Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., O. F. (O. F.), antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo O. F. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 19 d., 10.00 val. informuoti 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš antstolio Armino Naujokaičio gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01440, kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu, kopija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01440 kopijos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) Nr. eL2-41231-235/2015 dėl 974,55 Eur įsiskolinimo ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. F. išieškotojo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, naudai (v. b. l. 6-7). Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2016 m. birželio 8 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 56-57). Antstolis patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkės vardu yra įregistruota transporto priemonė PEUGEOT 260 CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nuo 2015 m. spalio 21 d. uždėtas areštas (v. b. l. 42-43). Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkei V. F. ir O. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriems nustatyta hipoteka bei uždėti areštai (v. b. l. 24-28, 46-50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė nuo 2013 m. lapkričio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (v. b. l. 52, 119-120). Pensijų kaupimo sutarčių sudariusi nėra (v. b. l. 51, 71, 79-82). Antstolis nustatė, kad skolininkė V. F. nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su O. F., kuris nuo 2015 m. birželio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (v. b. l. 30-31, 53, 77, 118, 121, 123-125). Skolininkės sutuoktinio vardu įregistruotos transporto priemonės: BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), PIAGGIO ZIP 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 17-20). Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkė ir jos sutuoktinis vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarę nėra (v. b. l. 32, 122). Antstolis 2016 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą patikrinti ir areštuoti skolininkei priklausančių lėšų išmokėjimą, kuriuo pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešti, kokios pas ją yra skolininkei priklausančios lėšos ar kitoks turtas ir areštavo skolininkei priklausančias bei jai mokėtinas pinigų sumas, nurodant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 85). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis skolininkė 2016 m. liepos 19 d. permokų neturėjo (v. b. l. 86). Antstolis 2016 m. liepos 12 d. patvarkymu, adresuotu (duomenys neskelbtini), 1 314,11 Eur sumai areštavo esamų ir būsimų piniginių lėšų išmokėjimą skolininkei (v. b. l. 90). Be to, antstolis 2016 m. liepos 12 d. patvarkymais areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias AB DNB banke ir AB „Citadele“ banke, o 2016 m. liepos 13 d. patvarkymu įpareigojo „Swedbank“, AB, pateikti informaciją apie skolininkės vardu esančias lėšas banke ir joms taikomus apribojimus (v. b. l. 91-92, 104). Antstolis 2016 m. liepos 12 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 95-97, 99-100) ir tos pačios dienos patvarkymu įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie visą turimą turtą (v. b. l. 94, 101). 2016 m. liepos 21 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės prašymą leisti mokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas, iš viso – 1 314,11 Eur, dalimis, t. y. po 30 Eur kas mėnesį iki 30 d., pradedant 2016 m. liepos 30 d. (v. b. l. 105). 2016 m. rugpjūčio 12 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. gruodžio 15 d. išieškotų lėšų patvarkymais buvo paskirstytos išieškotos sumos (po 30 Eur kas mėnesį) (v. b. l. 114-116, 144). Antstolis 2016 m. lapkričio 28 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio O. F. pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, bei tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio, kuriuo įpareigojo O. F. darbovietę (duomenys neskelbtini) daryti išskaitas ir skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos ir išskaitytas sumas pervesti saugojimui į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 126-130, 136-137). Be to, antstolis 2016 m. lapkričio 28 d. surašė Siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. B-98324, kuriuo pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams iki 2017 m. sausio 28 d. (per 2 mėn. nuo Siūlymo surašymo dienos) kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 131-132). Antstolio kontoroje 2016 m. gruodžio 9 d. gautas skolininkės elektroninis laiškas, kuriuo ji atsiuntė antstoliui 2016 m. gruodžio 9 d. Pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių, iš kurios matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. skolininkė registruota Darbo biržoje (v. b. l. 139-140). Išieškotojas BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK AS filialą, su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 27 d.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Skolininkė nurodo, kad paskolas ji paėmė savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams, todėl iš esmės teigia, kad jos prievolė išieškotojui yra asmeninė. Šiuo atveju skolininkė akcentuoja prievolės pobūdį, o ne turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, teisinį režimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinio kaip bendraatsakovio solidariosios ar dalinės atsakomybės, todėl skolininkės V. F. argumentai, susiję su prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Išieškojimas vykdomas ne iš abiejų sutuoktinių ir nėra ginčo dėl to, jog skolininkės prievolė asmeninė, priešingu atveju nekiltų klausimo dėl turto dalių nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, jog prieš atliekant priverstinius vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkė asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą neturi, todėl buvo areštuotas skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos iš (duomenys neskelbtini) ir pasiūlyta išieškotojui kreiptis dėl skolininkės turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo.

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai. Byloje nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio, prievolės atsiradimo metu skolininkė ir suinteresuotas asmuo O. F. buvo santuokoje, vedybų (povedybinės), turto padalijimo sutarčių sudarę nebuvo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Skolininkė nurodo, kad ji su sutuoktiniu turi du nepilnamečius vaikus, jos sutuoktinis pats vienas išlaiko šeimą moka už visas komunalines paslaugas, būsto paskolą, vaikų būrelius, maitinimą, draudimus, todėl, jeigu išieškojimas bus atliktas iš sutuoktinio gaunamų pajamų, bus pažeisti vaikų interesai. Be to, pažymi, kad sutuoktinis taip pat turi skolų UAB „Moment Credit“ ir UAB ‚Mokilizingas“. Nurodo, kad pati pareiškėja nedirba, yra užsiregistravusi Darbo biržoje.

Kaip jau buvo minėta, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės), konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Byloje nustatyta, kad skolininkė V. F. su sutuoktiniu O. F. turi du nepilnamečius vaikus – E. F., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. F., gimusią (duomenys neskelbtini). Skolininkė prašo neišieškoti iš jos sutuoktinio gaunamų pajamų, nes jis vienas išlaiko šeimą, be to, pats turi įsiskolinimų, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (skolininkė pateikė tik nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas ir pažymą iš Darbo biržos, kad joje yra registruota) (CPK 178 straipsnis). Skolininkė nepateikė įrodymų, kokie yra jos vaikų poreikiai, kiek konkrečiai lėšų skiriama jų išlaikymui, dėl ko nenukrypus nuo lygių dalių principo ženkliai sumažėtų jiems skiriamas išlaikymas ir vaikų interesai realiai nukentėtų (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismui nėra pateikta ir įrodymų, kad skolininkės sutuoktinis iš esmės vienas išlaiko jų vaikus, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos. Paminėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta prezumpcija, jog vaikų išlaikymas ar jų skaičius leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo pareiga (taip pat ir tais atvejais, kai teisę į išlaikymą pagal įstatymą turi pilnametis vaikas) tenka abiems sutuoktiniams, o vienam iš sutuoktinių šios pareigos nevykdant (vykdant netinkamai) jam gali būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-573-823/2014). V. F. ir O. F. santuoka nėra nutraukta, šalys veda bendrą ūkį, todėl prievolė išlaikyti vaikus priklauso abiems tėvams. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė dėl objektyvių priežasčių (neįgalumo, netekto darbingumo ar kitų sveikatos sutrikimų) negalėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo, todėl jos pasirinktas gyvenimo būdas neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaikus, kaip ir nuo pareigos mokėti kreditoriui skolą, priteistą įsiteisėjusius teismo sprendimu – vaikų auginimas negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus (CPK 18 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-529-567/2013). Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė teismui pažymą iš Darbo biržos, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ji ten registruota kaip bedarbė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kodėl skolininkė nebedirba (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. spalio 24 d., kaip aktyviai ieškosi kito darbo ir pan. Paminėtina, kad iš vykdomojoje byloje esančio skolininkės 2016 m. liepos 25 d. elektroninio laiško, adresuoto antstoliui, matyti, kad skolininkė nurodė, kad jeigu antstolis kreipsis į darbovietę, tuomet ji iš darbo išeis (v. b. l. 113), todėl, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl skolininkės realaus nedarbo priežasčių, kurių, beje, ji taip pat nenurodė (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus, nėra pakankamos, kad būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-573-823/2014, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-845-565/2013, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1159-781/2013), todėl skolininkės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo, neišieškoti iš jos sutuoktinio gaunamų pajamų atmestinas.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei V. F. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio O. F. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis, nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas, areštavo skolininkės sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės areštas taikytas piniginėms lėšoms, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad skolininkės sutuoktinis gautų kitokias pajamas nei iš darbinės veiklos, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis sutuoktinio apskritai gaunamų pajamų (dividendų, pašalpų, pensijų ir pan.) negu kad darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, todėl šiuo aspektu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkei V. F. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu O. F. priklauso 1/2 sutuoktinio darbo užmokesčio ir / ar kitų jam prilygintų pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu O. F. (O. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 (pusė) sutuoktinio O. F. (O. F.) darbo užmokesčio ir / ar kitų jam prilygintų pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Arminui Naujokaičiui vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01440 kopiją.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.