporto priemonę lyginant su kitais varikliais. Ieškovė galėjo sukelti pernelyg dideles variklio apsukas, kurios pakyla lengvai užvedant. Ir tai galėjo sukelti per didelę šilumos apkrovą. Atsakovė, reaguodama į ieškovės pretenzijas 2019 m. liepos 23 d. pateikė atsakymą į jos užklausas, nurodydama, kad nesutinka su ieškovės pretenzijomis dėl patikros metu nustatytų aplinkybių. Vėliau tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl automobilio gedimo, jo remonto sąlygų ir sutarties nutraukimo, kurių metu atsakovas nepripažino automobilio gaminto broko ir laikė, kad ieškovė nepagrįstai siekia nutraukti sutartį. Kilus ginčui dėl automobilio kokybės, atsakovė ieškovei 2019 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad ketina kreiptis į Vilniaus Gedimino technikos universiteto nepriklausomą ekspertą, siekiant papildomai nustatyti, ar automobilio sankabos gedimo priežastis yra automobilio gamintojo kokybės trūkumas, ar netinkamo automobilio eksploatavimo pasekmė. Kadangi automobilis yra ieškovės nuosavybė, todėl tam, kad kreiptis į ekspertus, reikėjo gauti ieškovės sutikimą. Tačiau ieškovė nesutiko, kad detalės būtų pateiktos ekspertizei atlikti ir atsisakė šiuo klausimu bendradarbiauti. Šalių sudarytos sutarties 5.2. punkte nurodyta, kad garantija netaikoma automobilio defektams, kurie atsirado dėl nusidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei nurodė ir pateikė išvadas, kad automobilio nustatyti defektai yra ne gamintojo brokas, o ieškovės netinkamo automobilio eksploatacijos pasekmė, kas sąlygojo sankabos greitą susidėvėjimą ir smagračio perkaitimą. Automobilio gamintojas yra numatęs, kad garantija yra netaikoma besidėvinčioms detalėms dėl natūralaus nusidėvėjimo, kurio natūralaus dėvėjimosi trukmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip automobilio savininkas intensyviai ir tinkamai naudoja automobilį bei jį prižiūri. Ieškovės sankabos susidėvėjimą įtakojo būtent jos veiksmai, tai yra netinkamo sankabos naudojimo perjungiant greičio pavaras. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sankabos diskas susidėvėjo dėl gamyklinio broko.

3. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės U. T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FA/JC20170804/01 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovės automobilis sugedo ne dėl automobilio kokybės trūkumų, o dėl jo netinkamos eksploatacijos, todėl ieškovė neteisėtai 2019 m. liepos 12 d. nutraukė su atsakove 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FA/JC20170804/01. Priešieškinyje atsakovė išdėstė analogiškas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovės nuomone, sugedus automobiliui, ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakovu ir iš karto siekė vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovė, gavusi išvadas dėl automobilio gedimo ir reaguodama į ieškovės pretenzijas 2019 m. liepos 23 d. pateikė atsakymą Nr. 19-0723-01 į 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. liepos 12 d. ieškovės užklausas, nurodydama, kad nesutinka su ieškovės pretenzijomis dėl automobilio gamyklinio defekto ir laikė, kad ieškovė nepagrįstai siekia nutraukti sutartį. Atsakovės nuomone, ieškovė sutartį nutraukė nepagrįstai, nesant atsakovės kaltės, pažeisdama tiek sutarties nuostatas, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo normas, piktnaudžiaudama savo, kaip vartotojo, teisėmis. Ieškovės automobilio nurodyti defektai nėra tokie, kurių negalima pašalinti ar būtų laikomi esminiai. Gedimo ištaisymo kaina yra 1 853,69 Eur, kas, lyginant su automobilio kaina, nėra didelė suma, dėl kurios reikėtų nutraukti sutartį. Pažymėjo, kad automobilis yra nuolat intensyviai naudojama prekė, kuri dėl įvairių aplinkybių (kelių būklės, intensyvaus naudojimo, pašalinio poveikio ir pan.) dėvisi, todėl pasitaiko, kad tam tikros detalės sugenda ir jas reikia pakeisti. Šiuo atveju atsakovė nustatė, kad nurodytų detalių defektai atsirado kaip netinkamo eksploatavimo pasekmė ir nėra gamintojo brokas, todėl nebuvo pagrindo remontuoti automobilį garantine tvarka. Ieškovė, gavusi iš atsakovės išvadas dėl nustatytų automobilio defektų priežasčių iš karto pareiškė nutraukianti sutartį bei pareikalavo grąžinti visą automobilio kainą, nepasinaudojo kitais teisių gynimo būdais, todėl pripažintina, kad atsakovė, pasinaudodama mažareikšmiu gedimu, nepagrįstai siekė nutraukti sutartį, turint tikslą pasinaudojusi dvejus metus automobiliu ir pastarajam nuvertėjus, atgauti visą pradinę naujo automobilio vertę.

4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su atsakovės teiginiais ir reikalavimais nesutinka, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčijamai galėtų pagrįsti jos pateikiamą išvadą apie automobilio sankabos gedimo priežastis, priklausiusias nuo ieškovės (vairuotojo). Atsakovė pateikė „Nissan“ platintojo išvadą, tačiau ji daroma tik iš foto nuotraukų, neapžiūrėjus pačios sankabos, o ir asmens, teikiančio tokią išvadą kompetencija yra neaiški. Iš tokio gamintojo atsakymo taip ir neaišku – kokie objektyvūs požymiai, esantys ant sankabos, leidžia daryti išvadą buvus netinkamam automobilio eksploatavimui. Ieškovę konsultavusių specialistų teigimu, gali būti visa eilė priežasčių, nesusijusių su automobilio vairavimo ypatumais, kurie galėjo lemti sankabos gedimą, pvz. netinkamas sankabos guolio veikimas, tepalo patekimas ant sankabos, netinkamos medžiagos, iš kurių pagaminta sankaba ir t. t. Ieškovę konsultavusių specialistų teigimu, jei sankabos gedimo priežastis priklausytų nuo vairuotojo vairavimo ypatumų, tiek automobilio nebūtų įmanoma eksploatuoti (26 000 km) ir sankaba neabejotinai būtų sudeginta kur kas anksčiau, nes jei vairuotojas turi tam tikrus žalingus įpročius, tai jie pas tokį vairuotoją visuomet yra. Be to, automobiliui buvo atliktas garantinis aptarnavimas ir per jį nebuvo nustatyta jokių sankabos netinkamo veikimo požymių. Pagal sutarties 5.1.7 punktą, pardavėjas įsipareigojo taikyti garantiją ir automobilį nemokamai remontuoti bei keisti dalis, jei automobilis buvo naudojamas pagal paskirtį, nemodifikuotas ir nenaudotas lenktynėm arba varžyboms, automobilis buvo aptarnaujamas „Nissan“ įgalioto dilerio servise pagal serviso pase pateiktus aptarnavimo grafikus. Visų šių reikalavimų garantijos taikymui ieškovė laikėsi. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad automobilio gedimas buvo mažareikšmis ir ieškovės sprendimas nutraukti sutartį yra neadekvatus pažeistų teisių gynimo būdas. Tai, kad automobilio dėl gedimo, kurį atsakovas atsisakė remontuoti, nebuvo galima eksploatuoti, rodo, kad tokio gedimo negalima laikyti mažareikšmiu. Ieškovė sutartį nutraukė po to, kai atsakovė atsisakė atlikti vieną iš esminių savo pareigų – automobilio gedimo garantinį remontą, toks gedimas nėra mažareikšmis, nes dėl jo automobilis negali būti eksploatuojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovė, atsisakydama vykdyti šią pareigą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis sugedo dėl pirkėjos kaltės, dėl tokio remonto neatlikimo ieškovė negalėjo naudotis automobiliu. Ieškovė pagrįstai nutraukė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o toks sutarties nutraukimas buvo proporcinga ieškovės reakcija į atsakovės padarytą sutarties pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei U. T. iš atsakovės UAB „Fakto“ autocentras 25 300 Eur už atsakovei grąžintą automobilį „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 25 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 069 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė. Grąžino atsakovei UAB „Fakto“ autocentras iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 82,20 Eur.

6. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 13 d. ekspertizės akte Nr. MV 2020-43 ekspertas padarė išvadą, kad: automobilio „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos ir smagračio gedimą lėmė greitas (kelis kartus didesnis nei įprasta) varomojo disko antdėklų susidėvėjimas per automobilio eksploatacijos laikotarpį, kurį sąlygojo netinkami automobilį vairavusio (-ių) asmens (-ų) veiksmai (daugkartiniai neteisingi sankabos jungimai, kurių metu vyko intensyvus sankabos slydimas). Sugedusių detalių pažeidimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.2 p. Esmine šių pažeidimų susidarymo priežastimi buvo mažesnis nei reglamentuota varomojo disko antdėklų likutinis storis, kas lėmė intensyvų slydimą tarp smagračio ir varomojo disko pirmojo antdėklo bei tarp spaudimo disko ir varomojo disko antrojo antdėklo, prieš pat sankabos gedimą. Dėl intensyvaus slydimo sankabos detalės ir smagratis įkaito, labai aukštos temperatūros buvo paveiktas išjungimo guolio – darbinio cilindro mazgas, kuris susiardė automobilio vairuotojui nuspaudus sankabos pedalą.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje šalių neginčijama, kad parduotas automobilis trūkumų neturėjo, automobiliui buvo suteikta 3 metų garantija. Teismas sprendė, ar vartotojos (ieškovės) pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas – proporcingas jos teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.

8. Teismas nurodė, kad teisminis ginčas nekiltų, jeigu atsakovė savo lėšomis suremontuotų pirkėjos U. T. automobilį, taikant garantiją. U. T. ir toliau naudotų suremontuotą automobilį. Atsakovė vedė derybas su ieškove, teigdama, kad remontas negarantinis, jis nemokamai nebus atliktas. Vartotoja per šį laiką patyrė nepatogumų, negalėjo naudotis automobiliu. Ieškovė nedavė sutiko remontui ir smagratis nebuvo užsakytas. Tačiau ieškovės veiksmai nevilkino klausimo sprendimo, nenustatyta, kad ji nebendradarbiavo. Ji suprato atsakovės poziciją, kad automobilio atsakovė neremontuos savo lėšomis, netaikys garantinio gedimo pasekmių.

9. Teismo nuomone, ekspertas V. M. turi reikalingų techninių žinių, išsilavinimą, kad galėtų atlikti ekspertizę šioje byloje, nes specializuojasi eismo įvykių ir trasologijos srityse, nežiūrint to, kad byla nesusijusi su eismo įvykio metu apgadinto automobilio detalių tyrimu. Pažymėjo, jog ekspertas neatsisakė duoti išvadą dėl to, kad jam pateikti klausimai viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją (CPK 214 straipsnio 3 dalis). Kita ekspertizė byloje neatlikta, tačiau ieškovė neturėjo galimybės pateikti kito eksperto išvados. Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau – LTEC) ekspertai negali atlikti tokios ekspertizės, kadangi LTEC atliekamos ekspertizės, kurių metu tiriami jau nustatyti transporto priemonių techniniai gedimai, nustatomas gedimų ir eismo įvykių ryšys, gedimų atsiradimo laikas įvykių atžvilgiu. Automobilio sankabos gedimo priežasties, eksploatavimo aplinkybių, kokybinių rodiklių įvertinimas ir jų įtakos gedimui nustatymas nėra eismo įvykio – transporto trasologinio tyrimo dalykas ir eksperto kompetencija (LTEC raštas b.l. 84).

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui ekspertizės išvada nėra privaloma. Visapusiškai ištirti automobilio sankabos (antdėklų, spyruoklės spaudžiamojo disko kokybės) ekspertizės metu negalima dėl to, kad ji jau sudegusi, pirminės jos būklės, jos kokybės neįmanoma nustatyti. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad automobilio sugedimą sąlygojo automobilio detalės gamyklinis brokas. Automobilis buvo naujas, naudotas tik dvejus metus, jo rida apie 26 000 km., todėl nebuvo intensyviai naudojamas. Be to, automobilis nebuvo naudojamas ekstremaliomis sąlygomis. Todėl netikėtina, kad naujo automobilio sankaba taip greitai nepataisomai susidėvėjo, sugedo.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė atsisakė remontuoti automobilį savo lėšomis, automobilis jau ilgą laiką nenaudojamas, tai sukėlė didelius nepatogumus vartotojui ir dėl to vartotojo kaltės nėra. Nagrinėjamu atveju pardavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Teismas darė išvadą, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas atsisakant sutarties yra proporcingas sutarties pažeidimui. Todėl pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą vartotojo teisių gynimo būdą, nemažinant automobilio vertės dėl jo naudojimo. Ieškovei iš atsakovės priteisė 25 300 Eur už grąžintą automobilį.

12. Teismas ieškinį patenkinęs visiškai ir pritaikęs CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą vartotojo teisių gynimo būdą, priešieškinį dėl ieškovės 2019 m. rugpjūčio 6 d. vienašališko 2017 m. rugpjūčio 4 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė.

VI. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovė UAB „Fakto“ autocentras apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės U. T. pareikštą ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės UAB „Fakto“ autocentras priešieškinį patenkinti visiškai, bei priteisti iš ieškovės U. T. atsakovės UAB „Fakto“ autocentras naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog gedimą sąlygojo automobilio gamyklinis brokas, nes automobilis nebuvo intensyviai naudojamas, automobilio rida buvo maža. Atsakovės teigimu, trasologinę ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. konstatavo, kad automobilio gedimą sąlygojo ieškovės automobilį vairavusio asmens netinkamas automobilio eksploatavimas, neteisingai perjungiami bėgiai ir pan. Tačiau teismas šiais įrodymais nesivadovavo.

13.2. Teismas nenurodė, kodėl negalima šioje byloje vadovautis ekspertizės akto, kuriame esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, išvadomis. Šias išvadas patvirtino ir automobilio gamintojas, nurodęs, kad tai nėra garantinis gedimas. Jas patvirtino ir atsakovė, kurios darbuotojai, apžiūrėję automobilį ir turintys specialių žinių bei patirties, taip pat konstatavo, kad automobilis sugedo dėl netinkamo eksploatavimo, o ieškovė jau kurį laiką turėjo jausti, kad sankaba veikia netinkamai, tačiau tai ignoravo, važiavo tol, kol automobilis sustojo ir dėl savo kaltės sukėlė sunkesnes pasekmes, t.y. sunkesnį automobilio gedimą. Tą patvirtino ir byloje apklaustas specialių žinių turintis liudytojas R. A..

13.3. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, nesant jokių jo padarytą išvadą pagrindžiančių įrodymų, negalėjo sprendime konstatuoti, kad automobilis sugedo dėl gamyklinio broko. Vien ta aplinkybė, kad automobilio rida nėra didelė, neleidžia daryti tokios išvados. Netinkamai eksploatuojant automobilį, jį galima sugadinti ir pravažiavus ženkliai mažesnę ridą. Šiuo atveju sankabos detalės gaminamos gamykloje, kurioje taikomos aukštosios technologijos, detalės gaminamos labai aukštos kokybės, joms taikoma kelių lygių patikra, todėl praktiškai neįmanoma, kad sankabos detalės būtų brokuotos. Iš visos bylos medžiagos akivaizdu, kad sankaba sugedo dėl netinkamo automobilio eksploatavimo.

13.4. Teismas taip pat nurodė, kad automobilis nebuvo intensyviai naudojamas, tačiau tokio savo teiginio nepagrindė, t.y. visiškai neaišku, kuo remiantis teismas padarė minėtą išvadą. Juolab, kad ekspertizės akte konstatuota, jog ginčo automobilio sankaba dirbo esant ekstremalioms, normaliai eksploatacijai nenumatytoms sąlygoms bei labai aukštai temperatūrai. Ši teismo išvada prieštarauja ekspertizės išvadoms ir nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

13.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog automobiliu važinėjo tik P. T., kuris turi didelį vairavimo stažą ir rimtų gedimų su sankaba jis neturėjo. Tačiau šis liudytojas yra ieškovės vyras, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Vien jo parodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog automobiliu važinėjo tik jis vienas, kad šiuo automobiliu niekas nieko netempė, kad automobilis nebuvo kur nors užklimpęs ir pan.. Priešingai, byloje esantys objektyvūs duomenys rodo, kad sankaba buvo netinkamai naudojama perjungiant bėgius, buvo sudeginta ir sudėvėta dėl vairuotojo kaltės.

13.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime atmetė teismo paskirto eksperto išvadas, todėl atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos iš Nissan Europe atstovybės gautą atsakymą el. paštu (su vertimu į valstybinę lietuvių kalbą) apie tai, kad pagal esamą statistinę situaciją per paskutinius 6 metus visame regione, kuriame veikia atstovybė (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje) nėra buvę registruota atvejų, kad automobilių „Nissan X-Trail“ sankabos ir smagračių atsarginės dalys būtų buvę keičiamos pagal garantiją, t.y. dėl gamyklinio broko. Tai iš esmės nekeičia atsakovės pozicijos byloje, o tik patvirtina ją, t.y., tai papildomai (kartu su teismo eksperto išvada, kuri pateikta į bylą jau apie konkretų šio nagrinėjamo ginčo automobilio sankabos gedimą, ekspertui labai aiškiai nurodant pačių apgadinimų kilmę) patvirtina, kad net ir pagal esamus statistinius duomenis tokie gedimai nėra gamyklinis brokas. Tokių atvejų (kad automobilio „Nissan X-Trail“ sankabai būtų nustatytas gamyklinis brokas ir tokiam gedimui būtų taikoma garantija) tiesiog nėra buvę visame regione.

13.7. Teismas ne tik netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimo priežasties, tačiau ir parinko netinkamą vartotojo teisių gynimo būdą - sutarties atsisakymą. Atsakovės teigimu, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra vartotoja, todėl, sprendžiant dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo. Atsakovės nuomone, automobilio besidėvinčių detalų keitimas laikytinas mažareikšmiu trūkumu, jeigu teismas net ir nustatytų, kad toks trūkumas apskritai buvo.

13.8. Atsakovė nurodo, kad leidus ieškovei dėl mažareikšmės dingsties nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, suformuojama neteisinga teismų praktika, jog esant ir nedideliam gedimui, vartotojui sudaroma galimybė nutraukti sutartį. Tokiu atveju pažeidžiama vartotojo ir automobilio pardavėjo interesų pusiausvyra.

14. Ieškovė U. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Fakto“ autocentras apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ypač - teismo eksperto V. M. byloje atliktą teismo ekspertizę, patvirtinančią, kad automobilio gedimo priežastis - netinkamas jo eksploatavimas, kad teismo eksperto V. M. kompetencija nėra pagrindo abejoti. Ieškovės teigimu, pagrįstas abejones kelia teismo eksperto - V. M. kompetencija atlikti byloje paskirtą ekspertizę. Nurodo, jog iš byloje esančio teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. E-423, ekspertui suteikta kvalifikacija atlikti transporto trasologijos ekspertizę bei eismo įvykių ekspertizę. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ priedo 63 p. nurodoma, kad transporto trasologinės ekspertizės tikslai yra nustatyti pėdsakus, atsiradusius eismo įvykių metu ant kelio dangos, pakelės objektų, transporto priemonių, transporto priemonių sugadintų detalių, drabužių ir avalynės, nustatyti pėdsako susidarymo mechanizmą (veikusios jėgos pobūdį, veikimo kampą ir kryptį), nustatyti objekto, palikusio pėdsaką, būdingus požymius, objekto tipą, identifikuoti pėdsaką palikusį objektą. Tai rodo, kad iš esmės eksperto kvalifikacija apima tyrimus, susijusius su eismo įvykiais, o ne transporto priemonių sudėtinių dalių savybes, būkles, jų sugadinimo priežastis. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) atsakymas į prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. LTEC buvo suformuluoti tie patys klausimai ekspertams, turintiems analogišką V. M. kompetenciją, tačiau LTEC nurodė, kad negali atlikti tokios ekspertizės, kadangi LTEC yra atliekamos ekspertizės, kurių metu tiriami jau nustatyti transporto priemonių techniniai gedimai, nustatomas gedimų ir eismo įvykių ryšys, gedimų atsiradimo laikas įvykio atžvilgiu.

14.2. Apeliantės išvados apie tai, kad V. M. yra kompetentingas duoti išvadą dėl ginčo dalyko gedimo priežasties, prieštarauja ir oficialiems byloje pateiktiems įrodymams apie teismo ekspertui suteiktą kvalifikaciją atlikti konkrečias teismo ekspertizes. V. M. negalėjo atlikti tokios ekspertizės, nes buvo viršyta jam suteikta eksperto kvalifikacija. Priešingai, nei tvirtino byloje apklaustas ekspertas V. M., jis nebuvo skirtas ekspertu CPK 212 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje nebuvo vertinama ar V. M. yra kompetentingas teikti išvadą klausimais, viršijančiais eksperto kvalifikacijos pažymėjime nurodytą kvalifikaciją.

14.3. Apeliantė akcentuoja, kad automobilio gedimo dėl vairuotojo kaltės priežastis įvardijo ir kitas specialių žinių turintis asmuo - R. A.. Ieškovė pažymi, kad šis asmuo yra atsakovės darbuotojas ir byloje buvo apklausiamas liudytoju, jo specialių žinių turėjimas taip pat niekaip nebuvo tikrinamas/vertinamas, todėl apeliantė nepagrįstai šio asmens parodymus vertina kaip specialių žinių turinčio asmens parodymus.

14.4. Apeliuodama į tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje atliktos ekspertizės išvada, apeliantė nepasisako apie akivaizdžius šios ekspertizės trūkumus, kuriuos ieškovė įvardijo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apeliantės tvirtinimas, kad automobilio vairuotojas netinkamai jungė pavaras ir atleidinėjo sankabos pedalą yra pačios apeliantės niekuo nepagrįsta prielaida, kuria dirbtinai bandoma formuoti teismo nuomonę, kad pats automobilio vairuotojas yra atsakingas už atsiradusią žalą jam, nors tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra.

14.5. Apeliantės tvirtinimai, jog automobilį galėjo eksploatuoti ir kiti asmenys, automobilis galėjo būti eksploatuojamas ekstremaliomis sąlygomis, juo galėjo būti tempiami kiti objektai, jis galėjo būti užklimpęs ir panašiai yra tik pačios apeliantės pramanas, nepagrįstas bylos medžiaga.

14.6. Apeliantė tvirtina, kad pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad kelis kartus buvo pajutusi sudegintos sankabos kvapą važiuojant atbulomis, tačiau ieškovė pažymi, kad šį teiginį atsakovė tendencingai interpretuoja - ieškovė niekada neteigė, kad jautė sudegintos sankabos kvapą, o pirmą automobilio eksploatavimo mėnesį kelis sykius buvo pajutusi gumos kvapą, kuris vėliau nebuvo niekuomet jaučiamas, o atsakovės darbuotojai paaiškino, kad taip pasitaiko naujų automobilių eksploatavimo pradžioje. Apeliantės minimo sudegintos sankabos kvapo nejautė ir apeliantės darbuotojai, kuomet atlikinėjo garantinį automobilio aptarnavimą.

14.7. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naują įrodymą - Nissan Europe atstovybės atsakymą, kad per pastaruosius 6 metus regione nėra registruota atvejų, kad Nissan X-Trail sankabos ir smagračių atsarginės dalys būtų keičiamos pagal garantiją, t.y. dėl gamyklinio broko. Ieškovės teigimu, apeliantė šį įrodymą galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl dėl CPK 314 straipsnyje įtvirtinto apribojimo negali būti priimtas sprendžiant sprendimo pagrįstumo klausimą, nes tai reikštų pirmos instancijos teismo sprendimo vertinimą įrodymų, nebuvusių byloje jo priėmimo metu, pagrindu.

14.8. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog ji nėra už tai atsakinga ir garantija netaikoma defektams, atsiradusiems dėl nusidėvėjimo, o ginčo atveju sankabos nusidėvėjimą lėmė ieškovės veiksmai - netinkamas sankabos naudojimas. Ieškovės teigimu, tarp šalių pasirašytos sutarties 5.1.5 p. numato, kad pardavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad 36 mėn. arba iki 100 000 km. ridai nuo automobilio priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos pardavėjas nemokamai pakeis bet kokią automobilio dalį, kuri bus defektyvi dėl gamyklinių medžiagų arba Nissan gamyklos broko. Apeliantė netinkamai aiškina tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, nes perdavus jai automobilį garantiniam remontui, turėjo sutartinę pareigą remontuoti sugedusią automobilio sankabą.

14.9. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčo automobilio gedimas mažareikšmis - automobilio gedimas pripažintinas esminiu, nes dėl jo automobilis negalėjo būti eksploatuojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, apeliantė, atsisakydama vykdyti šią pareigą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis sugedo dėl pirkėjos kaltės, dėl tokio remonto neatlikimo ieškovė negalėjo naudotis automobiliu, t.y. patyrė esminius nepatogumus, buvo priversta įsigyti kitą automobilį, t.y. vartotoja iš esmės negavo to, ko siekė sudarydama naujo automobilio sutartį - kad jis veiktų tinkamai, jam būtų atliekami garantinių gedimų remontai ir ieškovė turėtų patikimą ir saugų automobilį.

14.10. Apeliantė ginasi aplinkybe, kad darbų kaina buvo sąlyginai nedidelė, todėl sutarties nutraukimas yra neadekvati pirkėjos pažeistų teisių gynimo forma. Su tuo negalima sutikti, nes pardavėja pati sukūrė situaciją, kuomet niekaip kitaip, kaip tik nutraukiant sutartį ginti pažeistų teisių nebuvo įmanoma - apeliantė atsisakė atlikti garantinį remontą, t.y. pašalinti parduoto daikto trūkumus, tad jokio kito pažeistų teisių gynimo būdo ieškovė objektyviai negalėjo pasirinkti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės buvo nuspręsta, kad ieškovė pagrįstai CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu vienašališkai nutraukė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauja sugrąžinti visą už jį sumokėtą kainą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nissan Europe atstovybės elektroninį laišką su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodoma, kad pagal esamą statistinę situaciją per paskutinius 6 metus visame regione, kuriame veikia atstovybė (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje) nėra buvę registruota atvejų, kad automobilių „Nissan X-Trail“ sankabos ir smagračių atsarginės dalys būtų buvę keičiamos pagal garantiją, t.y. dėl gamyklinio broko. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime atmetė teismo paskirto eksperto išvadas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos šį iš Nissan Europe atstovybės gautą atsakymą el. paštu, kuris tik papildomai patvirtina ieškovės pozicijos bei argumentų pagrįstumą.

19. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

20. Nors pagal bendrąsias taisykles naujus įrodymus reikėtų atsisakyti priimti, nes jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, yra reikšmingas sprendžiant dėl bylos baigties, šio įrodymo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, dėl šio įrodymo turėjo galimybę pasisakyti ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktą įrodymą - Nissan Europe atstovybės gautą atsakymą el. paštu, pridėti prie bylos bei jį vertinti.

21. 2021 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teisme gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kartu su jais pateikiant ir „Fakto“ autocentro dirbančių techninių specialistų (R. A. ir E. J.) sertifikatus, kuriais grindžia, kad jie yra kvalifikuoti diagnozuoti / remontuoti Nissan markės transporto priemones. Šiuos rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pateiktus naujus įrodymus prašo priimti.

22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

23. Apeliantės rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo. Be to, apeliantės rašytiniai paaiškinimai bei kartu su jais pateikti nauji rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tik 2021 m. kovo 3 d., tokiu būdu apribojant procesinio oponento (ieškovės) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Atsakovė nepaaiškino, kodėl ji neturėjo galimybės šių įrodymų bei paaiškinimuose nurodomų argumentų pateikti kartu su apeliaciniu skundu ar nedelsiant po atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai bei nauji įrodymai (R. A. ir E. J. sertifikatai) pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).

Dėl parduoto automobilio kokybės

24. Byloje iš esmės ginčas yra kilęs dėl to kas sąlygojo automobilio sankabos bei smagračio gedimą, t.y. ar tai gamyklinis automobilio brokas, ar tai priklausė tik nuo automobilio eksploatavimo, t.y. detalių nusidėvėjimo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog gedimą sąlygojo automobilio gamyklinis brokas, o šią išvadą grindė maža automobilio rida bei vertinimu, jog automobilis nebuvo intensyviai naudojamas. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimo priežasties.

26. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pardavėjas garantavo parduoto automobilio kokybę 36 mėn. arba iki 100 000 km. ridai nuo automobilio priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos, įsipareigodamas nemokamai pakeisti bet kokią automobilio dalį, kuri bus defektyvi dėl gamyklinių medžiagų arba Nissan gamyklos broko (Sutarties 5.1.5 p.). Tačiau Sutarties 5.2 punktas numato šios pareigos išimtį, t.y. garantija netaikoma defektams, kurie atsirado dėl nusidėvėjimo. Ieškovei 2017 m. rugsėjo 1 d. perduoto automobilio gedimas įvyko tuo metu, kai vis dar galiojo pardavėjo garantija jo kokybei, t.y. neparėjus dvejiems metams po jo perdavimo (2019 m. liepos 4 d.), kai jo rida buvo 26 847 km. Taigi garantijos metu automobiliui sugedus, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad automobilio gedimą sąlygojo ne gamyklinis jo brokas, o ieškovės netinkamas automobilio eksploatavimas bei jo detalių nusidėvėjimas (CPK 178 straipsnis).

28. Byloje, atsakovės prašymu, buvo atlikta teismo trasologinė ekspertizė, kurią atliko į teismo ekspertų sąrašas įrašytas ekspertas dr. V. M.. 2020 m. liepos 13 d. ekspertizės akte Nr. MV 2020-43 ekspertas padarė išvadą, kad: 1) automobilio „Nissan“ X-Trail DIG-T 163 Tekna 2WD 3 MT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos ir smagračio gedimą lėmė greitas (kelis kartus didesnis nei įprasta) varomojo disko antdėklų susidėvėjimas per automobilio eksploatacijos laikotarpį, kurį sąlygojo netinkami automobilį vairavusio (-ių) asmens (-ų) veiksmai (daugkartiniai neteisingi sankabos jungimai, kurių metu vyko intensyvus sankabos slydimas). Sugedusių detalių pažeidimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.2 p. Esmine šių pažeidimų susidarymo priežastimi buvo mažesnis nei reglamentuota varomojo disko antdėklų likutinis storis, kas lėmė intensyvų slydimą tarp smagračio ir varomojo disko pirmojo antdėklo bei tarp spaudimo disko ir varomojo disko antrojo antdėklo, prieš pat sankabos gedimą. Dėl intensyvaus slydimo sankabos detalės ir smagratis įkaito, labai aukštos temperatūros buvo paveiktas išjungimo guolio – darbinio cilindro mazgas, kuris susiardė automobilio vairuotojui nuspaudus sankabos pedalą.

29. Pirmosios instancijos teismas nors laikė, kad ekspertas turi reikalingų techninių žinių, išsilavinimą, kad atlikti ekspertizę šioje byloje, tačiau šia išvada nesivadovavo, nurodydamas, kad visapusiškai ištirti automobilio sankabos (antdėklų, spyruoklės spaudžiamojo disko kokybės) ekspertizės metu negalima dėl to, kad ji jau sudegusi, pirminės jos būklės, jos kokybės neįmanoma nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ekspertizės išvados įvertinimu nesutinka.

30. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti eksperto V. M. kvalifikacija išvadai duoti. Ekspertas V. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą kaip kompetentingas atlikti transporto trasologijos ekspertizes, turi technikos mokslų daktaro laipsnį. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino savo kompetenciją, nurodė, kad jau ne vieną kartą yra atlikęs panašaus pobūdžio ekspertizę, jam pateiktos medžiagos pakako išvadai duoti, be to apžiūrėjo patį automobilį, sugedusias jo detales, o jam pateikti klausimai neviršijo jo kvalifikacijos ar kompetencijos. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ yra nurodyti tik atitinkamos ekspertizės rūšies pagrindiniai rekomenduojami sprendžiami uždaviniai, tačiau galimi ir kiti šiame sprendime nenurodyti uždaviniai, susiję su atliekama ekspertize. Tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras nesutiko atlikti ekspertizės neduoda pagrindo abejoti eksperto dr. V. M. kvalifikacija bei pateiktomis išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad eksperto V. M. išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Be to, kaip jau buvo minėta, ekspertas teikė paaiškinimus teismo posėdyje ir išsamiai atsakė į šalių ar teismo užduotus klausimus.

32. Kita vertus, eksperto išvados privalo būti įvertintos ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste. Visų pirma, byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo visiškai naują automobilį, kurį eksploatavo beveik dvejus metus (22 mėnesius) ir kaip patvirtina pati ieškovė jokių problemų su automobilio sankaba iki 2019 m. liepos 4 d. nebuvo (tą patvirtino ir liudytoju apklaustas P. T. nuolat naudojęsis automobiliu). Tai leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad visą šį laiką automobilis galėjo bei buvo naudojamas pagal paskirtį ir jokių pretenzijų pirkėja pardavėjui neturėjo. Kaip nurodė ekspertas, sankabos ir smagračio gedimą lėmė greitas (kelis kartus didesnis nei įprasta) varomojo disko antdėklų susidėvėjimas per automobilio eksploatacijos laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovei parduoto naujo automobilio sankabos (antdėklų, spyruoklės spaudžiamojo disko) pirminė būklė ir kokybė ar jos valdymo pavaros elementai turėjo trūkumų ir tai turėjo įtakos sankabos gedimui. Ekspertas nenustatė jokių kitų nuo gamintojo priklausiusių veiksnių (pvz. sankabos pavaros trūkumai, pratekėjusi alyva), galėjusių turėti įtakos kelis kartus greitesniam nei įprastai varomojo disko antdėklų susidėvėjimui, to iš esmės, išskyrus tik žodžiu keltas prielaidas, neįrodinėjo ir ieškovė.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iš esmės įvertinęs tik tai, kad automobilio rida apie 26000 km., sprendė, kad automobilis intensyviai nebuvo naudojamas bei sankaba dėl to negalėjo sugesti. Tačiau, kaip žinoma bent šiek tiek techninių žinių turinčiam vairuotojui, kad sankabos tarnavimo (eksploatacijos) laikas iš esmės priklauso kaip intensyviai ir ar tinkamai vairuotojas naudoja sankabą (koks „važiavimo stilius“), ką nurodė ir ekspertas. Ekspertas, įvertinęs tai, kad sankabos varomojo disko antdėklai iki minimalios ribos susidėvi per 100 000 km. arba per didesnę ridą, tai tiriamosios sankabos bei smagračio gedimo priežastimi laikytinas netinkamas automobilio eksploatavimas, kai sankaba maždaug per dvejus metų eksploatavimo laikotarpį daug kartų intensyviai slydo („buksavo“), kas ir lėmė jos varomojo disko antdėklų didesnį nei įprasta susidėvėjimą. Todėl dėl jos naudojimo intensyvumo spręsti vien pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir dėl to nesivadovauti eksperto išvada, teisėjų kolegijos vertinimu nebuvo pakankamo pagrindo bei nebuvo pagrįsta.

34. Ieškovė neigia, kad jos (ar jos vyro) automobilio netinkama eksploatacija sąlygojo sankabos gedimą bei tvirtina, kad tai įvyko dėl automobilio bei jo detalių gamyklinio broko. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Nors ieškovė iš pradžių byloje prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti automobilio sankabos gedimo priežastis, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė. Tai, kad ieškovei, kurią byloje atstovavo advokatas, nėra žinomi asmenys, kurie būtų kompetentingi Lietuvoje tokią ekspertizę atlikti, nėra pagrindas spręsti dėl ieškovės teiginių, kuriems pagrįsti reikalingos specialios žinios, pagrįstumo, o eksperto dr. V. M. ekspertizės išvadas vertinti kritiškai, juolab, kai šios išvados yra logiškos, nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir vertina visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir visų liudytojų parodymus, atsižvelgia į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visuma, ir sprendžia, kad esminių prieštaravimų jų paaiškinimuose nėra. Ta aplinkybė, jog išsiskyrė tiek šalių, tiek liudytojų paaiškinimai dėl to ar sugedus automobiliui atsakovei buvo nurodyta, jog tik ieškovei nusipirkusi automobilį buvo jaučiamas padegintos gumos kvapas, esminės reikšmės sprendžiant dėl automobilio gedimo priežasčių, kuris įvyko beveik po dvejų metų, neturi. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus jos turi pateikti, įrodinėdamos jų nurodomas aplinkybes. Kita vertus pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą ieškovei siūlė apsvarstyti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

35. Ieškovė teigia, kad ekspertizės išvada kelia abejones ir dėl to, kad neaišku kokia sankaba buvo pateikta tyrimui, nes atsakovė pirmą kartą ardydama automobilio sankabą, ieškovės nekvietė dalyvauti, todėl ir eksperto išvada, kad jis tyrė tas pačias detales, yra tik tikėtina. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 ir kt.). Taigi įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi neaiškumai būtų pašalinti, tam tikros abejonės gali likti, tačiau, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti eksperto pateikta išvada dėl automobilio gedimo priežasties bei tyrimui pateiktos medžiagos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tik kelia niekuo nepagrįstas prielaidas, nors ji turėjo visas galimybes įvertinti kokios detalės buvo automobilyje ar pateiktos ekspertui, tačiau pati nerodė noro su atsakove bendradarbiauti, eksperto kviečiama į automobilio apžiūrą neatvyko, jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jos teiginius, išskyrus pačios paaiškinimus, į bylą neteikė.

36. Taigi įvertinus eksperto išvadas, kartu su kitais įrodymais, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė byloje įrodė, jog automobilio gedimą sąlygojo ne gamyklinis jo (jo detalių) brokas, o netinkamas automobilio eksploatavimas, t.y. daugkartiniai neteisingi sankabos jungimai, kurių metu vyko intensyvus sankabos slydimas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateiktame Nissan Europe atstovybės elektroniniame laiške (su vertimu į lietuvių kalbą) nurodoma, kad pagal esamą statistinę situaciją per paskutinius 6 metus visame regione, kuriame veikia atstovybė (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje) nėra buvę registruota atvejų, kad automobilių „Nissan X-Trail“ sankabos ir smagračių atsarginės dalys būtų buvę keičiamos pagal garantiją, t.y. dėl gamyklinio broko, kas teisėjų kolegijos vertinimu tik papildomai patvirtina atsakovės argumentų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant nustatyto pakankamo pagrindo abejoti eksperto kompetencija bei jo pateiktomis išvadomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės aktu ir eksperto išvadomis kaip įrodymu ir neturėjo pagrindo spręsti, jog gedimą sąlygojo automobilio gamyklinis brokas, o ne netinkamas automobilio eksploatavimas.

37. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įsigyta prekė (automobilis) neatitiko kokybės reikalavimų, ir tuo pagrindu sprendė, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – vienašalis sutarties nutraukimas, reikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, – proporcingas jos teisės į tinkamos kokybės daiktą įgyvendinimas. Tačiau pagal CK 6.363 straipsnio 7 dalį, tik pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra laisvas pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą iš tų, kurie įtvirtinti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, tarp jų ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės įsigytas automobilis neatitiko tokiai prekei keliamų kokybės reikalavimų, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė byloje įrodė, jog automobilio gedimą sąlygojo ne gamyklinis jo brokas, o netinkamas automobilio eksploatavimas, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl atsakovės prašymu naikintinas.

38. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad pardavėjas sutartimi įsipareigoja nemokamai pakeisti bet kurią automobilio dalį garantinio laikotarpio metu, kuri yra defektyvi dėl gamyklinių medžiagų ar Nissan gamyklos broko. Tačiau Sutarties 5.2 punktas numato šios pareigos išimtį, t.y. garantija netaikoma defektams, kurie atsirado dėl nusidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovei įrodžius, kad sankabos ir smagračio gedimą lėmė greitas (kelis kartus didesnis nei įprasta) varomojo disko antdėklų susidėvėjimas per automobilio eksploatacijos laikotarpį, kurį sąlygojo netinkami automobilį vairavusio (-ių) asmens (-ų) veiksmai (daugkartiniai neteisingi sankabos jungimai, kurių metu vyko intensyvus sankabos slydimas), nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti automobilį).

39. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl bylą išsprendė neteisingai, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. Ieškinį atmetus ir priešieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 1161,60 Eur už ekspertizę, 266,20 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį, 1000 Eur už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

44. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2500 Eur (be PVM, kurio priteisti neprašo) bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 569 Eur išlaidas už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

17. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 punktas). Atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 2021 m. kovo mėn., todėl pagal Rekomendacijas yra taikomas 2020 m. III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovės 2500 Eur prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuotą maksimalų priteistiną dydį (t. y. 1891,24 Eur). Taigi atsižvelgiant Rekomendacijų 8.11 papunktyje įtvirtintą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną dydį, taip pat šioje civilinėje byloje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, bei į advokato laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 1000 Eur. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 4071,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės U. T. ieškinį dėl pirkimo-pardavimo kainos priteisimo atmesti.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fakto“ autocentras priešieškinį.

Pripažinti ieškovės U. T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FA/JC20170804/01 nutraukimą neteisėtu bei jį panaikinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fakto“ autocentras iš ieškovės U. T. 4071,80 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.