Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė pripažinti hipoteką, įregistruotą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2008-04-16 hipotekos lakšto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia; panaikinti 2017-02-08 Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarės D. J. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. DJ-689). Ieškovė nurodė, kad 2008-04-16 UAB „Šeba“ hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius 6 gyvenamuosius namus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), banko Danske Bank A/S naudai. Hipotekos lakštas buvo patikslintas priedu Nr. 3, kuriame nurodyti UAB „Šebai“ nuosavybės teise įregistruoti atskiri turtiniai vienetai, tarp jų ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Šeba“ pardavinėjo atskirais turtiniais vienetais registruotus butus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), kurie buvo įkeisti Danske Bank A/S, todėl ji turėjo gauti hipotekos kreditoriaus sutikimus. 2011-06-27 UAB „Šeba“ gavo Danske Bank A/S raštą Nr. Kau1100468, kuriuo hipotekos kreditorius sutiko, kad UAB „Šeba“ parduotų 1/18 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte Danske Bank A/S nurodė, kad gautas lėšas, pardavus butą su žemės sklypu, UAB „Šeba“ turi pervesti į nurodytą Danske Bank A/S sąskaitą. Taip pat nurodė, kad Danske Bank A/S atsisakys įkeitimo. 2011-07-04 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. (reg. Nr. RI-4179), UAB „Šeba“ pardavė ieškovei UAB „Costum“ žemės sklypą ir butą už 276 693,58 Eur (955 367,60 Lt). Šia sutartimi šalys susitarė, kad kaina už parduodamą žemės sklypą su butu bus mokama keliais etapais, t. y. 165 851,75 Lt (48 033,99 Eur) per 5 kalendorines dienas nuo sutarties sudarymo, o 789 757,85 Lt (228 729,68 Eur) per 36 kalendorinius mėnesius. Sudarant 2011-07-04 pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Šeba“ informavo ieškovę UAB „Costum“, kad parduodamam butui yra įregistruota hipoteka, tačiau nurodė, kad yra gautas Danske Bank A/S sutikimas parduoti butą su žemės sklypu bei, kad įkaito turėtojas sutinka atsisakyti hipotekos. Būtent Danske Bank A/S sutikimas, t. y. 2011-06-27 Danske Bank A/S raštas Nr. Kaul100468 buvo pagrindas sudaryti 2011-07-04 pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Šeba“ už butą su žemės sklypu - 2011-07-05. Ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo UAB „Šeba“ 165 851,75 Lt (48 033,99 Eur) sumą, o likusi suma buvo sumokėta 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 1/2013, kuriuo UAB „Šeba“ įsiskolinimas ieškovei buvo sumažintas 789 760,00 Lt (228 730,31 Eur). Nors ieškovė visiškai atsiskaitė su UAB „Šeba“, ir tapo buto su žemės sklypu savininkė, jai priklausančiam butui įregistruota hipoteka Danske Bank A/S naudai nebuvo ir nėra išregistruota. 2017-01-19 ieškovė gavo notarės D. J. pranešimą, kad Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J. gavo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame įkaito davėjui (turto savininkui) UAB „Costum“ nurodoma padengti skolininko UAB „Šeba“ įsipareigojimus Danske Bank A/S, nes priešingu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas ir skolininko UAB „Šeba“ skola Danske Bank A/S bus išieškota iš turto savininko UAB „Costum“ buto. 2017-02-08 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo siūloma pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, įskaitant netesybas ir nuostolius, su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko ir įkaito davėjo BUAB „Šeba“ bei iš su skolininku subsidiariai atsakingo įkaito davėjo (turto savininko) UAB „Costum“, hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai pagal hipotekos lakštą, patvirtintą 2008-04-14 Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., notarinio registro Nr. RI-2906, įregistruotą Hipotekos registre 2008-04-17, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Vykdomajame įraše nurodyta, kad negrąžintos skolos dydis yra 146 060,16 Eur, t. y. 1 051 535,91 Eur pagrindinio reikalavimo, 17 600,00 Eur palūkanų, 376 924,05 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-09-12, 290,20 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą, 55,00 Eur kompensacijos už patikras registre, 25,00 Eur kreditoriaus prašymo dėl vykdomojo įrašo išdavimo patvirtinimas, notaro pranešimo skolininkui siuntimas ir duomenų perdavimas Hipotekos registrui. LR CK 4.197 straipsnis reglamentuoja hipotekos pabaigos pagrindus. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Laikytina, kad Danske Bank A/S naudai įregistruota hipoteka buto atžvilgiu yra pasibaigusi, kadangi ieškovė UAB „Costum“ yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus UAB „Šeba“, t. y. pilnai apmokėjusi 2011-07-04 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigyto buto su žemės sklypo kainą 2011-07-05 bankiniu pavedimu ir 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 1/2013. Buto pirkėjui UAB „Costum“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju UAB „Šeba“, pirkėjo UAB „Costum“ nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad buto pirkėjas UAB „Costum“ visiškai atsiskaitė ne su Danske Bank A/S, kaip hipotekos kreditoriumi, o su hipoteka apsunkinto buto pardavėju UAB „Šeba“, nekeičia fakto, kad turto pirkėjas UAB „Costum“ savo skolinį įsipareigojimą įvykdė. Pirkėjas (šiuo atveju UAB „Costum“), sumokėjęs visą buto kainą ir taip įvykdęs skolinį įsipareigojimą, įgyja teisę reikalauti, o pardavėjas (šiuo atveju UAB "Šeba") įgyja teisinę pareigą imtis veiksmų, kuriais hipoteka būtų baigta, t. y. sumokėti gautą buto kainą hipotekos kreditoriui (bankui), kuris, esant įvykdytam skoliniam įsipareigojimui, imtųsi veiksmų išregistruoti hipoteką. Pardavėjui (šiuo atveju UAB „Šeba“) neįvykdžius pareigos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, buto pirkėjas (šiuo atveju UAB „Costum“), sumokėjęs pinigus, neprivalo antrą kartą mokėti lėšų kreditui dengti, jeigu dėl pardavėjo (šiuo atveju UAB „Šeba“) kaltės jie nėra panaudoti šiam tikslui. 2011-06-27 Danske Bank A/S rašte Nr. kau1100468 nurodoma, kad „Visos iš Objekto pirkėjų gautos lėšos turi būti pervedamos į specialią sąskaitą...“. Šis raštas yra skirtas UAB „Šeba“, kuri pardavė butą su žemės sklypu. Danske Bank A/S davė sutikimą parduoti butą su žemės sklypu nereikalaudamas, kad būtent pirkėjas, šiuo atveju ieškovė UAB „Costum“, kainą sumokėtų tiesiai Danske Bank A/S. Todėl pardavėjas ir pirkėjas galėjo susitarti dėl įvairių atsiskaitymo galimybių, tame tarpe niekas nedraudė sudaryti ir tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto. Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S filialą Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 2 d. 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Turtas buvo įkeistas užtikrinant skolininko trečiojo asmens UAB „Šeba“ įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį Nr. 2006-07-31 kredito sutartį Nr. K200607-1420 įvykdymą. Aplinkybę, jog trečiojo asmens įsipareigojimai pagal minėtą kredito sutartį nėra įvykdyti, patvirtina notarės D. J. 2017-02-08 išduotas vykdomasis įrašas, kuris nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Ieškovės pateikti dokumentai, t. y. 2011-07-05 bankinis pavedimas ir 2013-05-20 tarp ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktas Nr. 1/2013, patvirtina tik atsiskaitymo tarp turto pirkėjo ir pardavėjo faktą, bet ne prievolės, kuriai užtikrinti įkeistas turtas, įvykdymą. Turtas buvo parduotas pažeidžiant banko, kaip hipotekos kreditoriaus, hipotekos atsisakymo sąlygas. Pagal jas visos iš turto pardavimo gautos lėšos turėjo būti pervestos į rašte nurodytą specialiąją sąskaitą, esančią banke, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tokia pati atsiskaitymo už turtą sąlyga buvo nurodyta ir turto 2011-07-04 pirkimo-pardavimo sutartyje (2.2.1 punktas). Taigi, ieškovė už turtą atsiskaitė nesilaikydama pirkimo-pardavimo sutarties ir banko 2011-06-27 rašte Nr. kau1100468 nurodytų sąlygų. Būtent ieškovė turėjo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą pareigą šioje sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už turtą, kad nustatyto dydžio piniginės lėšos būtų pervestos į banko nurodytą sąskaitą. Dėl tokių netinkamų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų bankas negavo numatytų piniginių lėšų. Atsiskaitymo už turtą tvarka, įtvirtinta turto pirkimo-pardavimo sutartyje, negalėjo būti pakeista apie tai iš anksto raštu neinformavus banko, kaip hipotekos kreditoriaus, ir negavus banko išankstinio sutikimo. Bankui nėra žinoma, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis būtų buvusi abiejų šalių pakeista ta pačia tvarka, kokia ji buvo sudaryta, t. y. notarine tvarka. Tačiau net jeigu ir būtų notarine tvarka patvirtintas šios sutarties pakeitimas, tai bankas apie tokį pakeitimą nebuvo informuotas ir tokiam sutarties pakeitimui nebuvo davęs raštiško sutikimo. Dėl šios priežasties atmestinas ieškovės nurodytas argumentas, kad banko naudai įregistruota hipoteka buto atžvilgiu yra pasibaigusi, kadangi ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus UAB „Šeba“. Nors dėl šios aplinkybės turto pardavimas ieškovei netampa neteisėtu ir negaliojančiu, tačiau tai sudaro pagrindą, nesant prievolės įvykdymo, nukreipti išieškojimą į turtą. Turto savininko pasikeitimas nėra pagrindas laikyti, kad buto hipoteka yra pasibaigusi. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).Atsakovė notarė D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Costum“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų ir atitinkamai sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nenagrinėjo antrojo ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo (notarinio reg. Nr. DJ-689) panaikinimo ir neanalizavo, nevertino pateiktų įrodymų dėl ginčijamo vykdomojo įrašo teisėtumo bei jo turinio pagrįstumo. Apeliantės įsitikinimu, neišspręsto reikalavimo byloje negalima išskirti atskirai ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi, nors ir apeliantės pareikšti reikalavimai yra atskiri, tačiau itin glaudžiai susiję, todėl turi būti nagrinėjami kompleksiškai. Ginčijamas vykdomasis įrašas yra atliktas siekiant išieškoti iš apeliantės turto, kuriam banko naudai yra įregistruota hipoteka, ir kurią apeliantė prašo pripažinti pasibaigusia toje pačioje nagrinėjamoje byloje. Be to, teismui pateikti argumentai, įrodymai dėl vykdomojo įrašo atlikimo patvirtina ir atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo nesąžiningumą. Siekiant byloje pasiekti teisingumą turėtų būti sprendžiami abu apeliantės iškelti reikalavimai vienoje byloje.Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, jog trišalis užskaitymo aktas paneigia apeliantės atsiskaitymo faktą. Apeliantė savo prievolę apmokėti likusią mokėti kainos dalį pagal 2011-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartį apmokėjo 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 1/2013. AB „Šeba” buvo skolinga apeliantei ir tik po šio užskaitymo BUAB „Šeba” skola apeliantei sumažėjo iki 1 077 658,99 Lt. Apeliantė yra BUAB „Šeba” kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas remiantis aptariamu 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktu Nr. 1/2013. Minėtas užskaitymo aktas nebuvo ginčytas BUAB „Šeba” bankroto byloje, kas reiškia, kad tiek BUAB „Šeba”, tiek jos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas pripažino 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 1/2013 kaip tinkamą atsiskaitymo priemonę, kas lėmė ir pačios BUAB „Šeba” įsiskolinimo sumažėjimą. Įsiskolinimų užskaitymo aktai yra tinkamas atsiskaitymo būdas. Tokio atsiskaitymo būdo nedraudžia joks įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 1/2013 yra sudarytas ne vienašališkai, o kartu su BUAB „Šeba” atstovais, apeliantė laiko, kad šis aktas kartu yra ir pareiškimas, kad apeliantė tinkamai atsiskaitė (2011-07-04 pirkimo - pardavimo sutarties 3.10 p.). Teismas nepagrįstai sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovė už turtą atsiskaitė nesilaikydama pirkimo - pardavimo sutarties ir banko 2011-06-27 dienos rašte Nr. kaul100468 nurodytų sąlygų. Pirma, apeliantė už 2011-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartimi pirktą butą yra pilnai atsiskaičiusi 2011-07-05 bankiniu pavedimu ir 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 1/2013. Antra, 2013-05-20 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 1/2013 atsiskaitymas yra tinkamas ir atliktas laikantis 2011-07-04 Pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų, t. y. vadovaujantis 2011-07-04 Pirkimo - pardavimo sutarties 3.10 p. Trečia, 2011-06-27 Danske Bank A/S raštas Nr. kaul 100468 saisto atsakovą Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir trečiąjį asmenį BUAB “Šeba”, bet ne apeliantę. Apeliantęi buvo žinoma apie šį raštą, kuriame matyta, kad Danske Bank A/S išregistruos hipoteką apeliantės pirktam butui ir apeliantė, žinodama apie tai, sudarė 2011-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartį, priešingu atveju tokios sutarties nebūtų sudariusi. Apeliantės nesiejo jokie santykiai su atsakovu Danske Bank A/S. Apeliantė buvo sudariusi sutartį tik su BUAB „Šeba” ir ji turėjo prievolę atsiskaityti būtent su BUAB „Šeba”, o ne su Danske Bank A/S. 2011-06-27 Danske Bank A/S rašte Nr. kaul 100468 nurodoma, kad „Visos iš Objekto pirkėjų gautos lėšos turi būti pervedamos į specialią sąskaitą...“. Taigi, UAB „Šeba” yra įpareigojama pervesti gautas pinigines lėšas už buto pardavimą bankui. Danske Bank A/S davė sutikimą parduoti butą nereikalaudamas, kad būtent pirkėjas, šiuo atveju UAB „Costum”, buto kainą sumokėtų tiesiogiai Danske Bank A/S. Todėl buto pardavėjas ir pirkėjas galėjo susitarti dėl įvairių atsiskaitymo galimybių, tame tarpe niekas nedraudė sudaryti ir tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą.Teismas nepagrįstai remdamasis argumentu, kad trečiasis asmuo UAB „Šeba” su atsakove nėra pilnai atsiskaičiusi, sprendė, jog užtikrinta prievolė nėra pasibaigusi. Apeliantės nuomone, teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013, pirkėjas (šiuo atveju UAB „Costum”), sumokėjęs visą buto kainą ir taip įvykdęs skolinį pareigojimą, įgyja teisę reikalauti, o pardavėjas (šiuo atveju UAB „Šeba”) įgyja teisinę pareigą imtis veiksmų, kuriais hipoteka būtų baigta, t. y. sumokėti gautą buto kainą hipotekos kreditoriui (bankui), kuris, esant įvykdytam skoliniam įsipareigojimui, imtųsi veiksmų išregistruoti hipoteką. Pardavėjui (šiuo atveju UAB „Šeba”) neįvykdžius pareigos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, buto pirkėjas (šiuo atveju UAB „Costum”), sumokėjęs pinigus, neprivalo antrą kartą mokėti lėšų kreditui dengti, jeigu dėl pardavėjo (šiuo atveju UAB „Šeba”) kaltės jie nėra panaudoti šiam tikslui.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą buvo siejamas su prievolės pabaiga (kaip nurodė ieškovė patikslintame ieškinyje - reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą yra išvestinis reikalavimas). Teismui konstatavus, kad prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, neįvykdyta, negalėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Ieškovės ir BUAB „Šeba“ pasirašytas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktas Nr. 1/2013 gali patvirtinti tik atsiskaitymo tarp turto pirkėjo ir pardavėjo faktą, bet ne prievolės, kuriai užtikrinti įkeistas turtas, įvykdymą. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, jai buvo žinoma, kad bankas 2011-06-27 raštu Nr. kau1100468 buvo davęs sutikimą parduoti įkeistą turtą, taigi ieškovei buvo žinomas šio rašto turinys ir sąlyga, kad visos lėšos turi būti pervedamos į Banko nurodytą sąskaitą, ir jog bankas atsisakys įkeitimo tik tada, kai į rašte nurodytą sąskaitą bus pervesta ne mažesnė, nei 789 757,85 Eur suma. Ieškovė taip pat žinojo, jog pagal tarp ieškovės ir BUAB „Šeba“ sudarytą turto pirkimo pardavimo sutarties 2.2.1 punktą, ieškovė lėšas už turtą buvo įsipareigojusi sumokėti į banko nurodytą banko sąskaitą. Turto pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo numatytas alternatyvus ar kitoks atsiskaitymo būdas. Be to, ieškovė nepaneigė banko atstovo paaiškinimų, kad ieškovė ir BUAB „Šeba“ tiek turto pirkimo pardavimo sutarties, tiek 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto Nr. 1/2013 sudarymo metu buvo susiję asmenys. Taigi ieškovė, kaip verslo subjektas, sudarydama 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. 1/2013 tarp susijusių asmenų, nustatė kitokį atsiskaitymo būdą, nei kad turto pirkimo pardavimo sutartyje, aiškiai suprasdama, kad su banku nebus atsiskaityta taip, kaip nurodyta turto pirkimo pardavimo sutartyje ir banko 2011-06-27 rašte Nr. kau1100468, bei tuo prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe ir riziką, kad hipotekos nebus atsisakyta ir kad iš įkeisto turto gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog BUAB „Šeba“ ir bankui neginčijant 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto Nr. 1/2013, jie jį neva „pripažino“, yra niekaip nepagrįsta. Bankas niekada nebūtų pritaręs tokiam atsiskaitymo būdui kaip įskaitymas. Be to, tarp ieškovės ir BUAB „Šeba“ buvo sudaryta notarinės formos turto pirkimo pardavimo sutartis, kurios pakeitimas (tame tarpe ir pakeitimas dėl atsiskaitymų tvarkos) turėjo būti atliktas notarine forma, ir kuriam būtų reikėję banko, kaip įkaito turėtojo, pritarimo. Nei ieškovė, nei BUAB „Šeba“ dėl tokio pritarimo nesikreipė, aiškiai suprasdami, kad tokio pritarimo iš banko nebūtų gavę.Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad už parduotą turtą su banku turėjo atsiskaityti BUAB „Šeba“. Ieškovė, susitardama su BUAB „Šeba“ dėl kitokio atsiskaitymo būdo, nei kad nustatytas turto pirkimo pardavimo sutartyje, aiškiai suprato, kad su banku nebus atsiskaityta taip, kaip nurodyta Turto pirkimo pardavimo sutartyje ir Banko 2011-06-27 rašte Nr. kau1100468. Ieškovė ir BUAB „Šeba“ buvo susiję asmenys: ieškovės vadovas M. Š. vadovavo ieškovei sudarant įkeitimo lakštus, kuriais ieškovė užtikrino prievolių už BUAB „Šeba“ įvykdymą (tuo metu BUAB „Šeba“ vadovavo P. Š., kuris yra M. Š. tėvas), vėliau, ieškovei ir BUAB „Šeba“ sudarant turto pirkimo ir pardavimo sutartį bei 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą aktą Nr. 1/2013, M. Š. jau vadovavo BUAB „Šeba“. Taigi, ieškovei negalėjo būti nežinoma, jog BUAB „Šeba“ buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, jai 2015-05-03 nutraukta restruktūrizavimo byla, o 2013-06-27 iškelta bankroto byla; jog, sudarius 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą aktą Nr. 1/2013, BUAB „Šeba“ nesugebės atitinkama suma atsiskaityti su banku. Todėl ieškovė, sudarydama 2013-05-20 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą aktą Nr. 1/2013, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe ir riziką, kad su hipotekos kreditoriumi nebus atsisakyta, ir kad iš įkeisto turto gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas.