Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., O. K., antstolė D. M.; nustatyti, kad O. K. 1/2 dalis pajamų, susijusių su darbo santykiais, kitų esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui D. K.; priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo V. M. naudai; priteisti į valstybės biudžetą iš suinteresuoto asmens D. K. 22,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad antstolės D. M. kontoroje vykdomas Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro 2010-08-25 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 3478 dėl 341119 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. K. (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 1,19). Antstolei priėmus vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad D. K. yra susituokęs, jo santuoka įregistruota 1997-06-21, sutuoktinė yra O. K.. Šeima turi 3 nepilnamečius vaikus (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 16). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš pateikto Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad 2004-10-26 yra įregistruotas turto padalijimo faktas, patvirtinantis, kad O. K. ir D. K. turtą pasidalino šalių susitarimu, kurio pagrindu skolininkui D. K. atiteko žemės sklypas Vilniaus raj., Didžiosios Riešės k. (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 126). Duomenų, kad jie yra sudarę vedybų sutartį, nėra. Pagal CK 3 knygos 7 skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyta, kad jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nagrinėjamoje byloje antstolė 2012-04-11 patvarkymu Nr. 0012/10/02783 pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko D. K. santykinės turto dalies nuo jo sutuoktinės O. K. gaunamų pajamų nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 131). Iš vykdomoje byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad skolininkas dirba UAB „STADAILA“, jo darbo užmokestis yra 400 Lt (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 106, 113, 129). Iš jo turto vykdo išieškojimą ir kiti antstoliai (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 120,128). Skolininkas neturi piniginių lėšų sąskaitose, esančiose pas trečiuosius asmenis (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 115). Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad skolininkui priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka arba areštuotas (vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 92-102,104). Teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo nepaneigė aplinkybės, kad nėra jam priklausančio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą (CPK 178 straipsnis), be kita ko, per protingą terminą (b.l. 10-12) ir teismas iš vykdomosios bylos tokio nenustatė, todėl teismas konstatavo, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš suinteresuoto asmens O. K. darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis). Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo O. K. gauna darbo užmokestį, kurio suma yra apie 7837 Lt (b.l. 47,52, vykdomosios bylos Nr. 12-2783/10, b.l. 107). Šios piniginės lėšos yra įgyjamos santuokos metu, todėl pagal įstatymą jos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas padarė išvadą, kad turimas turtas ir gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 5 p., 3.117 str. 1 d.). Suinteresuoti asmenys O. K. ir D. K. prašė paskirstyti O. K. gaunamas pinigines lėšas, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, motyvuodami nepilnamečių vaikų interesų apsauga, turimais skoliniais įsipareigojimais (b.l. 48-55). Teismas sutiko su pareiškėjo atstovo argumentu, kad, patenkinus reikalavimą, liekanti O. K. gaunamo darbo užmokesčio suma, skaičiuojant pagal atitenkančią dalį kiekvienam išlaikytiniui ir jai pačiai, yra pakankama užtikrinti šeimos poreikius. Teismas pažymėjo, jog visiems žinoma aplinkybė, kad pripažįstama, jog Lietuvoje minimaliosios mėnesinės algos dydis leidžia patenkinti būtiniausius poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tenkinus pareiškimą, šis reikalavimas būtų išlaikomas. Suinteresuotų asmenų argumentas, jog nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų pažeidžiama Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies ar Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio bei 12 straipsnio 5 dalies nuostatos, atmestas kaip nepagrįstas. Tai, kad suinteresuotas asmuo D. K. prisiteisė iš O. K. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams (b.l. 13-15, 49-51) ir O. K. moka kredito įmokas, neatleidžia nuo pareigos sumokėti skolą pareiškėjui. Pažymėtina, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi teikti išlaikymą vaikams. Duomenų, kad D. K. dėl blogos sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių būtų atleistas nuo pareigos pasirūpinti šeimos interesais, nėra. D. K. pats pasirinko dirbti ne visą darbo dieną, todėl jo gyvenimo būdas neatleidžia jo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės bei vaikų teisių ir interesų nepažeidžia. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2008-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S42 – 139/2008, nes šioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi, t.y. nagrinėjamoje byloje tėvai yra dirbantys, turi pastovią gyvenamąją vietą. Be to, pagal CPK 4 straipsnį vieningą praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų D. K. ir O. K. argumentą, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą (b.l.11). Pareiškėjas neprašo nustatyti, kokia konkrečiai skolininkui nuosavybės teise priklausanti jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalis turi būti nukreipta skolai apmokėti, o suformuluoja reikalavimą pagal CPK 736 straipsnio nuostatas. Teismas sutiko su tuo, kad teismas nenustatinėja išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininko sutuoktinės O. K. darbo užmokesčio, kadangi antstolė, teikdama patvarkymą O. K. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teisinis faktų kvalifikavimas ieškinyje nėra reikalavimo pagrindas ir jis teismui neprivalomas, nes teisinį faktų kvalifikavimą teismas atlieka pats. Pritaikęs tinkamą teisės normą, teismas, taikydamas teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į reikalavimo esmę pagal bylos faktus, gali nukrypti nuo ieškovo lingvistinių ieškininio reikalavimo formuluočių ir suformuluoti rezoliucinę dalį taip, kad ieškovui priklausanti pagal faktines aplinkybes teisė būtų apginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-1072/2003). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas privalo pats tinkamai pritaikyti normas. Taip pat įvertinus pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes dėl patvarkymo gavimo (2012-06-12), nurodė, kad terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nėra praleistas. 2012-04-11 Patvarkyme nurodyta, kad pareiškėjas privalo per trisdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą. Vykdomojoje byloje įrodymų apie ankstesnį patvarkymo įteikimą pareiškėjui nėra, į teismą kreiptasi 2012-07-05, taigi, nepraleidus nustatyto termino (LR CK 3.88 str., 3.109 str., LR CPK 637 str., 667 str., 736 str.).