- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1298-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00547-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rambyno kalnas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1678,78 EUR žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. birželio 10 d. atsakovės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo aplietos uždarajai akcinei bendrovei „Verslo vartai“ nuomos teise priklausančios patalpos bei kilnojamasis turtas. Aplietosios patalpos ir kilnojamasis turtas buvo apdraustas akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1678,78 EUR draudimo išmoką aplieto turto savininkei. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“. Teigia, kad pastato savininkė yra atsakovė bei dėl pastato trūkumų, tai yra per pastato konstrukcijas prasiskverbusio vandens įvyko 2019 m. birželio 10 d. įvykis bei buvo patirta žala, reikalavimas yra reiškiamas pastato savininkei - atsakovei. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kokie atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą, apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Ieškovės dokumentuose nurodoma, jog įvykis įvyko po labai stiprios liūties, o daiktų apžiūroje nurodoma, jog kompiuteris aplietas potvynio metu ir pateiktas subraižytas, purvinas, nors iki to atsakovė nebuvo informuota apie problemas dėl pastato būklės ir ieškovė sudarė draudimo sutartį ir draudė turtą, esantį pastate. Atsakovė pažymi, kad ieškovė, būdama draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios priežasties dėl ko neva buvo aplieti baldai ir kompiuteriai. Ieškovė nufotografavo vamzdžius, tačiau kokią įrodomąją reikšmę jie turi ieškinio pagrįstumui ir vandens patekimui į pastatą lieka neaišku. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie netvarkingus vamzdžius ar apie kitus trūkumus, jog dėl to būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė, gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam įvykiui. Teigia, kad ieškovė neįrodo atsakovės veiksmų (neveikimo), civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad žalos dydis nėra tiksliai apskaičiuotas ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys žalos dydžio pagrįstumą. Atkreipia teismo dėmesį, jog ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia komerciniais pasiūlymais ir sąskaitomis faktūromis, tad realiai atsakovei nėra žinoma ar šios sąskaitos yra realiai apmokėtos ir ar būtent tokia suma buvo sumokėta įsigyjant nurodomus daiktus. Pažymi, jog kai kuriuos baldus buvo galima suremontuoti, o ieškinyje minimos vitrinos yra toliau naudojamos parduotuvėje, be to, byloje nėra duomenų dėl kompiuterio gedimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 1678,78 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1678,78 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“ su ieškove buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“ apdraudė nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose, draudimo metu, 2019 m. birželio 10 d. ieškovė gavo draudikės pranešimą dėl užlietų patalpų ir sugadintos įrangos. Byloje pateiktos foto fiksacijos patvirtina, kad matyti parduotuvėje apliejimo žymės, prekybinės vitrinos, kompiuteriai. Žalos dydį patvirtina turto apžiūros aktas ir jo priedai, pasirašyti eksperto, kurie pasirašyti eksperto. Žala 1678,78 EUR sumai susideda iš baldų atstatymo– 1446,28 EUR sumai, MSI NB GV 62 remonto – 109,92 EUR ir Lenovob- 412,58 EUR sumai. Atėmus 290 EUR draudimo išskaitą, ieškovei faktiškai atlyginta 1678,78 EUR žala.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės civilinės atsakomybės nurodė, kad atsakovė neneigia, jog stiprios liūties metu prasiskverbė vanduo į uždarosios akcinės bendrovės „Verslo vartai“ patalpas, o ginčija tik žalos dydį siūlydama baldus suremontuoti, pakeisti atitinkamas detales. Teismas atsižvelgęs į tai, kad vanduo buvo prasiskverbęs dėl liūties, žalos faktą patvirtinta ieškovės teikiami įrodymai, darė išvadą, kad atsakovė, pastato savininkė turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad žala buvo padaryta (vitrinų plokštėms, paviršiams), o ginčija pažeidimų kilmę. Teismas kritiškai vertino atsakovės teikiamus įrodymus – apžiūros aktą, kurioje nurodytos aplinkybės nėra aišku kaip nustatytos.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl žalos dydžio nurodė, kad atsakovė nepateikė savo žalos dydžio vertinimo, turtas buvo apdraustas nustatant turto vertę – kaip naujo objekto, todėl sprendė, kad ieškovė įrodė žalos dydį, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepaneigė civilinės atsakomybės sąlygų nutarė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei padarytą žalą, procesines palūkanas ir 38 EUR žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Rambyno kalnas“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, įrodančių apeliantės vengimą rūpintis nuomojamu turtu, nėra įrodymų apie tai kokie neteisėti apeliantės veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio apeliantė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, apie būtinumą pakeisti stogo perdangą ar apie kitus trūkumus. Teigia, kad teismas šių aplinkybių neišsiaiškino, nenustatė atsiradusios žalos, priežastinio ryšio kilmės, nevertino, kokie nuo apeliantės valios priklausantys veiksmai, sukėlė žalos atsiradimą.
4.2. Apeliantė dėl civilinės atsakomybės nurodo, kad ieškovė privalėjo įrodyti apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti, dėl ko ieškovė nepagrįstai kėlia apeliantei reikalavimą atlyginti žalą. Teigia, kad žala buvo padaryta esant liūčiai, du kartus viršijant vidutinį daugiametį kritulių kiekį, todėl apeliantės teigimu teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog žala atsirado ne dėl apeliantės neapdairumo, ne dėl jos neteisėtų veiksmų ar kaltės, tačiau dėl nenugalimos jėgos.
4.3. Apeliantė dėl žalos dydžio nustatymo nurodo, kad nepašalintos abejonės dėl žalos dydžio. Teigia, kad dokumentuose nurodoma, jog kompiuteris buvo apgadintas potvynio metu, yra subraižytas ir purvinas, lieka neaišku, ar šis kompiuteris buvo sugadintas apliejimo metu ir ar galėjo būti dėl to subraižytas ir purvinas. Teigia, kad stiklinė-aliumininė vitrina dėl lietaus negalėjo būti sugadinta, todėl keistinas tik medžio drožlių paviršius, o nurodytos spintelės šiuo metu yra toliau naudojami parduotuvėje. Pažymi, kad baldai parduotuvėje yra pasidėvėję natūraliai, per dešimties metų laikotarpį. Teigia, kad teismas neįvertino, jog žala iš esmės nebuvo padaryta, o reikalavimai grindžiami komerciniais pasiūlymais.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė dėl apeliantės atsakomybės nurodo, kad apeliantė yra ginčo pastato savininkė ir yra atsakinga už inžinierinius objektus. Nagrinėjamu atveju už padarytą žalą yra atsakinga apeliantė ir jos neteisėti veiksmai pasireiškė savo kaip pastato savininko pareigų tinkamu neatlikimu. Žala pasireiškė tuo, jog buvo aplietas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas esantis ginčo pastate. Pažymi, kad statinio savininkai privalo atlyginti žalą nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė, kadangi jiems taikytina „griežtoji atsakomybė“, tai yra atsakomybė be kaltės.
5.2. Ieškovė dėl žalos dydžio nurodo, kad žalos dydis yra apskaičiuotas eksperto, be to, žalą pagrindžia ir pateiktos sudarytos sąmatos. Teigia, kad prieš ekspertui atliekant apžiūrą nebuvo gauta informacijos kam priklauso patalpos dėl kurių ir buvo padaryta žala ir dėl šios priežasties nebuvo galimybės susitarti, jog dalyvautų atsakingo asmens atstovas. Pažymi, kad byloje pateikti komerciniai pasiūlymai yra pateikti pirmaujančių Lietuvos Respublikoje įmonių, kurios nustatė, kad spintelės ir spintos atstatymo kaina 1750 EUR, defektiniai aktai patvirtina, kad Lenovo įrenginys yra sugadintas dėl vandens poveikio, jo remonto kaina 941,50 EUR (su PVM), MSI įrenginys yra sugadintas dėl vandens poveikio, jo remonto kaina – 133 EUR (su PVM). Teigia, jog šių objektų remontas nebuvo tikslingas atsižvelgiant į turto vertę.
5.3. Ieškovė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia jokių aplinkybių, nepaneigia apeliantės kaltės, be to, tolimesnis baldų likimas neįtakoja išmokamos išmokos, nukentėjusysis gali su sugadintais baldais elgtis savo nuožiūra. Be to iš faktinių aplinkybių konstatavimo ir nuotraukų nėra aišku ar tai užfiksuoti tie patys baldai ir įranga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
7. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas aplinkybe, kad apeliantės atstovas nori paaiškinti visus apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
9. Atsižvelgdama į apeliantės prašymo argumentus, proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles, teisėjų kolegija nutaria, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Apeliantė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, prašo žodinį nagrinėjimą skirti tik tam, kad apeliantės atstovas galėtų plačiau atskleisti apeliacinio skundo argumentus, pateiktame prašyme taip pat nenurodoma, kokias papildomas aplinkybes apeliantės atstovas gali nurodyti bylą nagrinėjant tik žodinio proceso tvarka, kurių nebuvo galima nurodyti teikiamame apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnis), apeliantės prašymas skirti žodinį teismo posėdį atmetamas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, netinkamai ištyręs bylos faktines aplinkybes, nustatė apeliantės deliktinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad žala grindžiama komerciniais pasiūlymais, dalis daiktų nėra visiškai sugadinti ir yra naudojami, be to, neatsižvelgė į nenugalimos jėgos aplinkybę – liūtį. Ieškovė su apeliante nesutikdama nurodo, kad žalos dydį pagrindžia eksperto skaičiavimai ir apeliantė privalo atlyginti žalą nepriklausomai nuo jos kaltės.
11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, kuriuo keliamas klausimas dėl apeliantės, kaip statinio savininkės, griežtosios civilinės atsakomybės.
12. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“ su draudike - ieškove laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 11 iki 2019 m. liepos 10 d. buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“, be kitų patalpų, apdraudė ir pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojamas nuo 2014 m. balandžio 16 d. iš apeliantės patalpas, kur įrengtas prekybos centras „Technorama“, bei jame esantį turtą nuo draudžiamųjų įvykių, nurodytų minėtoje sutartyje, tame tarpe ir nuo vandens, audros, potvynio, liūties, krušos. 2019 m. balandžio 10 d. uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“ pranešė ieškovei apie tai, kad 2019 m. birželio 10 d. pastebėtos užlietos patalpos bei sulieta įranga.
13. Ieškovės ekspertas 2019 m. birželio 12 d. parengė turto apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad aplieta įranga, kompiuteriai, kompiuterių komponentai ir yra reikalinga įrangos defektacija. Remiantis akto priedu nustatyta, kad aplieti ventiliatoriai, ausinės, kompiuteriai, bei kompiuterinis stalas su vitrina. Ieškovė pateikė įrodymus, jog kompiuterinio stalo, bei vitrinos kaina yra 1750 EUR (prekybinis stalas - 1100 EUR, virtina – 650 EUR), kompiuterio Lenovo kaina yra 412,58 EUR, kompiuterio Asus – 380 EUR, kompiuterio MSI – 794,80 EUR, ausinių (duomenys neskelbtini) – 14,61 EUR, ausinių (duomenys neskelbtini) – 14,61 EUR, skaitytuvo Asus SDRW-08D2S-U – 17,93 EUR, skaitytuvo – EXT RBL GP57EB40 – 19 EUR, ventiliatoriaus (13 cm) – 8,26 EUR, ventiliatoriaus (22 cm) – 12,80 EUR. Remiantis defektiniais aktais nustatyta, kad kompiuteris Lenovo yra visiškai sulietas – atkuriamoji vertė – 941,50 EUR, kompiuteris ASUS apibraižytas ir purvinas, be techninių gedimų, su tirštos masės pėdsakais – atkuriamoji vertė – 133 EUR.
14. Ieškovė pateikė reikalavimą atlyginti baldams, kompiuteriams Lenovo ir MSI padarytą žalą. Iš viso 1678,78 EUR, atlikus privalomąją 290 EUR išskaitą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje užfiksuotas įvykio, kuriuo metu buvo aplietos pirmo aukšto patalpos foto fiksacijas nustatė, kad parduotuvėje, kur buvo aplietos patalpos yra pirmame aukšte. Parduotuvės „Technorama“ patalpoje, ties viduje esančia kolona matyti apibėgimo žymės, dalis pakabinamų lubų medžiagos yra galimai nutrupėję arba pašalinta fiziškai. Ties apibėgimo vieta matyti PVC gofruotas vamzdis, kuris yra galimai apvyniotas žalia izoliacine medžiaga ir PVC nuotekų vamzdis – alkūnė. Iš ieškovės pateiktų įvykio foto fiksacijų, eksperto išvadų, apeliantės pateiktų foto fiksacijų su antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolu nėra padaryta aiški išvada, dėl vandens patekimo, į parduotuvės „Technorama“ patalpas priežasties. Priežasties, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nėra galima nustatyti ir remiantis pateiktomis foto fiksacijomis. Byloje nėra aišku ar vanduo į parduotuvės patalpas pateko per galimai izoliacine medžiaga apvyniota gofruotą vamzdį, nuotekų vamzdyno alkūnę, ar per juos esančius tarpus iš aukščiau esančių patalpų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliantės atstovas nurodė, kad virš parduotuvės yra įsikūrusi apeliantės administracija (teismo posėdžio garso įrašo 09.25 – 10.00 min.), patvirtino, kad pastatas priklauso apeliantei (teismo posėdžio garso įrašo 12.30 min.-12.40 min.).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikdama ieškinį ir reikalaudama atlyginti padarytą žalą (nutarties 13 punktas) ieškinį grindžia CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostata. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios „griežtosios“ civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų.
17. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 23 d. praktikos apžvalgoje nurodyta, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo, tačiau įstatymų leidėjas nepateikia statinio trūkumų ar sugriuvimo sąvokų, jos atskleidžiamos praktikoje. Kaip minėta nutarties 17 punkte, sprendžiant klausimą dėl savininko atsakomybės būtina nustatyti objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla.
19. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus (nutarties 12-13 punktai), atsižvelgiant į griežtosios civilinės atsakomybės sąlygas (nutarties 17 punktas), kasacinio teismo praktiką (nutarties 18 punktas) sutiktina su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė klausimo dėl apeliantės atsakomybės - nenustatė trečiosios deliktinės atsakomybės sąlygos (nutarties 16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad byloje nėra nustatyta konkretus pastato trūkumas (priežastis) dėl kurio buvo padaryta žala (priežastinis ryšys). Iš apeliantės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad lubos yra drėkstančios, tačiau lieka neaiški šio fakto priežastis, tai yra ar vanduo patenka per pirmą ir antrą aukštą jungiančių bloko tarpus, ar per esantį vamzdyną pakilus vandens debitui vamzdyne, ar per PVC gofruotą vamzdį, kuris apvyniotas galimai žalia izoliacine medžiaga (nutarties 15 punktas). Pažymėtina, kad nei viena šalis byloje nenurodė, neteikė įrodymų kokie po užpylimo defektai buvo remontuojami užpylimo priežasčiai pašalinti.
20. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog byloje nėra įrodymų, įrodančių apeliantės vengimą rūpintis nuomojamu turtu, nėra įrodymų apie tai kokie neteisėti apeliantės veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, teismas nevertino, kokie nuo apeliantės valios priklausantys veiksmai, sukėlė žalos atsiradimą. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina.
21. Aiškindamas CK 6.266 straipsnio reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014), todėl šiuo atveju nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apeliantės elgesį, aktyvumą prižiūrint objektą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes vertinti kaip sąlygas, šalinančias apeliantės civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad jai buvo sąmoningai apribotos galimybės tikrinti techninę vamzdžių būklę, neteikė įrodymų, jog nuomos sutarties pagrindu, vamzdyno ir kitų inžinierinių tinklų visapusiška priežiūra buvo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo vartai“.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nesirėmė pateikta meteorologijos pažyma, kurioje konstatuota, kad 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) stebėta liūtis, kritulių išmatuota 32,4 mm, kad iškritęs kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Teigia, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip nenugalima jėga (force majeure), tačiau teismas šios aplinkybės, tai yra, kad žala atsirado ne dėl apeliantės neapdairumo, ne dėl jos neteisėtų veiksmų ar kaltės, tačiau dėl nenugalimos jėgos nenagrinėjo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
23. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
25. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
26. Byloje nustatyta, kad apeliantė teikdama atsiliepimą į ieškinį nesutikdama su ieškiniu iš esmės nurodė, kad ieškovė privalėjo privalo įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesutiko su nurodoma žala, tačiau neįrodinėjo, kad buvo šio CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, šalinančios pastato savininko civilinę atsakomybę. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio 2020 m. rugpjūčio 4 d. garso įrašą nustatyta, kad tokios aplinkybės apeliantės atstovo nebuvo įrodinėjamos ir posėdžio metu. Kaip matyti, pažyma apie meteorologines sąlygas kartu su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu apeliantės buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 3 d., teigiant, kad žala nebuvo padaryta, o ieškovės nurodyti baldai yra naudojami iki šiol, nenurodant jokių motyvų dėl nenugalimos jėgos buvimo. Šiuo aspektu nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas minėtos pažymos nevertino, kadangi teismo sprendimo 4 lapo 2 pastraipoje nurodoma, kad minėtoje pažymoje nurodytas liūties faktas patvirtina aplinkybę dėl vandens prasisunkimo.
27. Įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismui teiktus apeliantės procesinius dokumentus, apeliantės atstovo pasisakymus posėdžių metu, darytina išvada, kad apeliantė apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia bei kelia tam tikrus argumentus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, taigi ieškovei nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas jų negalėjo įvertinti ir skundžiamame sprendime (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tačiau bylą nagrinėjant iš naujo, dėl apeliantės deliktinės atsakomybės atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, turėtų patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, pasiūlyti pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, tokių aplinkybių nenustatinėjant, būtų neatskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
28. Apeliantė nesutikdama su žalos dydžio nustatymu nurodė, kad nepašalintos abejonės dėl žalos dydžio. Teigia, kad dokumentuose nurodoma, jog kompiuteris MSI buvo apgadintas potvynio metu, yra subraižytas ir purvinas, lieka neaišku, ar šis kompiuteris buvo sugadintas apliejimo metu ir ar galėjo būti dėl to subraižytas ir purvinas. Teigia, kad stiklinė-aliumininė vitrina dėl lietaus negalėjo būti sugadinta, todėl keistinas tik medžio drožlių paviršius, o nurodytos spintelės šiuo metu yra toliau naudojami parduotuvėje. Pažymi, kad baldai parduotuvėje yra pasidėvėję natūraliai, per dešimties metų laikotarpį.
29. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Kaip matyti žala yra paskaičiuota už visiškai sugadintą kompiuterį Lenovo, kurio atkuriamoji vertė (941,50 EUR) viršija daikto vertę (412,58 EUR), už remontuotiną MSI kompiuterį 133 EUR sumai (daikto vertė - 794,80 EUR) ir baldus 1750 EUR sumai (atkuriamoji vertė – 1750 EUR). Pažymėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus, draudimo ekspertas minėtų baldų vertę sumažino iki 1446,28 EUR sumos. Nurodytų objektų vertę pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos, bei komercinis pasiūlymas (baldų atkūrimui), todėl abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytos kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų žalos padarymo momentui, apeliantė nesikreipė į nepriklausomą žalos ekspertą (CPK 178 straipsnis), o pateikta apeliantės išvada yra grindžiama prielaidomis, kad parduotuvė eksploatuodama baldus juos 10 metų iki įvykio eksploatavo – valydavo netinkamai, dėl ko tam tikros baldų konstrukcinės dalys yra atšokusios nuo drėgmės, atsiradusios iki apliejimo momento.
30. Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, kad fiksuojant žalą kompiuteriui MSI nustatyta, kad minėtas kompiuteris yra techniškai tvarkingas, tačiau matyti tam tikri tirštos masės pėdsakai, todėl iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, jog byloje nėra pašalintos visos abejonės dėl žalos dydžio ir ar šis kompiuteris buvo aplietas 2019 m. balandžio 10 d. įvykio metu. Pažymėtina, jog defektacijos akto išvadoje (išvadoje - testavimo pabaiga ir atsakymas) nėra nurodyta jog šis MSI kompiuteris buvo paveiktas vandens, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų, turi būti tinkamai ištirtos ir nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo fakto ir ar visi nurodyti daiktai, buvo paveikti 2019 m. balandžio 10 d. įvykio metu. Pažymėtina, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
31. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai yra jog byloje nėra pašalintos abejonės dėl apeliantės deliktinės atsakomybės, nenustačius statinio trūkumo fakto, priežastinio ryšio tarp statinio trūkumo ir atsiradusios žalos (nutarties 19 punktas), tinkamai nenustačius žalos dydžio (nutarties 30 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės deliktinės atsakomybės, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neatskleidus bylos esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių faktinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia įvertinti daugiau įrodymų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo, šalims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, dėl žalos kilmės ir dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.