- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-322-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00674-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kermas“
- Atsakovas
- E. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kermas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-867-480/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kermas“ patikslintą ieškinį atsakovui E. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kermas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. N. 177 337,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, mokėtinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas 1993 m. balandžio 21 d. – 2014 m. sausio 24 d. buvo ieškovės direktorius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ bei 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokole yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas, eidamas UAB „Kermas“ direktoriaus pareigas, neteisėtais veiksmais UAB „Kermas“ padarė žalos.
3. Ieškovės teigimu, 2014 m. sausio 24 d. išrinkus naują ieškovės direktorių A. S., buvęs direktorius E. N. naujajam direktoriui neperdavė 183 777,53 Eur (634 547,07 Lt), kurie pagal ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis 2014 m. sausio 24 d. turėjo būti bendrovės kasoje. Be to, atsakovas iš ieškovės kasos be jokio pagrindo nurašė 2 730,25 Eur (9 427 Lt) sumą. Taip pat atsakovas jo, kaip atsakingo asmens, žinioje buvusių ieškovės piniginių lėšų nenaudojo bendrovės veiklai, t. y. laiku neįvykdė bendrovės turimų mokestinių prievolių valstybei, dėl ko ieškovė 2009–2013 m. laikotarpiu turėjo sumokėti 4 627,02 Eur (15 976,17 Lt) dydžio delspinigius. Be to, 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad atsakovas nepagrįstai 5 123,38 Eur (17 690 Lt) suma sumažino iš ieškovės gauto avanso sumą. Remiantis minėta specialisto išvada, iš viso ieškovei buvo padaryta 196 258,18 Eur (677 640,24 Lt) nuostolių.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020, konstatavo, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. dalį, t. y. 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt), iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivestos 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt) sumos naudojo ir bendrovės reikmėms. Taip pat nurodė, kad iš 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) atsakovo avanso apyskaitose nurodytus mokėjimus, kurie sudaro 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumą. Atsakovo ieškovei padaryti nuostoliai apskaičiuotini iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodytos 196 258,18 Eur dydžio nuostolių sumos atėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, todėl ieškovei padaryti nuostoliai iš viso sudaro 177 337,62 Eur.
5. Žala bendrovei padaryta atsakovui pažeidus bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovės turto sumažėjimą (žalą), ieškovės teigimu, sieja akivaizdus priežastinis ryšys, todėl konstatuotina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo E. N. ieškovei 4 627,02 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos (4 627,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Apibendrindamas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-245/2017 priimtus procesinius sprendimus, teismas nustatė, kad, pakeitus kaltinimą, atsakovas buvo kaltinamas dėl bendrovei priklausančių 220 500 Lt (63 861,21 Eur) pasisavinimo ir šioje kaltinimų dalyje jis buvo išteisintas.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įrodinėtinos aplinkybės minėtoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje dėl dalies sumų sutampa.
9. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir nagrinėjamoje byloje šalių bei liudytojų duotus parodymus, teismas darė išvadą, kad tikėtina, jog bendrovėje buvo vedama dviguba apskaita – A. S. pildė „juodąją buhalteriją“, kurioje buvo fiksuotas grynųjų pinigų panaudojimas, ir kad bendrovė visą veiklą vykdė grynaisiais pinigais.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos sumą, iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodytos 196 258,18 Eur dydžio nuostolių sumos (2016 m. specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovei padarytas nuostolis 691 090,30 Lt (200 153,58 Eur); 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovei padarytas 661 654,83 Lt (191 628,48 Eur), nuostolis, tačiau nei vienoje iš jų nėra tos sumos, kurią patikslintame ieškinyje nurodo atsakovė) atima nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, tačiau, remdamasis sistemine šių dokumentų dalių (2016 m. specialisto išvados tiriamoji dalis, 26 psl.; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 23 ir 27 pastraipos) analize, teismas darė išvadą, kad, laikantis ieškovės pozicijos, pirmiausia būtų teisinga iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodytos nuostolių sumos – 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) atimti nuosprendyje nurodytas 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumas, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms, ir tokiu būdu apskaičiuota 164 856,97 Eur (183 777,53 Eur – 9 018,78 Eur – 9 901,78 Eur = 164 856,97 Eur) suma galėtų būti vertinama kaip turėjusi būti bendrovės kasoje.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir nustačiusi, jog ne visi buhalteriniai dokumentai buvo įvertinti, surinkti ir ištirti pirmosios instancijos teisme, paskyrė papildomą UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2019 m. specialisto išvadoje nustatyta, kad šio tyrimo metu buvo pateikta papildomų duomenų, kurie keičia 2016 m. specialisto išvadas bei specialisto paaiškinimus, išdėstytus 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiūrų protokoluose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 26 pastraipa). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės aplinkės prokuratūra pasisavinto turto sumą sumažino nuo 643 974,07 Lt (186 507,78 Eur) iki 220 500 Lt (63 861,21 Eur). Į šias baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes pateikdama ieškinį, o vėliau ir jį tikslindama, ieškovė iš esmės neatsižvelgė. Be to, ieškovės atstovai, nagrinėjant bylą teisme, negalėjo nuosekliai paaiškinti, kas sudaro, jų teigimu, kasoje turėjusią būti ir neperduotą 164 856,97 Eur sumą ir kokie įrodymai tai patvirtina, tačiau pažymėjo, kad į šią sumą įeina 261 572 Lt (75 756,49 Eur) pinigų suma, kuri buvo panaudota dividendams mokėti.
12. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje išdėstyti ir įvertinti duomenys, nepaisant trūkstamų kai kurių finansinių dokumentų, pagrindžiančių visas išlaidas susijusias su bendrovės veikla, yra aiškiai nepakankami išvadai, jog E. N., būdamas UAB „Kermas“ akcininkas ir direktorius, nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., persivesdamas iš banke esančios bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt), tyčia šias lėšas pasisavino ir bendrovei padarė 63 581,53 Eur žalą. Priešingai, šių duomenų visuma patvirtina, kad bendrovės lėšos akivaizdžiai buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje, t. y. atsiskaitymams su ūkio subjektais už paslaugas ir prekes, lizingo įmokoms, automobilių remontui, detalėms, degalams, draudimui, dividendų ir atlyginimų išmokėjimui.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog E. N. pasisavino 261 572 Lt akcininkams išmokėtų dividendų sumą, teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.
14. Pažymėjęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016), teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jai būtų buvusi padaryta žala dėl 2014 m. sausio 24 d. kasoje turėjusių būti 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur).
15. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti iš atsakovo 9 427 Lt (2 730,25 Eur) sumą, motyvuodama tuo, kad atsakovas iš bendrovės kasos nurašė šią sumą nepagrįstai, t. y. nesant pateisinančių dokumentų – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių. Remdamasis pirmiau minėta kasacinio teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis (21 pastraipa), liudytojo D. B. parodymais, kad E. N. grynais pinigais mokėjo atlyginimus, dividendus ir ta aplinkybe, kad bendrovėje nebuvo skolų dėl darbo užmokesčio, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl 9 427 Lt (2 730,25 Eur) žalos atlyginimo taip pat buvo neįrodytas.
16. Pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad atsakovas nepagrįstai 17 690 Lt (5 123,38 Eur) suma sumažino iš bendrovės gauto avanso sumą ir dėl to bendrovei padarė 17 690 Lt (5 123,38 Eur) nuostolį, kuris grindžiamas 2016 m. specialisto išvada, teismas atkreipė dėmesį, kad, tikslindama ieškinio reikalavimus, ieškovė nekreipė dėmesio į tai, jog 2016 m. specialisto išvadą keitė 2019 m. specialisto išvada, kurioje minėtos sumos nėra. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje (22 pastraipa) yra konstatuota, kad E. N. pagrįstai 17 690 Lt (5 123,38 Eur) sumažino iš UAB „Kermas“ gauto avanso sumą, nes grynais pinigais sumokėjo už tam tikras bendrovės naudai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Įvertinęs nuosprendyje padarytą išvadą, kad atsakovo veika, kuria buvo sumažinta iš bendrovės gauto avanso suma, nėra nusikalstama, teismas sprendė, jog būtų nepagrįsta šiuos veiksmus pripažinti kaip lėmusius bendrovei žalą.
17. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti bendrovei padarytus 15 976,17 Lt (4 627,02 Eur) nuostolius dėl laiku neįvykdytos bendrovės turimų mokestinių prievolių valstybei, dėl ko bendrovė 2009–2013 m. laikotarpiu turėjo sumokėti jai priskaičiuotus 15 976,17 Lt dydžio delspinigius, teismas pažymėjo, kad bendrovė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams.
18. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovei dėl pavėluotai sumokėtų mokesčių valstybei, 2009–2013 m. buvo paskaičiuota ir sumokėta 15 976,17 Lt (4 627,02 Eur) delspinigių. Teismo vertinimu, neteisėti atsakovo veiksmai, kai jis disponuodamas bendrovės grynaisiais pinigingais ir bendrovės veiklai buvus pelningai, žinodamas apie bendrovės pareigą laiku sumokėti mokesčius bei su tuo susijusias sumas į biudžetą, šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, vertintini kaip tyčia arba kaip didelis neatsargumas. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (laiku nesumokėti mokesčiai į valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą (bendrovei priskaičiuoti ir sumokėti delspinigiai), atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovui šios prezumpcijos nepaneigus, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 4 627,02 Eur nuostolių atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kermas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė dalį patikslinto ieškinio reikalavimų, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 172 710,60 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesine palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė netinkamai nurodė sumą, turėjusią būti bendrovės kasoje. Apskaičiuodama ieškinio sumą, ieškovė rėmėsi 2016 m. gegužės 26 d. Specialisto paaiškinimų protokole patikslinta 196 258,18 Eur suma, turėjusia būti bendrovės kasoje.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei padaryta žala buvo linkęs laikyti tik tą žalą, kuri būtų padaryta atsakovui pasisavinus bendrovės lėšas. Žala bendrovei gali būti padaryta ne vien pasisavinant pinigines lėšas, bet ir jas išvaistant. Vien tai, kad Marijampolės apylinkės prokuratūra, grįsdama kaltinimą dėl atsakovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, pasisavinto turto sumą sumažino nuo 643 974,07 Lt (186 507,78 Eur) iki 220 500 Lt (63 861,21 Eur), savaime nereiškia, kad ir ieškinio reikalavimai šioje byloje turi sutapti su suma, kurią prokurorai traktavo kaip atsakovo pasisavintą sumą. Atsakovo bendrovei padaryti nuostoliai buvo apskaičiuoti iš 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 nurodytos ir 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotų duomenų pagrindu patikslintos 196 258,18 Eur nuostolių sumos atėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio 23 punkte nurodytą 9 018,78 Eur sumą ir 27 punkte nurodytą 9 901,78 Eur sumą, kurias teismas traktavo kaip panaudotas UAB „Kermas“ reikmėms. Minėtų sumų skirtumas, kuris nėra pateisintas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, ir sudaro ieškovei padarytą žalą, kurią prašoma priteisti.
19.3. Teismas šiuo atveju netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Bendrovės vadovas, kuris nevykdė pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą bendrovėje nėra, negali būti atleistas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši pareiga neturėtų būti perkeliama bendrovei.
19.4. Nors atsakovas įtikino pirmosios instancijos teismą, kad bendrovės lėšas panaudojo dividendams išmokėti, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokį bendrovės lėšų panaudojimą galima traktuoti kaip teisėtą. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, mokėjo bendrovės akcininkams dividendus nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo šiuo klausimu, nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnį tai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas. Be to, dividendus draudžiama mokėti avansu (ABĮ 60 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad bendrovės lėšos dividendams išmokėti buvo panaudotos neteisėtai.
19.5. Atsakovas, būdamas bendrovės direktorius, turėdamas teisę atstovauti bendrovei ir priimti jos vardu sprendimus, kontroliuoti jos veiklą ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, neteisėtai veikdamas 177 337,62 Eur suma sumažino bendrovės turtą. Atsakovui pažeidus fiduciarines pareigas, bendrovei buvo padaryta žala. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir bendrovės turto sumažėjimą sieja akivaizdus priežastinis ryšys, todėl egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
20.1. Ieškovė tendencingai pateikia tik jai naudingus duomenis, neatskleisdama visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir tikrosios bylos esmės, tai skundžiamame sprendime yra pažymėjęs ir pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo metu išanalizuoti ir skundžiamame sprendime nurodyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti tariamą žalą yra nepagrįstas.
20.2. Į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai, kurie šiuo atveju vertintini kaip prejudiciniai, patvirtina, kad labiau tikėtina, jog patikslintu ieškiniu prašomas priteisti žalos atlyginimas dėl tariamo pinigų pasisavinimo yra nepagrįstas, nes pagal byloje surinktus duomenis labiau tikėtina, jog grynieji pinigai buvo panaudoti UAB „Kermas“ reikmėms, tačiau tinkamai neapskaityti, todėl kasoje rodomas formalus jų trūkumas, tačiau šis trūkumas nėra realus. Vien netinkamas apskaitos vedimas savaime nesukelia bendrovei žalos.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir paties žalos padarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog nebuvo įrodyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visuma dėl 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) sumos.
20.4. UAB „Kermas“ finansinės atskaitomybės dokumentai kiekvienais metais buvo teikiami VĮ Registrų centui. Iš į bylą pateiktų visuotinių UAB „Kermas“ akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad visi bendrovės akcininkai aptardavo praėjusių metų turto balansą, jį patvirtindavo bei spręsdavo klausimą dėl pelno panaudojimo. Akcininkų protokoluose, kurie pasirašyti visų akcininkų, buvo užfiksuojama, kokios bendrovės pajamos, pelnas, savikaina, sąnaudos, todėl mažai tikėtina, kad nė vienas iš akcininkų, kurie kartu buvo ir bendrovės darbuotojai, per daugelį metų besitęsusį grynųjų pinigų bendrovėje naudojimą, nebūtų žinoję, jog dauguma operacijų grynaisiais pinigais nebuvo apskaitomos.
20.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šios sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, pagrįstai atmetė ir reikalavimus dėl 2 730,25 Eur (9 247 Lt) ir 5 123,38 Eur (17 690 Lt) sumų. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje nustatyti faktai, turintys prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, į bylą pateikta „juodoji buhalterija“ ir liudytojų parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliaciniame skunde kvestionuojama baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų (ne) teisėtumo prejudicija sprendžiant klausimą dėl žalos iš įmonės vadovo atlyginimo.
23. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinąsias šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, būdamas bendrovės vadovu.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltės nereikia įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui nusikalstamos veikos ir jos padarinių konstatavimas. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti reikalaujama iš naujo jas įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).
26. Prejudicinių faktų galią turi ir išteisinamajame nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens išteisinimo pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).
27. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 konstatuota, kad nors atsakovas E. N., būdamas UAB „Kermas“ akcininku ir direktoriumi, nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., iš bendrovės sąskaitos pervedė 63 861,21 Eur (220 500 Lt) į savo asmeninę sąskaitą, tačiau byloje pateikti įrodymai yra aiškiai nepakankami išvadai, kad E. N., tyčia šias lėšas pasisavino, t. y. bendrovei priklausančias lėšas pavertė savo turtu ir bendrovei padarė 63 581,53 Eur žalos, o priešingai, duomenų visuma patvirtina, jog bendrovės lėšos akivaizdžiai buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 nustatytos aplinkybės dėl iš bendrovės sąskaitos atsakovo pervestų 63 861,21 Eur sumos vertintinos kaip prejudicinės nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas tyrė visas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, kuriuos jis atliko pervesdamas į savo sąskaitą tiek nuosprendyje nurodytą 63 861,21 Eur sumą, tiek ieškovės ieškinyje nurodytą tą pačią sumą, kaip kaip padarytą žalą įmonei dėl jos pasisavinimo ar išsvaistymo. Byloje iš pastarojo kaltinimo atsakovas buvo išteisintas dėl to, kad nenustatyta jo kaltė pasisavinus šią sumą, o atvirkščiai konstatuota, kad visa surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pinigai yra panaudoti įmonės veikloje. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė netinkamai nurodė sumą, turėjusią būti bendrovės kasoje. Apskaičiuodama ieškinio sumą, ieškovė rėmėsi 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokole patikslinta 196 258,18 Eur suma, turėjusia būti bendrovės kasoje.
30. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
31. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) bendrovės nuostolių suma mažintina baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nustatytomis 9 018,78 Eur ir 9 901,78 Eur sumomis, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, jog pagal UAB „Kermas“ buhalterinės apskaitos duomenis, 2014 m. sausio 24 d. UAB „Kermas“ kasoje turėjo būti 634 547,07 Lt (26 psl.). Ieškovės nurodomas 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokolas keičia dalį 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ duomenų, tačiau matyti, kad anksčiau nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) suma yra nekeičiama. Taip pat 2016 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimų protokole nenurodoma kita suma, kuri galėjo būti kasoje. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) suma laikytina turėjusia būti bendrovės kasoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020, konstatavo, jog atsakovas nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. iš bendrovės sąskaitos persivestus 63 581,53 Eur (219 534,33 Lt) į savo asmeninę sąskaitą, akivaizdžiai, dalį šių pinigų, t. y. 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt), naudojo ir ieškovės reikmėms (23 punktas). Taip pat minėtame nuosprendyje nurodyta, kad iš 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) atsakovo mokėjimus, kurie sudaro 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą bei pagrįstai sprendė, jog 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/51 apskaičiuota 634 547,07 Lt (183 777,53 Eur) bendrovės nuostolių suma ją sumažinant nuosprendyje nurodytomis 9 018,78 Eur (31 140,06 Lt) ir 9 901,78 Eur (34 188,90 Lt) sumomis, kurias atsakovas naudojo bendrovės reikmėms, ir tokiu būdu apskaičiuota 164 856,97 Eur (183 777,53 – 9 018,78 – 9 901,78) suma vertintina kaip turėjusi būti UAB „Kermas“ finansinėje apskaitoje.
34. Apeliantės teigimu, nors atsakovas bendrovės lėšas panaudojo dividendams išmokėti, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokį bendrovės lėšų panaudojimą galima traktuoti kaip teisėtą.
35. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-616/2020 26 konstatuota, kad iš 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-21-11877 „Dėl UAB „Kermas“ ūkinės finansinės veiklos“ turinio matyti, jog papildomo tyrimo metu pateikti ir 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole įvertinti dokumentai patvirtina (pateisina) E. N. nurodytus mokėjimus, t. y. 2013 m. buvo UAB „SEB lizingas“ sumokėti 2 699,66 Lt bei 963,14 Lt įmokų ir 3,40 Lt už banko paslaugas (viso 966,54 Lt); už degalų įsigijimą 2009 m. buvo sumokėta – 3 041,98 Lt, 2010 m. buvo sumokėta – 5 815,52 Lt, 2011 m. buvo sumokėta – 5 383,13 Lt, 2012 m. buvo sumokėta – 8 680,01 Lt, 2013 m. buvo sumokėta – 7 602,06 Lt. Taip pat nustatyta, kad UAB „Kermas“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti duomenys apie dividendų apskaičiavimą ir išmokėjimą bendrovės akcininkams atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario mėnesio rašte Nr. (27.4-40-4 E) RD pateiktus duomenis ir pagrindžia, jog dividendai buvo išmokėti trimis būdais, t. y. 78 849,32 Lt buvo išmokėti grynais iš kasos, 58 127,04 Lt apskaityti 2010 m. avanso apyskaitoje kaip išmokėti E. N., o 124 595,64 Lt apskaityti kaip išmokėti iš buhalterinės sąskaitos Nr. 256 įvardijamos „įvairios gautos sumos“ (dividendų suma atliktas dividendų gavėjų skolų bendrovei padengimas), t. y. iš viso išmokėta dividendų suma sudarė 261 572 Lt, kuri ir buvo išmokėta akcininkams – dividendų gavėjams E. N., K. J., A. S., J. M. ir D. B..
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog E. N. pasisavino akcininkams išmokėtų dividendų sumą ar dividendai buvo išmokėti neteisėtai. 2016 m. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2009 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apskaityta, jog atsakovas mokėjimams panaudojo 230 249,51 Lt (66 684,87 Eur), tačiau dalies nurodytų mokėjimo pagrįstumo nėra galimybės nustatyti, nepateikta dalies dokumentų bei dalis dokumentų apskaityta nepagrįstai. Iš nurodytos sumos atėmus dividendų mokėjimui panaudotą sumą ir atsakovo sumažintą iš bendrovės gauto avanso sumą, trūksta dalies buhalterinių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas 154 432,47 Lt (44 726,73 Eur) sumos panaudojimas. Tačiau šios nutarties 35 punkte minėta, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos UAB „Kermas“ veikloje, t. y. atsiskaitymams su ūkio subjektais už paslaugas ir prekes, lizingo įmokoms, automobilių remontui, detalėms, degalams, draudimui.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą ir baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė bendrovei žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje. Ieškovė neįrodė, kad dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo būtų praradusi turtą ar jai atsirastų kitų turtinių neigiamų pasekmių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta 172 710,60 Eur dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
40. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Atsakovas E. N. pateikė prašymą priteisti jam 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
42. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 968 Eur, kurios pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalus, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kermas“, juridinio asmens kodas 151203249, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).