- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-767-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-767-253/2008
Teisėjas Erikas Jurgutis Procesinio sprendimo kategorijos 30.5.; 30.12.2. (S)
2008 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo V. B. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovės D. R. įgaliotiniui L. M. bei atsakovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai ir trečiojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl pažeistos teisės gynimo ir trukdymų pašalinimo bei atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui V. B. dėl sklypo ribų patvirtinimo ir įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakoreguoti žemės sklypo ribas, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis 2005-12-20 varžytynių metu pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą, reg. (duomenys neskelbtini), įsigijo nuosavybės teisėmis pastatą – dengtą turgelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistravo daiktines teises ir 2006-02-11 jam buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-14 įsigijo nuosavybės teisėmis komercinės paskirties 0,0328 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rajone. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale įregistravo daiktines teises ir 2006-12-15 jam buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą ir patvirtintą žemės sklypo planą, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Įsigytame žemės sklype yra varžytynių metu įsigytas pastatas – dengtas turgelis. Ketindamas vykdyti įsigytame statinyje ūkinę – komercinę veiklą, su prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo. 2007-02-12 išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas, registracijos Nr. 49. Įvykdžius projektavimo sąlygas, vadovaudamasi UAB „Amitis“ projektavimo įmonės parengtu projektu, 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybė išdavė Statybos leidimą, registracijos Nr. 83. Statybos leidime yra numatyta statinio, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, rekonstrukcija, t. y. turgelio rekonstrukcija į pramoninių prekių parduotuvę. Pradėjus vykdyti statinio rekonstrukcijos darbus atsakovė D. R. pradėjo trukdyti darbininkams vykdyti statybos darbus ir neleido atlikti statinio projekto sprendinių. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė kreipėsi į visas įmanomas valstybės institucijas dėl atliekama rekonstrukcija tariamai pažeidžiamų jos teisių. Nors pagal atsakovės skundus ir pareiškimus į vietą buvo atvykusi ne viena komisija, tačiau iki šiol rekonstrukcijos darbai nėra sustabdyti, Statybos leidimas įstatymo numatyta tvarka nėra panaikintas ar kitaip sustabdytas. Atsakovė, sunkindama konfliktinę padėtį, 2007-08-30 savavališkai ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra nustatytas servitutas 20 „Teisė D. R. naudotis (eiti, važiuoti) įvažiavimu į kiemą“, dalies pastatė automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai trukdo prieiti prie rekonstruojamo statinio sienos. Ieškovo manymu, šie neteisėti atsakovės veiksmai iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, daro turtinę žalą, nes samdomi darbininkai negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tinkamai bei laiku atlikti rekonstrukcijos darbų. Ieškovas prašo įpareigoti D. R. netrukdyti vykdyti rekonstrukcijos darbų pagal 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. 83 ir įpareigoti ją nestatyti transporto priemonių ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone.
2007-11-05 atsakovė D. R. pateikė teismui priešieškinį ieškovui V. B., juo prašė patvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2007-09-28 VĮ Registrų centro parengtą planą ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakoreguoti žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2007-09-28 VĮ Registrų centro parengtą planą. Nurodė, jog jai nuo 1992-12-23 nuosavybės teise priklauso ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. 2004-03-17 pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2062 ji įsigijo ½ dalį 0,08 ha savo namų valdai priskirto žemės sklypo. Jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) rajone. 2007-09-14 atsakovė užsakė atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau 2007-10-01 gavo atsakymą, kad jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes jos žemės sklypas dengia ieškovui priklausantį žemės sklypą. Taip pat nurodo, jog tarp pastato (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei, ir pastato (duomenys neskelbtini), kuris dabar priklauso ieškovui, esanti apie 4 metrų pločio erdvė yra vienintelis įvažiavimas į atsakovės privatizuotą namų valdą. Prie 2004-03-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2062 pridėtame plane, kuris sudarytas 2003-05-02, D. R. 0,04 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta 1-6 ir ribojasi su gretimu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Plane matyti gretimame sklype statomo namo dalis, o šio pastato siena ribojasi su atsakovės privatizuoto žemės sklypo dalimi. 2006-12-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6725 ieškovas įsigijo ir pastatui eksploatuoti reikalingą 0,0328 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris iki to laiko buvo nuomojamas G. K., o šio žemės sklypo riba pagal G. K. 1998-09-18 prašymą, sutinkant atsakovei, buvo perkelta iki rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini) pamatų. Paskutinį kartą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimai buvo fiksuoti 1996-08-14. Jokių pakeitimų ir naujų duomenų apie pastato rekonstrukciją ir duomenų pakeitimų po nurodytos datos Nekilnojamojo turto registre neužfiksuota. Ieškovas 2006-12-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6725 privatizuodamas iki to laiko nuomotą žemės sklypą, prie sutarties pridėjo 1998-03-27 sudarytą žemės sklypo planą, kuris neatitinka tikrovės ir vėliau buvusių susitarimų, plane jo rekonstruojamas pastatas (duomenys neskelbtini), parodytas dar iki rekonstrukcijos, t. y. tarp pastato ir žemės sklypo ribos yra tam tikras atstumas. 1998-04-06 aktu atsakingų valstybės tarnautojų komisija nustatė, kad D. R. leis tuometiniam savininkui G. K. naudotis 0,40 m išsipirktos namų valdos pamatų iškasimui. Prie 1998-04-06 akto pridėtame plane, kurį tą pačią dieną kaip ir ieškovo pateiktas planas, t.y. 1998-03-27 parengė ta pati R. B. geodezinių darbų įmonė, akivaizdžiai matyti kaimyninius žemės sklypus ribojanti linija, prie kurios komisijos nutarimu ir suderinus Kretingos rajono vyr. architektui J. P. leista paslinkti jau tada pradėto rekonstruoti dengto turgelio pamatų liniją, atsakovei sutikus leisti naudotis G. K. 0,40 m išsipirktos namų valdos pamatams iškasti.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, priešieškinis – atmestas. Teismas įpareigojo atsakovę D. R. netrukdyti ieškovui V. B. vykdyti rekonstrukcijos darbų pagal 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. 83. Įpareigojo D. R. nestatyti transporto priemonių ant V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės D. R. ieškovo V. B. naudai priteisė 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2 200 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė, neteisėtai trukdydama atlikti rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai atima galimybę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi atsakovė ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra nustatytas servitutas 20 „eiti ar važiuoti“, o ne „laikyti nuosavybės teise priklausančius daiktus“, dalies be teisėto pagrindo ir jokios priežasties pastatė automobilį, kas rodo, kad ji atėmė esamą teisėtą valdymą, ėmė naudotis daiktu prieš savininko valią, todėl atsakovė įpareigota pašalinti teisės pažeidimą, nes pagal Civilinio kodekso 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, be to, pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas konstatavo, kad D. R. 2004-03-17 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2062 ir tos pačios dienos valstybinės žemės perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2064 įgijo nuosavybės teisę į 400/800 dalis žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bet buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, nesiėmė iniciatyvos geodeziniams matavimams atlikti ir sklypo riboms nustatyti. Nuosavybę įregistravo remdamasi preliminariais matavimais. Tik atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą laikomi teisingais ir išsamiais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė D. R. pirkimo–pardavimo sutartimi iš valstybės įgijo žemės sklypą, neatlikusi jo kadastrinių matavimų, bet suformuotą pagal preliminarius matavimus ir prisiėmė riziką, kad sklypo ribos ir plotas gali pasikeisti, o ieškovas V. B. 2006-12-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6725 ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6726, įgijęs 0,0328 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybę įregistravo remdamasis kadastriniais matavimais. Atsakovės priešieškinio reikalavimai negalėjo būti patenkinti, nepanaikinus Kretingos rajono mero 1998-03-27 potvarkiu Nr. 126 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano. Teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, atsakovui parengiamųjų posėdžių metu buvo išaiškinta teisė keisti priešieškinio reikalavimus, tačiau atsakovo atstovas šia teise nepasinaudojo, todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas du kartus atsisakė priimti patikslintą priešieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas netinkamai taikė servituto institutą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovo nurodytas atsakovės netinkamai naudojamas jo žemėje nustatytas servitutas nėra įregistruotas viešame registre. Nurodo, kad jos namų valda buvo suformuota, faktiškai užimta, žemės sklypas suformuotas, įregistruotas ir įgytas anksčiau, negu buvo patvirtintos ieškovo žemės sklypo ribos. Tvirtina, kad ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ploto nėra, šalys nesutaria dėl sklypų ribų, todėl jas teismas turėtų nustatyti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės nuosavybės teise įgytas sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre, nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų bei byloje esančių įrodymų ir atmetė ieškovės reikalavimą nenurodydamas jokių teisinių argumentų.
Atsiliepimas
Ieškovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis tinkamai taikė procesinės bei materialinės teises normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atsakovei netrukdyti jam vykdyti rekonstrukcijos darbų pagal 2007-04-12 Kretingos rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. 83 ir įpareigoti atsakovę nestatyti mašinos ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama nustatyti žemės sklypų ribas pagal 2007-09-28 VĮ Registrų centro parengtą planą ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atitinkamai pakoreguoti atsakovės sklypo ribas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad šalių žemės sklypų ribos persidengia.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ieškovas reikalavimą dėl įpareigojimų grindė ne jo sklypui nustatyto servituto pažeidimu, tačiau siekė ginti jo, kaip žemės sklypo savininko, pažeistas nuosavybės teises. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1998-03-27 Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 126 patvirtintas detaliojo plano projektas dėl (duomenys neskelbtini), esančio sklypo, juo minėtu adresu buvo suformuotas žemės sklypas, pakeista pastato paskirtis, numatant turgelio rekonstrukciją į parduotuvę – detalusis planas ir šiuo metu yra galiojantis. Minėtu detaliuoju planu pagal statomos parduotuvės pietvakarinę sieną yra numatyta 0,4 m pločio žemės juosta. Ieškovas įrodė, kad turi teisėtą pagrindą reikalauti atsakovės netrukdyti jam atlikti statybos rekonstrukcijos darbus. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibūdinama žemės sklypo sąvoka, nurodant, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad turi teisėtą ir nenuginčytą pagrindą reikalauti atsakovės netrukdyti jam naudotis savo nuosavybe – žemės sklypu, kurio ribos nustatytos kadastriniais matavimais ir įregistruotos viešame registre, o atsakovė neleidžia naudotis jam priklausančia sklypo dalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę nestatyti transporto priemonių ant V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Tačiau tiek iš pareikšto priešieškinio, tiek iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų savininkų, ieškovės ir atsakovo, nuosavybės teisė į besiribojančių žemės sklypų dalį yra ginčytina. Atsakovė teigia, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas ribojasi su ieškovo statomos parduotuvės siena. Ji nurodo, kad prie 2004-03-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2062 pridėtame plane, kuris sudarytas 2003-05-02, jos, D. R., 0,04 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta 1-6 ir ribojasi su gretimu sklypu (duomenys neskelbtini). Plane matyti gretimame sklype statomo namo dalis, o šio pastato siena ribojasi su atsakovės privatizuoto žemės sklypo dalimi. 2006-12-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6725 ieškovas įsigijo ir pastatui eksploatuoti reikalingą 0,0328 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris iki to laiko buvo nuomojamas G. K., o šio žemės sklypo riba pagal G. K. 1998-09-18 prašymą, sutinkant atsakovei, buvo perkelta iki rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini) pamatų. Paskutinį kartą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimai buvo fiksuoti 1996-08-14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė šių bylos aplinkybių ir nenagrinėjo pareikšto reikalavimo dėl ginčijamų žemės sklypo ribų nustatymo.
CK 4.45 straipsnis numato, kad jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jei atsakovės žemės sklypo ribos pagal preliminarius matavimus nėra pakankamai tikslios, ribos turi būti nustatomos pagal faktiškai valdomų sklypų ribas. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Esant tokiems įstatymo reikalavimams, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nusišalinti nuo ginčo iš esmės dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčui dėl sklypų ribų nustatymo gali būti reikšmingos atsakovės reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės bei pats priešieškinio reikalavimo pagrindas. Tačiau nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės priešieškinį gali būti nepagrįstai suvaržomos jos teisės kreiptis į teismą dėl tokio paties pobūdžio ginčo tarp tų pačių šalių nagrinėjimo, o esant prieštaringiems šalių žemės sklypų ribų duomenims, šis ginčas liko neišspręstas.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos dėl žemės sklypų ribų nustatymo iš esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų aplinkybių pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš ieškovo V. B. atsakovei D. R. priteistini 61 Lt 50 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei D. R. – ji turi 400/800 dalis, taip pat B. S. – jis nuosavybės teise valdo 200/800 sklypo dalis bei G. K. – ji nuosavybės teise valdo 200/800 sklypo dalis, todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo, būsimas procesinis sprendimas gali turėti įtakos ir šių sklypo bendraturčių teisėms bei pareigoms (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį pagal atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui V. B. panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei D. R. 61 Lt 50 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.