- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1567-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00904-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
- Ieškovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-475-418/2020 pagal ieškovės J. T. patikslintą ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė J. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2434/6540 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 337/506 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. T., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi sutuoktinis neturėjo turto, kuris jam priklausytų asmeninės arba bendrosios nuosavybės teise, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos pradėjimo po sutuoktinio mirties nesikreipė. Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. gavo VĮ Turto bankas pranešimą, kad jis vykdo S. T. turto dalies, registruoto jos vardu, įgyto santuokoje ir priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paveldėjimo valstybės vardu procedūras. Ieškovė teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta pradinė 2 027,00 rublių įmoka, o likusią dalį už butą sumokėjo iš savo lėšų, kurias jai padovanojo tėvai. 2343/6540 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 337/506 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytos atkūrus nuosavybės teisę į tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Turto bankas prašė ieškovės reikalavimų netenkinti ir nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis galima pagrįstai teigti, jog ieškovės ieškinyje visas nurodytas turtas buvo įgytas jai būnant santuokoje su S. T., todėl turėtų būti atsižvelgta į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas. Šį faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenys, kuriuose nurodoma, kad J. T. nuosavybės teisė į minėta butą buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai: pripažino, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2434/6540 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 337/506 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 413,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiama šiais argumentais:
6. Sprendžiant klausimą dėl buto, įgyto iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Ginčas kilo dėl turto, įgyto galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
8. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, o SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas.
9. Tais atvejais, kai turtas įgyjamas už lėšas, dovanotas po santuokos sudarymo, svarbu nustatyti, ar buvo dovanota vienam sutuoktiniui, ar abiem, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
10. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad tiek ginčo butas ieškovei buvo suteiktas iki sudarant santuoką, tiek ieškovė pirmąją įmoką, sudarančią 41,28 procentus buto vertės, taip pat sumokėjo iki sudarant santuoką, t. y. iš asmeninių lėšų. Vėlesnes įmokamas, net ir po santuokos sudarymo, mokėjo taip pat ieškovė. Šiuo atveju yra įrodyta, kad ieškovė pradinį įnašą už ginčo butą sumokėjo iki santuokos sudarymo iš asmeninių lėšų, o likusias įmokas, nors ir būdama santuokoje su S. T., sumokėjo iš jai asmeniškai dovanotų lėšų, visada laikydama, kad lėšos yra jos asmeninė nuosavybė bei siekdama butą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Duomenų apie tai, kad S. T. savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie ginčo buto įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo, nėra, o kooperatyvo „Ž.“ 1992 m. lapkričio 26 d. pažyma, pasirašyta S. T., kurioje nurodoma, kad kooperatyvo narė J. T. už butą yra pilnai išmokėjusi ir neskolinga, bute gyvena nuo 1973 m. sausio 1 d., patvirtino, jog ieškovės sutuoktinis taip pat laikė, kad ginčo butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
11. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ginčo žemės sklypai, įgyti ieškovei būnant santuokoje su S. T., yra laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti ieškovės vardu registruotas žemės sklypų dalis, įgytas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu, bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes šių nekilnojamojo turto dalių įsigijimo pagrindas patenka į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, t. y. sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo. Be to, taip pat nėra pagrindo pripažinti ir ieškovės vardu registruotas žemės sklypo dalis, įgytas 2010 m. lapkričio 30 d. Mainų sutarties Nr. I-3179 pagrindu, bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes šių nekilnojamojo turto dalių įsigijimo pagrindas patenka į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sritį, t. y. sutuoktinio gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ Turto bankas prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir šią bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo VĮ Turto banko poziciją civilinėje byloje, nes jis, dalyvaudamas civilinėse bylose dėl juridinių faktų nustatymo, kai galimas palikimo perėjimas valstybei, veikia kaip valstybės atstovas, kuris turi pareigą vykdyti valstybės paveldimo nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtų žemės sklypų ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės). Vien tai, kad atsakovas, kaip valstybės atstovas, nagrinėjamoje byloje išdėstė savo poziciją, teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad jis yra tinkamas atsakovas.
1.2. Kadangi nuosavybės teisės atsiradimas buvo siejamas su daikto įregistravimo momentu, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ginčo turtas buvo bendra ieškovės ir jos sutuoktinio jungtinė nuosavybė. Atsakovas neturėjo savo savarankiško ir priešingo intereso šioje byloje, jis negalėjo dalyvauti atsakovu šioje byloje.
1.3. Pirmos instancijos teismas visiškai neįsigilino į tai ir nenustatė, ar atsakovas VĮ Turto bankas ar Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, gali atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsniu, kuris reglamentuoja civiliniame procese netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Teismas, neatlikęs jokių procesinių veiksmų dėl proceso šalies pakeitimo, neturėjo teisės nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimų iš esmės ir priteisti iš atsakovo 413,00 Eur žyminio mokesčio.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (LAT 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015), kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir šiuo aspektu. Kaip jau buvo minėta, ši civilinė byla buvo inicijuota ne dėl valstybės ar jos institucijų kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo joje turėjo būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
13. Ieškovė J. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo VĮ Turto banko apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad yra tikslinga civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovės ieškinį nenurodė jokių motyvų, kodėl jis byloje yra netinkamas atsakovas, ir nenurodė, kas, jo nuomone, yra tinkamas atsakovas. VĮ Turto bankas yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi būtent jis ketino inicijuoti paveldėjimo procesą ir, būtent jis administruoja valstybės turtą. Atsakovo atstovas nedalyvavo nei viename posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą, buvo visiškai pasyvus, prašymų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nereiškė.
2.2. Atsakovo VĮ Turto banko argumentas, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi šios pozicijos nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinas kaip naujas apeliacinėje instancijoje reiškiamas reikalavimas ir turi būti atmestas.
Šalies argumentai
2.3. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra netinkamas atsakovas byloje, tačiau su ieškiniu nesutiko ir nurodė argumentus, dėl ko iš esmės ieškovei kilo pareiga įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Ieškovei įsigijus butą, ji neturėjo jokios galimybės įregistruoti ir išviešinti nuosavybę bei ją įregistruoti kaip asmeninę. VĮ Registrų centre turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu, jos sutuoktinio vardu turtas niekuomet nebuvo įregistruotas, o po sutuoktinio mirties, ieškovė taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi jos sutuoktinis jokio turto neturėjo. Ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė, įgytas už jos tėvelių lėšas, o žemė įgyta atkūrus nuosavybę į tėvelių turėtą turtą.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo VĮ Turto banko apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo VĮ Turto banko pozicija, kad šioje byloje tinkamas atsakovas turėjo būti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kadangi turtą paveldi Lietuvos Respublika, o ne atskiri ją atstovaujantys subjektai. Lietuvos Respublika atsakove galėjo būti tik dėl reikalavimo pripažinti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise.
3.2. Teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad žemės sklypų dalys yra ieškovės asmeninė nuosavybė, tačiau dėl to net negalėjo būti ginčo ir šis faktas neturėjo būti nustatinėjamas teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas žemės sklypų dalis asmenine ieškovės nuosavybe, nustatė faktus, kurie nelėmė ieškovės teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos.
3.3. Atsakovas VĮ Turto bankas nei savo atsiliepimo argumentuose, nei apeliaciniame skunde neginčijo, kad žemės sklypų dalys yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Dėl to iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už reikalavimų nustatyti faktus, kurių teismine tvarka nereikėjo nustatinėti, patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliutaus negaliojimo pagrindų
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011).
17. Aptariamu atveju atsakovė (toliau – apeliantė) VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde kelia atsakovo tinkamumo pagal pareikštą ieškinį klausimą, kadangi, jos teigimu, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.
18. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
19. Byloje nustatyta, kad kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo, ieškovė, įrodinėdama, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškinį pareiškė atsakovei VĮ Turto bankui, kuris vykdė mirusio ieškovės sutuoktinio S. T. turto dalies, įregistruotos ieškovės vardu, tačiau įgyto ieškovės su S. T. santuokoje, paveldėjimo valstybės vardu procedūras. Taigi, šio materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir kuris turi pareigą atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus yra valstybė.
20. Remiantis CPK 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atstovavimo valstybei teismuose tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 patvirtintos Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklės (toliau – Atstovavimo taisyklės). Pagal Atstovavimo taisyklių 3.4. punktą valstybės atstovas – tai teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą.
21. Ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4. punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį (Atstovavimo taisyklių 5 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienos konkrečios bylos atveju tiek bylos dalyvių, tiek paties teismo iniciatyva, remiantis Atstovavimo taisyklių 33 punkto nuostatomis, gali būti sprendžiama ir nustatoma, kokia valstybės institucija ar kitas juridinis asmuo turi teisę ir pareigą atstovauti valstybės interesams. Jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 dienas civilinėje bylose nuo jų gavimo persiunčia tinkamam valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimą (Atstovavimo taisyklių 5 punktas).
22. Valstybės atstovas, gavęs procesinius dokumentus iš netinkamo valstybės atstovo ir nesutinkantis su savo kaip atstovo nustatymu, institucija, kuriai kyla neaiškumų dėl tinkamo valstybės atstovo, su motyvuotu prašymu gali kreiptis į Vyriausybės kanceliariją, kurios sušaukta kolegija Atstovavimo taisyklių nustatyta tvarka sprendžia dėl tinkamo valstybės atstovo byloje (Atstovavimo taisyklių 6 punktas). Taigi ši Atstovavimo taisyklių nuostata nurodo, kaip turi elgtis pagal teismo procesinius dokumentus nustatytas valstybės atstovas ir kiti, turintys teisę atstovauti valstybę, asmenys, kai kyla neaiškumų dėl tinkamo valstybės atstovavimo byloje ir kokia tvarka nustatomas tinkamas valstybės atstovas.
23. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“, kurio 3.2 punkte įtvirtinta nuostata, jog bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybę atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, yra VĮ Turto bankas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. T., teikdama teismui ieškinį, atsakovu, kaip jau minėta, įvardijo ne valstybę, bet jos atstovą VĮ Turto bankas. Byloje nėra duomenų, kad VĮ Turto bankas minėtų Atstovavimo taisyklių nustatyta tvarka sprendė dėl tinkamo atstovavimo valstybės interesams ar teikė prašymą dėl šalies pakeitimo. Priešingai, iš pateikto teismui atsiliepimo į ieškinį argumentų spręstina, kad VĮ Turto bankas atsiliepimą pateikė Lietuvos Respublikos vardu, įvardindamas save kaip tinkamą valstybės atstovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė, kaip atsakovę, nurodė valstybės instituciją, kuriai šios kategorijos bylose suteikta teisė atstovauti valstybę ir kuri byloje tinkamu atsakovu laikė Lietuvos Respubliką, veikė valstybės vardu, vertintina kaip formalus procesinių teisių pažeidimas, kuris negali būti pripažįstamas absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
25. Ieškovė J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nenurodydama jokių argumentų, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas dalyvavo, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, bylos aplinkybės yra įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius paaiškinimus, ieškovė neprašo apklausti naujų liudytojų, neteikia naujų įrodinėjimo priemonių, netenkina ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo
27. Teisėjų kolegija ir byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2434/6540 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 337/506 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
28. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad butas buvo suteiktas jai, kaip kooperatyvo „Ž.“ narei, dar iki santuokos su S. T. sudarymo, pirmąją įmoką už butą sumokėjo 1971 m. gruodžio mėn., o kitas įmokas nors mokėjo ir santuokos metu, tačiau mokėjo iš asmeninių lėšų, kurias jai davė tėvai. Žemės sklypų dalys, ieškovės teigimu taip pat yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi nuosavybės teisės į jas (žemės sklypų dalis) įgytos atkūrus tėvų nuosavybės teises.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57). Šioje civilinėje byloje taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, vienam iš buvusių sutuoktinių įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006). Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, jog ieškovė pradinį įnašą už butą esantį, (duomenys neskelbtini), sumokėjo iki santuokos sudarymo iš asmeninių lėšų, o likusias įmokas, nors ir būdama santuokoje su S. T., sumokėjo iš jai asmeniškai dovanotų lėšų, visada laikydama, kad lėšos yra jos asmeninė nuosavybė bei siekdama butą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Byloje apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų, kad S. T. savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo, neginčijami ir teismo argumentai, jog ieškovės sutuoktinis S. T. taip pat laikė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamojoje byloje asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant butą santuokoje įrodinėjo leistinais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios, ieškovės dovanojimo sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypų dalis ieškovė nuosavybės teises įgijo nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žemės sklypų dalis ieškovė taip pat įgijo asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovės naudai priteista bylinėjimosi išlaidos – 413,00 Eur žyminis mokestis.
34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taip pat turi būti taikomi ir bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, nepažeista teisinga šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai patenkinęs ieškinį iš apelianto ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 413,00 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, t. y., kad apeliantas VĮ Turto bankas vykdė mirusio ieškovės sutuoktinio S. T. turto dalies, įregistruotos ieškovės vardu, tačiau įgyto ieškovės su S. T. santuokoje, paveldėjimo valstybės vardu procedūras ir ieškovei teko įrodinėjimo pareiga leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, sprendžia, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ne tik atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto banko“ veiksmai. Ieškovė iki sutuoktinio S. T. mirties aiškiai neišreiškė valios ir jos nustatyta tvarka neišviešino (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kad ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl santuokoje įgyto turto (buto) teisinio rėžimo buvo ginčytinas ir įrodinėtinas dėl nuo pačios ieškovės (ne) atliktų veiksmų . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paveldėto turto teisinį rėžimą reglamentuoja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl ir pats apeliantas turėjo galimybę dėl paveldėjimo procedūrų vykdymo į ginčo žemės sklypų dalis spręsti gera valia be teisminio proceso, įvertinęs įgyto turto teisinį pagrindą. Kadangi ieškovė neturėjo kitų galimybių be kreipimosi į teismą apginti savo teisių į žemės sklypų dalis, įgytas paveldėjimo būdu, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje (CPK 5 straipsnis).
36. Byloje nustatyta, kad pagal pirmiau aptartą šios nutarties 19 punkte ginčo teisinį reguliavimą, valstybė yra atsakinga dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš VĮ Turto banko, o ne iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, taip pat esant pagrindui spręsti, kad patirtas 336,00 Eur (žyminis mokestis už ieškinio dalį dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe) bylinėjimosi išlaidas lėmė pačios ieškovės elgesys, o atsakovas yra atsakingas už 77,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas (žyminis mokestis už ieškinio dalį dėl žemės sklypų pripažinimo asmenine nuosavybe), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pakeisti, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 77,00 Eur, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ši suma priteisiama iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
37. Bylos šalys į bylą nėra pateikusios apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atlyginimo kausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminį mokestį.
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.