Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-12 · Administracinė byla Nr. I1-7203-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-12Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
I1-7203-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01851-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7203-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01851-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-01-20 iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Teigė, kad kameroje kalėjo trise arba keturiese, o vienas iš nuteistųjų, V. I., rūkė kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje. Dėl to pareiškėjas negalėjo kvėpuoti grynu oru, patyrė sveikatos pablogėjimą, stresą, jautėsi pažemintas, kildavo konfliktinės situacijos, pažymėjo, kad į jo bei minėto nuteistojo prašymus leisti jam rūkyti atskirai, nebuvo sureaguota. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4000 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, jog pataisos namuose rūkyti patalpose draudžiama, už tai nuteistieji yra baudžiami. Pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę kreiptis į pataisos namų administraciją ar pareigūnus dėl jo perkėlimo į kitą kamerą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į psichologą ar gydytoją su nusiskundimais dėl kitų nuteistųjų rūkymo sukeltos žalos. Pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis, be to, atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, teikdamas pakartotinius skundus dėl tariamo jo teisių pažeidimo. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2020-01-20 iki skundo padavimo dienos – 2020-07-28 (b. l. 6).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad kitas nuteistasis rūkė kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 8 (b. l. 23).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, kamerų tipo patalpose draudžiama turėti tabako gaminių. Taigi, skirstymo į rūkančius ar nerūkančius, skiriant nuteistuosius į atitinkamas kameras, nėra nustatyta. Tačiau Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši nuostata galioja ir pataisos įstaigoms.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, nėra įtraukti pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai. LVAT savo praktikoje (LVAT 2019-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1563-662/2019) yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias draudžiamų rūkymo vietų nustatymą, pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliuose, neatsižvelgiant į jo dydį, rūkymas nėra uždraustas. Tačiau turi būti vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018).

Pareiškėjas teigia, kad yra nerūkantis, tačiau nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad jis buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl jo laikymo su rūkančiu asmeniu. Iš byloje pateiktos Marijampolės PN Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo (skirtų įstaigos direktoriui) kopijos (b. l. 24-61) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pataisos namų administracijai jokių skundų neteikė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų psichologą ar gydytoją dėl kitų asmenų rūkymo sukeltų pasekmių (b. l. 13-14).

Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų, įrodančių, jog kitų nuteistųjų rūkymas pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame rūkyti nėra draudžiama, arba kameroje paveikė jo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad kartu su pareiškėju kalėjo rūkantis asmuo ir kad pataisos namų administracijai ši aplinkybė buvo žinoma. Net ir nustačius, kad toks asmuo su pareiškėju buvo kalinamas, be pareiškėjo išreikšto nusiskundimo ar prašymo užtikrinti jo laikymą tabako dūmais neužterštoje aplinkoje, įstaigos administracijai apie jo teisių pažeidimą negalėjo būti žinoma. Argumentuodamas savo poziciją pareiškėjas prie skundo pateikė kito nuteistojo rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su rūkymu kameroje (b. l. 5), tačiau vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą teismas šiais duomenimis nesiremia, kadangi minėtas nuteistasis akivaizdžiai yra pareiškėjo pažįstamas, laisvės atėmimo bausmę atlieka tuose pačiuose pataisos namuose ir jo parodymai negalėtų būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu kamerose ar kiemeliuose kiti nuteistieji rūkė, taip pat kad pareiškėjas būtų prašęs, o pataisos namai nesutikę perkelti jį į kitas patalpas, neginčijamai nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Šios aplinkybės laikytinos esminėmis vertinant pataisos namų neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, todėl, tokių reikšmingų faktų nenustačius, nagrinėjamu atveju vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. LVAT 2020-08-12 nutartį byloje Nr. A-2087-520/2020).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė