Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

1) nuo 2015-03-18 dirbdamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas vieninteliu akcininku, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Įstatymo) 14 str. 2 d., 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajai buhalterei K. M. nuo 2015-07-15, o iki to laiko pats tvarkydamas apskaitą, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių – finansinių operacijų ir juos pateikdamas buhalterei V. M., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, kuri juos įtraukė į apskaitą, neišsaugodamas dalies apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, o būtent :

- pažeisdamas Įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje 2016 metais pagal tris 2016-02-26 PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)fiksavo prekių įsigijimą iš UAB „S.“ iš viso už 719047,21 Eur ir registre „Kasos knyga“ fiksavo 137529,28 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą bendrovei „S.“ 2016 m. rugsėjo 6, 14, 22, 27 ir 30 d., spalio 26 d., lapkričio 19, 24 ir 26 d., gruodžio 30 d., kurių nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais ar orderių kvitais, kitais dokumentais) ir nepateikė jų apskaitą tvarkiusiai buhalterei;

- pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-09-26, pagal buvusių bendrovės darbuotojų pateiktus, UAB „G.“ vardu išrašytus, 80 pinigų priėmimo kvitus gautų piniginių lėšų už parduotas prekes, iš viso už 27341,77 Eur, nefiksavo jų atsakingų asmenų avanso apyskaitoje, šių pinigų priėmimo kvitų nepateikė buhalterei, dėl ko šios pajamos nebuvo įtrauktos į UAB „G.“ apskaitą;

- pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. reikalavimą, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 4 str. ir 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nes dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 p. reikalavimą, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, jame nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta, t. y. : a) tyrimo metu pateikė skirtingus UAB „G.“ apskaitos registrus ir dokumentus, t. y. 2016-04-21 kratos metu paimtų dokumentų ir 2016-10-28 bei 2016-11-17 papildomai pateiktų bendrovės dokumentų ir registrų duomenys skyrėsi apie grynųjų pinigų likučius, sąnaudas ir įsipareigojimus; b) buhalterei K. M. pateikė į apskaitą įtraukti jo pasirašytą suklastotą 2015-03-18 bendradarbiavimo sutartį su UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl personalo paslaugų apie neva vykusius sandorius su UAB „T.“ iš viso už 51658 Eur, o į apskaitą įtraukus UAB „T.“ bendrovei 2015-04-01 šiai sumai išrašytą suklastotą PVM sąskaitą faktūrą AAM Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „G.“ kasos pagal tris tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius (nes jie neatspindėjo realių operacijų) išmokėjo šią sumą UAB „T.“; c) buhalterei K. M. pateikė į apskaitą įtraukti jo pasirašytą suklastotą 2015-03-18 bendradarbiavimo sutartį UAB „F.“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl personalo paslaugų iš viso už 199515 Eur, ir dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras 2015-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) 56715 Eur sumai ir 2015-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini) 142800 Eur sumai, po to iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais UAB „F.“ išmokėjo 142800 Eur, t. y. 2015-09-30 – 35700 Eur, 2015-10-30 – 35700 Eur, 2015-11-26 – 35700 Eur ir 2015-12-21 – 35700 Eur, kurių nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, UAB „F.“ pinigų priėmimo ar KPO kvitais); d) nepateikė laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-08-31 UAB „F.“ išrašytų grynųjų pinigų priėmimo kvitų, jog UAB „F.“ gavo iš UAB „G.“ 103209,96 Eur grynaisiais pinigais, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje buvo užpajamuoti grynieji pinigai ir taip patvirtinti tarp šių bendrovių įvykusią ūkinę operaciją;

- pažeisdamas Įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, neišsaugojo UAB „G.“ dalies pardavimo ir pirkimo registrų, pirminių dokumentų, neišsaugojo 2017 m. kasos knygos ir kasos dokumentų, dalies 2016 – 2017 m. EKA žurnalų, avanso apyskaitų nuo 2017 m. birželio mėn., 2016 – 2017 m. sąskaitų apyvartų žiniaraščių - didžiųjų knygų, pajamų – sąnaudų suvestinių, 2016 m. mokėtinų ir gautinų sumų registrų, 2016-2017 m. ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2016 m. bandomųjų balansų, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas ir 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ar pateikė teisingus duomenis apie turtą, veiklos rezultatus ir įsipareigojimus; iki bankroto UAB „G.“ paskelbimo 2017-09-28 neišsaugojo ir bankroto administratoriui neperdavė dalies prekių pagal apskaitoje buvusius atsargų likučius ar jų panaudojimo dokumentus. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio 2015 – 2017 metų laikotarpiu;

2) laikotarpiu nuo 2015-03-18 iki 2015-07-11, (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, būdamas UAB „G.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą AAM Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 51658 Eur sumai, UAB „T.“ neatliko jokių paslaugų UAB „G.“, jis per tris kartus UAB „G.“ kasos išlaidų orderiais šią sumą sumokėjo UAB „T.“, taip panaudojo pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų, ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, didelės vertės turtą – 51658 Eur, priklausiusių UAB „G.“;

3) laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2015-12-21, (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, būdamas UAB „G.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal 2015-09-15 PVM sąskaitą faktūrą FIN (duomenys neskelbtini), išrašytą 142800 Eur sumai, UAB „F.“ jokių paslaugų UAB „G.“ neatliko, jis šią sumą iš bendrovės kasos pagal 2015-09-30, 2015-10-30, 2015-11-26 ir 2015-12-21 kasos išlaidų orderius išmokėjo UAB „F.“, taip panaudojęs pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – UAB „G.“ 142800 Eur;

4) laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-09-26 (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, būdamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, pagal UAB „G.“ darbuotojų pateiktus 80 pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus už parduotas prekes viso 27341,77 Eur sumai, šių kvitų nepateikė buhalterei K. M., dėl ko jie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant gautų bendrovėje pajamų, nesurašė kasos pajamų orderio ir jų kasoje neužpajamavo, neįnešė pinigų į bendrovės kasą, taip neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – UAB „G.“ 27341,77 Eur.

Įrodymai

Kaltinamasis T. T. kaltės neprisipažino dėl visų jam inkriminuotų veikų. Jis parodė, kad jokių UAB „G.“ pinigų nėra iššvaistęs ar jų pasisavinęs. 2015 m. pradžioje įsigijo UAB „G.“, tapo jos direktoriumi. Organizuoti buhalterinę apskaitą pasamdė buhalterę K. M.. Ji buvo su patirtimi, ja pasitikėjo. Sandoriai su UAB „S.“ buvo tikrinami tyrimo metu ir nustatyta, kad jie tikri. UAB „S.“ turėjo prekių, jas pardavė UAB „G.“, prekių buvo pakankamai. Visus sandorius patvirtinančius dokumentus jis pateikdavo buhalterei, kuri juos kontroliavo, reikalaudavo pateikti, jei kokių dokumentų trūkdavo, surinkti parašus. Jei kokių dokumentų trūksta, už tai atsakinga ir kalta buhalterė, o ne jis. Kasos knygą tvarkė buhalterė, grynųjų pinigų išmokėjimą ji galėjo fiksuoti tik pagal pateiktus jai dokumentus. Kur ji po to padėjo tuos dokumentus, jis nežino. Buhalterės visus parodymus vertina kaip nusimetimą nuo savęs atsakomybės, nes jai tai naudinga. Niekada nebuvo, kad jai žodžiu pasakydavo ką įvesti į kasos knygą ir ji tai įvestų – įvesdavo tik pagal pirminius dokumentus. Jis turėjo prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“, bet ja nesinaudojo, nes tai darė buhalterė. Specialistė patvirtino, kad UAB „R.“ gavo pinigus už UAB „G.“ parduotas prekes. Jų buvo virš 15000 Eur suma, o likutis (pelnas), kuris turėjo likti UAB „G.“ buvo apie 12000 Eur. Iš tos sumos jam kaip akcininkui buvo išmokėta dalis bendrovei suteiktos paskolos, bet kodėl nėra tai patvirtinančių dokumentų paaiškinti negalėjo. Tačiau specialistė neįvertino dviračių savikainos, kuri turėjo būti minusuota iš kaltinime nurodytos 27341,77 Eur sumos. 15500 Eur iš šios sumos buvo sumokėti UAB „R.“, kuri nuo šios sumos sumokėjo mokesčius. Kodėl nėra pateikti tai patvirtinantys dokumentai, nežino, už tai atsakinga buhalterė. Kasos išlaidų orderiai skirtingomis datomis galėjo būti, tai įvykdavo dėl įvairių nenumatytų situacijų, kuomet jis realiai pinigų iš kasos (pvz., pasidengti savo įmonei suteiktą paskolą) negaudavo dėl to, kad šiais pinigais reikėdavo greitai atsiskaityti su tiekėjais, pirkėjais, užpirkti prekių, ir pan. Tačiau, tokius kasos išlaidų orderius buhalterė privalėjo sutvarkyti pagal apskaitos reikalavimus, nes tai buvo jos darbas. Jis pats nei išsirašydavo kasos išlaidų orderių, nei juos tvarkė, nei juos galėjo anuliuoti. Dėl jo suteiktų paskolų įmonei susigrąžinimo spręsdavo jis pats. 80 vienetų pinigų priėmimo kvitų jis matė, kaip visada perdavė juos buhalterei. Jis pats apskaitos dokumentų nerūšiuodavo, atiduodavo juos buhalterei, kuri atsirinkdavo juos ir išdalindavo kam reikia. Tas pats buvo ir su dokumentais, kuriuos gaudavo per autobusų siuntas. Jei tų kvitų nėra buhalterinėje apskaitoje, tai dėl to kalta tik buhalterė. Jis buvo atsakingas už grynuosius pinigus, bet visą kasą ir jų apskaitą vesdavo K. M..

2015-03-18 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis su UAB „T.“ vadovu, kurio asmenybės jis netikrino. Teisiamajame posėdyje apklausto J. G. jis nepažįsta, jis jam nepanašus į UAB „T.“ vadovą, jo Vilniuje jis po jokias įstaigas nevežiojo ir pasirašinėti neprašė. Pirmą pasiūlymą dėl darbuotojų nuomos jis gavo iš D. K., kuomet pats dar dirbo UAB „D.“. D. K. tuomet dirbo UAB „F.“, sakė, kad yra vadovas, kad dirbs kartu, prekiaus dviračiais, aptarė sąlygas. Jis UAB „F.“ buvo įdarbintas vadybininku, atlyginimą jam mokėjo D. K.. Tačiau greitai pasimatė, kad šioje bendrovėje nebuvo jokio darbo organizavimo, niekas nežinojo, kas ką daro, todėl jis nutarė pats atidaryti įmonę, todėl nusipirko UAB „G.“. D. K. jam pasiūlė išnuomoti darbuotojus, kurie pas jį dirbo, pasiūlė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Matė naudą iš to, nes nereikėjo darbuotojams skaičiuoti atlyginimų, kad nereikės ieškoti darbuotojų į jo įsigytą įmonę. Tuomet UAB „G.“ dirbo tik jis ir buhalterė. Pradžioje visi darbuotojai buvo nuomojami iš UAB „F.“, po to D. K. supažindino jį su UAB „T.“ vadovu, todėl dalis darbuotojų buvo nuomojama ir iš šios bendrovės. Visi darbuotojai žinojo, kurioje įmonėje jie įdarbinti, visi su darbo sutartimis buvo susipažinę ir jas pasirašę. Darbuotojai atliko savo funkcijas – tai bendros tvarkos palaikymas parduotuvėje, klientų aptarnavimas, darbas su kasos aparatu. Parduotuvėse buvo vedėjos, kurios pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos perduodavo jam, o jis atiduodavo žiniaraščius D. K.. D. K. žmonės suskaičiuodavo atlyginimus, po to, kad būtų paprasčiau, jam (T. T.) perduodavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius ir pinigus, kuriuos jis (T. T.) išmokėdavo darbuotojams. Tai buvo daroma tam, kad supaprastinti pinigų judėjimą. UAB „G.“ už paslaugas apmokėdavo pagal UAB „F.“ ir „T.“ pateiktas sąskaitas faktūras. Parduotuvėse atlyginimai dažnai būdavo išmokami iš suprekiautų pinigų, nes taip buvo paprasčiau. Po to buhalteriją susitvarkydavo. Bendradarbiavimo sutartį su UAB „F.“ parengė ir pasirašyti pateikė D. K., todėl kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi byloje esančios sutartys. Mano, kad tai ne esmė, nes pagal šią sutartį UAB „G.“ paslaugas gavo, darbuotojai dirbo, gaudavo atlyginimus, viskas buvo gerai. Atskiros buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ar įsakymo dėl dokumentų saugojimo įmonėje nebuvo. Visus apskaitos dokumentus laikė pas save buhalterė, visus dokumentus ji suvesdavo. Pavienių dokumentų paimti ir kažkur slėpti kaip ir nebuvo tikslo, tuo labiau, kad visi dokumentai buvo vedami į buhalterinę programą. Kur dingo kaltinime nurodyti pirminiai dokumentai, apskaitos registrai, kurių pasigedo specialistė, jis nežino, už tai atsakinga buvo K. M.. Visus kasos dokumentus apie grynųjų pinigų judėjimą parengdavo buhalterė jo nurodymu, todėl ji turėdavo užpildyti dokumentus teisingai ir tinkamai. K. M. niekada nėra sakiusi, kad kvituose trūksta pinigus gavusio žmogaus gyvenamosios vietos adreso ar kitų rekvizitų.

Faktinis ir dokumentinis prekių likučiai turėjo sutapti, nes būdavo atliekamos inventorizacijos tiek sandėlyje, tiek parduotuvėse. Iškėlus bankroto bylą UAB „G.“ jis visas prekes administratorės nurodymu suvežė į sandėlį, kad visos prekės būtų vienoje vietoje. Tačiau, bankroto administratorė ar jos įgaliotas žmogus taip ir neatvyko daryti inventorizacijos. Po to likučius tikrino jau jam nedalyvaujant, todėl jis nieko nežino apie trūkumus. Apskaita turėjo būti tvarkinga, nes visi originalūs dokumentai su likučiais būdavo pas buhalterę. Jei administratorei nebuvo perduoti dokumentai dėl atsargų likučių ir jų panaudojimo, tai dėl to kalta buhalterė. E. K. yra pildžiusi kasos dokumentus, nes ji dirbo administratore, išmanydavo tokius dalykus, kaip įrašyti žmogaus vardą ir pavardę. Be to, jam buvo svarbu, kad pinigus žmogus gautų, kad pats pasirašytų ir pats tik įrašytų vardą ir pavardę.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį pradėjo dirbti UAB „G.“ buhaltere, dirbo iki 2017 m. vasario mėnesio, išėjo, nes jau grėsė bankrotas. Iš pradžių UAB „G.“ pagal dokumentus dirbo du darbuotojai : ji ir direktorius T. T.. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Direktoriumi buvo T. T.. Pradėjusi dirbti ji pirmiausiai sutvarkė už kelis mėnesius nesuvestus pirminius buhalterinius dokumentus. Ji susipajamuodavo jai pateiktus dokumentus, vedė kasą, tvarkė kasos knygą, banką. Bankinius pavedimus darė tik T. T., jis buvo ir kasininkas, tik jis tvarkė ir grynuosius pinigus. Kasos dokumentus išrašydavo ji, kasos knyga buvo viena. Įmonės vardu sąskaitų faktūrų nerašė, tai darė pardavimų vadybininkai arba T. T.. UAB „G.“ užsiiminėjo dviračių mažmenine prekyba, dviračių dalių, aksesuarų prekyba, turėjo 5 parduotuves visoje Lietuvoje. Ji buhalterinei apskaitai naudojo programą „Rivilė“. Pirminius dokumentus jai pateikdavo T. T., dažnai administratorė K. V.. Būdavo, kad dokumentai būdavo pateikiami pavėluotai, juos ji suvesdavo atgalinėmis datomis, todėl kartais reikėjo tikslinti PVM deklaracijas. Bendrovė turėjo didelių skolų tiekėjams, atlyginimai vėluodavo. Pardavimų būdavo, bet matomai, jų buvo per mažai, kad padengti įsiskolinimus. Atsiskaitymai su pirkėjais vyko arba banko kortele, arba grynais. Iš kitų parduotuvių atsiųsdavo sąskaitas faktūras, nurašymus, važtaraščius prekių perkėlimo iš vienos parduotuvės į kitą. Prieš jai išeinant iš bendrovės dažnai būdavo, kad paskambindavo T. T. ir paprašydavo jos arba K. V. susižinoti, kiek parduotuvės turi grynųjų pinigų, juos įdėti į autobusą per siuntas, ir T. T. juos pasiimdavo. Jai grįždavo tik sąskaita už siuntų pargabenimą, pinigų priėmimo kvitai. Pačių grynųjų pinigų ji niekada nematydavo, kas dar pasiimdavo siuntas ji nežinojo.

Kiek pamena, dėl UAB „S.“ ji pajamavo T. T. jai pateiktas labai dideles sąskaitas, reikėjo pakeisti datas, nes kažkas netiko, tiksliai aplinkybių nepamena. Buvo 6 sąskaitos. Po to jai paskambino iš mokesčių inspekcijos, kad UAB „S.“ yra nesumokėjusi PVM, ir ji tų pinigų negalėjo dėti į apskaitą. Sandoris vyko 2016 – 2017 m. Iš UAB „S.“ buvo įsigytos įvairios prekės : dviračių detalės, aksesuarai, ratlankiai. UAB „S.“ ofisas buvo šalia jų kabineto. Kasos knygoje buvo fiksuotas 137529,28 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas bendrovei „S.“. Kiek pamena, T. T. įpareigojo ją parašyti kasos išlaidų orderį, nurodė sumą. Visą laiką visas sumas vienareikšmiškai pasakydavo tik T. T.. Kur dingo pirminiai išmokėjimus patvirtinantys dokumentai nežino, bet kiek pamena, jie turėjo būti. Kad po bankroto bylos iškėlimo ne visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti, jai žinoma ir iš bankroto administratorės, kuri ne kartą jų reikalavo. T. T. su ja jau nebendraudavo, nekeldavo telefono ragelio. Visus mokėjimus, susijusius su grynais pinigais tiek kasoje, tiek pagal pirminius dokumentus, jai nurodydavo T. T.. Pradėjusi dirbti UAB „G.“ ji stengėsi kontroliuoti apskaitos dokumentus, bet kai bendrovė išsikraustė į patalpas (duomenys neskelbtini) g., priėmimo kvitų ji jau negalėjo supaistyti. Tyrėja jai rodė priėmimo kvitus, kurių serijos ji nebuvo net mačiusi. Išeidama iš darbo dokumentus paliko ofise, jokio dokumentų perdavimo akto nesurašė. Apskaitos dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta. T. T. darbuotojams mokėjo atlyginimus grynais, ji tik paruošdavo ir jam atiduodavo išmokėjimų žiniaraščius. Per banką mokėjimai nevyko.

Ji žinojo apie bendradarbiavimo sutartis dėl darbuotojų nuomos su UAB „F.“ ir UAB „T.“, bet į jas nesigilino. Jų esmė buvo ta, kad UAB „G.“ paslaugas teikę darbuotojai dirbo šiose dviejose įmonėse. Po keleto mėnesių nuo UAB „G.“ veikos pradžios beveik visi darbuotojai perėjo į UAB „G.“, jų buvo apie dvylika. UAB „F.“ direktorius buvo K., bet jo ji nematė nė karto. Kuomet reikėdavo išmokėti „F.“ pinigus, T. T. pasakydavo sumą, kokiai reikia išrašyti kasos išlaidų orderį, jį pats pasiimdavo, atnešdavo jau su UAB „F.“ direktoriaus parašu. Kas iš UAB „F.“ realiai pasirašinėdavo kasos išlaidų orderius, ji nežinojo. Kur buvo įsikūrusios šios bendrovės, kas jų darbuotojams mokėdavo atlyginimus, ji nežinojo, šių įmonių buhalterinės apskaitos ji pati netvarkė. Bet perėję į „G.“ darbuotojai nesiskundė neišmokėtais atlyginimais. Jai yra tekę važiuoti į parduotuves daryti inventorizacijas, pagrinde – metines, arba kai keisdavosi vedėjai. Pagrindiniame sandėlyje (duomenys neskelbtini) inventorizacijų jai neteko atlikti. Prie įmonės elektroninės bankininkystės prieigą turėjo tik T. T..

Papildomai apklausta 2020-10-28 teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, kad D. K. (buvusio teismo salėje) ji nematė, jo nepažįsta. Iš UAB „F.“ ir „T.“ nuomotiems darbuotojams, kurie vėliau perėjo į UAB „G.“ atlyginimus grynais pinigais mokėjo T. T.. Atlyginimų šiems darbuotojams ji neskaičiavo, atlyginimo mokėjimo žiniaraščių jiems ji nepildė, jų nėra mačiusi. Kas ir kaip jiems apskaičiuodavo atlyginimą, ji nežinojo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį vedė tik darbuotojams, kurie buvo įdarbinti „G.“. UAB „G.“ atlyginimas taip pat buvo mokamas beveik tik grynais, pinigus surinkdavo pagrinde iš parduotuvių, o jei ir buvo pavedimai, tai jų galėjo būti labai nedaug. Pagrindinės bendrovės veiklos pajamos buvo iš parduotuvėse parduotų prekių. UAB „G.“ kasos knygą tvarkė ji, kodėl tyrimo metu buvo rastos dvi kasos knygos su skirtingais įrašais, negalėjo paaiškinti. Slėpti bendrovės buhalterinius dokumentus jai nebuvo prasmės, pasitikėjo T. T., jam ji nereikšdavo pretenzijų dėl nepateiktų dokumentų, nes versle tai nepriimta. Visi UAB „G.“ buhalteriniai dokumentai buvo pagrindiniame ofise (duomenys neskelbtini), parduotuvėse buvo tik pinigų priėmimo kvitai, kasos aparato žurnalas.

Liudytoja R. V. parodė, kad UAB „S.“ buhaltere dirbo nuo 2014 m. iki 2015 m. Įmonė užsiėmė didmenine prekyba dviračiais. Direktorius buvo S. I., nors jo asmens dokumento ji nematė, žino, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Įmonėje buvo daugiausia 5 darbuotojai. UAB „G.“ buvo gimininga bendrovė, užsiėmė mažmenine dviračių prekyba, joje ji nedirbo. Ši įmonė buvo įsikūrusi taip pat (duomenys neskelbtini). Apie UAB „S.“ ir „G.“ sandorius 2016 m. ji neprisimena, tyrimo metu davė apie tai parodymus, jie tikslesni. Tyrimo metu liudytoja parodė, kad UAB „S.“ vertėsi prekyba dviračiais bei su jais susijusiomis prekėmis, savo parduotuvės neturėjo. Iš UAB „S.“ ji išėjo 2016-03-18, tuo metu ten jau dirbo UAB „G.“. UAB „S.“ apskaita buvo tvarkoma „Rivile“ programa ir prie šios programos galėjo prieiti UAB „G.“ darbuotojai, nes ir ji pati galėjo prieiti prie „G.“ programos. Tiksliai neprisiminė aplinkybių dėl 2015 m. balandžio mėn. PVM sąskaitų faktūrų apie UAB „S.“ prekių pardavimą UAB „G.“, tačiau tvirtino, jog UAB „S.“ negalėjo turėti tiek pinigų, kad įsigytų prekių, kurių vertė 800000 eurų. Įprastai UAB „S.“ mėnesinė apyvarta buvo apie 10000 eurų, nebent užsakymą pateikdavo „M.“. PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta, kad UAB „S.“ parduoda prekes UAB „G.“ ji nerašė (3 t., 45 – 47 b.l.).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2015 – 2016 m. buvo įmonės „F.“ akcininku ir vadovu, bet įmonė realiai jokios veiklos nevykdė. UAB „F.“ jis nusipirko, Registrų centre buvo registruotas kaip vienintelis darbuotojas. Vėliau bendrovę pardavė. 2014 – 2015 m. taip jis buvo įsigijęs apie 10 įmonių, buvo visų jų vadovu. UAB „F.“ vardu jis jokių sutarčių nepasirašė, tyrimo metu sutartis matė, bet ant jų ne jo parašas. UAB „F.“ nebuvo įdarbinti jokie žmonės. Darbo reikalais 2015 – 2016 m. (duomenys neskelbtini) nebuvo, (duomenys neskelbtini) jokio verslo neturėjo. UAB „T.“ pavadinimas jam negirdėtas. Kai pirko UAB „F.“, nebuvo jokių šios bendrovės buhalterinių dokumentų, išskyrus įstatus, Registrų centro išrašą, akcininkų sprendimą. Jam būnant vadovu įmonės buhalterija nebuvo vedama, jokios buhalterės neturėjo, atlyginimų niekam neskaičiavo. Apie UAB „G.“ sužinojo tik apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. UAB „F.“ turėjo apie pusantrų metų, po to ją pardavė. Žino apie UAB „F.“ iškeltą bankroto bylą, tačiau jis turi advokatą, kuris ir tvarko visus reikalus. T. T. jis nepažįsta.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirbo sandėlininku iš pradžių UAB „F.“, po to UAB „G.“. Kaltinamąjį pažinojo iš pradžių kaip vadybininką, vėliau jis buvo UAB „G.“ vadovas. Darbo sutartį turėjo, bet kas ją pasirašė už darbdavį, nepamena. Jis pagal sąrašą surinkdavo iš sandėlio dviračius ir jų detales pardavimui ar išsiuntimui į kitus miestus. Nurodymus jam duodavo D. B. arba pats T. T.. Buhalterinių dokumentų nepildė, su programa „Rivilė“ nebuvo apmokytas dirbti. Atlyginimą gaudavo laiku, išskyrus darbo UAB „G.“ pabaigoje, kuomet atlyginimas ėmė vėluoti. UAB „F.“ vadovas buvo ne lietuviška pavarde, su juo nėra bendravęs. Dirbant sandėlininku teko tikrinti prekes, nebuvo normalių lentynų, buvo netvarka, inventorizaciją vienas darydavo. 2015-03-18 bendradarbiavimo sutarties tarp „F.“ ir „G.“ priede yra jo parašas, sutarties esmės nežino. Abejose įmonėse dirbo tą patį darbą. UAB „R.“ jam nežinoma.

Liudytojas T. K. parodė, kad portale „Skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodamas visiškai naujas dviratis. 2018-03-06 padarė pavedimą, pirko dviratį „CUBE“, už 360 eurų. Dviratį gavo į (duomenys neskelbtini) autobuso stotį. Prie dviračio buvo kvitas tai pinigų sumai, kokia jame pirkėjo pavardė nežino. A. L., A. R. nepažįsta.

Liudytoja K. S. parodė, kad dirbo pardavėja konsultante (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, apie 3 mėnesius. Po to T. T. jai pasiūlė tapti vedėja toje pačioje įmonėje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nes „D.“ bankrutavo. Po to dirbo UAB „F.“, UAB „G.“, kurių direktorius buvo T.. Nors pagal sutartį UAB „F.“ vadovavo D. K., tačiau jo ji nematė nė karto. UAB „G.“ įsidarbinti jai pasiūlė kaltinamasis, jis davė pasirašyti sutartį. Dviračius atveždavo, pardavimus mušdavo į kasą. Atlyginimą paskaičiuodavo buhalterė, atsiųsdavo žiniaraščius ir iš kasoje surinktų pinigų buvo išmokamas atlyginimas. Už prekes buvo atsiskaitoma ne tik grynais, bet kartais ir banko pavedimais. Visi dirbo nuo 10 iki 19 val. Atlyginimai dažnai vėluodavo, nes juos turėjo „susiprekiauti“. T. nelabai tai rūpėjo, jam buvo svarbiau, kad iš kasos būtų išimti pinigai, ir įnešti į banką, lyg tai į jo asmeninę sąskaitą, o ne į „G.“. Būdavo, kad jis pats atvažiuodavo pinigų arba grynus pinigus liepdavo išsiųsti per autobusų siuntas. 2015-03-18 UAB „F.“ ir „G.“ bendradarbiavimo sutarties priede parašas yra jos, bet sutarties esmės ji nežino. UAB „R.“ nėra girdėjusi.

Liudytojas J. G. parodė, kad UAB „T.“ jam girdėta, apie ją buvo apklaustas tyrimo metu. Pažįstami D. (vėliau patikslino – jog tai D. K.) ir A. jam pasiūlė darbą, pasakė, kad reikia tik pasirašyti dokumentus, pažadėjo už tai pinigų. Jį susirado (duomenys neskelbtini), pakvietė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį vežiojo po miestą, davė pasirašyti dokumentus, jis juos pasirašinėjo neskaitęs, nesigilindamas į jų esmę. Reikėjo pinigų, todėl sutiko tai daryti. Po to kažkuris iš jų jį nuvežė ir pagamino antspaudą. Dar po kurio laiko D. (duomenys neskelbtini) jį supažindino su žmogumi, panašiu į kaltinamąjį, nors to jis negarantuoja. Su juo kartu jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) registrų centrą, į (duomenys neskelbtini) banką, kur buvo atidaryta sąskaita. Pagamintą anspaudą dėjo ant dokumentų sąskaitos atidarymui. Po to vėl vežė į Registrų centrą, kur jis pasirašė dokumentus, kurių neskaitė. Po to nuvežė jį atgal į stotį, davė pinigų kelionei, ir jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Taip jis važiavo 3 kartus. Už pirmus du kartus atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gavo po 200 litų, o už trečią kartą – gavo tik pinigų kelionei. Po to jis pradėjo gauti įvairius laiškus su jam negirdėtų įmonių pavadinimais. Kiek pamena, buvo 4 įmonės, (duomenys neskelbtini), iš dokumentų suprato, kad jis yra dviejų firmų generalinis, o dviejų – tik direktorius. Tyrimo metu matė UAB „T.“ dokumentus, kuriuos buvo pasirašęs ne jis. Tyrimo metu buvo akistata su vadinamu A., kuris pasirodė yra visai ne A. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo buvęs. Tyrimo metu jam buvo parodyti kasos išlaidų orderiai, ant kai kurių buvo jo parašai, jo surašytas tekstas. Parašai panašūs, jų esmės jis nežino. Visus dokumentus jam davė pasirašyti A. Apie UAB „G.“ nežino nieko, tokia įmonė negirdėta.

2016-11-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad UAB „G.“ įregistruota 2011-11-14 (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-03-18 jos direktorius buvo T. T., paskirtas akcininkų sprendimu ir įdarbintas 2015-03-17 darbo sutartimi. Nuo 2015-07-15 UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė K. M., priimta pagal 2015-07-13 darbo sutartį. 2015 m. bendrovėje vidutiniškai dirbo 10 samdomų darbuotojų, dalis darbuotojų paslaugų buvo nuomojama. UAB „G.“ 2015 m. turėjo 6 prekybos taškus skirtinguose miestuose ir mažmeninei prekybai naudojo elektroninius kasos aparatus, kuriuos 2015-03-26 įsigijo iš UAB „F.“, kuriuos prieš tai naudojo UAB „D.“.

UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01. Tyrimui buvo pateikti ne visi 2015 m. kovo – balandžio mėn. pirkimo dokumentai, pirkimų registrai, nepateikta 2015 m. didžioji knyga, 2015 m. gruodžio mėn. kasos knyga ir kt. 2016-10-28 papildomai pateikus UAB „G.“ apskaitos dokumentus ir registrus buvo nustatyta, kad 2015 m. 12 mėnesio kasos knygoje bei apskaitos registruose duomenys nesutampa su 2016-04-21 kratos metu paimtais kasos dokumentais ir kasos knyga. Kratos metu paimtoje UAB „G.“ kasos knygoje 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais (gruodžio mėnesio kasos knygos nebuvo) nefiksuotos išmokos grynais pinigais UAB „F.“ ir nėra kasos išlaidų orderių. O vėliau, 2016-11-17, pateiktoje UAB „G.“ kasos knygoje ir apskaitos registruose 2015 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais jau fiksuotas 142800 € grynųjų pinigų išmokėjimas bendrovei „F.“, bet kasos išlaidų orderiai vis tiek nepateikti. Kratos metu paimtoje UAB „G.“ kasos knygoje 2015-03-19 (22178 €), 2015-04-02 (13580 €) ir 2015-04-04 (15900 €) fiksuotas grynųjų pinigų išmokėjimas bendrovei „T.“, kasos išlaidų orderiai kratos metu paimti iš T. T.. O tyrimui 2016-11-16 pateiktoje UAB „G.“ kasos knygoje ir apskaitos registruose grynųjų pinigų išmokėjimas bendrovei „T.“ fiksuotas kitomis dienomis : 2015-07-02 (22178 €), 2015-07-09 (13580 €) ir 2015-07-11 (15900 €). Kasos išlaidų orderiai taip pat kitomis datomis pateikti papildomai 2015-11-17.

UAB „G.“ direktorius T. T. ir UAB „F.“ direktorius D. K. 2015-03-18 pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl personalo paslaugų. Tačiau, sutartyje nenurodyta kokio dydžio įkainiai nustatomi už nuomojamų darbuotų paslaugas. Priede prie sutarties yra nurodyti darbuotojai, darbo vieta ir jų parašai, tačiau nei sutartyje, nei jo priede nenurodyta kada ir kiek laiko darbuotojas buvo nuomojamas, kiek laiko jis dirba. UAB „F.“ bendrovei „G.“ 2015 metais įformino personalo nuomos paslaugas iš viso už 199515 € pagal 2 PVM sąskaitas faktūras : 2015-03-18 sąskaita (duomenys neskelbtini) 56715 € sumai ir 2015-09-15 sąskaita (duomenys neskelbtini) 142800 € sumai. Tyrimui 2016-11-17 pateiktame UAB „G.“ sąskaitų apyvartos registre ir kasos knygoje fiksuota, kad iš bendrovės kasos 2015-09-30 (35700 €), 2015-10-30 (35700 €), 2015-11-26 (35700 €) ir 2015-12-21 (35700 €) grynaisiais pinigais bendrovei „F.“ išmokėta iš viso 142800 Eur. Tačiau tyrimui nebuvo pateikti jokie apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai, UAB „F.“ pinigų priėmimo ar KPO kvitai), patvirtinantys grynųjų pinigų išmokėjimo faktą. Dėl to pripažinta, jog UAB „G.“ nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Taip pat buvo pažeistas 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktas, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Be to, taip iš bendrovės kasos nurašius pinigus be pateisinamų dokumentų, UAB „G.“ buvo padarytas 142800 € nuostolis. Specialistei pateiktuose UAB „G.“ iki 2015-08-31 išrašytuose kasos išlaidų orderiuose be numerių nurodyta, kad išmokami pinigai UAB „F.“. Prie gavėjo įrašyta „D. K.“, suma žodžiais ir parašas, tačiau kasos išlaidų orderiuose nenurodyti asmenį liudijančio dokumento duomenys ir gyvenamoji vieta. Taip pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto reikalavimas, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Prie UAB „G.“ kasos išlaidų orderių nuo 2015-03-31 iki 2015-08-31 nėra UAB „F.“ atskaitingo asmens D. K. išrašytų pinigų priėmimo kvitų, patvirtinančių UAB „F.“ iš tikro gavo 103209, 96 € sumą. Todėl, specialistės vertinimu, nebuvo galima nustatyti, ar UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje tikrai užpajamuoti grynieji pinigai ir patvirtinti šią įvykusią ūkinę operaciją. UAB „F.“ 2016-02-09 iškelta bankroto byla, tačiau bankroto administratoriui taip pat nebuvo pateikti šios bendrovės apskaitos dokumentai.

UAB „G.“ direktorius T. T. ir UAB „T.“ direktorius J. G. 2015-03-18 pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl personalo paslaugų. Šioje sutartyje taip pat nenurodyta kokio dydžio įkainiai nustatomi už nuomojamų darbuotų paslaugas. Priede prie sutarties yra nurodyti darbuotojai, darbo vieta ir jų parašai, tačiau nenurodyta kada ir kiek laiko darbuotojas buvo nuomojamas. UAB „T.“ bendrovei „G.“ 2015-04-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš viso 51658 € sumai. Pagal apskaitos registrų duomenis UAB „G.“ su UAB „T.“ atsiskaitė grynais pinigais iš kasos. Tyrimo metu nustatyta, kad buvo koreguojama UAB „G.“ 2015 m. kasos knyga ir apskaitos registrai, nes pateikti du skirtingi kasos knygų variantai. Tyrimui buvo pateikti 2016-04-21 kratos metu pas T. T. paimti kasos išlaidų orderiai : 2015-03-19 – 22178 € sumai; 2015-04-02 – 15580 € sumai ir 2015-04-04 – 15900 € sumai, kurie buvo registruoti kratos metu UAB „G.“ patalpose paimtoje kasos knygoje. Papildomai 2016-11-17 tyrimui buvo pateikti kasos išlaidų orderiai jau kitomis datomis (2015-07-02 – 22178 € sumai, 2015-07-09 – 13580 € sumai ir 2015-07-11 – 15900 € sumai), kurie registruoti vėliau 2016-11-17 pateiktoje kasos knygoje. UAB „G.“ 2015-03-19, 2015-04-02 ir 2015-04-04 kasos išlaidų orderiuose be numerių nurodyta, kad išmokami pinigai UAB „T.“, gavėju įrašytas „J. G.“, suma žodžiais ir parašas. UAB „G.“ 2015-07-02, 2015-07-09 ir 2015-07-11 kasos išlaidų orderiuose be numerių taip pat nurodyta, kad išmokami pinigai UAB „T.“, įrašyta pinigų suma žodžiais ir parašas. Tačiau, ir šiuose kasos išlaidų orderiuose nenurodyti asmenį liudijančio dokumento duomenys ir gyvenamoji vieta. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punktas, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Kadangi prie UAB „G.“ kasos išlaidų orderių nėra UAB „T.“ atskaitingo asmens J. G. išrašytų pinigų priėmimo kvitų, patvirtinančių UAB „T.“ pinigų gavimą, nebuvo galima nustatyti, ar UAB „T.“ buhalterinėje apskaitoje užpajamuoti grynieji pinigai ir patvirtinti šią įvykusią ūkinę operaciją. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „T.“ 2015-11-23 buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriui nepateikti jokie šios bendrovės apskaitos dokumentai.

UAB „G.“ kratos metu paimtuose ir tyrimui vėliau pateiktuose dokumentuose bei registruose pateikti skirtingi duomenys apie grynųjų pinigų likučius, sąnaudas ir įsipareigojimus, 2015 m. apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nurodyta informacija prieštaringa, neišsami ir nepalyginama. Todėl, specialistės vertinimu, UAB „G.“ nesivadovauta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimu, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G.“ turto, veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio 2015 metais (17 t., 22 b.l. – 18 t., 185 b.l.).

Iš 2019-02-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „G.“ papildomas tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-09-28 (iki įmonės bankroto bylos iškėlimo). Direktoriumi T. T. buvo nuo 2015-03-18 iki 2017-10-26. UAB „G.” 2017 metais prekiavo dviračiais ir jų aksesuarais, uždirbo pajamas ir gavo pinigines įplaukas, tačiau neišsaugojo 2017 m. kasos knygos ir kasos dokumentų, avanso apyskaitos nuo 2017 m. birželio mėn., dalies EKA (elektroninių kasos aparatų) žurnalų.

Pagal tyrimui pateiktas UAB „G.“ darbuotojų pinigų priėmimo kvitų kopijas bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „G.“ 2017 m. gavo grynais pinigais iš viso 27341,77 €. Šios piniginės lėšos turėjo būti apskaitytos bendrovės avanso apyskaitose ar užpajamuotos UAB „G.“ kasoje, nuo gautų įplaukų apskaitoje turėjo būti fiksuotos 22596,51 € pajamos ir 4745,26 € pardavimo PVM. Tačiau, bendrovės 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. avansinėse apyskaitose grynieji pinigai nebuvo užfiksuoti. Prie UAB „G.“ 2016 m. kasos dokumentų ir 2017 m. balandžio – gegužės mėnesių avanso apyskaitų pridėti pinigų priėmimo kvitai, kurių serija BLB, o bendrovės darbuotojų V. R. ir L. K. pateiktų kvitų kopijose nurodyta jau kita serija – BLC. Šie kvitai buvo skirti dviračių „Cube“ pardavimams, kurių nebuvo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“. Pagal V. R. parodymus tyrimo metu, nuo 2017 m. už prekes, kuriomis UAB „G.“ prekiavo UAB „R.“ vardu, atsiskaitymui buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pasiimdavo asmeniškai T. T., kvituose buvo UAB „G.“ spaudas ir rekvizitai. Kadangi pateiktose pinigų priėmimo kvitų kopijose nurodyti UAB „G.“ rekvizitai, gautas pajamas specialistė fiksavo bendrovei „G.“. Įvertinus pateiktas pinigų priėmimo kvitų kopijas, bendrovės apskaitos dokumentus išvadoje konstatuota, jog UAB „G.“ 2017 metais nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Aptariant byloje surinktus įrodymus dėl UAB „G.“ santykių su UAB „F.“ ir UAB „T.“ matyti, kad 2015-03-18 UAB „G.“ direktorius T. T. pasirašė bendradarbiavimo sutartis su UAB „F.“ direktoriumi D. K. ir UAB „T.“ direktoriumi J. G.. T. T. parodė, kad pagal šias sutartis UAB „F.“ ir UAB „T.“ nuomojo darbuotojus, kurie teikė įvairias paslaugas UAB „G.“. Vėliau, kuomet šioms bendrovėms ėmė grėsti bankrotas, darbuotojai palaipsniui buvo įdarbinti UAB „G.“. Pasak kaltinamojo, D. K. pasiūlė jam išnuomoti darbuotojus, kurie tuo metu dirbo UAB „F.“, parengė pačią 2015-03-18 bendradarbiavimo sutartį. Tačiau, analizuojant pačias sutartis, matyti, kad abiejose sutartyse nenurodyti svarbūs nuomojamų darbuotojų darbo organizavimo reikalavimai : kokio dydžio įkainiai nustatomi už nuomojamų darbuotų paslaugas, nuo kada ir kiek laiko darbuotojas buvo nuomojamas, kiek laiko jis realiai dirbo. Akivaizdu, kad abi šios sutartys yra labai nekonkrečios ir neišsamios. Kita vertus, abi sutartys pasirašytos tą pačią dieną – 2015-03-18, jos yra iš esmės identiškos, tekstai netgi su tomis pačiomis klaidomis („šalys sudarė šią nuolatinę bendardarbiavimo sutartį“). Tai rodo, kad abi jos buvo parengtos to paties asmens ar asmenų. Abiejose sutartyse direktoriais nurodyti D. K. ir J. G. 2013-05-18 faktiškai direktoriais nedirbo – specialisto išvadose nurodyta, kad nei vienas, nei kitas bendrovėse niekada nebuvo įdarbinti; J. G. kaip UAB „T.“ direktoriaus įgaliojimai buvo pasibaigę 2014-12-27, o D. K. – 2015-01-10. Apklausti teisiamajame posėdyje tiek D. K., tiek J. G. neigė pasirašinėję šias sutartis, tvirtino, kad UAB „G.“ jiems nežinoma, su šia bendrove jokių reikalų jie neturėjo. Tiek J. G., tiek D. K. parodė anksčiau nematę T. T. ir jo nepažįstantys; pats T. T. teisme patvirtino, kad J. G. jis taip pat nepažįsta, UAB „T.“ vadovas buvo kitas. Sutartyje su UAB „F.“ D. K. parašas atspaustas faksimiliniu atspaudu, tačiau D. K. neigia iš viso tokį parašą turėjęs ir dėjęs jį ant kokių nors dokumentų. Šie duomenys sukelia pagrįstų abejonių šių sutarčių realumu, jų tikrumu, o kartu šie duomenys leidžia abejoti ir kaltinamojo T. T. parodymais.

Dėl BK 184 str. 2 d.

Kaltinamasis T. T. neigė iššvaistęs 51658 Eur, kurie buvo išmokėti UAB „T.“, ir 142800 Eur, kurie buvo išmokėti UAB „F.“. Esminis jo ir jo gynėjo argumentas dėl UAB „F.“ ir „T.“ darbuotojų nuomos pagal 2015-03-18 bendradarbiavimo sutartis su šiomis bendrovėmis buvo tas, kad darbuotojai, kurie buvo nurodyti prieduose prie bendradarbiavimo sutarčių, realiai dirbo, atliko paslaugas UAB „G.“, gavo už tai darbo užmokestį, pretenzijų 2015 m. dėl to jie neturėjo. Tai reiškia, kad pinigai buvo panaudoti teisėtai, UAB „G.“ interesais, šie pinigai nebuvo iššvaistyti. Tačiau, anksčiau šiame nuosprendyje jau išdėstyti įrodymai, kad tiek 2015-03-18 bendradarbiavimo sutartys, tiek UAB „T.“ ir UAB „F.“ bendrovei „G.“ išrašytos sąskaitos – faktūros už suteiktas paslaugas virš nurodytoms sumoms, tiek kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos T. T. grynais iš kasos paėmė pinigus ir neva tai išmokėjo iš UAB „T.“ bei UAB „F.“ nuomotiems darbuotojams neatitiko realios padėties ir tikrovės, jie buvo fiktyvūs, skirti užmaskuoti tikrąjį T. T. ketinimą – neteisėtai išimti bendrovės kasoje susikaupusius grynuosius pinigus ir kaip nors pateisinti jų panaudojimą. Visi teisiamajame posėdyje apklausti bendrovės darbuotojai vienodai parodė, kad atlyginimus jiems grynais išmokėdavo pats T. T. arba vėlgi grynais pinigais išsimokėdavo iš kasos už parduotuvėse suprekiautas prekes. Darbuotojai, parduotuvių vedėjos parodė, kad jie pasirašydavo atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos gaudavo iš buhalterės, nors pati K. M. tvirtino UAB „F.“ ir UAB „T.“ darbuotojams atlyginimų neskaičiavusi ir jokių žiniaraščių nepildžiusi. T. T. parodė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius gaudavęs iš D. K. ir J. G., ir juos jiems jis grąžindavęs jau užpildytus. Tačiau, pasikartojant, šie neigė bet kokius santykius su T. T. ir UAB „G.“, neigė, kad šios bendrovės iš viso vykdė kokią nors veiklą, vedė apskaitą, ir pan. Kadangi tiek bendradarbiavimo sutartyse, tiek jų prieduose, tiek ir su kai kuriais darbuotojais pasirašytose darbo sutartyse nebuvo nurodyta, kiek tiksliai nuomojamas darbuotojas dirba, koks jo valandinis įkainis, nebuvo nustatyti kiti jų atlyginimą, o kartu ir jų UAB „G.“ suteiktų paslaugų piniginę apimtį galintys identifikuoti kriterijai, nebuvo galima patikrinti, ar sąskaitose faktūrose už paslaugas priskaičiuotos sumos yra pagrįstos ir realios. Specialistė nustatė, kad T. T. nepateikė grynųjų pinigų išmokėjimą iš UAB „G.“ kasos patvirtinančių kasos išlaidų orderių kvitų ar grynųjų pinigų priėmimo kvitų, išmokėjo pinigus pagal kasos išlaidų orderius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, kas jau taip pat minėta, tyrimo metu nebuvo rasti jokie UAB „F.“ ir „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie galėtų patvirtinti kaltinamojo poziciją ir jo parodymus.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad UAB „F.“, priešingai nei tvirtino D. K., vykdė veiklą, skaičiavo ir deklaravo Sodrai darbo užmokestį; kad 2017-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta, jog BUAB „F.“ bankrotas buvo tyčinis dėl buvusio vadovo D. K. veiksmų, kuris faktiniu bendrovės vadovu buvo iki bankroto šiai bendrovei bylos iškėlimo, t. y. iki 2016-02-09. Tačiau, specialistė I. K., teisiamajame posėdyje susipažinusi su VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktomis UAB „F.“ ir UAB „T.“ finansinėmis ataskaitomis (forma F4) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31, paaiškino, kad pagal jas UAB „T.“ Sodrai visiškai nedeklaravo jokių draudžiamųjų priskaičiuotų pajamų, t. y. nepriskaičiavo atlyginimų ir jų Sodrai nedeklaravo; o UAB „F.“ už 2015 m. kovo – 2016 m. kovo mėnesius visiems darbuotojams priskaičiavo 116158,21 Eur darbo užmokesčio, Sodrai nuo šios sumos priskaičiuota 47008,82 Eur įmokų, bet realiai sumokėta buvo tik 1473,61 Eur, likusi skola Sodrai 2016 m. kovo pabaigai sudarė 45535,21 Eur. Kas ir pagal ką šias darbo užmokesčio sumas skaičiavo ir deklaravo Sodrai, tyrimo metu nebuvo nustatyta. Pasak specialistės, nuo šių sumų apskaičiuoti tiksliai konkrečiai kiekvienam darbuotojui kas mėnesį kaip darbo užmokestį išmokėtą pinigų sumą negalima, nes reikia žinoti kiekvienam darbuotojui papildomą neapmokestinamą minimumą, tam turi būti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nes darbuotojai galėjo sirgti, būti nemokamose atostogose, gali turėti neįgalumą, keletą vaikų, gali turėti neįgalius vaikus, ir pan. Tam turėjo būti apskaitos dokumentai, kurie nebuvo pateikti, nors jie turėjo būti saugomi 10 metų. Todėl, apibendrinant galima tvirtinti, kad T. T. UAB „T.“ ir „F.“ 194458 Eur UAB „G.“ grynųjų pinigų išmokėjo neteisėtai, be tai patvirtinančių apskaitos dokumentų. Grynieji UAB „G.“ pinigai buvo jo žinioje, todėl jis pagrįstai kaltinamas šiuos pinigus iššvaistęs. Jo veikos šiuose epizoduose teisingai kvalifikuotos pagal BK 184 str. 2 d., nes abiem atvejais buvo iššvaistytas didelės vertės UAB „G.“ turtas (daugiau nei 9415 Eur, t. y. didesnės sumos, nei veikų padarymo metu galioję 250 MGL (1 MGL buvo lygus 37,66 Eur).

T. T. neigė kaltę ir parodė, kad 2017-04-03 iki 2017-09-26 laikotarpiu UAB „G.“ prekiavo UAB „R.“ prekėmis, suprekiauta buvo už 15500 Eur, o likutis (pelnas), kuris turėjo likti UAB „G.“, buvo apie 12000 Eur. Iš tos sumos jam kaip akcininkui buvo išmokėta dalis bendrovei suteiktos paskolos, bet kodėl nėra tai patvirtinančių dokumentų jis paaiškinti negalėjo. Jo nuomone, už tai atsakinga buvo buhalterė K. M.. Be to, kaltinamojo vertinimu, tyrimą atlikusi specialistė I. K. neįvertino parduotų dviračių ir dviračių detalių bei aksesuarų savikainos, kuri turėjo būti minusuota iš kaltinime nurodytos 27341,77 Eur sumos. Tačiau šie kaltinamojo parodymai yra paneigti.