Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 3-asis notarų biuro notarė L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo: pripažinti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo K. L. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir šį terminą atnaujinti; taip pat prašo ½ dalimi panaikinti 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos rajono 3-ajame notarų biure atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. LM-2392, į ½ dalį transporto priemonės Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį ratinio traktoriaus MTZ Belarus - 82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį savaeigės šienapjovės E-302, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. 18-12441; ½ dalį grėblio vartytuvo E-318, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir ½ dalimi panaikinti 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos rajono trečiajame notarų biure atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. LM-2393, į ½ dalį žemė sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone bei priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji nuo pat palikimo atsiradimo pradžios turėjo tikslą palikimą priimti, tačiau pasitikėdama seserimi, tai yra atsakove, ji įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido. Nurodo, kad nesikreipimas laiku į notarų biurą dėl palikimo priėmimo buvo sąlygotas pagrįstu jos tikėjimu (pasitikėjimo seserimi), jog tėvo palikimą dukros pasidalins gera, laisva valia, laikydamosi susitarimo, sąžiningai ir teisingai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Priešingai pati nurodo, kad jai buvo žinoma tiksli tėvo mirties data ir ji žinojo, kad yra nustatytas terminas kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pas notarą. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus tėvui, jai paskambino sesuo ir paprašė jos paso ir gimimo liudijimo, kad galėtų pateikti notarei, tačiau ji atsisakė duoti dokumentus, nes nenorėjo duoti jų ir norėjo kartu vykti pas notarą. Paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad paveldėjimą reikia susitvarkyti per tris mėnesius, tačiau ji pasitikėjo seserimi, nes laukė atsakovės skambučio kada reikės vykti pas notarą. Nurodė, kad ji nori sąskaitoje tėvui priklausiusių pinigų, žemės, transporto priemonių, kad atitektų abiem. Paaiškino, kad kai mirė mama, jos sesuo įvykdė savo įsipareigojimus, tai yra atsakovė viena savo vardu priėmė palikimą po mamos mirties ir vėliau jai ir broliui padovanojo žemės sklypą, tačiau jie visi vyko pas notarą. Nurodė, kad iki 3 mėnesių ji laukė sesers skambučio, jai nebuvo reikalo vežti kopijų, po trijų mėnesių sesuo jau nebekėlė ragelio. Pati į notarą ji nesikreipė, nes po mamos mirties viską tvarkė atsakovė. Po tėvo laidotuvių iš tėvo gyvenimo draugės ji sužinojo apie tai, kad tėvas ūkininkui buvo davęs prižiūrėti žemės sklypą, kad šis nebūtų apleistas. Ji susiradusi šį ūkininką, nuvažiavo pas jį ir informavo, kad tėvas mirė, o dėl žemės tolimesnės priežiūros dar nėra apsisprendę.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad paveldėjimas galima: priimant pagal faktinį valdymą; pagal testamentą ir pagal įstatymą. Faktiniu valdymu ieškovė paveldėjimo nepriėmė, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Testamento nebuvo. Nurodė, kad ieškovė iš praktinės patirties žinojo paveldėjimo procedūras, jai buvo žinoma kokia notarė tvarkys paveldėjimo teisės liudijimą. Pati ieškovė atsisakė atsakovės pagalbos tvarkant paveldėjimo dokumentus po tėvo mirties, nes nesutiko duoti savo asmens dokumentų atsakovei, todėl pati ieškovė turėjo domėtis ką ir kada reikia nešti notarei. Mano, kad jokių objektyvių priežasčių dėl ko atsakovė negalėjo laiku kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra K. L. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) dukros (e. b. l. 7; 12). Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono 3-asis notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal antstolio apyrašą, atsiradusį (duomenys neskelbtini)mirus tėvui (e. b. l. 15-16). 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos rajono 3-asis notarų biuras atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, notarinio registro Nr. LM-2392 ir Nr. LM-2393 (e. b. l. 17-19). 2009 m. rugpjūčio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi K. L. Ž. (rentos gavėjas) perdavė L. J. (rentos mokėtojos) nuosavybėn, su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos, (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, esančius nekilnojamuosius daiktus (e. b. l. 27-29).

Dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių tėvas K. L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). ir apie šį faktą ieškovei buvo žinoma. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės paveldint pagal įstatymą, tačiau ieškovė per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, palikimą pagal įstatymą priėmė atsakovė. Šalių tėvo palikimas turėjo būti priimtas iki 2019 m. birželio 7 d., taigi ieškovė terminą priimti palikimą praleido 2 mėnesius ir 14 dienų.

Pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Pareiga notarui pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims apie palikimo atsiradimą įtvirtina CK 5.33 straipsnyje, tačiau ši pareiga jam kyla tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.

Nagrinėjamu atveju pati ieškovė pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad atsakovė ją informavo, kad būtina kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, nors atsakovė tokios pareigos informuoti ieškovę ir neturėjo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji pasitikėjo seserimi ar tai, kad tarp jos ir atsakovės buvo susitarimas, jog atsakovė informuos ją, kad ji turi nuvykti pas notarą atmestinos kaip nepagrįstos, nes jei ieškovė būtų pasitikėjusi seserimi, ji būtų davusi atsakovei savo asmens dokumentus ar jų kopijas, kai atsakovė pati ieškovei siūlėsi padėti tvarkant paveldėjimą pas notarą. Be to, atsakovė neigė, kad tarp jos ir ieškovės buvo susitarimas dėl to, kad ji informuos ieškovę apie tai kada ieškovė turi vykti pas notarą, priešingai atsakovė tvirtino, kad ji informavo ieškovę, kad reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus, tačiau pati atsakovė atsisakė tai daryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi domėtis mirusiojo turto paveldėjimo procesu, tikrinusi VĮ Registrų centro duomenis, ar skambinusi notarų biurui dėl informacijos gavimo ir panašiai. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji pasitikėjo seserimi ir laukė jos skambučio, nelaikytina svarbia priežastimi, siekiant termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių kliūčių ieškovei priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau ieškovė jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad ieškovė po tėvo mirties susisiekė su ūkininku ir jam pranešė apie tai, kad mirė jos tėvas, nelaikytina kaip tinkamas palikimo priėmimas, nes pareiškimą dėl palikimo priėmimo būtina pateikti notarui ir tai ieškovei buvo žinoma. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji yra dirbanti kas dieną važinėja į darbą į Klaipėdą, todėl teismo vertinimu turėjo galimybę per tris mėnesiu nuo tėvo mirties nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji dėl darbo negalėjo nuvykti pas notarą taip pat atmestinos kaip nepagrįstos, nes ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į darbdavį ir darbdavys jai nesuteikė galimybės nuvykti pas notarą, tai yra nesuteikė laisvos dienos, be to pati ieškovė tvirtino, kad ji pagal įstatymą turi vieną dieną laisvą per mėnesį, nes augina neįgalų vaiką. Palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovę nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuota teisininkė, be to ieškovei buvo išaiškinta, kad ji turi teismui ne tik nurodyti svarbias aplinkybes dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad ieškovei apie tėvo mirtį buvo žinoma, į tai, kad pati ieškovė patvirtino, kad jai buvo žinoma įstatymo nuostata, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius, į tai, kad ieškovei buvo žinoma, kokioje notarinėje kontoroje bus tvarkomas palikimas ir tai, kad ieškovė teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą terminą, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, ieškovė dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, atmestinas, kaip nepagrįstas. Vien tai, kad terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai, taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

Dėl ieškovės teisės ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovė yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po savo tėvo mirties, tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo ir yra praleidusi šį terminą palikimui priimti. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kas laikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti paveldėjimą, įvertinęs santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujina tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Todėl neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti nėra teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, o tai lemia, kad toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovei praleistas palikimo priėmimo terminas neatnaujintas, todėl ieškovė neturi teisinių prielaidų tėvo K. L. Ž. palikimo priėmimo teisei įgyvendinti. Tai reiškia, kad ieškovė nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK kodekso 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi materialinės reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimą, ieškovo reikalavimas panaikinti Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. M. 2019 m. birželio 10 d. atsakovei L. J. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, notarinio registro Nr. LM-2392 ir notarinio registro Nr. LM-2393, atmestinas.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovė priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir 140,00 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, darytina išvada, kad ieškinį atmetus yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 140,00 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atstovės atstovo prašymo kreiptis vadovaujantis CPK 300 straipsnio pagrindu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl liudytojo A. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl galimai duoto melagingo rašytinio patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju susipažinus su A. L. rašytiniu patvirtinimu, teismo vertinimu nėra pagrindo kreiptis į ikiteisminio turimo institucijas, todėl toks prašymas netenkintinas. Be to, liudytojas A. L. būdamas prisiekęs teisme davė parodymus, kuriais iš esmės paneigė rašytiniame patvirtinime nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad jis iki šiol naudojosi žemės sklypu, tai yra iš esmės paneigė rašytiniame patvirtinime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas asmuo manantis, kad jo teisės yra pažeistos pats turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovei L. J. 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.