Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1251/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-29
Bylos Nr.: 2A-1251/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00271-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Danutė Milašienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“
Atsakovas: "Vilniaus vandenys"
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, KRS "Kelda" Vilsta

Civilinė byla Nr. 2A-1251/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 69; 121.18; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-5279-464/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo tęsti pirkimo procedūras. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ Viešųjų pirkimo komisijos sprendimą nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ (pirkimo Nr. 83830) pirkimo procedūras neteisėtu ir įpareigoti atsakovą tęsti šio supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2010-01-22 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ (pirkimo Nr. 83830). Kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „KRS“ ir UAB „Kelda“ buvo pateikęs pasiūlymą, kurio kaina buvo 8 982 267,63 Lt, 2010-08-16 raštu Nr. 6-4502 buvo informuotas, kad šis pasiūlymas yra pirmoje vietoje ir yra laikomas laimėjusiu pirkime, tačiau 2011-01-04 raštu Nr. 6-66 buvo pranešta, kad šio konkurso procedūros yra nutrauktos dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-10-29 rašte nurodytų pažeidimų bei galimo neracionalaus lėšų panaudojimo tęsiant pirkimo procedūras. Ieškovas su tuo nesutikdamas, 2011-01-11 pateikė pretenziją, tačiau ši buvo atmesta.

Ieškovas teigė, kad atsakovo padaryti pažeidimai priklausė nuo paties atsakovo, todėl jie negalėjo būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti pirkimo procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., konkurso sąlygų 30.1 p.). Be to, atsakovo generalinis direktorius neturėjo teisės priimti sprendimo nutraukti pirkimo procedūras, tokį sprendimą galėjo priimti tik Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2010-10-29 rašte neįpareigojo to daryti, iš ko seka, kad tarnyba nekonstatavo, jog šiame rašte išvardinti pirkimo procedūrų pažeidimai turėjo įtakos pirkimo laimėtojo nustatymui. Šiame rašte kaip trūkumas nurodyta aplinkybė, jog atsakovas skelbime dėl pirkimo nenurodė Konkurso sąlygų 4.2.1.- 4.2.9. punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo procedūras, nes pirkimo skelbimas, visi pirkimo dokumentai ir pirkimo konkurso sąlygos buvo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl kilus neaiškumams, visi konkurso dalyviai turėjo būti aktyvūs ir pateikti klausimus atsakovui. Pasak ieškovo, formalaus pobūdžio buvo ir kiti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti pažeidimai, kurie neturėjo įtakos konkurso laimėtojo nustatymui ir visiems dalyviams buvo taikomi vienodai, tai yra reikalavimas dėl pasiūlymo kainos įvardijimo litais pagal oficialiai banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymo dieną (konkurso sąlygų 5.8 p.), procedūrų terminų nenurodymas pirkimo konkurso sąlygose (konkurso sąlygų 20.1 p. ir 23.2 p.), 2006-2008 metų traktavimas kaip pastarųjų trijų finansinių metų (konkurso sąlygų 2.2.1 p. ir 5.1.2. p.), nepagrįstas įrašymas į konkurso sąlygų 30.3 punkto sąlygos dėl naujo pirkimo organizavimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu tuo atveju, jei būtų atmesti visi konkurso dalyvių pasiūlymai, 5 metų laikotarpio apibrėžimas, neaiškiai nustatant, ar konkurso dalyviai turo pateikti per paskutiniuosius 5 metus ar per bet kuriuos 5 metus atliktų darbų sąrašą (konkurso sąlygų 5.1.4. p.), nepagrįstai konkurso sąlygų 5.1.3. p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas, kuris nebuvo taikomas visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-10-29 rašto 9 p. nurodytos pastabos, susijusios su tiekėjais AS Merko Ehitus ir Meyer & John GMbh & Co. KG.

Ieškovas teigė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia pasiūlymus pateikusių dalyvių, įskaitant ieškovą, lūkesčius laimėti pirkimo konkursą. Be to, didesnė tikimybė dėl neracionalaus lėšų panaudojimo yra naujo konkurso skelbimas, nes pasikeitus situacijai statybos darbų sektoriuje - didės statybinių medžiagų kainos ir darbo užmokestis, kas neišvengiamai padidins perkamų statybos darbų kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad vienas iš šio konkurso, paskelbto 2010-01-22, dalyvių – UAB „Vilnista“, vykdydamas konkurso sąlygų 5.1.2. punkte įtvirtintą įpareigojimą pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balanso kopiją (kuri buvo būtina kritinio likvidumo reikšmei nustatyti), pateikė 2009 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurių duomenimis jo kritinio likvidumo reikšmė buvo 1,2, tačiau atsakovas šį pasiūlymą vertino, laikydamas, kad pastarieji finansiniai metai yra 2006, 2007, 2008 (2.2.1 p.), dėl ko nusprendė, jog šis tiekėjas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atsakovo parengtus pirkimo dokumentus vertino kaip neatitinkančius Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytų draudimų. Šią teismo išvadą patvirtino ir konkurso eiga, tai yra aplinkybė, kad konkurso dalyviai ieškovas bei UAB „Vilnista“ nevienodai suprato šį atsakovo reikalavimą. Tokį dvilypumą galiausiai pripažino ir pats atsakovas, nutraukęs pirkimo procedūrą.

Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad 2.2.1 punkte 2006, 2007, 2008 metai buvo išvardinti dėl to, jog juridiniai asmenys gali pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus mokesčius administruojančioms institucijoms iki gegužės 1 d. Teismas pažymėjo, kad konkurso organizatorius nėra mokesčius administruojantis viešasis asmuo, o juridiniam asmeniui nėra jokių objektyvių kliūčių pateikti tokius dokumentus teritorinei mokesčių inspekcijai ir anksčiau nei gegužės 1 d., ką vienas iš konkurso dalyvių ir padarė. Laikė, jog dėl tokių dviprasmiškų konkurso sąlygų nuostatų, iš konkurso pasitraukė dalyvis UAB „Vilnista“, kurio pasiūlyta kaina buvo ženkliai mažesnė nei ieškovo. Teismas nusprendė, kad tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimui, o kartu ir neracionaliam (neprotingam) lėšų šiame pirkime panaudojimui, tuo tarpu lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu viešųjų pirkimų pažeidimu. Kita vertus, laiku atsakovo neištaisyti pažeidimai galėjo sukelti ir tokias pasekmes, kaip finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų praradimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti pirkimo procedūrą dėl sąlygų netinkamo suformulavimo, kurios gali būti priskiriamos prie iš anksto nenumatytų aplinkybių, paaiškėjusių dalyvių pasiūlymų įvertinimo eigoje ar po jų eilės patvirtinimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., 24 str. 7 d.). Atsakovas pirkimo skelbimo metu galiojusiose Taisyklėse buvo nurodęs, kad nenumatytomis aplinkybėmis laikomas ir atvejis, kuomet padaroma klaidų vertinant dalyvių pasiūlymus ir dėl to yra pažeidžiami viešųjų pirkimų principai. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba būtų įpareigojusi atsakovą nutraukti viešąjį pirkimą, jei tuo metu nebūtų vykęs teisminis ginčas tarp atsakovo ir vieno iš pirkimo dalyvių (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 6 p.).

Teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, nustatė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tęsti pirkimo procedūras, todėl dėl kitų pirkimo sąlygų išsamiau nepasisakė, tačiau pabrėžė, kad viešojo pirkimo metu buvo padaryti ir kiti esminiai pažeidimai, pavyzdžiui, vienam konkurso dalyviui buvo leista papildyti savo pasiūlymą ir pateikti papildomus duomenis dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, o kitam ne, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Teismas nurodė, kad nors dalis išvardintų pažeidimų buvo neesminiai ir savaime neįtakojantys įvykusio pirkimo teisėtumo vertinimo, tačiau jų buvimas kaip visuma leidžia abejoti pirkimo skaidrumu, patikimumu, visų konkurso dalyvių vienodu vertinimu, iš ko seka, kad viešojo pirkimo tikslas – nupirkti reikiamas paslaugas kuo mažesne kaina nebuvo pasiektas, kas lemia ir racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimą bei sudaro prielaidas turtiniams padariniams kilti (Europos struktūrinių fondų finansavimo praradimas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Vilsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad konkurso sąlygų 5.1.2 punkte įtvirtintos konkurso sąlygos buvo dviprasmiškos ir neaiškios, nes 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose ne tik buvo išvardinta kokie dokumentai patvirtina dalyvio kvalifikaciją, bet ir nukreipta į konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnio „Pasiūlymo forma ir priedai“ 2.2 punktą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pastaraisiais trimis finansiniais metais yra laikomas 2006-2008 metų laikotarpis, dėl ko konkurso dalyviai privalėjo pateikti būtent 2006-2008 metų pelno (nuostolių) ataskaitas bei 2008 metų balanso kopijas. Išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad finansinių metų ataskaitos kompetentingoms institucijoms turi būti pateikiamos iki einamųjų metų gegužės 1 d., o pasiūlymai konkursui turėjo būti pateikti iki 2010 m. vasario 12 d. Reikalaujant pateikti iš dalyvių 2009 metų finansines ataskaitas, kurių jie dar galėjo neturėti, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl dviprasmiškų konkurso sąlygų pasitraukus iš konkurso dalyviui UAB „Vilnista“, kuris pasiūlė ženkliai mažesnę kainą, buvo pažeisti skaidrumo ir nediskriminavimo principai bei sudarytos prielaidos neracionaliam lėšų panaudojimui. Tačiau šis dalyvis neatitiko visų kvalifikacinių reikalavimų, o konkurso laimėtoju buvo paskelbtas ieškovas, kuris pasiūlė iš visų kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių dalyvių mažiausią kainą, iš ko seka, kad racionalumo principas nebuvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Konkurso sąlygų 23 punktas, vadovaujantis kuriuo nenumatytomis aplinkybėmis laikomi atvejai, kuomet vertinant dalyvių pasiūlymus padaromos klaidos ir tokiu būdu pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, yra neteisėtas, o teismo prieita išvada, kad atsakovo konkurso sąlygų dviprasmiškumas laikomas nenumatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti pirkimo procedūras, nepagrįsta, nes Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuoti pažeidimai išimtinai priklausė nuo paties atsakovo, todėl jie negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių gali būti nutrauktos pirkimo procedūros (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., konkurso sąlygų 30.1 p.). Priešingu atveju būtų suteikta galimybė perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti šia teise ir bet kuriuo momentu nutraukti pirkimo procedūras, kas pažeistų konkurso dalyvių teisėtus lūkesčius laimėti konkursą. Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti atsakovo pažeidimai yra formalūs ir nedarantys jokios įtakos galutiniam konkurso rezultatui, todėl teismo prieita išvada dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra neteisėta ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2007-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-365/2007, 2008-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2008). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nei 2010-10-29, nei 2010-12-13 rašte neįpareigojo atsakovo nutraukti pirkimo procedūrų. Teismas, nusprendęs, kad atsakovas pagrįstai atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas bei dėl to pagrįstai nutraukė pirkimo procedūras, neturėjo pagrindo neanalizuoti kitų ieškovo argumentų bei pirkimo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirkimo procedūras nutraukė vadovaudamasis atsakovo patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių 23 punktu, kurio ieškovas neginčijo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d.). Šiame punkte buvo numatyta galimybė atsakovui nutraukti pirkimo procedūras dėl nenumatytų aplinkybių, tokių kaip vertinant pasiūlymus padarytos klaidos, dėl kurių buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., 24 str. 7 d.). Konkurso sąlygų 5.1.2 punktas yra neaiškus, ką patvirtino tai, jog ieškovas ir kitas konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ jį suprato skirtingai, laikydami paskutiniais finansiniais metais skirtingus laikotarpius. Dėl šios priežasties atsakovas nepagrįstai pašalino iš konkurso UAB „Vilnista“ bei pažeidė viešųjų pirkimų principus, suponuojančius imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, kas sudaro pakankamą pagrindą nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai nepasisakė išsamiau dėl kitų viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kuriose nurodyta, jog atsakovo padaryti konkurso sąlygų pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti pirkimo procedūras negaliojančiomis, nėra nuginčytos. Atsakovui neištaisius pažeidimų, galėjo būti prarastas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų, dėl ko nebūtų pastatyti ir renovuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Salininkuose bei atitinkamai būtų pažeistas viešasis interesas.

Trečiasis asmuo UAB „KRS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pirkimo sąlygos turėjo būti aiškinamos remiantis pirkimo dokumentų nuostatų visuma. Be to, pirkimo sąlygų aiškumą liudija tiekėjų elgesys, nes niekas nepateikė prašymų paaiškinti pirkimo dokumentų. Jei tiekėjai, neišsiaiškinę pirkimo sąlygų, teikė pasiūlymus, jie veikė savo rizika, dėl ko netūrėtų nukentėti tiekėjai, kurie pateikė pasiūlymus, išanalizavę pirkimo sąlygas. Aplinkybės, dėl kurių pirkimo procedūros buvo nutrauktos, išimtinai priklausė nuo atsakovo valios, todėl jos negali būti laikomos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d.). Pirkimo procedūrų nutraukimas sukuria dideles neigiamas pasekmes konkurso dalyviams bei lemia sąžiningos konkurencijos principų pažeidimus, nes skelbiant konkursą iš naujo konkurso dalyviai, žinodami ieškovo pasiūlytą kainą, galės savo siūlomas kainas koreguoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik ieškovo apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Iš ieškovo UAB „Vilsta“ apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad skundžiamo sprendimo pagrįstumas kvestionuojamas remiantis iš esmės trimis aplinkybėmis. Pirma, konkurso sąlygos, įpareigojančios pateikti konkurso dalyvius trejų paskutinių finansinių metų atitinkamus dokumentus, buvo aiškios ir suprantamos, nedviprasmiškai nurodant, kad trejų paskutinių metų laikotarpis laikomas 2006-2008 m., iš ko seka, kad konkurso dalyvis UAB „Vilnista“, pasiūlęs mažiausią kainą, neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Antra, konkurso sąlygų dviprasmiškumas, kuris priklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų (atsakovo), negali būti laikomas nenumatyta aplinkybe, sudarančia pagrindą nutraukti pirkimo procedūras remiantis Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių 23 punktu. Trečia, teismas be pagrindo neanalizavo visų ieškinio argumentų.

Įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus bylos faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių pirkimo sąlygų teisėtumą bei teisės normų, nustatančių perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedūras.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui 2010-01-22 paskelbus konkursą, dėl kurio pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo šioje byloje vyksta ginčas, galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2009-07-22 aktuali redakcija Nr. I-1491, todėl tarp šios bylos šalių kilusiems teisiniams santykiams yra taikomos minėtos VPĮ teisės normos.

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokius kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti perkančioji organizacija bei kokius (vieną ar kelis) dokumentus, apibūdinančius ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę, turi teisę prašyti pateikti. Vienas iš tokių dokumentų įvardintas VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodant, kad perkančioji organizacija gali paprašyti pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą. Kitas toks dokumentas įvardintas VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nurodant, kad perkančioji organizacija gali paprašyti pateikti daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima.

Kaip žinoma, šios teisės normos yra viešosios, todėl jas aiškinant ir taikant vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista viešosios teisės normomis, yra draudžiama. Iš to seka, kad perkančioji organizacija neturi teisės prašyti iš konkurso dalyvių senesnių nei paskutinių 3 finansinių metų pažymų apie pajamas bei senesnio nei paskutinių finansinių metų, balanso. Tuo tarpu pagal CK 2.52 straipsnio 1 ir 2 dalių normas juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Juridinio asmens finansiniais metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis, tačiau tai turi būti nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, jog visi konkurso dalyviai savo ataskaitinius vienerius finansinius metus sutapatino su tuo metu buvusių kalendorinių metų laikotarpiu.

Iš aukščiau nurodytų teisės normų ir jų pateikto išaiškinimo seka, kad atsakovui paskelbus konkursą 2010 m. sausio mėnesį, paskutiniai treji finansiniai metai buvo 2009, 2008 ir 2007, todėl būtent tik už šiuos trejus metus atsakovas galėjo reikalauti konkurso dalyvių pateikti pažymas apie pajamas, o balansą už 2009 metus, kaip už paskutinius finansinius metus (VPĮ 35 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės konkurso sąlygose, apibrėžiančiose konkurso dalyvio minimalius kvalifikacinius reikalavimus ekonominėje ir finansinėje srityje, reikalauti iš konkurso dalyvių pateikti pažymas apie 2006 m. gautas pajamas ir 2008 m. balansą, vertinti šiuose dokumentuose nurodytus konkurso dalyvių finansinius kriterijus ir jais remiantis atmesti konkurso dalyvių kandidatūras ar nustatyti laimėtoją.

Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia įstatymo leidėjo įtvirtintas įpareigojimas juridiniams asmenims, kurie įregistruoti pelno mokesčio mokėtojais, pateikti vietos mokesčio administratoriui iki spalio 1 d. finansinę atskaitomybę už praeitus kalendorinius (finansinius) metus (2010-01-22 konkurso paskelbimo metu galiojusios Pelno mokesčio įstatymo 2009-12-09 aktualios redakcijos Nr. IX-675 (toliau - PMĮ) 6 str., 51 str. 1 ir 2 d.). Akivaizdu, jog PMĮ numatytas įpareigojimas pelno mokesčio mokėtojams pateikti finansinę atskaitomybę už praeitus finansinius metus iki ataskaitinių finansinių metų tam tikro termino, niekaip neįtakoja fakto, jog praeiti finansiniai metai yra pasibaigę, bei niekaip neriboja juridinio asmens galimybės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio tam tikras dalis (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) parengti ankščiau, nes tam reikalingi finansiniai duomenys jau yra aiškūs. Be to, PMĮ numatytas įpareigojimas pelno mokesčio mokėtojams yra susijęs su finansinės atskaitomybės pateikimo, o ne parengimo terminu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad 2010 metais paskelbus konkursą, paskutiniai finansiniai metai turėjo būti laikomi – 2008 m., kad paskutiniai treji finansiniai metai turėjo būti laikomi - 2008, 2007 ir 2006 ir kt., kaip prieštaraujančius teisinėms nuostatoms, apibrėžiančioms finansinių metų sąvoką.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-293/2011) konstatavo, kad teismai dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo sprendžia pagal atitinkamas VPĮ nuostatas, viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš konkurso sąlygų 5.1.1 – 5.1.2 punktuose įtvirtintų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (t. 1, b. l. 136-137), taip pat priedo 2.2 finansinės ataskaitos privalomai nurodytinų finansinių duomenų už 2008, 2007, 2006 metus (t. 1, b. l. 167) ir paties atsakovo paaiškinimų, konkurso dalyvių 2008 m. balansas ir 2006 m. pajamos buvo vertinamos neleistinai, ir dėl to mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ buvo eliminuotas iš konkurso kaip neatitinkantis minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, įtvirtinto konkurso sąlygų 5.1.2 p. Šio asmens atžvilgiu buvo nuspręsta, jog kritinio likvidumo rodiklio reikšmė 2008 m., kurie, kaip minėta, nepagrįstai laikyti paskutiniais finansiniais metais, buvo mažesnė už ,,1“, nors kaip matyti iš pateiktų finansinių dokumentų, bendrovės kritinio likvidumo rodiklio reikšmė paskutiniais finansiniais metais (2009 m.) buvo didesnė už ,,1“ (t. 2, b. l. 4-7).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtinta teismo išvadą, jog atsakovas, nustatydamas konkurso sąlygose neleistinus kvalifikacinius ribojimus konkurso dalyviams pažeidė VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose įtvirtintas imperatyvias teisines nuostatas. Be to, tokie atsakovo sukurti ribojimai, dėl kurių iš konkurso buvo pašalintas UAB „Vilnista“, sukūrė nepagrįstą konkurencinį pranašumą ieškovui, o tai suponuoja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas, nes, kaip jau buvo minėta, ši bendrovė siūlė mažiausią kainą, lyginant su visų asmenų, pateikusių pasiūlymus, nurodytomis kainomis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pašalinus tokį dalyvį buvo pažeistas ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas – darbus, paslaugas ar prekes įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo veiksmai, kuriais paskutiniais finansiniais metais laikyti 2008 m. ir vertino būtent šių metų rodiklius, yra tik formalus pažeidimas, nedarantis įtakos konkurso rezultatams. Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra visi trys kasacinio teismo praktikoje suformuoti požymiai, suteikiantys pagrindą konstatuosi esant neteisėtais atsakovo kaip perkančiosios organizacijos veiksmus – konkurso sąlygų 5.1.1-5.1.2 punktuose įtvirtintus imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius kvalifikacijos reikalavimus bei jų pagrindu atliktą konkurso dalyvių vertinimą.

Nustačius pirmiau paminėtas aplinkybes, netenka teisinės prasmės ieškovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad šios konkurso sąlygos buvo aiškios visiems konkurso dalyviams, nes šių argumentų pagrįstumas/nepagrįstumas neįtakoja teisėjų kolegijos padarytos išvados dėl konkurso sąlygų neteisėtumo. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su teismo išvada, kad neteisėtos konkurso sąlygos taip pat buvo ir dviprasmiškos bei neaiškios, ką patvirtina konkurso dalyvių elgesys, kai ieškovas laikė, jog paskutiniai finansiniai metai yra 2008 m., tuo tarpu UAB „Vilnista“, atsižvelgdamas į imperatyvias VPĮ nuostatas, tokiais metais laikė 2009 m. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, įtvirtindamas tokias dviprasmiškas bei VPĮ nuostatoms prieštaraujančias sąlygas, pažeidė taip pat ir skaidrumo principą (VPĮ 3 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ pagrįstai buvo pašalintas iš konkurso kaip neatitinkantis kvalifikacinio reikalavimo, įtvirtinto konkurso sąlygų 5.1.2 punkte. Kaip aukščiau nutartyje nustatyta, pati konkurso sąlyga neatitiko įstatymų reikalavimus, todėl vadovaujantis principu, jog iš neteisės negali kilti teisė, atsakovas negalėjo šia neteisėta sąlyga vadovaudamasis vykdyti pirkimo procedūras, vertinti konkurso dalyvių kvalifikaciją bei pašalinti mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį UAB „Vilnista“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-249/2011) pateiktas nurodymas, kad tuo atveju, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) pripažįsta neteisėta atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu, tik ieškinio patenkinimas yra nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Kasacinis teismas šios išvados priėjo įvertinęs tai, kad teismo sprendimas, kuriuo pirkimo sąlygos pripažintos neteisėtomis dėl esminių įstatymų reikalavimų pažeidimo, neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo jie įtraukti į procesą, ar ne. Iš kasacinio teismo pateiktų teisės aiškinimo bei taikymo išaiškinimų seka, kad negali būti tęsiamos tokios pirkimo procedūros, kurių bent viena sąlyga yra neteisėta. Taigi teismas skundžiamame sprendime nustatęs, jog pirmiau išnagrinėtos pirkimo sąlygos prieštarauja įstatymui, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas priėmė teisėtą sprendimą tokio konkurso pirkimo procedūras nutraukti. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėja šios teismo išvados nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė, o ne pareiga, nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į minėtas teisines nuostatas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, grindžiami tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovui nebuvo nurodžiusi tai padaryti, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintoms teisės normoms.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo padaryti VPĮ pažeidimai, nustatant konkurso sąlygas, negali būti traktuojami kaip neįmanomos numatyti aplinkybės, kuriomis remiantis atsakovas gali priimti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalimi. Tokių aplinkybių apibrėžimas netiesiogiai yra įtvirtintas CK 1.66 straipsnyje, kuriame sąlyginiu sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimas/pasibaigimas siejamas su tokia aplinkybe, kurios buvimas ar nebuvimas sandorio sudarymo metu nėra žinomas. Vadinasi, vykdant pirkimo procedūras, neįmanomomis numatyti aplinkybėmis būtų laikomos tokios aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas nebuvo ir negalėjo būti žinomas, atliekant konkretų pirkimo procedūros veiksmą. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra konkursų sąlygų neatitikimas VPĮ nuostatoms, egzistavo jau konkurso paskelbimo metu. Be to, atsakovas, turėdamas patirties viešųjų pirkimų srityje bei personalą, kuris susideda iš specialių žinių turinčių savo srities profesionalų, turėjo pareigą, įvertinęs tai, kad tokie pirkimai yra neatsiejamai susiję su viešuoju interesu, elgtis protingai ir sąžiningai, jau pirkimo paskelbimo stadijoje įvertinti konkurso sąlygas ir nustatyti jų neteisėtumą. Taigi šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai neatitinka neįmanomų numatyti aplinkybių kriterijų. Tačiau remdamasi viešu interesu bei pirmiau paminėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotomis nuostatomis teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, šių apelianto argumentų pagrįstumas neįtakoja teismo skundžiamu sprendimu padarytos iš esmės teisingos išvados, kad atsakovas turėjo teisę priimti sprendimą nutraukti pirkimo Nr. 83830 procedūras (CPK 3 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Apelianto teiginiai, kad skundžiamu perkančiosios organizacijos sprendimu buvo pažeistos esminės jo, kaip konkurso dalyvio, kuris pasiūlė iš visų kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių dalyvių mažiausią kainą, teisės bei teisėti lūkesčiai laimėti konkursą, kad tokiu būdu perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė piktnaudžiauti šia teise ir bet kuriuo momentu nutraukti pirkimo procedūras, kad vertinant trūkumus, nustatytus viešojo pirkimo komisijos darbe, turėjo nusverti bendrieji sąžiningumo, teisingumo, protingumo, o taip pat viešųjų pirkimų procesų ekonomiškumo, koncentruotumo principų reikalavimai, siekiant operatyviai įsisavinti perkamiems darbams skirtas lėšas, etc., yra atmestini, nes nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusią situaciją bei teismo išvadas (CPK 185 str.).

Kaip buvo paminėta pirmiau, apeliantas savo teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-506/2009), o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-365/2007), 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-473/2008), 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-432/2008) ir kt. nuostatomis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo motyvus, nes, visų pirma, nesutampa apelianto nurodytų bylų ratio decidendi su nagrinėjamos bylos aplinkybės. Antra, ieškovo nurodytose teismų nutartyse pateiktos išvados nepatvirtina ieškovo teiginių (CPK 178 str.).

Apelianto UAB „Vilsta“ nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-473/2008) buvo nagrinėjamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimo komisijos sprendimo nutraukti teisinių paslaugų pirkimą apklausos būdu pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Tačiau šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl nevienodo sąvokos „kvietimas“ suvokimo ir aiškinimo – ieškovas 2007-07-05 pasiūlyme nurodytą 2007-06-24 kvietimą aiškino kaip 2007-06-24 atsakovo internetiniame puslapyje www.vv.lt perskaitytą skelbimą apie teisinių paslaugų pirkimą, o atsakovas - kaip tiekėjams siunčiamą kvietimą dalyvauti kainų apklausoje. Teismas pripažino, kad ieškovas, pasiūlyme nurodęs sutikimą su pirkimo sąlygomis, nustatytomis 2007-06-24 kvietimo dalyvauti kainų apklausoje sąlygose, suklaidino atsakovą, nes paminėtas viešas skelbimas ir kvietimas dalyvauti kainų apklausoje nėra tapatūs dalykai, tačiau teismas laikė, kad šis pažeidimas nėra esminis bei sudarantis pagrindą nutraukti pirkimo procedūras, nes atsakovo viešųjų pirkimų komisijai kilus abejonių dėl pasiūlyme nurodytos informacijos, atsakovas galėjo prašyti, kad ieškovas paaiškintų savo pirkimo pasiūlymą. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas pirkimą nutraukė itin formaliu pagrindu, nesant esminių pirkimo procedūrų pažeidimų, todėl šį nutraukimą pripažino neteisėtu ir prieštaraujančiu VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams viešųjų pirkimų principams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip minėta, patvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad atsakovas konkurso sąlygose nustatė neleistinus kvalifikacinius ribojimus konkurso dalyviams, dėl kurių iš konkurso nepagrįstai buvo pašalinta UAB „Vilnista“, siūliusi mažiausią kainą ir buvo sukurtas nepagrįstas konkurencinis pranašumas ieškovui bei pažeisti viešųjų pirkimų principų reikalavimai.

Apelianto UAB „Vilsta“ nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, beje, kaip ir civilinėse bylose Nr. 2A-365/2007, Nr. 2A-432/2008, buvo ginčijamasi ne dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, o dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo bei preliminarios pasiūlymo eilės sudarymo. Iš nagrinėjamo apeliacinio skundo motyvų galima spręsti, jog šia kasacinio teismo nutartimi ieškovas remiasi todėl, kad minimoje byloje buvo išaiškintas racionalumo principo turinys, nurodant, jog tik tuo atveju, jei perkančioji organizacija, sudariusi preliminarią eilę, iš lygiaverčių pasiūlymų (išskyrus kainą) pasirinktų ne pirmoje vietoje esantį dalyvį, perkančiosios organizacijos lėšos nebūtų panaudotos racionaliai. Būtent remdamasis minėta išvada, ieškovas teigia, kad šioje byloje pirkimo procedūros negali būti nutrauktos, nes jis iš visų konkurso dalyvių, kurie atitinka kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlė mažiausią kainą. Tačiau ieškovas neatkreipė dėmesio, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, tai yra šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus. Įvertinęs minėtoje byloje žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad atsakovas (perkančioji organizacija), pirkimo procedūrų metu (įskaitant konkurso dalyvių vertinimą, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus) nepažeidė jokių VPĮ principų. Taigi, minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų kriterijus, reikalaujantis, jog tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo mažiau nei trejus metus) nebūtų nuostolinga, buvo nedviprasmiškas bei aiškiai suprantamas kaip reikalavimas, jog įmonė pelningai veiktų kiekvienais iš nurodytų metų, todėl atmetė ieškovo argumentus, jog šis Konkurso sąlygų kriterijus pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principus, taip pat VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei ribojo konkurenciją. Tuo tarpu šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija nustatė, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kuomet vertindama konkurso dalyvių ekonominių rodiklių atitikimą Konkurso sąlygoms, paskutiniais finansiniais metais laikė ne 2009, o 2008 metus, bei kuomet paskutiniais trejais finansiniais metais laikė ne 2009-2007, o 2008-2006 metus. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėtos bylos aplinkybės ir šios bylos ratio decidendi nesutampa, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šioje byloje.

Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog tiek apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose, tiek vėlesnėje teismų praktikoje šios kategorijos bylose yra nurodoma, jog iškilus ginčams dėl atskirų nuostatų konkurso dokumentuose prieštaringumo ar jų nevienareikšmiškumo, turi būti sprendžiama ar tai galėjo lemti konkurso rezultatų neteisėtumą, ar tai yra esminis pažeidimas, nes pažeidimai, neturėję įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui ir laimėtojo išrinkimui, negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus, anuliuoti konkursą ir kt. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra nustatytas esminis pirkimų procedūrų pažeidimas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą daro išvadą, kad nors teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nustatančias galimybę perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nustatydamas, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos pagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo, nėra, todėl ieškovo UAB „Vilsta“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo UAB „Vilsta“ sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą negrąžinamas (CPK 93 str. 1 ir 3 d.), o iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo. Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėEgidijus Žironas