- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2556-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01556-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. R.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos teismo iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1870-802/2025 dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-95-802/2025 neterminuotai apribota vaiko motinos E. B. ir tėvo D. T. valdžia nepilnamečio sūnaus T. T., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas laikinąjį globėją – (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro budintį globotoją iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išspręstas išlaikymo teikimo vaikui klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Todėl tos pačios dienos (2025 m. vasario 13 d.) nutartimi teismas savo iniciatyva pradėjo civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiui ir globėjo jam paskyrimo.
3. Prašymą tapti nuolatiniais T. T. globėjais pateikė G. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutuoktiniai A. P., gim. (duomenys neskelbtini) bei R. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo G. R. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro budinti globotoja ir būtent pas ją nuo 2023 m. gyvena T. T.. Teigia, kad tarp jų susiformavo stiprus emocinis, mamos–vaiko ryšys. T. ją vadina mama, jos dukrą – sese; T. pas ją pradėjo kalbėti, jaučiasi saugus ir mylimas, namuose sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. Mano, kad T. perkėlimas į kitą šeimą sukeltų rimtą psichologinę traumą, nes vaikas yra itin pažeidžiamas. Teigia, kad yra sutelkta į vaiko gerovę, neserga, neteista, tinkamai vykdė globėjos pareigas.
5. Suinteresuoti asmenys R. P. ir A. P. paaiškino, kad jie yra vedę jau trylika metų. Santuoką puoselėja ir saugoja. Savo vaikų susilaukti negali, tačiau augina du įvaikintus vaikus – R. ir L.. Pastarasis – T. biologinis brolis; nori, kad broliai augtų kartu. Teigia, kad jų šeima suteiktų vaikui pilną šeimos modelį – mamą ir tėtį, geresnes ilgalaikes galimybes. Vaikas su jais turėjo daug susitikimų, ryšys formuojasi pozityviai. Mano, kad T. amžius leis jam palyginti greitai adaptuotis.
6. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centras nurodė, kad, gavus dviejų šalių prašymus globoti T., buvo sušaukta komisija, kuri, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir surinktais duomenimis, rekomendavo T. nuolatiniais globėjais skirti sutuoktinius A. P. ir R. P.. Komisija pažymėjo, kad P. šeima yra susituokusi, neteista, sveika, materialiai stabili, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, yra sėkmingai įsivaikinusi du vaikus, iš kurių vienas – T. biologinis brolis L., ir planuoja T įsivaikinti, todėl T. augtų pilnoje šeimoje kartu su savo broliu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi T. T. nustatė nuolatinę globą ir jo nuolatiniais globėjais bei turto paprastaisiais administratoriais paskyrė A. P. ir R. P.. Nepilnamečio T. T. gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėjais A. P. ir R. P. jų gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-95-802/2025 priteistą materialinį išlaikymą vaikui T. T. uzufrukto teise tvarkys globėjai A. P. ir R. P..
9. Teismas pripažino G. R. kaip tinkamą, vaiką mylinčią ir juo gerai besirūpinančią globotoją, o vaiko atskyrimas nuo jos neišvengiamai sukeltų tam tikrą emocinį stresą. Vis dėlto, teismas, vertindamas visumą faktinių aplinkybių, sprendė, kad ilgalaikėse perspektyvose geriausiai vaiko interesus atitinka globos nustatymas sutuoktiniams A. P. ir R. P. – dėl galimybės augti su biologiniu broliu, gauti abiejų tėvų rūpestį, būti įvaikintam ir augti stabilioje, socialiai ir materialiai užtikrintoje šeimoje. Dėl to teismas, remdamasis CK normomis, T. T. nuolatiniais globėjais paskyrė A. P. ir R. P., su kuriais nustatė ir vaiko gyvenamąją vietą, jiems išaiškindamas globėjo ir vaiko turto administratoriaus teises bei pareigas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Suinteresuotas asmuo G. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės: (i) T. T. nustatyti nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja bei turto administratore paskirti G. R.; (ii) T. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja G. R., jos gyvenamojoje vietoje; (iii) nustatyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-95-802/2025 priteistą materialinį išlaikymą T. T. uzufrukto teise tvarkys globėja G. R.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, CK 3.248, 3.249 straipsniais ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tačiau realiai neįvertino konkrečios T. situacijos: vaiko interesai buvo paversti vienu iš daugelio vertinimo elementų, o ne absoliučiu prioritetu. Teismas sprendimą grindė daugiau abstrakčiais kriterijais ir institucijų rekomendacijomis, bet ne konkretaus vaiko emocine, psichologine ir socialine padėtimi;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė tam, kad P. šeima yra susituokusi, turi geresnes materialines sąlygas ir augina T. brolį L., nors teisės aktai nenumato nei santuokos, nei aukštesnio pajamų lygio, kaip privalomo kriterijaus globėjui. Teismas neįvertino, kad G. R. taip pat turi pakankamai erdvius ir vaiko raidai tinkamus namus, automobilį, 4 000 Eur/mėn. siekiančias pajamas, santaupų, o brolių neišskyrimo principas nėra absoliutus ir negali būti viršesnis už konkretaus vaiko emocinius bei psichologinius interesus;
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino T. ir G. R. šeimos faktinius santykius bei susiformavusį prisirišimą. Byloje nustatyta, kad T. jau 1 metus ir 8 mėnesius gyvena G. R. šeimoje, ją vadina mama, jos dukrą – sese, namų aplinkoje jaučiasi saugus, drąsus, yra sukurtas stabilus kasdienis šeiminis gyvenimas. Palyginimui, P. šeima su vaiku susitiko tik 21 kartą, ryšys dar tik formuojasi, vaikas niekada nėra buvęs jų namuose. Teismas šių aplinkybių neišanalizavo išsamiai ir faktiškai prilygino ilgalaikį kasdienį prisirišimą epizodiniams susitikimams, taip ignoruodamas vaiko emocinio saugumo ir tęstinumo reikšmę;
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino realios psichologinės žalos rizikos ir nesiėmė būtinų priemonių ją ištirti. Sprendimas dėl staigaus T. perkėlimo iš G. R. šeimos į jam faktiškai nepažįstamą aplinką priimtas nepasitelkus psichologų ar psichiatrų, neatlikus jokios ekspertizės, nors sprendimas tiesiogiai liečia vaiko psichinę sveikatą ir prisirišimų nutrūkimą. Teismas subjektyviai, be specialių žinių, prielaida laikė tai, kad „dėl mažo amžiaus vaikas greitai adaptuosis“, nors byloje yra duomenų apie ankstesnius T. saugumo trūkumo išgyvenimus ir aiškiai matomą prisirišimą prie esamos šeimos;
1.5. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai pabrėžė P. ketinimą T. įvaikinti ir auginti kartu su broliu L., tačiau praktiškai ignoravo tai, kad G. R. taip pat yra pareiškusi valią įsivaikinti T. ir pateikusi prašymą globoti jo biologinę seserį G., kas sudarytų sąlygas T. augti kartu su seserimi. Tuo tarpu P. šeima pasiūlymo priimti seserį atsisakė. Tokia situacija rodo selektyvų ir nenuoseklų giminystės ir „neišskyrimo“ principo taikymą, faktiškai labiau tenkinant suaugusiųjų, o ne vaiko interesus;
1.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso taisykles ir neįtraukė visų suinteresuotų asmenų, t. y. nors dabartinis G. R. draugas R. V. 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo pateikęs prašymą tapti T. nuolatiniu globėju ir kartu su G. R. siekia globoti T. seserį, teismas jo į bylą neįtraukė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl suinteresuotų asmenų ir atimdamas iš jo galimybę realizuoti procesines teises (teikti paaiškinimus, įrodymus, apskųsti sprendimą ir kt.). Tai yra esminis procesinis pažeidimas, turėjęs įtakos bylos baigčiai;
1.7. Pirmosios instancijos teismas pernelyg pasyviai ir nekritiškai perėmė institucijų bei komisijos išvadas. Komisijos išvada buvo priimta nedalyvaujant psichologui, joje akcentuotas materialinis gerbūvis ir formali šeimos struktūra, o ne vaiko prisirišimai ir psichologinė gerovė. Teismas šią išvadą priėmė jos beveik nekvestionuodamas, nesistengė pats išsamiai ištirti visų aplinkybių, neišanalizavo institucijų veiksmų ir G. R. nurodytų trūkumų (klaidinimo, informacijos neteikimo, apskundimo tvarkos nepaaiškinimo), ir dėl to priėmė sprendimą, labiau atitinkantį institucijų bei P. šeimos, o ne paties vaiko interesus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys R. P. ir A. P. prašo atmesti G. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties ir atsisakyti priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismui pateiktus su atskiruoju skundu. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (byla Nr. 3K-3-169/2010) vaiko interesų pirmumas yra absoliutus, tačiau jų turinys negali būti sutapatintas vien su esama faktine padėtimi ar prisirišimu prie dabartinės aplinkos – būtina vertinti, kas ilgalaikėje perspektyvoje geriausiai užtikrins visapusišką vaiko raidą, saugią aplinką, sveikatą ir parengimą savarankiškam gyvenimui;
2.2. G. R. argumentai (jog vaikas susiformavusį ryšį turi su ja, perkėlimas sukels traumą, teismas per mažai vertino esamą aplinką ir emocinį prisirišimą) iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtus ir atmestus argumentus minėtoje byloje – kasacinis teismas aiškiai pasakė, kad trumpalaikis stresas ir prisirišimas prie vienos šeimos negali nulemti visos vaiko ateities, ypač kai yra kitas globėjas, galintis geriau užtikrinti jo interesus ilguoju laikotarpiu;
2.3. Globos komisija vienbalsiai nusprendė, kad nuolatiniais globėjais turi tapti P. šeima, nes jie ketina T. įsivaikinti (globos etapas – tarpinis), jau augina jo biologinį brolį, sudaro pilną, stabilią šeimą, turi patirties įvaikinant, geras ir pastovias pajamas, tinkamas gyvenimo sąlygas, o G. R. atveju pagrindinis motyvas – emocinis ryšys, neaiški šeiminė padėtis, nestabilios ir netvarios pajamos bei interesų supainiojimas, kylantis iš budinčio globotojo statuso (būdama budinti globotoja, žinojo, kad jos vaidmuo yra laikinas);
2.4. T. P. šeimoje augs su abiem „tėvais“ ir broliu, jau yra mezgamas pozityvus ryšys, jų finansinė padėtis ir buities sąlygos stabilesnės ir geresnės, įvaikinimo patirtis didesnė, aktyviai investuojama į vaikų ugdymą, būrelius ir talentų vystymą – tai suteikia realų pagrindą išvadai, kad iki pilnametystės būtent P. šeima labiausiai atitiks vaiko interesus, o prisirišimo prie G. R. sureikšminimas iš esmės užkirstų kelią šiam potencialui;
2.5. Ekspertizė yra tik viena iš įrodymų rūšių ir skiriama tik tada, kai iš tiesų būtina specialių žinių – G. R. pati pripažįsta, kad vaikas per mažas išreikšti nuomonę, nenurodo, kokių konkrečiai specialistų reikėjo ir kokius klausimus jie turėjo spręsti, todėl jos reikalavimai vertintini kaip deklaratyvūs; byloje jau yra pakankamai duomenų (institucijų išvados, ataskaitos, praktinė P. šeimos patirtis) daryti išvadą, kad adaptacija P. šeimoje didelės žalos nepadarys;
2.6. R. V. teisės skundžiama nutartimi faktiškai neliečiamos (dėl jo teisių ir pareigų nenuspręsta), jo „pasirodymas“ byloje vėlyvas, be realių duomenų apie jo ryšį su vaiku, tinkamumą globoti; prašymas įtraukti jį į bylą vertintinas kaip bylos vilkinimas;
2.7. G. R. „gera finansinė padėtis“ yra netvari – pagrindinės pajamos susijusios su budinčios globotojos veikla, kurią ji pati ketina laikinai sustabdyti, papildomos pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (nėra duomenų ar šiai įmonei ji paslaugas teikia terminuotos ar neterminuotos sutarties pagrindu) ir nekilnojamojo turto dovana su uzufruktu (kas interpretuotina kaip ribotas pasitikėjimas ir ribotos disponavimo galimybės) neįrodo ilgalaikio stabilumo, todėl P. šeima materialine ir tvarumo prasme patikimiau gali užtikrinti vaiko poreikius.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centras prašo G. R. atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1870-802/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, susijusius su globėjo parinkimu, ir priėmė sprendimą, labiausiai atitinkantį vaiko interesus;
3.2. G. R. skunde nepateikė jokių naujų faktinių duomenų ar įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas arba kurie keltų abejonių dėl jų pagrįstumo. Skundas iš esmės grindžiamas tiek subjektyviu nesutikimu su nutartimi, tiek subjektyvia nuomone, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad teismas netinkamai aiškino ar taikė vaiko interesų prioriteto principą ir neteisingai paskyrė nuolatinius globėjus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę globą ir išspręsti kt. su tuo susijusius klausimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su psichologe I. I. dėl psichologinio vertinimo. Ir, nors apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atskirojo skundo argumentai, sprendžia, jog apeliantė pageidauja jų priėmimo.
15. Be to, apeliantė 2025 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašo prijungti prie bylos: (i) (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro 2025 m. spalio 7 d. pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2025 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro Globos centre įvyko 4 (keturi) T. T. supažindinimo susitikimai su broliu L. (2025 m. birželio 5 d., 2025 m. birželio 13 d., 2025 m. birželio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d.); (ii) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. pažymą apie būsimą santuoką Nr. 05-14-322, patvirtinančią, kad G. R. ir R. V. santuoka bus registruojama (duomenys neskelbtini); (iii) G. R. ir R. V. 2025 m. spalio 30 d. prašymą dėl paskyrimo nuolatiniais T. T. ir jo biologinės sesers G. T. globėjais; (iv) G. R. 2025 m. spalio 27 d. prašymą dėl T. T. susitikimų su G. T. organizavimo; (v) psichologės L. J. 2025 m. lapkričio 3 d. pažymą apie teiktas psichologines paslaugas G. R. dėl globotinio T. (DOK-25134).
16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. lapkričio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašo prijungti prie bylos: (i) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. atsakymą į gautą prašymą „Dėl Jūsų 2025 m. rugsėjo 2 d. prašymo“; (ii) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 26 d. atsakymą į gautą prašymą „Dėl Jūsų 2025-09-02 prašymų“; (iii) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. atsakymą į gautą prašymą „Dėl Jūsų 2025-10-30 prašymo“; (iv) (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro 2025 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 4-3747 (1.11 Mr) „Dėl informacijos pateikimo apie T. T.“; (v) G. R. 2025 m. lapkričio 12 d. elektroninį susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro Globos centru (DOK-25818).
17. Suinteresuoti asmenys R. P. ir A. P. 2025 m. lapkričio 13 d. teismui pateikė prašymą atsisakyti priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie Byloje užregistruoti Nr. DOK-25134.
18. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
19. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti psichologų susirašinėjimai, pažymos apie santuokos sudarymo ketinimą, prašymai dėl globos, susitikimų organizavimo ir pan. akivaizdžiai susiję su pačios apeliantės asmeninėmis aplinkybėmis, kurios atsirado arba galėjo būti suformuotos ir dokumentais pagrįstos dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės yra apeliantės kontroliuojamos, priklauso nuo jos iniciatyvos ir nėra iš esmės nulemtos objektyvių kliūčių. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Analogiškai vertintini ir išvadą teikiančios institucijos pateikti dokumentai – tai įprasto administracinio susirašinėjimo ir atsakymų į prašymus/paklausimus medžiaga. Šie dokumentai nėra susiję su ginčo dalyku, kuris apima pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą priimant sprendimą dėl globos, o ne vėlesnius apeliantės kreipimusis į institucijas. Be to, šie raštai atspindi jau po pirmosios instancijos sprendimo vykusius procesus ar apeliantės inicijuotas aplinkybes, todėl jie negali būti laikomi tokiais, kurių nepateikimas pirmosios instancijos teismui buvo objektyviai nulemtas.
20. Priėmus į bylą gausius naujus rašytinius įrodymus, kurių turinys tiesiogiai susijęs su jau įvykusiais ar apeliantės inicijuotais naujais procesiniais ir asmeniniais veiksmais, būtų reikalinga šių aplinkybių nauja analizė, komentavimas ir galimai skirtingų institucijų pozicijų vertinimas. Tai reikšmingai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir paneigtų galutinių sprendimų stabilumo principą. Ši apeliacinė byla nėra skirta naujai faktinei situacijai tirti, o yra pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės mechanizmas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinių ir faktinių pagrindų priimti apeliantės ir išvadą teikiančios institucijos pateiktus papildomus dokumentus, todėl šie nauji rašytiniai įrodymai nepriimtini remiantis CPK 314 straipsniu.
Dėl ginčo esmės
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ilgalaikėse perspektyvose geriausiai vaiko interesus atitinka globos nustatymas sutuoktiniams A. P. ir R. P., o ne šiuo metu jį faktiškai globojančiai – budinčiai globotojai G. R.. Pastaroji atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nusprendė, kad vaiko interesus labiau atitinka perdavimas P. šeimai, nors teismas neišsamiai ir paviršutiniškai įvertino konkrečią T. emocinę, psichologinę ir socialinę situaciją, faktiškai ignoravo susiformavusį stiprų vaiko prisirišimą prie jos šeimos ir neanalizavo realios psichologinės žalos rizikos, o taip pat neįvertino procesinių pažeidimų ir selektyvaus institucijų išvadų taikymo. Tokiu būdu vaiko interesai buvo vertinti ne kaip absoliutus prioritetas, bet kaip vienas iš daugelio kriterijų, kuriam nebuvo suteikta derama pirmenybė. Taigi, byloje keliamas klausimas ar prioritetiškai turi būti užtikrintas T. jau susiformavęs emocinis ryšys ir stabilumas pas G. R., kur jis gyvena beveik dvejus metus, ar biologinių brolių augimas kartu stabilioje dviejų tėvų – P. šeimoje, kaip rekomenduoja institucijos.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo bei prioritetiškai įvertino mažamečio T. T. interesus, išsamiai ištyrė reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai priėjo prie išvados, jog ilgalaikėje perspektyvoje vaiko gerovę geriausiai užtikrina jo globos nustatymas sutuoktinių A. ir R. P. šeimoje. Teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad P. šeima yra stabili, socialiai ir materialiai užtikrinta, sukaupusi sėkmingą įvaikinimo patirtį, o svarbiausia – jau augina T. biologinį brolį L., su kuriuo T. palaipsniui mezga pozityvų ryšį. Brolio neišskyrimo principas yra svarbi vaiko ilgalaikės gerovės sudedamoji dalis ir gali lemti globėjo parinkimo rezultatą, kai jis neprieštarauja kitoms vaiko teisėms ir poreikiams.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino G. R. ir T. susiformavusį emocinį ryšį, tačiau pagrįstai konstatavo, kad laikinosios globos metu susiformavęs prisirišimas negali būti absoliutus kriterijus, automatiškai suponuojantis laikinosios globotojos tinkamumą nuolatinei globai. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. R. šeimoje esantys ryšiai yra reikšmingi, tačiau kartu įvertino ir tai, kad P. šeimos turima patirtis, stabilumas, įsipareigojimas vaiką įsivaikinti ir galimybė užtikrinti vaikui augimą kartu su broliu, objektyviai geriau atitinka ilgalaikius T. raidos interesus. Teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad vaiko adaptacijos sunkumai pereinamuoju laikotarpiu yra neišvengiami, tačiau P. šeimos įgūdžiai ir ankstesnė praktika rodo pasirengimą šiuos procesus valdyti.
24. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą skirti psichologinę ar kitokią ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, kad T. neserga lėtinėmis ligomis, jam nenustatyti specialieji poreikiai, jis socialiai adaptuotas, jo raida normali, todėl papildoma ekspertizė nebuvo būtina, juolab kad byloje yra pakankamai informacijos apie vaiko emocinę būklę, surinktos specialistų apsilankymų jo gyvenamojoje vietoje metu.
25. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl neva selektyvaus brolių neišskyrimo principo taikymo. Faktinė situacija lemia, kad P. šeima objektyviai gali užtikrinti dviejų biologinių brolių gyvenimą kartu, tuo tarpu G. R. deklaruojamas ketinimas įsivaikinti T. seserį yra tik pareikštos valios lygmens ir kol kas jokiais materialiais duomenimis nepagrįstas. P. šeimos atsisakymas globoti seserį pats savaime neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju vertinama T., o ne kitų vaikų situacija.
26. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti ir apeliantės nurodytų procesinių pažeidimų. Tai, kad G. R. partneris R. V. buvo pateikęs prašymą dėl globos, savaime nesuponuoja pareigos teismui ex officio jį įtraukti į procesą kaip suinteresuotą asmenį, kadangi šis prašymas neturėjo objektyvios reikšmės nagrinėjamam klausimui ir nepaneigė P. šeimos prioritetiškumo vaiko ilgalaikiams interesams. Teismas tinkamai remiasi komisijos išvadomis, kurios buvo parengtos laikantis nustatytos tvarkos, o apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių suabejoti jų objektyvumu ar teisiniu pagrįstumu.
27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog būtent nuolatinės globos nustatymas sutuoktiniams A. ir R. P. labiausiai atitinka T. ilgalaikius interesus, todėl apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. P. ir A. P. asmenines savybes, socialinę ir materialinę padėtį, sugebėjimą būti globėjais, jų santykį su nepilnamečiu vaiku, galimybę jam augti su biologiniu broliu, taip pat – būti įvaikintu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. P. ir A. P. šiuo atveju yra tinkamiausi nepilnamečio vaiko globėjai.
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. ir R. P. prašo priteisti 1 052,70 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, Rekomendacijų dydžius (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiai), suinteresuotų asmenų atstovo advokato Eriko Rugieniaus darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį (atsiliepimas į atskirąjį skundą), turinį, bylos sudėtingumą. Advokatas suteikė paslaugas ir A. P. jas apmokėjo 2025 metų ketvirtą ketvirtį, dėl to maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 954,80 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės, todėl mažintinos – iš apeliantės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų A. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.