Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-350-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
2A-350-538/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
O. S., UAB „Vakarų renta“
Civilinė byla Nr. 2A-350-538/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02105-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.5; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovėms O. S. ir UAB „Vakarų renta“ dėl žalos atlyginimo, pagal atsakovių O. S. ir UAB „Vakarų renta“ priešieškinį ieškovei J. L. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės O. S. 500,00 Eur žalos atlyginimą, priteisti solidariai iš atsakovių O. S. ir UAB „Vakarų renta“ 500,00 Eur netesybas, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp šalių 2016-01-25 sudaryta avansinė trišalė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Vadovaudamasi Sutarties 2 punktu ieškovė preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovei UAB „Vakarų renta“ 500,00 Eur avansą, o atsakovė perdavė ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus ir iki 2016-02-12 suteikė ieškovei teisę susipažinti iš išbandyti perkamą daiktą. Vėliau sužinojo, jog minėtame bute vandens tiekimas įrengtas nelegaliai, taip pat nėra vandens apskaitos prietaisų. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-01-25 avansinės trišalės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo žinoma apie nurodytus buto trūkumus, ji nusprendė nutraukti sutartį. Pažymi, jog nutraukusi sutartį ji grąžino atsakovei buto raktus, tačiau pastaroji atsisakė grąžinti sumokėtą 500,00 Eur avansą, todėl iš atsakovės O. S. priteistina 500,00 Eur žalos atlyginimo. Be to, sutartis nutraukta dėl atsakovių kaltės, todėl jos pagal sutarties 6.2 punktą turi sumokėti 500,00 Eur netesybas ieškovei. Pažymėjo, jog dėl susiklosčiusios situacijos ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl prašė priteisti solidariai iš atsakovių 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės pateikė priešieškinį, prašydamos priteisti iš ieškovės J. L. 4092,00 Eur nuostolių atsakovei O. S., 300,00 Eur skolos atsakovei UAB „Vakarų renta“.Nurodė, kad tarp šalių 2016-01-25 sudaryta avansinė trišalė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė O. S. įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti atsakovei O. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10500,00 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei O. S. 500,00 Eur avansą bei pagal sutarties 7 punktą ieškovė ir atsakovė O. S. įsipareigojo sumokėti UAB „Vakarų renta“ po 300,00 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pažymėjo, kad nors ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, jai išliko prievolė sumokėti UAB „Vakarų renta“ už suteiktas paslaugas. Atsakovės nurodė, kad kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už vandenį, jo pašildymą, nuotekų šalinimą, kas parodo, jog vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas butui pajungti teisėtai. Be to, vandens apskaitos prietaisų butui įrengti neprivaloma ir tai priklauso nuo buto savininko pageidavimo. Minėta informacija ieškovei buvo pateikta prieš sutarties sudarymą, butą ji buvo apžiūrėjusi ir netgi jame apsigyvenusi, tačiau dėl atsakovėms nežinomų priežasčių persigalvojo ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi ieškovė sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai, atsakovė O. S. turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės O. S. 500,00 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,89 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. L.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. L. 393,75 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Vakarų renta“. Priteisė iš ieškovės J. L. į valstybės biudžetą 2,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės O. S. į valstybės biudžetą 1,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų renta“ į valstybės biudžetą 1,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Nurodė, kad nors 2016-01-25 preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovei buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ buto išrašas, tačiau, atsižvelgus į tai, jog bute faktiškai buvo įrengtas atskiras vonios kambarys, ieškovė galėjo pagrįstai klysti manydama, jog minėta patalpa yra tinkamai įregistruota, o padaryti remonto darbai atsispindi buto registro ir kadastro byloje. Pažymėjo, jog nors atsakovių atstovas nurodo, kad minėtiems remonto darbams leidimas nereikalingas, o po remonto atsiradę pakeitimai neprivalo būti registruojami ir tai daroma tik buto savininkams pageidaujant, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nesudaro esminės reikšmės sprendžiant klausimą, dėl to, ar ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį. Padarė išvadą, kad sudarant 2016-01-25 preliminarią sutartį atsakovės tinkamai ieškovei neišaiškino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas vonios kambarys nėra įregistruotas buto registro ir kadastro byloje, todėl norėdama tai padaryti ieškovė atitinkamai patirs papildomų piniginių išlaidų, laiko sąnaudų. Taigi, 2016-01-25 preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo žinomos visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendimui sudaryti pagrindinę sutartį. Konstatavo, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovei, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Nurodė, kad ieškovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį sąlygojo ne atsakovės veiksmai, tačiau paties nekilnojamojo daikto trūkumai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė O. S. neįvykdė Sutarties reikalavimų ir nepagrįstai vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad nebuvo įvykdytas šalių susitarimas iki 2016-02-12 sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, numatytą 2016-01-25 avansinėje trišalėje sutartyje, tačiau Sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas. Nurodė, kad teismui konstatavus, jog ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovės reikalavimas dėl 4500,00 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog yra labiau tikėtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas ne dėl ieškovės veiksmų, o siekiant sudaryti naują buto pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad nenustačius ieškovės kaltės dėl sutarties nesudarymo nustatytu terminu, prievolei pagal preliminariąją sutartį pasibaigus ir atsakovei UAB „Vakarų renta“, kaip tarpininkei, neatlikus visų įsipareigojimų, kad preliminariojoje sutartyje numatytas galutinis rezultatas – pagrindinės sutarties sudarymas būtų įgyvendintas, laikytina, jog ieškovė privalo atlyginti atsakovei UAB „Vakarų renta“ tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Atlygintinų sumų įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei, kuri turi pagrįsti turėtas protingas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki sutarties pabaigos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys; priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų, remiantis Avanso trišalės sutarties punktu Nr. 6.2. priteista J. L. iš O. Š. 500 eurų netesybų; priteisti J. L. solidariai iš UAB „Vakarų renta“ ir O. Š. 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; priteisti J. L. solidariai iš UAB „Vakarų renta“ ir O. Š. įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės O. Š., todėl prievolė dėl netesybų gali kilti tik šaliai, sudariusiai susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Nors pateikta klaidinančia reklama UAB „Vakarų renta“ taip pat yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendime pateikti teisiniai argumentai yra įtikinantys, kad tarpininkė UAB „Vakarų renta“ neatsakinga ieškovei J. L. būtent dėl Avansinės trišalės sutarties punkte Nr. 6.2. numatytų netesybų, todėl apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą dėl 500 eurų netesybų priteisimo J. L. solidariai iš UAB „Vakarų renta“ ir O. Š.. Teigia, kad atsakovė O. Š., kuriai Avanso trišalės sutarties pagrindu gali kilti prievolė dėl netesybų, nutylėjo informaciją apie parduodamo buto sanitarinių mazgų defektus. t.y. atsakovė O. Š. yra tiesiogiai kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis, todėl, remiantis Avanso trišalės sutarties punktu Nr. 6.2, O. Š., kaip sudariusiai susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir kyla prievolė dėl netesybų. Pažymi, kad ieškinyje neprašoma atlyginti turtinę žalą dėl neįvykdyto preliminariojoje sutartyje numatyto susitarimo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė, remdamasi LR CK 1.91 str. 1 d., prašo teismo, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala dėl Avanso trišalės sutarties sudarymo. Klaidinanti UAB „Vakarų renta“ reklama dėl prekės rūšies ir atsakovės O. Š. nutylėjimas apie prekės defektą, t.y. nutylėta informacija ir yra ta atsakovių kaltė, dėl kurios buvo sudaryta trišalė avanso sutartis. Pažymi, kad dėl O. Š. kaltės vieniša mama J. L., iš nežinojimo sudariusi Avanso trišalę sutartj, kartu su (duomenys neskelbtini dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini, buvo priverstos beprasmiškai apsigyventi sanitarines ir higienos normas neatitinkančiose patalpose. Motinos pareiga sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaiko augimui ir vystymuisi, tačiau dėl nesibaigiančios vandentiekio avarijos teko su kūdikiu du kartus savaitės bėgyje beprasmiškai kraustyti iš (duomenys neskelbtini, į planuotą įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini, ir atgal. Ir kūdikio amžiaus vaikas, ir motina ieškovė J. L. patyrė stiprų stresą, pažeminimą ir negatyvius išgyvenimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl netesybų iš O. S. priteisimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Dėl netesybų.

Apeliantė argumentuoja, kad remiantis Avanso trišalės sutarties punktu Nr. 6.2., O. S., kaip sudariusiai susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir kyla prievolė dėl netesybų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas arba iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kaltai pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningumo pareiga ir šalims derantis dėl sutarties sudarymo (dar prieš ją sudarant). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nesąžiningo elgesio derantis teisiniai padariniai. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau netgi nustačius, kad viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti ir vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Kaip byloje nustatyta, šalys susitarė dėl netesybų sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose, kur nustatyta, jog pirkėjai neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, ji privalo sumokėti pardavėjai 500,00 Eur baudą, o pardavėjai neįvykdžius šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nepagrįstai vengiant sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, privalo grąžinti pirkėjai 500,00 Eur avansą bei sumokėti 500,00 Eur baudą sutarties nutraukimo metu. Taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinė reikalavimo sumokėti netesybas sąlyga yra nepagrįstas priešingos šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė būtent ieškovė. Be to, nors ieškovė tvirtino, kad atsisakė sudaryti sutartį, jog bute buvo netvarkingas sanitarinis mazgas, iš bylos duomenų matyti, kad teikdama ieškinį tokių duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išsiųsti paklausimai atitinkamoms institucijoms dėl sanitarinio mazgo tinkamumo, tačiau šios institucijos nepatvirtino, kad sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė O. S. neįvykdė Sutarties reikalavimų ir nepagrįstai vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, taigi netesybos iš atsakovės nepriteistos pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantė argumentuoja, kad neprašė atlyginti turtinę žalą dėl neįvykdyto preliminariojoje sutartyje numatyto susitarimo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė, remdamasi CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala dėl Avanso trišalės sutarties sudarymo. Šis argumentas taip pat atmestinas. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl apgaulės, todėl apeliantė remtis CK 1.91 straipsnio nuostatomis prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą neturi pagrindo. Kaip byloje nustatyta, ieškovei buvo suteikta galimybė apžiūrėti perkamą butą, ji net buvo apsigyvenusi minėtame bute, taigi ji turėjo galimybę įsitikinti kaip įrengtas higieninis sanitarinis mazgas. Atsakovės neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apgauti ieškovę, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai nenumato galimybės reikalauti atlyginti neturtinę žalą tuo atveju, jei neįvykdomas preliminariojoje sutartyje numatytas susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį ar neįvykus pirkimo – pardavimo sandoriui.Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis