Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. B., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Amitis“, B. S., G. K. ir A. B. dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pradinė ieškovė D. R. patikslintu ieškiniu (3 t., b.l. 27-39) prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti, kad 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės atsakovui V. B. išduotas Statybos leidimas Nr. 83 yra neteisėtas ir jį panaikinti; pripažinti atsakovo V. B. statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., rekonstrukciją neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir neteisėta; įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesių terminą savo lėšomis išardyti savavališkai perstatyto nurodyto statinio dalis, atstatant šias dalis į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 2013-09-26 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė D. R. civilinėje byloje Nr. 2-4-824/2013 buvo pakeista jos teisių perėmėja L. M. (3 t., b.l. 173-174).

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, mano, kad praleistam ieškinio senaties termino atnaujinimui nėra pagrindo (3 t., b.l. 53-56).

A. V. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prieštarauja ieškovės keliamiems reikalavimams, nes šiais klausimais yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (3 t., b.l. 58-64).

Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Amitis“, A. B., G. K. ir B. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovas L. M. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais patikslintame ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo ieškovė nesutiko dar 2007 m., kai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, vėliau – į administracinį teismą, tačiau jos pažeistos teisės nebuvo apgintos. Pažymėjo, kad statybos komisijos protokole nėra sąlygas išdavusių institucijų Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus ir TEO LT suderinimo; taip pat nėra gretimo sklypo savininkų (ieškovės ir trečiųjų asmenų) rašytinių sutikimų. Šiuo metu atsakovo atlikta pastato rekonstrukcija daro neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui, turi neigiamą poveikį insoliacijos trukmei, be to, byloje buvo atlikta ekspertizė, kuri nustatė įvykdytų statybos darbų pažeidimus.

Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas A. Gedvilas teismo posėdžio metu su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, mano, kad ieškovės reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis ir ieškinys atmestas. Pažymėjo, jog buvusiam pastato savininkui buvo išduotas statybos leidimas ir jis atliko statybos darbus, be to, ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovas perstatė pastato sieną.

Tretysis asmuo A. B. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją. Paaiškino, kad, atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, padidėjo pastato aukštis, tačiau pastato pamatai išliko tokio paties dydžio, kokius iškasė buvęs pastato savininkas.

Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Amitis“, G. K. ir B. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo šalys L. M. ir V. B. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t., b.l. 9-10, 11-15). Pradinė ieškovė D. R. su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdo pusė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2004-03-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2062 D. R. išpirko savo namų valdai priskirto žemės sklypo ½ dalį. Įteisintas ir nustatyta tvarka įregistruotas 0,08 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovas V. B. 2005-12-20 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 74-8089 įgijo nuosavybės teisę į pastatą - dengtą turgelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 54). V. B. 2006-12-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 6725 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 6726, įgijo 0,0328 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ketindamas vykdyti įsigytame statinyje ūkinę - komercinę veiklą, su prašymu atsakovas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo. 2007-02-12 buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 49 bei 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybė išdavė Statybos leidimą Nr. 83 (1 t., b.l. 67), kuriuo buvo numatyta turgelio, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija į pramoninių prekių parduotuvę. Tarp pastatų (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei ir (duomenys neskelbtini)., kuris priklauso atsakovui, esanti apie 4 metrų pločio erdvė yra įvažiavimas į ieškovės privatizuotą namų valdą. Paskutinį kartą statinio, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų pakeitimai buvo fiksuoti 1996-08-14 (1 t. b.l. 96-101). Jokių pakeitimų ir naujų duomenų apie pastato rekonstrukciją ir duomenų pakeitimų po nurodytos datos nekilnojamojo turto registre neužfiksuota. Civilinėje byloje 2013-08-19 buvo atlikta statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė bei pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. 13-03/01.

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl atsakovo 2005-12-20 varžytynių metu įsigyto pastato-dengto turgelio, 116,56 kv.m bendro ploto, rekonstrukcijos, vykdomos pagal 2007-04-12 išduotą statybos leidimą Nr. 83 (1 t., b.l. 67-68). 2007-07-16 projektavimo ir statybos leidimo išdavimo patikrinimo aktu Nr. 20 (1 t., b.l. 21) nustatytas šis pažeidimas projektavimo procese – projektuojant rekonstruojamą pastatą nebuvo gautas bendro kelio naudotojos - ieškovės - sutikimas. Be to, ieškovė atliktos statinio dalinės techninės ekspertizės aktu, teismo ekspertizės aktu ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėja, kad, vykdant pastato rekonstrukciją, padidėjo sklypo užstatymo procentas iki 45 procentų (147,52 kv.m). Ieškovės ekspertizės akte nurodyta, kad 1998-08-12 potvarkiu Nr. 362 patvirtintame ginčo sklypo detaliojo plano priede Nr. 1 buvo nustatytas užstatymo tankis 38 procentai. Šiame akte ekspertas nurodė, kad sprendžiant pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto J. P. spaudą 2007-08-19 buvo pakeistas projektas ir pirmojo aukšto patalpų naudingas plotas sudarė 120,19 kv.m, t.y. 12,67 kv.m viršijo naudingą plotą, nurodytą statybos leidime. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad toks projekto keitimas prieštaravo 1998-03-27 Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 126 patvirtinto detaliojo plano sprendiniams ir 1998-08-12 Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 362 patvirtintiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) architektūriniams–urbanistiniams apribojimams ir sąlygoms (2 t., b.l. 75-81). Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieškovės ginčijamo 2007-04-12 statybos leidimo Nr. 83 teisėtumą, būtina nustatyti, ar statybos leidimas buvo išduotas laikantis teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, o nustačius aplinkybę, kad nuo teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo buvo nukrypta, ji įvertinta kitų asmenų materialių teisių pažeidimo bei sukeliamų teisinių padarinių aspektais. Tokiu atveju fakto dėl kitų asmenų materialiųjų teisių pažeidimo įrodinėjimo pareiga tenka šia aplinkybe besiremiančiai šaliai.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (Lietuvos Respublikos CK 1.124 str.). Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 4 d. nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinio atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010).

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007-07-27 raštu buvo informavęs savivaldybės administraciją apie tai, kad išduotas leidimas pažeidžia gretimo sklypo bendrasavininkės D. R. interesus, tačiau skyrius nėra gavęs Savivaldybės administracijos atsakymo, kokių priemonių savivaldybės administracija ėmėsi, kad būtų pašalinti minėti trūkumai. Akivaizdu, kad per trijų mėnesių terminą susirašinėjimas vyko jau net tarp institucijų, kas rodo, kad ieškovė kreipėsi dar anksčiau. Ieškovė 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Statybos leidimą Nr. 83, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. R. pareiškimą. Civilinėje byloje Nr. 2-112-666/2007 D. R. jau reiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti statytoją pertvarkyti statinį, kad jis atitiktų nekilnojamojo turto registro duomenis (1 t., b.l. 55-63). Ieškovė iš pradžių nesiekė drastiškų tikslų: reikalauti griauti ar perstatyti, tačiau problemos neišsprendus ir valstybėms institucijoms neištaisius trūkumų, dabar prašo tenkinti reikalavimą dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto panaikinimo. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, D. R. niekada nesutiko su esama padėtimi, be to pats atsakovas teigia, kad ji kvietė eilę komisijų, ieškojo sprendimų, skundė. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-616/2003). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo pripažinti 2007-04-12 statybos leidimą Nr. 83 neteisėtu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 2 d., 1.132 str.).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra suformuluotas patikslintame ieškinyje (3 t., b.l. 27-39), kuriuo ieškovė prašė panaikinti 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. 83, pripažinti ginčo pastato rekonstrukciją neteisėta ir atstatyti statinį į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį, todėl atsakovo atstovo nurodyti motyvai dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų yra nepagrįsti, nes ginčas dėl statybos leidimo teisėtumo nebuvo išspręstas, o praleisto termino atnaujinimo klausimas administracinėje teisenoje sprendžiamas pagal kitas taisykles nei Lietuvos Respublikos CK 1.125-1.130 str. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, teismų praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2007, 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, 2010 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 4 d. taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad „negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teise tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Dėl 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės statybos leidimo Nr. 83 panaikinimo.

Civilinėje byloje 2013-08-19 buvo atlikta statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė bei pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. 13-03/01, kuriame nurodyta, kad Kretingos rajono savivaldybė išduodama, atsakovui V. B. statybos leidimą Nr. 83 2007-04-12 pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, privalomojo poįstatyminio akto, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimus. 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija (komisijos pirmininkas architektas J. P.), rekomenduodama išduoti atsakovui V. B. statybos leidimą Nr. 83, nepakankamai išnagrinėjo atsakovo pateiktus dokumentus, jų sudėtį bei atitikimą norminiams aktams, tuo pažeidė teisės akto, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.4 p. reikalavimus, t.y. priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą, nors atsakovas (statytojas) V. B. nebuvo pateikęs sutarties su gretimo žemės sklypo savininkais dėl sklypo dalies tarp esamo ir rekonstruojamo statinio laikino naudojimo statybos metu bei servitutų naudojant pastatytą statinį. Taipogi nebuvo gauti, sąlygas (kurios buvo įtrauktos į sąlygų sąvadą) išdavusių institucijų – Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus ir AB „TEO LT“, įgaliotų atstovų (turinčių dalyvauti nuolatinės statybos komisijos darbe) suderinimai.

Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad komunikacijų per ieškovės žemės sklypą netiesė ir ieškovės žemės sklypu statybų metu nesinaudojo, todėl sutarties su ieškove dėl sklypo dalies tarp esamo ir rekonstruojamo statinio laikino naudojimo statybos metu nesudarė. Atsakovas taip pat pripažino, kad statinio rekonstrukcijos darbai atlikti ne pagal statybos leidimą Nr. 83, t.y. statybų metu pastebėjo matmenų neatitikimus ir šį klausimą derino su Kretingos rajono savivaldybės vyr. architektu J. P.. Ginčo statinio rūšis yra neypatingas statinys, jo rekonstrukcijai statybos leidimas buvo išduotas 2007-04-12, todėl šio dokumento teisėtumui taikytinos jo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2002 nuostatos. Šio STR 15 p. reglamentavo, kokie dokumentai reikalingi pateikti savivaldybės įgaliotai institucijai, t.y. šis punktas reglamentuoja sutikimų subjektus. Paminėto STR 15.2 p. nustatė, kad buvo būtinas žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Šios bylos šalys nėra sklypo bendraturtės. 15.3 p. šalims netaikytinas, nes šalys nebuvo statinio bendraturtės, 15.4 p. numatė, kad savivaldybės įgaliotai institucijai būtina pateikti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės sklypas galėjo būti naudojamas statybvietei įrengti, inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos nebuvo numatytos tiesti už atsakovui priklausančio sklypo ribų, todėl atsakovas tokios sutarties su ieškove sudaryti neprivalėjo.

Nagrinėjamu atveju nebuvo gauti, sąlygas (kurios buvo įtrauktos į sąlygų sąvadą) išdavusių institucijų – Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus ir AB „TEO LT“, įgaliotų atstovų (turinčių dalyvauti nuolatinės statybos komisijos darbe) suderinimai, tuo pagrindu teismas nustato, jog 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės atsakovui V. B. išduotas Statybos leidimas Nr. 83 savo turiniu prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl yra neteisėtas ir panaikintinas.

Dėl statinio (unikalus Nr. 5699-2002-9018), esančio (duomenys neskelbtini)., rekonstrukcijos.

Statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pradžia nurodyta statybos darbų žurnale – 2007-05-04, pirmasis įrašas apie įvykdytus darbus „Aptvėrimas ir stogo dangos nuardymas“ atliktas – 2007-05-04. Kaip nurodyta statybos darbų žurnale, rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal statybos leidimą Nr. 83. projekto pakeitimas buvo atliktas UAB „Amitis“ ir suderintas su Kretingos rajono architektu J. P. tiktai 2007-08-19. Šio projekto pakeitimo metu buvo pakeiti statinio gabaritai – ilgis ir plotis, ko pasekoje pasikeitė esminis statinio projekto sprendinys, t.y. buvo padidintas užstatymo plotas. Iki projekto pakeitimo (2007-08-19) faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pažeidžiant statybos leidimą Nr. 83, tai patvirtina įrašai statybos darbų žurnale. Pagal minėtus įrašus konstatuotina, kad pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai buvo atlikti savavališkai, t.y. nukrypstant nuo 2007-04-04 patvirtinto projekto, pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo statybos darbai atitinkamai pabaigti: pamatų įrengimas – 2007-05-09, išorės mūras – 2007-06-14, stogo konstrukcijų įrengimo darbai – 20007-06-18, Velux stoglangių įrengimas stogo dangoje iš Rannilo – 200?-06-02 (nors žurnale pažymėta data 2006-06-02). Sklypo užstatymas po projekto pakeitimo padidėjo nuo 132,44 m² iki 147,52 m², tuo pačiu padidėjo sklypo užstatymas nuo 40 proc. iki 45 proc. Vykdant rekonstrukciją pagal pakeistą projektą, kurio metu buvo padidintas sklypo užstatymas, buvo pažeistas norminis aktas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ priskiriamas negyvenamosios paskirties pastatų pogrupiui – prekybos paskirties pastatai (reglamento 8.3 p.). projekto vadovo M. Z. parengtame projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas Nr. 83, buvo paskaičiuotas pastato naudingas plotas – 107,52 m², projekte patalpų įrengimas bei jų naudojimas pastogėje nebuvo numatytas. Patikslintuose rodikliuose projekto vadovas M. Z. nurodo, kad pasikeitė pastato naudingas plotas iki 209,67 m², t.y. pastogė įvertinama kaip naudingos (šildomos) patalpos, statybos leidime Nr. 83 nurodytas naudingas plotas padidėjo 102,15 m². Pakeitus projektą, kai pakeitimo metu buvo pakeistas bendrasis statinio rodiklis – statinio užstatymo plotas, kuris pakito (padidėjo) nuo 132,44 m² iki 147,52 m² bei buvo pakeistos statinio konstrukcijos (pamatai, sienos, perdanga, stogas), tęsti rekonstrukciją be naujo statybos leidimo, nepakako vien Kretingos rajono architekto J. P. spaudo ant brėžinių. Projektas privalėjo būti iš naujo tvirtinamas ir išduodamas naujas statybos leidimas, kuriame turėjo būti nurodomas ir pirminis leidimo Nr. bei jo išdavimo data. Projekto vadovo M. Z. pastaba ant brėžinių, kad rekonstrukcijos projektas tikslinamas pagal esamo pastato apmatavimus, nekeičiant sprendinių su nuoroda į STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ VII sk. 56 p. yra klaidinantis ir negalėjo būti pagrindu iš esmės pakeisti projektinius sprendinius. Teismui pateiktame rekonstrukcijos su pakeitimais projekte nėra pakeisti laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, perdangų) brėžiniai, apie šių konstrukcijų keitimą nėra jokio įrašo statybos darbų žurnale. Perdangos brėžinyje nurodytas vidinis (tarp sienų) pastato plotis sudaro 7,72 m, o pastato plotis (tarp sienų) po projekto pakeitimo sudaro – 8,33 m, todėl darytina išvada, kad dalis pastato perdangos (61 cm pločio per visą pastato ilgį) įrengta neturint projektinio sprendinio – savavališkai. Tas pats atlikta ir su pamatais, pamatų brėžinyje nurodytas vidinis (tarp sienų) pastato plotis 7,52 m, o šiuo metu rekonstruojamo pastato plotis (tarp sienų) po projekto pakeitimo sudaro – 8,33 m, t.y. išorinės pastato sienos nesutampa 81 cm su pagal leidimą Nr. 83 įrengtais pamatais. Iki projekto pakeitimo (2007-08-19) faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai, kuriuos patvirtina įrašai statybos darbų žurnale yra pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai, kurie buvo atlikti neturint naujo statybos leidimo, todėl prilygintini savavalinei statybai, nes šie darbai buvo atlikti nukrypstant nuo 2007-04-04, statybos nuolatinėje komisijoje patvirtinto projekto ir statybos leidimo Nr. 83. Jokia paklaida, susijusi su esminiais nukrypimais nuo statinio bendrųjų rodiklių, be naujo statybos leidimo gavimo, tikslinant projektą 2007-08-19 vien tik su pastaba, nebuvo galima. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (galiojusi 2007-07-01 iki 2008-04-01) nereglamentavo, pripažįstant tinkamu naudoti statinį, leistinų nuokrypų dydžio ir jų apibrėžimo – tai tiesiogiai buvo susieta ir su projektų pakeitimais statybos ar rekonstrukcijos metu.

Įvertinus tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovo V. B. faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi pažeidžiant statybos leidimą Nr. 83, ką patvirtino 2013-08-19 teismo ekspertizės aktas Nr. 13-03/03 ir pats atsakovas V. B. teismo posėdžio metu, pripažintina, kad atsakovo V. B. statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėta.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesių terminą savo lėšomis išardyti savavališkai perstatyto nurodyto statinio dalis, atstatant šias dalis į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ir negali priimti kito sprendimo tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisėtumo, visais atvejais turėjo priimti vieną iš dviejų šioje nuostatoje nurodytų sprendimų ir neturėjo galimybės priimti kito sprendimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas, kurio 2 str. 71 d. (2010 m. liepos 2 d. redakcija) pateikta savavališkos statinio statybos apibrėžtis – statyba, pastatyta neturint galiojančio statinio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Lietuvos Respublikos CK normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Savavališkos statybos padarinių išsprendimo alternatyvos pateiktos Statybos įstatymo 28 str. 7 d., kurioje nustatyta teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), taip pat tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje) leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 str. 4 d. nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apskrities viršininko administracija v. A. L., bylos Nr. 3K-3-538/2011).

Nagrinėjamoje byloje iš 2013-08-19 Teismo ekspertizės akto Nr. 13-03/01 nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybė, išduodama atsakovui V. B. statybos leidimą Nr. 83 2007-04-12 pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, privalomojo poįstatyminio akto, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimus, todėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija atlikta savavališkai, tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracija nepripažino būtinu nugriauti pastatą ir leido statybą tęsti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją. Pažymėtina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas nebūtinai visada reiškia neteisėto statinio nugriovimą ar įpareigojimą jį nugriauti. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 str. 7 d. pateiktas savavališkos statybos padarinių šalinimo alternatyvas, darytina išvada, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti sprendimą, įpareigojantį esant atitinkamoms sąlygoms gauti projektinę dokumentaciją ar statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.), ir tik neįvykdžius šio reikalavimo teismui toliau palikta teisė spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, būdamas įsitikinęs, jog norint tęsti rekonstrukcijos darbus naujas statybos leidimas nereikalingas (rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės architekto J. P. spaudu ant brėžinių), neturėjo galimybių tinkamai ir laiku susitvarkyti dokumentų, sprendžia, kad teismui nėra pagrindo spręsti kito klausimo, susijusio su savavališkos statybos padarinių šalinimu statinį nugriaunant, kai atsakovui tinkamai nebuvo suteikta galimybė parengti ir pateikti projektinę dokumentaciją bei gauti tinkamą statybos leidimą. Teismas pažymi, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimus, kaip, pvz., nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, teismas galėtų spręsti tik tada, kai atsakovas per nustatytą terminą, nesant akivaizdžių ar subjektyvių trukdžių, nepateiktų reikalaujamos projektinės dokumentacijos ir negautų tinkamo statybos leidimo. Be to paminėtina, jog šioje stadijoje net ir teismams pripažinus atsakovo teisę atlikti jam priklausančių statinių rekonstrukciją be ieškovės sutikimo, nereiškia, jog, suderinus reikalingą projektinę dokumentaciją, bus gautas statybos leidimas, kurio pagrindu statiniai liks nepakitę ir bus įteisinti.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., nustato atsakovui dvylikos mėnesių terminą, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, projektinei dokumentacijai dėl rekonstruojamo pastato parengti ir Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikti, kad būtų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Civilinėje byloje valstybė patyrė 298,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovė už ieškinius ir apeliacinius skundus sumokėjo viso 655,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 8, 85, 2 t., b.l. 24, 85), už teismo ekspertizę sumokėjo 12100,00 Lt (3 t., b.l. 116, 4 t., b.l. 21), už teisines paslaugas ieškovė apmokėjo atstovui 2500,00 Lt (4 t., b.l. 19, 20) ir prašo šias sumas priteisti iš atsakovų.

Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 5 d.). Teismas priteisia arba nepriteisia patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d., 94 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovę atstovavo ne advokatas ar advokato padėjėjas, o VšĮ „Advoc Lt“ vadovas, nes šiuo atveju ieškovė yra VšĮ „Advoc Lt“ dalininkė (3 t., b.l. 159), t.y. ieškovę, kaip VšĮ „Advoc Lt“ dalininkę, atstovavo įstaigos vadovas, kuris vykdė tiesiogines VšĮ „Advoc Lt“ funkcijas (3 t., b.l. 160-162), be to, L. M. yra ieškovės sutuoktinis, kuris pagal įstatymą būtų galėjęs atstovauti ją nemokamai, taip pat pradinę ieškovę D. R. (anytą) iki 2013-09-26 (kai Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė D. R. civilinėje byloje Nr. 2-4-824/2013 buvo pakeista jos teisių perėmėja L. M.) atstovavo nemokamai, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas iš atsakovų ieškovės naudai nepriteisia. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateiktas detalizuotas teisinių paslaugų apimties ir pobūdžio paskaičiavimo sąrašas.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 83 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina po 271,83 Lt žyminio mokesčio ir po 5021,50 Lt už teismo ekspertizę, t.y. po 5293,33 Lt iš kiekvieno atsakovo atskirai. Tokiu būdu, viso iš atsakovų ieškovei priteistina 10586,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovas V. B. šioje byloje turėjo 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 126) bei sumokėjo 655,00 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 151) ir 66,25 Lt už byloje esančių procesinių dokumentų kopijas (3 t., b.l. 156, 178), viso 2721,25 Lt išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str., iš ieškovės atsakovui V. B. priteisia 462,61 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat valstybės naudai iš ieškovės priteistina 50,69 Lt, o iš atsakovų kiekvieno atskirai po 123,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės V. B., a.k (duomenys neskelbtini) išduotą Statybos leidimą Nr. 83 ir jį panaikinti.

P. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir neteisėta.

Nustatyti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, projektinei dokumentacijai dėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos parengti ir Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikti, kad būtų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas.

Neįvykdžius teismo sprendimo per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują statybos leidimą gavimo, įpareigoti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Išaiškinti, kad V. B. neįvykdžius teismo sprendimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš V. B..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 5293,33 Lt (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris litus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos, į.k. 188715222, 5293,33 Lt (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris litus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 462,61 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt du litus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,69 Lt (penkiasdešimt litų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos, į.k. 188715222, kiekvieno atskirai po 123,74 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2009-03-20 teismo nutartimi ieškovės taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui V. B. statybos darbų žurnalą – 216 lapų; Atitikties sertifikatus – 15 lapų; vandens tiekimo ir nuotekų sutarties kopija – 2 lapai; Statinio nužymėjimo vietoje aktas - 1 lapas; Vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartis - 2 lapai; Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis - 4 lapai; Objektų sąrašas 2013-01-01 - 1 lapas; Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas- 1 lapas; Paklotų laidų, kabelių prieš uždengiant apžiūros aktas - 1 lapas; Grandinės nuo įžemintumų (įnulinimo magistralės) iki įžeminimų (įnulinamų) elementų tikrinimas - 1 lapas; Apšviestumo matavimo protokolas - 1 lapas; Atestatas eksploatuoti elektros įrenginius - 2 lapai; Laboratorinių tyrimų, matavimų higieninio įvertinimo išvada - 1 lapas; Vandens mėginio mikrobiologinio tyrimo protokolas - 1 lapas; Pažyma dėl atliktų impregnavimo darbų - 1 lapas; Įžemintuvų varžų matavimas - 1 lapas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.