- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2-1906-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30657-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Kornelija Janonytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. P. (toliau – ir atsakovė), prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31166-1044/2017 patvirtintą 300 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams G. P. ir M. P., nustatant, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės pareiškėjas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį teiks išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, jog po teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas ir atsakovė susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrimo, pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. ieškovui 2019 m. vasario 12 d. gimė du vaikai D. P. ir M. P.. Nurodė, jog 2017 metais ieškovo pajamos vidutiniškai sudarė 1700 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio pajamos sudarė – 1610 Eur. Taip pat, sutarties sudarymo metu, ieškovui priklausė 18,20 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pardavė už 6400 Eur bei automobilis Ford Focus, kurio vertė 300 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu jo pajamos sudaro 1064 Eur, o nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 12 d. jam bus mokama tik 769,28 Eur dydžio išmoka neatskaičius mokesčių. Nurodė, jog kartu su sutuoktine turi butą, kuriam įgyti buvo paimtas banko kreditas bei bankui mokama kas mėnesį 458,86 Eur paskolos grąžinimo įmokų (e. b. T. I, psl. 1–4).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė nesutinka, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su 2017 metais, pablogėjo. Nurodė, jog iš pateikto darbo užmokesčio pažymos matyti, kad 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, ieškovas dirbo ne visas darbo dienas, todėl galimai nenurodė nedarbingumo metu gautų išmokų. Tai pat ieškovas įgijo viename iš Vilniaus prestižinių lokacinių vietų prabangų nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, tačiau nepateikė turto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nėra aišku kokią sumą ieškovas galėjo skirti būsto įsigijimui ir įsirengimui. Atsakovė teigė, kad ieškovas nors ir būdamas vaiko priežiūros atostogose, tačiau periodiškai vyksta į ofisą UAB „iTree Lietuva“, tai pasakė iš susitikimo su tėvu (ieškovu) grįžę dukra su sūnumi. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad ieškovas, būdamas vaiko priežiūros atostogose, galimai vykdo IT projektus ir gauna atlygį už darbą, kuris nėra apskaitomas. Nurodė, jog ieškovas pardavė butą Klaipėdoje ir automobilį, tačiau šių pinigų neskyrė bendriems šalių vaikams, jiems nieko nepirko, su vaikais neatostogavo. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes moka apie būsto paskolą. Atsakovės teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Teigė, kad jų bendrų vaikų išlaidos sudaro: dukters – 667 Eur, o sūnaus – 675 Eur, be to dukrai reikalingos papildomos odos priežiūros priemonės, o sūnus nuolat lankosi pas logopedą. Akcentavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, turintys nekilnojamojo turto, todėl sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų (e. b. T. I, psl. 40–45).
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 metais su atsakove taikiu būdu sutardamas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių turėjo galimybę teikti išlaikymą po 300 Eur dviem vaikams, todėl tokia suma ir buvo sutarta, nors vaikų poreikiai buvo mažesni. Akcentavo, kad naujoje šeimoje gimusių dvynukų auginimas reikalauja daugiau išlaidų nei dviejų skirtingo amžiaus vaikų auginimas, nes nėra galimybės vieno vaiko daiktų, drabužių panaudoti kitam vaikui. Nurodė, kad yra dalimi etato grįžęs į darbą, jo darbo užmokestis sudaro apie 1000–1200 Eur, pilnai dirbti šiuo metu negali, nes su žmona dalijasi vaikų priežiūrą, auklė dvynukams kainuotų apie 900–1200 Eur per mėnesį, tai šeimai yra per brangu. Iki išėjimo vaikų priežiūros atostogų gaudavo apie 1700 Eur pajamų. Kas mėnesį moka būsto paskolą. Dėl savo vairuojamo automobilio paaiškino, kad naudoja įmonės jam suteiktą automobilį, moka įmonei po 15 ct už nuvažiuotą 1 km, pats pila kurą. Atkreipė dėmesį, kad šalių dukra kalba apie numatomą persikėlimą gyventi į nuosavą namą, kur ji turėsianti savo kambarį, tai liudija, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės banko sąskaitos išrašai rodo, kad prasidėjus bylos nagrinėjimui jos išlaidos padidėjo 1,5 karto, tai turi būti vertinama kaip dirbtinis išlaidų didinimas, siekiant pagrįsti didelius vaikų poreikius. Dėl gauto palikimo paaiškino, kad yra priėmęs palikimą, nuosavybės dokumentai dar nesutvarkyti, palikimą sudaro apie 30 tūkst. eurų vertės butas (duomenys neskelbtini), kurį dalinsis su savo dviem seserimis, todėl tai nelaikytina esmingesniu jo finansinės padėties pagerėjimu. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naujai pastatytas nebaigtas įrengti namas priklausytų kitam asmeniui, taigi, tikėtina jis bus registruotas atsakovės vardu, o tai rodo, kad atsakovės pajamos yra pakankamos ne tik pragyventi, bet ir vykdyti statybas. Atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikta dokumentų, kiek kainuoja privataus logopedo paslaugos berniukui, nepagrįsta, kodėl neužtenka logopedo ugdymo įstaigoje.
Atsiliepimas
Atsakovė posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad ieškovas ne tik daugiau lėšų, bet ir laiko skiria kitiems dviem vaikams, kuriuos augina su sutuoktine, kuri pati turėjo turto, o atsakovė iš esmės viena rūpinasi ieškovo ir atsakovės vaikais G. P. ir M. P., todėl išlaikymo lėšos neturėtų būti mažinamos. Atkreipė dėmesį, kad valstybės išmokų politika gimus dvynukams yra palanki juos auginantiems tėvams, jei vienu metu gimsta du vaikai, vaiko priežiūros atostogų gali išeiti ir išmokas gauti abu tėvai, vienas su vienu vaiku, kitas – su kitu, todėl ieškovo argumentas kad dvynukų priežiūra yra didelė finansinė našta, turi būti atmestas. Atkreipė dėmesį, kad abu šalių vaikai turi specialiųjų poreikių, poreikis logopedui ir papildomam lavinimui M. P. buvo nustatytas 2019 m. rugsėjo mėnesį, o byla pradėta tik 2019 m. spalio mėnesį, taigi poreikiai nėra kuriami dirbtinai. Paaiškino, kad 4 m. amžiaus sūnaus raida atsilieka apie metus, sprendžiant pagal kalbą, piešimo gebėjimus ir kt., jam yra būtinas papildomas lavinimas, vieno užsiėmimo per mėnesį darželyje nepakanka, iš pažymos matyti, kad nustatytas II poreikių lygis. Dukros sveikatos poreikiams reikalinga apie 80 Eur per mėnesį, sūnaus – apie 110–120 Eur. Mano, kad ieškovas dirbo papildomai, pažymėjo, kad ieškovo pajamos yra du kartus didesnės nei atsakovės, todėl jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo.
Šalys posėdžio metu teikė paaiškinimus dėl tarpusavio nesutarimų, susijusių su ieškovo bendravimu su vaikais, tačiau teismui nurodė nepageidaujantys šioje byloje spręsti bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ar pakeitimo klausimų.
Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 1SD-8080 „Dėl nepilnamečių G. P. ir M. P.“, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai. Tarnyba nurodė, jog lankantis E. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas gyvena su sutuoktine D. P., jų nepilnamečiais vaikais M. P. ir D. P. bei ieškovo sutuoktinės nepilnamečiu sūnumi M. K.. Šeima gyvena sutuoktiniams priklausančiame 5 kambarių name, namuose švaru ir tvarkinga, yra visi namų apyvokos daiktai. Vyras Tarnybai nurodė, jog jis yra vaiko priežiūros atostogose, jo gaunamos pajamos apie 1050 Eur per mėnesį, teigė, kad atsakovė neleidžia jam matytis su vaikais. Tarnybos atstovui apsilankius S. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė su vaikais G. P. ir M. P. gyvena 2 kambarių bute, vaikai kambariu dalinasi su mama, mergaitė turi atskirą lovą, berniukas miega su mama. Bute yra visi reikalingi baldai, buitinė technika, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ugdytis ir ilsėtis. Moteris teigė, jog dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, jos gaunamas darbo uždarbis 1200 Eur per mėnesį, išmoka dviem vaikams 100 Eur, bei ieškovo teikiamas išlaikymas – 600 Eur. Motinos teigimu, 5 metų amžiaus dukra lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), papildomai lanko šokių būrelį ir anglų kalbos pamokėles, mergaitei nustatytas atopinis dermatitas. 4 metų sūnus lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), papildomai lanko krepšinio būrelį, berniukui nustatyti kalbos sutrikimai dėl sulėtėjusios kalbos, lanko logopedo užsiėmimus darželyje ir privačiai. Tarnybos specialistų apsilankymo metu nebuvo bendrauta su vaikais, nes G. P. atostogavo pas senelius, o M. P. dėl raidos ypatumų negalėjo įvertinti situacijos ir išsakyti savo nuomonės. Tarnybos vertinimu, ieškovas turėtų teikti įrodymus, lemiančius išlaikymo dydžio sumažinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31166-1044/2017 buvo panaikintas santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis, kuria pareiškėjai susitarė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. P. (sutarties 4.1 punktas), E. P. įsipareigoja mokėti kiekvienam iš vaikų išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (sutarties 5.1 punktas).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
1. Dėl pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti
Ieškovas prašymą pakeisti (sumažinti) teismo sprendimu patvirtintyo išlaikymo dydį grindė tuo, jog po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad jis turi daugiau išlaikytinių, nes 2019 m. ieškovui gimė dvynukai, be to, išėjus vaikų priežiūros atostogų sumažėjo gaunamos pajamos, lyginant su 2017 metais, kuomet jis gera valia sutarė mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų, taip pat padidėjo jo išlaidos būstui, nes bankui privalo mokėti būsto paskolos bei palūkanų įmokas. Atsakovė teigė, kad ieškovo pajamos ir turtinė padėtis yra pakankama teikti vaikams būtiną 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam.
Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nustatytos dvi sąlygos: esminis vaiko poreikių pasikeitimas ir (arba) esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) galimybių teikti išlaikymą pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ išdėstyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).
Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, jog ieškovui E. P. ir jo sutuoktinei D. P. (duomenys neskelbtini) gimė du vaikai: D. P. (gimimo įrašas Nr. 1672) ir M. P. (gimimo įrašas Nr. 1673) (e. b. T. I, psl. 6, 8). Taigi, ieškovui E. P. gimė du vaikai (dvynukai), ieškovui sudarius naują santuoką su D. P., t. y. jau po teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. P. ir M. P.. Šie duomenys patvirtina faktą, kad po teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo, E. P. padidėjo išlaikytinių skaičius.
Konstatuotina, kad ieškovas įgijo naują pareigą išlaikyti dvynius D. P. ir M. P., ši prievolė yra ir bus nuolatinė, truks iki vaikų pilnametystės. Tai laikytina nauja esmine aplinkybe, kuri remiantis kasacinio teismo praktika, sudaro pagrindą konstatuoti, kad išlaikymo teikiančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo. Nors ir sutiktina su atsakovės argumentais, kad valstybės paramos politika šeimoms, susilaukusioms vienu metu daugiau nei vieno vaiko, yra pakankamai palanki, tačiau kartu pažymėtina, kad esmingesnė valstybės parama teikiama tik kol vaikai sulaukia dvejų metų amžiaus. Laikytina, kad auginant dvynius jų poreikių tenkinimui turi būti išleidžiama ne mažiau kaip ir kitų dviejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovas išgali teikti 300 Eur dydžio išlaikymą keturiems savo vaikams (iš viso 1200 Eur per mėnesį). Taip pat įvertinti, ar didėjo (mažėjo) nepilnamečių G. P. ir M. P. poreikiai.
Iš UAB „iTree Finance“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas 2017 m. liepos 21 d. sprendimo priėmimo metu gaudavo vidutiniškai 1702 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (e. b. T. I, psl. 7). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad naujoje šeimoje dvynukų vaikų priežiūra dalinasi kartu su sutuoktine D. P.. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (9.3)VPA_SP2-20531 bei ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovui priskaičiuota išmoka nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2020 m. vasario 12 d. (iki vaikui sukaks vieneri metai) per mėnesį sudaro 1346,43 Eur, neatskaičius mokesčių arba 1063,68 Eur į rankas, o nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 12 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) – 769,28 Eur, neatskaičius mokesčių (e. b. T. I, psl. 11-12). Sodros duomenimis, ieškovo sutuoktinei D. P. pirmais vaiko priežiūros metais buvo priskaičiuota 1073,90 Eur dydžio išmoka prieš mokesčius, arba 848,38 Eur dydžio išmoka į rankas (e. b. T. I, psl. 148–149).
Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad gimus vaikams, ieškovas tyčia išėjo vaiko auginimo atostogų, siekdamas, kad jo pajamos taptų mažesnės ir jis galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vyresniems vaikams sumažinimo. Teisę abiem tėvams išeiti tėvystės/motinystės vaiko priežiūros atostogų, kai gimsta dvyniai, numato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos, nekyla abejonės, kad dvynukų auginimas yra sudėtingesnis nei vieno naujagimio priežiūra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad gimus dviem vaikams (dvynukams), visą rūpinimosi vaikais atsakomybę nagrinėjamu atveju privalėjo prisiimti tik ieškovo sutuoktinė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas posėdžio metu nurodė, kad vaikams 2020 m. vasario 12 d. sulaukus vienerių metų ir valstybės išmokoms sumažėjus, jis pradėjo dirbti dalimi etato, taigi negalima konstatuoti, kad ieškovas tyčia siektų rodyti mažesnes oficialias pajamas.
Iš bylos dokumentų taip pat nustatyta, kad atsakovės 2019 m. spalio 24 d. skundas Valstybinei darbo inspekcijai, kuriuo ji pranešė apie tai, kad atsakovas būdamas vaiko priežiūros atostogose vyksta į UAB „iTree Lietuva“ būstinės patalpas ir galimai dirba, taigi galimai gauna neapskaitytų pajamų, nepasitvirtino – 2019 m. lapkričio 25 d. inspekcijos rašte Nr. SD-01-14640 nurodyta, kad E. P. nedeklaruoto darbo fakto įmonėse UAB „iTree Lietuva“ ir UAB „iTree Finance“ nenustatyta (2019 m. gruodžio 23 d. DOK-287600 priedai).
Vertintina, kad ieškovo galimybės dirbti ir užsidirbti apskritai nėra sumažėjusios, o ieškovo pajamų lygis kurį laiką buvo sumažėjęs tik laikinai, šį sumažėjimą sąlygojo buvimas vaiko priežiūros atostogose. Taip pat darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis, vertinant registruotino turto turėjimą, ženkliau nesikeitė. Santuokos įrašo panaikinimo metu S. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko šalims priklausęs 0,0832 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei lengvasis automobilis Toyota Avensis STW 2.0, 2011 m. gamybos, o E. P. – lengvasis automobilis Ford Focus, 2002 m. gamybos. 2017 m. ieškovas nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. rugpjūčio 9 d. pardavė už 6400 Eur (e. b. T. I, psl. 151–159). 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovas su sutuoktine įgijo nebaigtą statyti (85 proc. baigtumo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 42/125 dalį žemės sklypo, adr. (duomenys neskelbtini), turto pirkimo kaina buvo 149 500 Eur (e. b. T. I, psl. 21–23, 165–177). Būsto įgijimui su AB SEB banku sudaryta Kredito sutartis Nr. 14A1818217509-FT dėl 141 000 Eur dydžio paskolos, mokėtina mėnesinė paskolos grąžinimo įmoka su palūkanomis sudaro 458,86 Eur, (e. b. T. I, psl. 13–16). Ieškovo vardu transporto priemonių neįregistruota. Ieškovo mokamos būsto kredito grąžinimo įmokos nesudaro pagrindo vertinti, kad dėl to pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, kadangi įgyjamas geresnės kokybės (prabangesnis) turtas buvo tik ieškovo ir jos sutuoktinės apsisprendimas turėti erdvesnius (geresnius) namus. Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovo vardu nėra pradėta vykdomųjų bylų (el. b. T. I, psl. 111). Ieškovas neturi sveikatos problemų, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas turi galimybę dirbti pagal specialybę informacinių technologijų srityje, didesniu nei vidutiniu darbo užmokesčiu apmokamą darbą.
Atsakovės turtinė padėtis nebuvo pagrindinis šios bylos nagrinėjimo dalykas: atsakovė neįrodė, kad jos padėtis yra pablogėjusi, ieškovas iš esmės neįrodė jos pagerėjusios padėties. Atsakovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro apie 1200 Eur per mėnesį (el. b. T. I, psl. 54-55, 97-110). Laikytina, kad atsakovės turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaikų poreikius 2017-2020 m. laikotarpiu esmingiau nesikeitė.
Ieškovas prašė sumažinti priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nuo 300 Eur iki 215 Eur, šį dydį siejo su 2019 m. galiojusio MMA dydžiu, kuris įvertinus mokesčių reformą, laikytinas 430 Eur, prašymą grindė 2019 m. Vilniaus apygardos teismo praktika. Pažymėjo, kad 2017 m. susitarimas dėl jo mokamų 300 Eur per mėnesį vienam vaikui nereiškė, kad kiekvieno vaikų poreikiai sudarė po 600 Eur per mėnesį, teigė, kad jo galimybės tuomet leido jam tiek mokėti, todėl dėl tokių sumų ir buvo susitarta. Atsakovė teigė, jog vaikams augant vaikų poreikiai didėja ir šiuo metu dukters išlaidos sudaro 667 Eur, sūnaus – 675 Eur, dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl reikalingos papildomos odos priežiūros priemonės, sūnui nustatyta sulėtėjusi kalbos raida, todėl sūnus lanko privatų ir darželio logopedą, perkamos specialios priemonės kalbos lavinimui (el. b. T. I, psl. 48, 49).
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Atsakovė nedetalizavo, kokie vaikų poreikiai buvo 2017 m. liepos mėn. ir kokia apimtimi jie yra padidėję nuo 2017 m. Dėl vaikų papildomų sveikatos poreikių iš dalies sutiktina su ieškovo argumentu, kad iš bylos dokumentų negalima nustatyti, kad atsakovė nuolat patiria papildomų išlaidų privataus logopedo paslaugoms, nes į bylą pateiktas tik vienkartinis 2019 m. lapkričio 15 d. 115 Eur mokėjimas, skirtas VšĮ „Zuikių ola“ už logopedo paslaugas M. P. (2019 m. gruodžio 23 d. DOK-287600 priedai), taip pat nustatyta, kad tam tikros logopedo paslaugos vaikui teikiamos darželyje (duomenys neskelbtini). Iš UAB Baltijos Dermatologijos Klinikos 2019 m. gruodžio 13 d. išrašo iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog G. P. atsiradę bėrimai kūno odoje, niežėjimas galimas dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo, siūloma konsultacija dėl galimos sensibilizacijos maisto produktams, bei VĮ Karoliniškių poliklinikos 2019 m. spalio 29 d. vaiko sveikatos pažymėjimo, kuriame nurodoma, kad G. P. gali dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą, be jokių apribojimų, sistemų būklės sutrikimai – oda ir jos priedai, diagnozė (duomenys neskelbtini), iš gydymo išlaidų pirkinių kvitų, atsakovės sąskaitos išrašo (pvz., atsakovės 2019 m. liepos mėn. pirkiniai vaistinėse sudarė 13,70 Eur, 3,19 Eur, 4,33 Eur, 8,00 Eur, 17,00 Eur, 5,84 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. – 10,68 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. – 3,05 Eur, 4,99 Eur; 2019 m. gruodžio 23 d. DOK-287600 priedai) darytina išvada, kad vaikams diagnozuotų sveikatos ar raidos sutrikimų gydymui, korekcijai yra reikalingos papildomos išlaidos, tačiau sutrikimai nėra dideli, išlaidos nėra ženklios.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
Vertintina, kad vaikų poreikiai per dvejus su puse metų po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sudarymo išaugo neženkliai – tiek, kiek susiję su sveikatos poreikiais, naujų ugdymo veiklų atsiradimu, bendru prekių ir paslaugų kainų šalyje didėjimu. Kita vertus, byloje nei viena iš šalių neįrodė ir nepagrindė, kokie buvo vaikų poreikiai 2017 m.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, pajamas, išlaidas 2017 m. ir 2020 m., kiek tai matyti iš pateiktų ar teismo iniciatyva surinktų įrodymų, konstatuotina, kad nepilnamečių G. P. ir M. P. poreikiai, tikėtina, yra didesni nei minimalūs (minimaliais laikant MMA dydį: 2017 m. – 380 Eur, 2020 m. – 470 Eur (atskaičius mokesčius, įvestus dėl darbo santykių mokestinės reformos)). Todėl ieškovo nurodoma 215 Eur suma per mėnesį, jei būtų teikiama ieškovo kiekvienam iš vaikų, galimai tinkamai nepatenkintų vaikų poreikių.
Įvertinęs ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, taip pat tai, jog abu tėvai yra darbingo amžiaus, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos problemų ieškovas neturėtų galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį, įvertinus, kad ieškovas turi universitetinį išsilavinimą ir darbinių įgūdžių, tai, jog ieškovo turimas turtas nepatvirtina pablogėjusios jo turtinės padėties, tačiau kartu įvertinus faktines aplinkybes, jog ieškovui gimus dviem kitiems vaikams, ieškovas privalo išlaikyti keturis savo nepilnamečius vaikus, kas sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovo gaunamos pajamos turės būti paskirstomos nebe dviem, o keturiems nepilnamečiams vaikams, teismas vertina, jog yra pagrindas sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį iki 260 Eur. Teismo vertinimu, išlaikymo sumažinimas nepilnamečiams vaikams G. P. ir M. P. nepažeis šių vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas prašė tenkinus ieškinį, naują išlaikymo dydį taikyti nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai, o CPK 283 straipsnis įtvirtina teismo diskrecijos teisę spręsti dėl kitų skubiai vykdytinų sprendimų ir nutarčių.
Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, 260 Eur išlaikymo dydis nustatytinas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Dėl sprendimo vykdymo pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas sumažinti ieškovo dviem vaikams mokamo išlaikymo dydį yra priimtas atsižvelgiant išimtinai į būtinybę tinkamai užtikrinti kitų dviejų mažamečių vaikų (ieškovo naujų išlaikytinių) teises ir interesus, todėl spręstina, jog yra pagrindas nukreipti šį sprendimą vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.198 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams dydžio periodinėmis išmokomis pakeitimo tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 215 Eur, t. y. 85 eurais, teismas išlaikymo dydį sumažimo 40-čia eurų (iki 260 Eur), t. y. ieškinį tenkino 47 proc. apimtimi.
Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo (el. byla, t. I, b. l. 5), patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti, pateikė 2019 m. spalio 16 d. teisinių paslaugų sąskaitą Nr. 302, 2019 m. spalio 18 d. „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimą (e. b. T. II, psl. 27-28). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 233,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ((450 + 46) x 0,47).
Atsakovė patyrė 200 Eur išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti, pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. teisinių paslaugų sąskaitą Nr. 2019/07, 2019 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 510 (e. b. T. II, psl. 49-50). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 106 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (200 x 0,53).
Atlikus mokėtinų sumų įskaitymus, iš atsakovės S. P. ieškovui E. P. priteistina 127,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31166-1044/2017 nepilnamečiams vaikams G. P. ir M. P. nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir iš ieškovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 127,12 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus, 15 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.