- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8249-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01101-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- K. V., I. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Sandra Marcinkėnaitei-Venskienė
dalyvaujant pareiškėjai V. V., pareiškėjos atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, suinteresuoti asmenys K. V., I. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. V. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai V. V., priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir palikimą valdė iki pat savo mirties. Taip pat, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., po savo sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodoma, kad S. V. buvo vienintelis sutuoktinių V. V. ir T. V. vaikas. T. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, tėvo palikimą priėmė S. V., o V. V. sutuoktinio palikimo atsisakė. Į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar sutuoktinės dalies išskyrimo, nebuvo kreiptasi, iki šiol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre sutuoktiniams V. ir T. V. priklausęs turtas yra registruotas T. V. vardu, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); patalpa - butas, su rūsiu 12,21 kv. m, pažymėtu R-21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), ji testamento nebuvo sudariusi, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdinis buvo jos sūnus S. V., daugiau vaikų velionė neturėjo. Mirus V. V. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau jos sūnus S. V. iš karto po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. V. V. iki mirties su sūnumi gyveno po jos sutuoktinio mirties likusiame bute, (duomenys neskelbtini). S. V. dar esant gyvai jo motinai kartu su ja gyveno, padėdavo ūkyje, kitos gyvenamosios vietos S. V. neturėjo. Po motinos mirties S. V. faktiškai pradėjo valdyti paliktą turtą kaip savo turtą, t. y. priėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Pareiškėjos sutuoktinis, toliau gyvendamas motinos buto dalyje ir savo dalyje, juo rūpinosi, prižiūrėjo, kiek leido finansinės galimybės, gerino buitį. Tinkamai palaidojo motiną, iki savo mirties prižiūrėjo jos kapą. Nereikalingus pastarosios asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion. Toliau naudojosi visu butu, jame esančiais namų apyvokos daiktais, baldais ir pan., išlaikė butą, mokėjo mokesčius. Buto rūsyje laikė savo daiktus: metalą, dviratį, bulves ir pan. Padėjo atlikti namo, kuriame yra butas, laiptinės remontą, šiltuoju metų laiku dažnai aplink namą pjaudavo žolę ir kitaip prisidėdavo prie bendrų tiek namo, tiek jo aplinkos darbų. Paliktame žemės sklype augino bulves ir kitokias daržoves, iki mirties sklypą prižiūrėjo kaip savo, taip pat naudojosi tvartu, jame laikė stambius ūkyje naudojamus daiktus. Visi aplinkiniai S. V. laikė V. V. palikto turto savininku ir nereiškė niekas jam jokių pretenzijų. Be to, pažymi, kad palikimą S. V. priėmė po motinos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po pastarosios mirties faktiškai jos turėtu turtu naudojosi, jame iki mirties gyveno.
4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nepraėjus dvejiems metams po motinos mirties, S. V. taip pat, (duomenys neskelbtini) mirė. Jis testamento palikęs nebuvo. Mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. S. V. turėjo du vaikus: K. V. ir I. V.. Santuokoje buvo įgijęs žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nei į teismą, nei į notarą dėl palikimo priėmimo po S. V. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau velionio palikimą priėmė pareiškėja pradėdama jį faktiškai valdyti iš karto po sutuoktinio mirties: perėmė visus velionio vertingus daiktus, dokumentus. Prižiūrėjo butą, ūkinį pastatą, naudojosi žemės sklypais. Likusiame bute faktiškai negyveno, tačiau nuo pat sutuoktinio mirties elgėsi kaip tikra jo savininkė: butą užrakino, mokėjo einamuosius mokesčius. Mokėjimo knygučių nėra išsaugojusi, tačiau yra UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Ukmergės vandenys“ pažymos ir pan., jog už teiktas paslaugas skolų nėra. Pareiškėja periodiškai bute apsilanko, patikrina, ar kas nors nesugedę (pvz., vamzdynai ir pan.). Kai kuriuos buityje naudotus sutuoktinio daiktus yra pasiėmusi į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra perėmusi dokumentus ir pan. Likusius žemės sklypus pareiškėja taip pat prižiūrėjo (ir prižiūri), jais naudojosi (ir naudojasi). Pirmaisiais metais po S. V. mirties buvo viskas aparta ir paliktas pūdymas, o vėliau kasmet sodinamos bulvės. Sklypai nėra apleisti, jais kasmet rūpinasi pareiškėja. S. V. pilnamečiai vaikai į tėvo paliktą turtą niekada nepretendavo, jo palikimo nepriėmė, visada sakydavo, kad tegul viskas lieka motinai, nes ji faktiškai nuo tėvo mirties rūpinasi likusiu turtu, yra perėmusi jį savo žinion (el. b. l. 1-3).
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis po V. V. priėmė palikimą. Paaiškino, kad dar gyvenant motinai, visi kartu prižiūrėjo butą, sodino daržus, namo teritorijos aplinką tvarkė. Paaiškino, kad mirus sutuoktiniui dar kurį laiką gyveno bute, po to, dukrai išsikrausčius, ji išsikėlė, kadangi butas per didelis jai vienai. Atvažiuodavo sumokėti mokesčius, patikrindavo ar viskas gerai. Daržus iki šiol naudoja, sodina daržoves atvažiavę iš miesto. Patikino, kad niekas pretenzijų dėl turto nereiškė.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymi, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavusi pranešimą apie per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą palikėjos V. V. palikimą ir dėl jo atlieka paveldėjimo procedūrą valstybei. Valstybės įmonės Turto banko manymu, pareiškėja į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų įvertinti jos prašymų pagrįstumą dėl V. V. palikimo paveldėjimo. Be to, šiuo metu negalima padaryti vienareikšmiškų išvadų, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas palikimas, po palikėjos mirties, buvo priimtas faktiniu valdymu. Apie S. V. palikimo paveldėjimą VĮ Turto bankas duomenų neturi. Dėl šio asmens turto paveldėjimo pareiškėja taip pat turėtų pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinti, kaip po jo mirties buvo įgyvendinamos palikėjo vaikų paveldėjimo teisės ir kt. Tik pareiškėjai pateikus papildomus rašytinius įrodymus nurodytoms bylos aplinkybėms pagrįsti, galima bus spręsti apie jos prašymų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2YT-8249-1104/2022, pagrįstumą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 48-51).
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė spręsti dėl pareiškimo teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 52-56).
9. Suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja (el. b. l. 64-69). Suinteresuotas asmuo I. V. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. V. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo.
11. Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, kad yra suinteresuoto asmens K. V. draugas, taip pat seniai pažįsta ir pareiškėją. Nurodė, kad S. V. pažinojo iš seniai, S. V. motina jau buvo mirusi. Paaiškino, kad S. V. toliau gyveno V. V. bute, o V. V. taip pat iki mirties gyveno nurodytame bute. Kiek žino, komunalinius mokesčius mokėdavo S. V.. Visa šeima iki V. V. mirties gyveno viename bute. Patvirtino, kad nėra girdėjęs, jog kažkas butų pretendavęs į likusį turtą. Patikslino, kad S. V. turėjo ir daržą, kurį dirbo, sodino daržoves, (duomenys neskelbtini) galimai. Mirus S., V. V. dar kurį laiką gyveno bute, tvarkė daržą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
12. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
16. Dėl palikimo priėmimo po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir S. V. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
17. Nagrinėjamu atveju po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis paveldėjo šio sprendimo 2 punkte nurodytą turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2022 m. balandžio 7 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio motina, V. V., testamento nepaliko (el. b. l. 18). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po V. V. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2022 m. balandžio 7 d. išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. V. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis, S. V., po motinos V. V. mirties, rūpinosi likusiu turtu kaip savo: liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, jį remontavo, tvarkė aplinką, sodino daržus.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su V. V. (el. b. l. 14, 16). Nors po jo mirties Testamentų registre nebuvo įregistruotų palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 19), tačiau V. V. po vyro, S. V. mirties, toliau rūpinosi bendru likusiu turtu, liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo ir saugojo savo vyro palikėjo S. V. dokumentus, asmeninius daiktus, taip pat palikėjui S. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jam mirus buvo tvarkomas, prižiūrimas V. V.. Jos rūpesčiu, pastangomis žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo prižiūrimas, toliau sodinamos daržovės. Išsikrausčius iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja toliau mokėjo komunalinius mokesčius, atvykdavo patikrinti ar nieko nenutiko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad V. V. po S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
19. Suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. yra pirmos eilės įpėdiniai po palikėjo S. V. mirties, o S. V. buvo pirmos eilės įpėdinis po palikėjos V. V. mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Kadangi suinteresuoti asmenys K. V. ir I. V. atsiliepime ir teismo posėdžio metu teismui nurodė neprieštaraujantys dėl pareiškimo patenkinimo, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po S. V. mirties.
20. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 17 punkte, S. V. po savo motinos V. V. mirties ir pareiškėja po sutuoktinio S. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, tiek jos sutuoktinis S. V., tiek ji atitinkamai toliau rūpinosi po V. V. mirties, o vėliau sutuoktinio S. V. mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. sutuoktinis S. V. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai: mokėjimų už komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), kvitai. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. S. V. perėmė mirusiosios V. V., o pareiškėja perėmė mirusiojo S. V. turtą ir pradėjo jį valdyti.
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 20 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja moka mokesčius už tiekiamas komunalines paslaugas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjo paliktus dokumentus. S. V. taip pat buvo atlikęs aktyvius veiksmus – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo teritoriją, dalyvavo remonte, gyveno tame bute. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
22. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. priėmė palikimą po savo motinos V. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti, o pareiškėja V. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. V. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. V. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti savo motinos V. V. turtą, o pareiškėja V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio S. V. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.