Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ ir viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, paslaugų pirkimo procedūros nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-06-06 rezoliucija priimtas ieškovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinys, kuriuo ji prašo panaikinti atsakovės UAB „Laukininkų valda“ 2018-05-10 sprendimą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas; pripažinti neteisėtais 2018-04-16 Statybos techninės priežiūros paslaugų Pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktus; nutraukti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2018-04-17 VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros interneto tinklalapyje paskelbta apie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimą. Pirkimo sąlygų 8.2 punkte nurodyta, jog užsakovo neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygomis buvo nustatyti ribojantys konkurenciją, neadekvatūs ir pertekliniai, viešųjų pirkimų principus pažeidžiantys reikalavimai tiekėjams, todėl 2018-05-10 sprendimu jos pasiūlymas atmestas nepagrįstai. Teigia, jog Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nustatytas nepagrįstai aukštas ir tokio tipo pirkimams nenaudojamas kritinio likvidumo koeficientas, ne mažesnis kaip 1, kurio ir pati atsakovė anksčiau netaikė. Mano, kad koeficientas yra per aukštas, o smulkesnės įmonės dėl to dirbtinai pašalinamos iš pirkimo procedūros. Kritinio likvidumo koeficientas (dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu) parodo įmonės sugebėjimą realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus ir apibūdina tiekėjo galimybę įvykdyti didelės apimties viešojo pirkimo sutartį, t. y. koeficientas leidžia įsitinkinti tiekėjo gebėjimu savo turtu užtikrinti įsipareigojimus. Nepatenkinamu koeficientu laikomas žemesnis kaip 0,5, o 1, ieškovės teigimu, yra akivaizdžiai per aukštas tokios vertės ir tokio tipo pirkimams ir nesuteikia objektyvios informacijos apie tiekėją. Taip pat mano, kad Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkto reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius trejus metus (2014–2016 metais) veiklą būtų vykdęs pelningai ir būtų neturėjęs nuostolių, dirbtinai diskriminuoja tiekėjus. Pažymi, jog faktas, kad 2014 metais ieškovės veikla buvo nepelninga, nesuteikia jokios informacijos apie tiekėjo veiklą pirkimo momentu. Mano, kad tokia sąlyga akivaizdžiai riboja konkurenciją ir leidžia manyti, kad taikoma konkrečiam tiekėjui.

Nurodo, jog 2018-04-20 kreipėsi į užsakovą prašydama paaiškinti Pirkimo sąlygų 3.1.7 punktą, kuriame yra netikslumas dėl prašomų pateikti dokumentų, t. y. neaišku, ar turi būti pateikti paskutinių trejų metų balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos, ar paskutinių ketverių metų, ar tik 2014–2016 metų laikotarpio. Perkančioji organizacija paaiškino, jog tiekėjai galimai dar nepateikę finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus.

Pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nurodyto reikalavimo pažymi, jog kritinio likvidumo koeficientas yra trumpalaikio turto, atmetus atsargas, ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis ir parodo įmonės gebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jeigu kritinio likvidumo koeficientas mažesnis už vienetą, įmonei sunku vykdyti savo įsipareigojimus, jeigu didesnis nei 2,5 – įmonė nepajėgia panaudoti savo apyvartinių lėšų. Nustatydama kritinio likvidumo koeficientą atsižvelgė į pirkimo objektą, vadovavosi Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje esančiais duomenimis pagal konkretaus sektoriaus duomenis, įmonių, atitinkančių nustatomą reikalavimą, skaičių. Pažymi, jog 2014–2016 metais daugumos architektūros ir inžinerijos įmonių kritinio likvidavimo koeficientas buvo didesnis nei 1, o nustatytas kritinio likvidumo koeficientas priklauso nuo įmonės turto ir įsipareigojimų santykio, o ne nuo įmonės dydžio. Ieškovė 2014–2016 metais santykinai turėjo nedaug atsargų, o jos trumpalaikiai įsipareigojimai nuolat viršijo turimą trumpalaikį turtą, atmetus atsargas, taigi nuolat turėjo sunkumų vykdydama savo įsipareigojimus, todėl negalėjo būti laikoma patikima ir kvalifikuota. Argumentuoja, jog ieškovės teiginiai dėl netinkamai nustatyto koeficiento yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkto reikalavimų nurodo, kad ieškovė pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus jau turėjo būti pasitvirtinusi 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, jeigu siekė įrodyti, kad 2017 metais dirbo pelningai, tačiau jų nepateikė kartu su 2018-04-30 pasiūlymu, todėl buvo vertinami 2014–2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentai.

Teigia, kad pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, ieškovė neginčija, kad jos pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2018-05-16 iškėlė ginčą dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų tik po to, kai buvo priimtas sprendimas atmesti jos pasiūlymą. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes 2018-04-30 pateikė pasiūlymą dėl pirkimo, iki jo pateikimo neginčijo pirkimo sąlygų, neteikė pretenzijos dėl 2018-04-23 sąlygų paaiškinimo. Taip pat teigia, kad ieškovės su pasiūlymu pateikti finansinių ataskaitų duomenys skyrėsi nuo duomenų, pateiktų Juridinių asmenų registrui, todėl mano, kad ieškovė su pasiūlymu pateikė melagingą informaciją apie savo finansinę padėtį.

Pažymi, kad neturėjo pareigos nagrinėti 2018-05-16 pretenziją, nes negalima kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumo po to, kai jau priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą. Nesutikdama su Pirkimo sąlygomis ieškovė turėjo teisę jas ginčyti per 15 dienų nuo paskelbimo dienos iki 2018-05-02, tačiau ieškovė nusprendė dalyvauti pirkime ir 2018-04-30 pateikė savo pasiūlymą.

Nesutikimą su ieškiniu grindžia raštu išdėstytais argumentais ir rašytiniais įrodymais, byloje dalyvauja be advokato (t. 2, b. l. 16–22).

Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ tripliku pakartoja atsiliepimo argumentus. Pažymi, jog 2018-05-16 pretenziją ieškovė turėjo pareikšti laikydamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-14 įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų pavyzdžio 9.2 punkto reikalavimų, jog pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo užsakovo pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, taip pat to, kad užsakovas nagrinėja pretenzijas, gautas iki pirkimo sutarties sudarymo. Teigia, jog ieškovės piktnaudžiavimas procesu pasireiškė nepagrįstų pretenzijų ir ieškinio pareiškimu (b. l. 49–50).

Pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkto reikalavimų pažymi, kad Metodikos 6 punktas suteikia teisę pirkimo vykdytojui nustatyti ir kitus Metodikoje nenumatytus kvalifikacinius reikalavimus, atitinkančius Metodikos 8 punkte numatytus kvalifikacinių reikalavimo nustatymo principus (vienodų reikalavimų taikymo visiems tiekėjams, dirbtinai konkurenciją ribojančių reikalavimų netaikymo, proporcingumo ir kt.). Mano, kad tik pelninga įmonė rinkoje laikoma stabilia, ekonomiška ir finansiškai pajėgia bei galinčia įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus ir vykdyti reikalavimus, kylančius iš netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi pirkimo dalykas – daugiabučio namo (13 aukštų ir 103 butų) atnaujinimo modernizavimo rangos darbų techninės priežiūros darbai, kurie turi būti vykdomi iki statybos užbaigimo akto surašymo, todėl tiekėjas turi būti tinkamas, toks, kuris užtikrintų nepertraukiamą ir kokybišką statybos techninės priežiūros paslaugos teikimą, kad namo butų ir kitų patalpų savininkams nekiltų neigiamų pasekmių, kurios turėtų įtakos jų turimam turtui, finansiniams įsipareigojimams ir gyvenimo kokybei. Trečiojo asmens nuomone, Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte numatytas reikalavimas, jog tiekėjas per paskutinius trejus metus neturi būti patyręs nuostolių, atitinka Metodikos 8 punkte nurodytus kvalifikacinių reikalavimų nustatymo principus, t. y. vienodai taikomas visiems tiekėjams, dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingas bei susijęs su pirkimo objektu (t. 2, b. l. 12–14).

Trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ mano, kad ieškinys nepagrįstas, o ieškovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia sutrukdyti viešojo pirkimo procesui, kaltinimai neteisėtu poveikiu yra šmeižtas (t. 2, b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ prašo panaikinti atsakovės UAB „Laukininkų valda“ 2018-05-10 sprendimą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas; pripažinti neteisėtais 2018-04-16 Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktus; nutraukti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog UAB „Laukininkų valda“ 2018-04-17 VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros interneto tinklalapyje paskelbė apie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimą (t. 1, b. l. 101). 2018-04-16 patvirtintos statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygos (t. 1, b. l. 102–110). Ieškovė 2018-04-20 atsakovei pateikė prašymą, įvardytą kaip pretenzija, paaiškinti Pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktų reikalavimus ar juos patikslinti, pagrįsti Pirkimo sąlygų 4 ir 5 skyriuose reikalaujamų garantijų dydžius (b. l. 181–183). 2018-04-24 ieškovei pateiktas atsakymas Nr. 64 (t. 1, b. l. 161–162). UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2018-04-30 pateikė kainos pasiūlymą ir dokumentus (t. 1, b. l. 9–93), tačiau ginčijamu UAB „Laukininkų valda“ 2018-05-10 sprendimu „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“ ieškovės pasiūlymas atmestas, nes tiekėjas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktuose (t. 1, b. l. 160).

Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 101–103 straipsniuose įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų (sprendimų) teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; kt.). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos (102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiškai skaičiuojama ir ieškinio senaties termino pradžia – ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta.

Atsakovei argumentuojant, jog ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų, pažymėtina, jog tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų bei operatyviai ginti savo teises ir interesus. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Tačiau VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ir perkančiosios organizacijos pareigos – perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.

Be to, pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose, tačiau šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminiu būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 2018-05-16 pareiškė pretenziją dėl 2018-05-10 sprendimo (t. 1, b. l. 186–188). Nors atsakovė atsiliepime ir triplike argumentuoja, jog tiekėjas padavė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, taip pat 2018-05-18 atsakyme Nr. 77 „Dėl pretenzijos“ argumentuoja, jog pretenzija pateikta pavėluotai, nes pirkimo sąlygos patvirtintos 2018-04-16, kvietimas paskelbtas 2018-04-17, todėl pretenzijos dėl pirkimo sąlygų galėjo būti teikiamos iki 2018-05-02 (t. 1, b. l. 189–190), pažymėtina, jog ieškovė, argumentuodama netinkamomis pirkimo sąlygomis, vis dėlto ginčija perkančiosios organizacijos 2018-05-10 sprendimą, kuriuo atmestas jos pasiūlymas. Ginčijamas sprendimas grįstas būtent tiekėjo neatitiktimi Pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktuose įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl tiek pretenzija, tiek ieškinys argumentuojami šių sąlygų netinkamumu (neteisėtumu), o tai savaime neleidžia daryti išvados, jog yra ginčijamos pirkimo sąlygos, o ne perkančiosios organizacijos sprendimas. Be to, atsakovė, nors 2018-05-18 atsakyme Nr. 77 „Dėl pretenzijos“ nurodžiusi, kad pretenzija pateikta pavėluotai, todėl yra nenagrinėtina, vis dėlto ją priėmė ir išnagrinėjo iš esmės, t. y. pasisakė dėl pretenzijoje dėstomų argumentų pagrįstumo, atsisakė tenkinti pretenziją argumentuodama, jog ji nepagrįsta, ir išdėstė pasiūlymo atmetimo argumentus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog perkančioji organizacija, nors ir laikydamasi pozicijos, kad tiekėjas praleido terminą pretenzijai pareikšti, ją priėmė ir išnagrinėjo iš esmės ir nors tiesiogiai neįvardijo, tačiau tokiais veiksmais atnaujino terminą pretenzijai pareikšti. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi įstatyme nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju teisminės peržiūros dalykas – sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl jos kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktų reikalavimams. Iš ginčijamo 2018-05-10 sprendimo „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“ turinio matyti, jog nustatyta, kad reikalaujamas tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas 2014, 2015, 2016 metais yra mažesnis nei 1 (Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkto neatitikimas), 2014 metais tiekėjas vykdė veiklą nuostolingai (Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkto neatitikimas) (t. 1, b. l. 160).

Viešųjų pirkimų įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – dėl to, įvertinusi pirkimo pobūdį, objektą ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tikrinant kvalifikaciją pasirinktinai atsižvelgiama į tiekėjų teisę verstis atitinkama veikla; finansinį ir ekonominį pajėgumą; techninį ir profesinį pajėgumą. Toje pačioje teisės normoje įtvirtintas ir draudimas perkančiajai organizacijai nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų konkurenciją, būtų neproporcingi ir nesusiję su pirkimo objektu, netikslūs ir neaiškūs. Tai reiškia, jog nustatant kvalifikacijos reikalavimus perkančiosios organizacijos diskrecija nėra neribota. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Pažymėtina, jog visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, kadangi bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyvios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Pagal VPĮ 47 straipsnio 3 dalį, tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą, kuri negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus; atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus; reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tiekėjų ekonominiam ir finansiniam pajėgumui patikrinti taikė kritinio likvidumo koeficiento kriterijų ir veiklos pelningumo kriterijų, t. y. Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nustatė, kad tiekėjo paskutinių trejų finansinių metų kritinio likvidumo koeficientas (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) turi būti ne mažesnis kaip 1, jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą, Pirkimo sąlygų 3.1.8 punkte įtvirtino reikalavimą, jog tiekėjas paskutinius trejus metus turėjo veiklą vykdyti pelningai, neturėti nuostolių. Pirkimo sąlygose nurodyta, jog abiejų reikalavimų atitikimą įrodantys įrodymai yra tiekėjo 2014, 2015 ir 2016 metų balanso ir pelno nuostolių ataskaitų kopijos (t. 1, b. l. 104). Teismo vertinimu, nustatyti reikalavimai yra pertekliniai.

VPĮ 51 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą: 1) atitinkamas banko pažymas; 2) atitinkamus įrodymus, kad tiekėjas yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, jeigu tokia profesinė rizika yra draudžiama; 3) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauką, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį; 4) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios tiekėjo įmonės pažymą apie gautas pajamas iš visos veiklos ar iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima. Šios teisės normos yra viešosios, todėl jas aiškinant ir taikant vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista viešosios teisės normomis, yra draudžiama. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės prašyti iš konkurso dalyvių senesnių nei paskutinių 3 finansinių metų pažymų apie pajamas bei senesnio nei paskutinių finansinių metų balanso ir tokius duomenis vertinti. Toks aiškinimas pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1251/2011 ir, teismo vertinimu, yra aktualus ir nagrinėjamu atveju, juo labiau jog teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko nepakitęs.

Iš nurodytų teisės normų ir jų išaiškinimo išeina, kad atsakovei paskelbus konkursą 2018-04-17, paskutiniai treji finansiniai metai buvo 2017, 2016 ir 2015, todėl būtent tik už šiuos trejus metus atsakovė galėjo reikalauti konkurso dalyvių pateikti pažymas apie pajamas (o ne balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas), o balansą tik už paskutinius finansinius metus – 2017 metus (VPĮ 51 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės konkurso sąlygose, apibrėžiančiose konkurso dalyvio kvalifikacinius reikalavimus (finansinį ir ekonominį pajėgumą), reikalauti iš konkurso dalyvių pateikti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas (o ne pažymas apie gautas pajamas) už trejus finansinius metus, nes šių duomenų pagal teisinį reguliavimą galima reikalauti tik už paskutinius finansinius metus, be to, neturėjo teisės reikalauti duomenų dar ir už 2014 metus ir vertinti šiuose dokumentuose nurodytus konkurso dalyvių finansinius duomenis bei jais remdamasi atmesti konkurso dalyvių kandidatūras ar nustatyti laimėtoją. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymo atmetimo vienas iš motyvų būtent ir buvo, jog 2014 metais veikla vykdyta nuostolingai.

Be to, ieškovei paprašius paaiškinti pirkimo sąlygas (pateikus dėl jų 2018-04-20 pretenziją) būtent šiuo aspektu, t. y. kilus neaiškumų dėl paskutinių trejų finansinių metų, kurie, kaip teisingai nurodė ieškovė, yra 2017, 2016 ir 2015 metai, o ne 2016, 2015 ir 2014 metai, atsakovės 2018-04-24 pateiktame atsakyme Nr. 64 nurodyta, jog tikėtina, kad dalis bendrovių dar nėra pasitvirtinusios 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinio, o jeigu ieškovė turi patvirtintus 2017 metų finansinius dokumentus, tai ir turėtų juos pateikti (t. 1, b. l. 161–162). Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė ir tokia atsakovės pozicija lemia nustatytos pirkimo sąlygos neatitiktį lygiateisiškumo, skaidrumo ir aiškumo principams, sudaro sąlygas vertinti tiekėjų skirtingų laikotarpių duomenis. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdamas savo pasiūlymą (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Atsakovės teiginiai, jog paskelbus pirkimą 2018-04-17 dalis bendrovių galėjo būti dar nespėjusios patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio (nes pagal teisės aktų reikalavimus jis tvirtinamas iki gegužės 1 d.), nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Mokesčių įstatymų įpareigojimas mokesčių mokėtojams pateikti finansinę atskaitomybę už praeitus finansinius metus iki ataskaitinių finansinių metų tam tikro termino neturi įtakos faktui, jog praeiti finansiniai metai yra pasibaigę, ir neriboja juridinio asmens galimybės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį ar jo dalis (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) parengti ankščiau, nes tam reikalingi finansiniai duomenys jau yra aiškūs.

Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkto reikalavimas – paskutinių trejų finansinių metų ne mažesnis kaip 1 kritinio likvidumo koeficientas, teismo vertinimu, yra perteklinis reikalavimas. Perkančioji organizacija turi teisę taikyti kritinio likvidumo koeficiento kriterijų, tačiau tokio kriterijaus nustatymas už trejus praėjusius finansinius metus akivaizdžiai yra pernelyg aukštas ir neadekvatus pirkimo pobūdžiui ir sumai. Pažymėtina, jog perkančioji organizacija nepagrindė tokio kriterijaus taikymo jokiomis ypatingomis ar specifinėmis sąlygomis ar aplinkybėmis ir teismas tokių nenustatė. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 pavirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16.3 punkte kritinio likvidumo koeficientas apibrėžiamas kaip trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto (atėmus atsargas) santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Tame pačiame punkte nurodyta, jog reikalavimas naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis. Nagrinėjamu atveju pirkimo vertė yra maža, ieškovės pateikto pasiūlymo kaina yra 16 115,71 Eur (be PVM) (t. 1, b. l. 9), tačiau kritinio likvidumo koeficiento reikalavimas nustatytas net nuo 2014 metų. Be to, pagal Metodiką šis reikalavimas naudotinas pirkimą vykdant pirmą pusmetį ir nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, nes tiekėjas turėtų pateikti duomenis už paskutinius finansinius metus (t. y. jie būtų metų senumo). Pažymėtina, jog Metodikos rekomendacinis pobūdis neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos nustatyti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams nepažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją.

Būtent viešųjų pirkimų principai ir apriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisę, nes perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos, kuriomis privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materija kriterijus). Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1).

Siekiant užtikrinti konkurenciją, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet kokios kitos pirkimo sąlygos), dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, perkančiosios organizacijos turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Bet kokiu atveju šioms svarbioms aplinkybėms pasitelkiamos priemonės turi būti išimtinėmis, vienintelės galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina atitinkamo viešojo pirkimo nauda, tačiau, jei pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2010). Atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo objektas nėra nei išskirtinis, nei sudėtingas, nei didelės vertės, teismas sprendžia, kad nebuvo pagrįsto būtinumo nustatyti tokį nepagrįstą ir perteklinį kvalifikacinės atrankos kriterijų kaip trejų metų kritinio likvidumo koeficientas, kurio reikalingumo perkančioji organizacija neįrodė. Pažymėtina, jog dėl koeficiento dydžio – ne mažesnis kaip 1, teismas mano, jog jis yra pagrįstas ir motyvuotas įvertinus tiek Metodikos reikalavimus, tiek atsakovės pateiktus duomenis ir statistiką, o ieškovės teiginiai, kad tokia sąlyga kaip kritinio likvidumo koeficientas iš viso negalėjo būti nustatyta, nepagrįsti ir plačiau dėl jų nepasisakytina.

VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ principų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Nustatytos teisinės ir faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygose neleistinus kvalifikacinius ribojimus dalyviams, pažeidė VPĮ 51 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintas imperatyvias nuostatas bei nustatė perteklinį reikalavimą – trejų metų kritinio likvidumo koeficientą, o tai suponuoja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ieškovė neteikė savo 2017 metų finansinių duomenų, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad savo galbūt pažeistas teises tiekėjas turėtų realiai ginti ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. skųsdamas neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, pretenzijoje ne tik nurodyti galimus pažeidimus, bet ir pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014, 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016). Vien aplinkybė, kad 2017 metų duomenų ieškovė nepateikė nei perkančiajai organizacijai, nei teismui, ir tai, kad atskirai neginčijo pirkimo sąlygų teisėtumo, teismo vertinimu, neturi paneigti ieškovės teisės į realią teisminę gynybą. Tuo tarpu atsakovės teiginiai apie galbūt melagingus duomenis ieškovės pateiktuose finansiniuose dokumentuose šiuo atveju nevertintini, nes jie atsirado tik atsiliepime ir nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog perkančioji organizacija, nustačiusi neatitikimus, turėjo prašyti tiekėjo patikslinti duomenis, tačiau to taip pat nepadarė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ieškinys tenkintinas, naikintinas UAB „Laukininkų valda“ 2018-05-10 sprendimas „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“ ir pripažintini neteisėtais 2018-04-16 Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktai.

Teismo sprendimas, kuriuo pirkimo sąlygos pripažintos neteisėtomis dėl esminių įstatymų reikalavimų pažeidimo, neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo jie įtraukti į procesą ar ne. Iš kasacinio teismo pateiktų teisės aiškinimo bei taikymo išaiškinimų išeina, kad negali būti tęsiamos tokios pirkimo procedūros, kurių bent viena sąlyga yra neteisėta. Viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tais atvejais, kai pirkimo sutartis dar nėra sudaryta, teismas privalo tokį pirkimą nutraukti, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų nematyti, kad atsakovė būtų sudariusi pirkimo sutartį, nei ieškovė, nei atsakovė tokių duomenų nepateikė, todėl laikytina, jog pirkimo procedūros dar nepasibaigusios ir gali bei turi būti nutrauktos.

Dėl prašymo paskirti baudą

Teisės kreiptis į teismą kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, teikdama pretenzijas ir reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja teise. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pretenzijų ir ieškinio pareiškimas savaime negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovė, siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir interesus, įgyvendino VPĮ ir CPK įtvirtintas procesines teises pareikšti pretenzijas ir ieškinį, kuris yra pagrįstas. Kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį, iš kurio 300 Eur už ieškinį ir 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 180). Ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas turėtų išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o atsakovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Panaikinti UAB „Laukininkų valda“ 2018-05-10 sprendimą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkurso“ ir pripažinti neteisėtais 2018-04-16 Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.7 ir 3.1.8 punktus.

Nutraukti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo procedūras.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ priteisti 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“.

Netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo.

Sprendimą per 14 dienų nuo priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.