Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-11-10 · Administracinė byla Nr. TA-861-629/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-12Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-10
Bylos Nr.
TA-861-629/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01851-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-861-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01851-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2020 m. sausio 20 d. yra laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintos jo, kaip nerūkančiojo, teisės (kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje), o įstaigos administracija nereagavo nei į jo skundus, nei į pačių kameroje buvusių rūkančių asmenų prašymus perkelti juos į kitą kamerą. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių laikymo sąlygų patyręs žalą sveikatai, nepasitenkinimą, turėdavęs kęsti konfliktus ir kt.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas jau antrąkart kreipėsi į teismą su tais pačiais nusiskundimais (ankstesnė administracinė byla – Nr. I1-2037-644/2020), dėl priimto pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atsakovas yra padavęs apeliacinį skundą. Tvirtino, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų, jog yra nerūkantysis. Kita vertus, teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas nuteistuosius skirstyti į kameras rūkantiesiems ir nerūkantiesiems arba kamerose įrengti rūkymo patalpas. Ginčo laikotarpiu nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji nereiškė nusiskundimų kompetentingoms įstaigoms, todėl laikytina, jog laikymo sąlygos juos tenkino. Atsakovas atkreipė dėmesį į teismų išaiškinimus dėl rūkymo patalpų įrengimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (administracinė byla Nr. I-5958-281/2016). Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. T. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikymo Marijampolės PN laikotarpį nuo 2020 m. sausio 20 d. iki skundo padavimo dienos – 2020 m. liepos 28 d. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 4 d. nuostatas, kurios taikytinos ir pataisos įstaigoms). Pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog yra nerūkantysis, tačiau nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad jis buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl jo laikymo su rūkančiu asmeniu arba į pataisos namų psichologą ar gydytoją dėl kitų asmenų rūkymo sukeltų pasekmių. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, įrodančių, jog kitų nuteistųjų rūkymas pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame rūkyti nėra draudžiama, arba kameroje paveikė jo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kartu su pareiškėju kalėjo rūkantis asmuo ir kad pataisos namų administracijai ši aplinkybė buvo žinoma. Net ir nustačius, kad toks asmuo su pareiškėju buvo kalinamas, be pareiškėjo išreikšto nusiskundimo ar prašymo užtikrinti jo laikymą tabako dūmais neužterštoje aplinkoje įstaigos administracijai apie jo teisių pažeidimą negalėjo būti žinoma. Teismas nusprendė nesivadovauti pareiškėjo pateiktais kito nuteistojo rašytiniais paaiškinimais dėl aplinkybių, susijusių su rūkymu kameroje, kadangi minėtas nuteistasis akivaizdžiai yra pareiškėjo pažįstamas, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jo parodymai negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu kamerose ar kiemeliuose kiti nuteistieji rūkė, taip pat kad pareiškėjas prašė, o pataisos namai nesutiko perkelti jį į kitas patalpas; neginčijamai nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, suponuojančios neturtinę žalą.

III.

7. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

8. Pareiškėjas pakartotinai teigia, jog nepaisant to, kad jis yra nerūkantysis, jis buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, o įstaigos administracija ignoravo jo ir kitų asmenų prašymus (skundus). Atsakovo atstovas pateikė teismui klaidingą informaciją, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra nerūkantysis, kadangi ši aplinkybė būdavo nurodoma pareiškėjo skunduose. Pareiškėjas pažymi, kad rūkymo padaryta žala gali kilti ir pasireikšti vėliau.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą.

10. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 28 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kamerose ir vedimo pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis nėra pagrįsti įrodymais. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pakartotais bendro pobūdžio argumentais, nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nusprendžia tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

14. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Marijampolės PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

15. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

16. Administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.). Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 5 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas taip pat aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu. Todėl sisteminis proceso teisės normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 5 d.). Ši proceso teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-2037-644/2020 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.), atlyginimo priteisimo: nenustatė, kad kamerose (nuo 2019 m. balandžio 10 d. – kameroje Nr. 8), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuteistieji rūkė, tačiau konstatavo, jog pareiškėjas 307 dienas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis ir tokiu būdu buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4204-968/2020 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas 210 dieną buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiu asmeniu, tokiu būdu verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, sumažino pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 420 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė Marijampolės PN 2019 m. birželio 14 d. skundą, kuriame nurodė, jog į kamerą gegužės 21 d. buvo „įkeldintas rūkantis nuteistasis. Nuo rūkalų dūmų man bloga, blogai jaučiuosi. Kreipiausi į KŽS darbuotoją su prašymu nelaikyti manęs su rūkančiu vienoje kameroje <...>“, taip pat 2019 m. liepos 11 d. skundą, kuriame pažymėjo, kad „kameroje laiko su rūkančiais nuteistaisiais. Jų, rūkančiųjų, atskirai neišveda parūkyti. Rūkančius veda į pasivaikščiojimo kiemelį kartu. Pasivaikščiojimo kiemelis yra mažas, sugrūda mus penkis kartu su rūkančiais, pasivaikščioti neįmanoma.“ Marijampolės PN 2019 m. liepos 1 d. rašte Nr. 20/07-913 „Dėl atsakymo į skundą“ pažymėjo, kad kameroje rūkyti draudžiama, o jei bus nesilaikoma šio draudimo, už rūkymą gyvenamosiose patalpose, jei bus užfiksuotas kas nors rūkantis tabako gaminius, bus baudžiamas drausmine nuobauda, taip pat 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. 20/07/1090 „Dėl nuteistojo A. T. prašymo teiraujantis apie bausmės atlikimo sąlygas“ nurodė, kad rūkymas kamerose yra uždraustas, o pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūko ar ne, pataisos namai negali kontroliuoti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-5853 užfiksuota, kad 2019 m. liepos 24 d. atlikto operatyviosios kontrolės Marijampolės PN kameroje Nr. 8 metu „nenustatyta, kad būtų rūkoma, tabako dūmų kvapas nesijautė“. Apibendrinus prieš tai išdėstytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas du kartus kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad į kamerą Nr. 8 2019 m. gegužės 11 d. buvo perkeltas rūkantis asmuo, tačiau pareiškėjas nė viename iš šių skundų konkrečiai nenurodė, jog šis asmuo kameroje rūko, tačiau pareiškėjas skundžiasi, jog minėtas asmuo rūko pasivaikščiojimų kiemelyje. Pareiškėjas dėl to, kad kažkas rūkytų kameroje taip pat nesiskundė nei sveikatos priežiūros specialistams, nei psichologams. V. I. savo paaiškinime-patvirtinime irgi nenurodė, kad rūko kameroje. Tokių aplinkybių operatyvios kontrolės metu nenustatė ir Visuomenės sveikatos centras.

19. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas yra pateikęs teismui anksčiau minėtus pareiškėjo skundus ir atsakymus į juos, taip pat dvi pažymas – Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (b. l. 13, 14), – kuriose nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 29 d. nesikreipė nei į psichologus, nei į kitus sveikatos priežiūros specialistus dėl to, jog gyvena kameroje ir kiemelyje vaikšto su rūkančiais asmenimis. Pateiktoje Būrio Nr. KR nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo (skirtų įstaigos direktoriui) ištraukoje (b. l. 24–61) minėtu ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuoti pareiškėjo prašymai vesti į kitą pasivaikščiojimo kiemelį arba paskirti į kitą gyvenamąją patalpą, skundai dėl kitų asmenų rūkymo. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, ginčo laikotarpiu kada ir kam teikė prašymus (skundus) dėl to, jog kartu su juo laikomi kameroje arba vedami pasivaikščioti asmenys rūko, atitinkamai, kameroje arba pasivaikščiojimo kiemelyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtent šioje byloje pateiktus duomenis, neturėjo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo laikymo sąlygos ginčo laikotarpiu buvo tokios pačios kaip ir laikymo sąlygos laikotarpiu, teismo išnagrinėtu ir įvertintu anksčiau, taigi, pareiškėjas konkrečiais duomenimis ir įrodymais nepagrindė, jog atsakovo atstovas buvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas ir toliau yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tačiau savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo teisių pažeidimui pašalinti.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda VainienėDalia Višinskienė