Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

Atsakovo VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškovės, jos atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2434/6540 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 337/506 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad butas buvo suteiktas jai, kaip kooperatyvo „Žiburėlis“ narei, dar iki santuokos su S. T. sudarymo, pirmąją įmoką už butą sumokėjo 1971 m. gruodžio mėn., o kitas įmokas nors mokėjo ir santuokos metu, tačiau mokėjo iš asmeninių lėšų, kurias jai davė tėvai, todėl butas yra jos asmeninė nuosavybė. Žemės sklypų dalys jai priklauso atkūrus tėvų nuosavybės teises, todėl taip pat yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad minėtas turtas ieškovės yra įgytas būnant santuokoje su S. T., todėl laikytinas ieškovės J. T. ir S. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2434/6540 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 337/506 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės rūšies.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl buto, įgyto iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, atsižvelgdama į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi prieš tai pacituota teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai turtas įgyjamas už lėšas, dovanotas po santuokos sudarymo, svarbu nustatyti, ar buvo dovanota vienam sutuoktiniui, ar abiem, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Apibendrinant pasakytina, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei J. T. buvo suteiktas 1971 m., kaip kooperatyvo „Žiburėlis“ narei. Ieškovė pirmąjį įnašą už butą, sudarantį 2 027 rublius, t. y. 41,28 proc. buto vertės, sumokėjo 1971 m. gruodžio 23 d. Ieškovė santuoką su S. T. sudarė (duomenys neskelbtini), taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo suteiktas iki sudarant santuoką, tiek ieškovė pirmąją įmoką, sudarančią 41,28 proc. buto vertės, taip pat sumokėjo iki sudarant santuoką, t. y. iš asmeninių lėšų. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad vėlesnius įnašus už butą atliko jau būdama santuokoje su S. T., tačiau visos įmokos buvo atliekamos jos asmeniškai, iš asmeninių lėšų, kurias davė tėveliai, visada laikė, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, sutuoktinis S. T. jokių įmokų už butą neatliko, į buto nuosavybę nepretendavo. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos E. R. P., S. L., G. Š. ir S. K.. Liudytoja E. R. P. parodė, kad ieškovė pinigus butui rinko pati, jai padėjo tėvukai, duodami pinigų, kai pardavė turtą, J. T. butą įsigijo už asmeninės lėšas, o vyras neprisidėjo. Liudytoja S. L. parodė, kad kai žuvo ieškovės sūnus, ieškovės tėvai apsigyveno pas ieškovę, už butą ieškovė mokėjo viena, pinigus davė tėvelis, kai pardavė visą turtą. Liudytoja G. Š. parodė, kad dirbo kooperatyvo „Žiburėlis“ buhaltere, buvo atsakinga už pradinių įnašų už butus surinkimą. Ieškovė pradinį įnašą už butą sumokėjo asmeniškai, viena, dar iki santuokos. Vėlesnes įmokamas, net ir po santuokos sudarymo, mokėjo taip pat ieškovė, visada pinigus atnešdavo ji. Liudytoja S. K. parodė, kad ieškovė butą įsigijo tėvų pagalba 1972 ar 1973 metais. Kai gavo butą ieškovė buvo neištekėjusi, visada įmokas mokėjo ji, o pinigus duodavo tėvai. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad ieškovė pradinį įnašą už butą esantį, (duomenys neskelbtini), sumokėjo iki santuokos sudarymo iš asmeninių lėšų, o likusias įmokas, nors ir būdama santuokoje su S. T., sumokėjo iš jai asmeniškai dovanotų lėšų, visada laikydama, kad lėšos yra jos asmeninė nuosavybė bei siekdama butą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Byloje duomenų, kad S. T. savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo, nėra, be to, kooperatyvo „Žiburėlis“ 1992 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. 149, pasirašyta S. T., kurioje nurodoma, kad kooperatyvo narė T. J. už butą yra pilnai išmokėjusi ir neskolinga, bute gyvena nuo 1973 m. sausio 1 d., leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės sutuoktinis S. T. taip pat laikė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. T. nuosavybė.