Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką R. R. įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki lapkričio 20 d. (viena para), prilyginant jį vienai dienai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2023 m. lapkričio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – S. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruoto automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšimi, paskirtu įpareigojimu bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. R. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.5. Nuteistasis R. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.6. R. R. išsituokęs, turi nepilnametę dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) su motina, nuo 2022-09-29 iki 2023-07-13 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2023-07-17 vykdo individualią veiklą (b. l. 156, 157), pagal 2023-09-01 sudarytą darbo sutartį, nuteistasis dirba sandėlio darbuotoju užsienio įmonėje (b. l. 219-222). Iš bylos matyti, kad nuteistasis administracine tvarka buvo baustas tris kartus: 2010-03-21 ir 2010-05-10 už girto pasirodymą viešoje vietoje, 2010-06-03 už nedidelį chuliganizmą, už šiuos pažeidimus paskirtų baudų nesumokėjo, jų vykdymas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui (b. l. 172-174). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. R. nuo 2008 m. iki 2012 m. administracine tvarka buvo baustas 8 kartus, iš jų net tris kartus (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-02, 2009-02-05 bei 2010-11-15 nutarimais) už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį (tais atvejais jam buvo nustatyti girtumai atitinkamai 3,14 promilių, 2,60 promilių, 3,25 promilių). Be to, anksčiau apeliantas buvo teistas 7 kartus, iš jų 2002-11-20 už analogišką nusikalstamą veiką, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 158-171). Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui, praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai 2023-09-19 buvo išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei du kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

6.7. Taip pat būtina pažymėti, kad nuteistasis, veikdamas nusikalstamai, t. y., būdamas neblaivus, automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą, nes, kaip pats nurodė, pas draugą pavartojęs alkoholio, jis nusprendė važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, bylos duomenys rodo, jog nuteistasis, būdamas neblaivus, iš pradžių atsisakė tikrintis girtumą, vėliau patikrinus jo girtumą, alkoholio matavimo prietaisu pirmu pūtimu 20.23 val. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o antro pūtimo metu 20.41 val. buvo nustatytas net 2,70 promilių girtumas, t. y. apeliantui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad veikos padarymo metu nuteistasis R. R. sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, jį apgadino, nuo smūgio nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir kelis kartus vertėsi. Be to, pažymėtina, jog, kaip nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausų protokoluose, nuteistasis R. R. iš pradžių neigė vairavęs automobilį, nors įvykį matę liudytojai nurodė, kad automobilį vairavo būtent R. R. ir jis buvo ištrauktas iš automobilio vairuotojo vietos (b. l. 5, 11-12, 16, 79-80), o po medicininės patikros ligoninėje bandė pasišalinti (b. l. 11-12, 16). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. R. bandė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

6.8. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistasis R. R. prašo jam skirti ne laisvės atėmimą, o baudą, nes dirba ir turi galimybę baudą sumokėti. Šis prašymas yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, anksčiau jam taikytomis švelnesnėmis bausmėmis – bauda, laisvės apribojimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad nors 1998-01-15, 2002-11-20 nuosprendžiais ir buvo paskirtos baudos, tačiau teismo 2011-03-23 ir 2005-05-27 nutartimis asmuo buvo atleistas nuo baudos sumokėjimo, o 2009-05-21 nuosprendžiu R. R. paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis (13 MGL (1690 Lt)) 2009-11-16 nutartimi buvo pakeista 78 val. viešųjų darbų bausme, įpareigojant darbus atlikti per 3 mėnesius, tačiau šis terminas 2010-03-08 teismo nutartimi buvo pratęstas iki 2010-04-08. Pažymėtina, kad po teistumų, kai nuosprendžiais jam buvo paskirtos baudos, nuteistasis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, t. y. 2011-09-16 buvo nuteistas laisvės apribojimu pagal BK 164 straipsnį, o 2015-01-30 laisvės atėmimu 10 metų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmė – bauda, kurios dydis pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą numatytas nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur), nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, R. R. nėra pagrindo skirti baudą, nes apelianto padaryta nusikalstama veika yra labai pavojinga, sukėlusi realų pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl to nuteistojo prašymas jam skirti baudą netenkinamas.

6.9. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesių 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu, kuris atitinka sankcijoje numatytą bausmės maksimalų dydį, nėra aiškiai per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas R. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam R. R. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

7. Nuteistojo atžvilgiu taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, pagrįstai paskiriant pareigas – nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos (šiuo metu - (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis skunde teigia, jog įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose jam paskirtas nepagrįstai, kad šis įpareigojimas niekaip nesusijęs su jo padaryta nusikalstama veika.

7.1. Pažymima, jog tam tikrais atvejais paskyrus bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, įstatymas numato galimybę skirti ir tam tikras pareigas, kurios nėra tapačios bausmei, tačiau padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Skiriant kaltininkui įpareigojimus, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad R. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nors ir padarė apie 19.15 val., t. y. ne po 23 val., tačiau tamsiu paros metu, judriame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus 2,62 promilių girtumas. Be to, tamsiu paros metu jis nusikalsta nebe pirmą kartą, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nužudymą, kurį įvykdė naktį, kai tikslus laikas nenustatytas, be to, ir administracine tvarka jis buvo baustas už nakties metu (22.50 val., 00.20 val.) padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 17-174). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. R. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam pagrįstai paskirta pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog ši pareiga riboja jam judėjimo laisvę, atima galimybę dirbti, nėra pagrindo. Nors nuteistas vykdo individualią veiklą, susijusią su statybomis, ir, jo paties teigimu, dažnai dėl darbų jam tenka vykti į kitus miestus ir rajonus, dėl to laiku jis nespėtų grįžti į namus, be to, nors pagal darbo sutartį su Norvegijos įmone jo darbas yra Norvegijoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis savo darbines pareigas vykdo nakties metu, t. y. dirba ir nuo 23 val. iki 6 val. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausta išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, o tai reiškia, kad esant būtinybei minėtu paros laiku dirbti ar vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, nuteistasis, informavęs apie tai Probacijos tarnybą (probaciją vykdantį pareigūną), nuo 23 val. iki 6 val. gali nebūti namuose. Dėl to nuteistojo R. R. prašymas panaikinti jam skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose netenkinamas.

8. Taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, nes nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones ir vairuodamas savo sugyventinės S. D. vardu įregistruotą automobilį. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

8.1. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Pagal teismų praktiką sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – skyrimo, šios poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, atsižvelgiama į ankstesnius kaltininko administracinius baustumus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018, Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės pobūdį, kaltininko asmenybę, įvertinamas prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

8.2. Nagrinėjamu atveju R. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,62 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu (maždaug po 20 minučių) nustatytas 2,70 promilių girtumas)). Nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (važiavo tamsiu paros metu (lapkričio 19 d. apie 19.15 val.), judriame kelyje ((duomenys neskelbtini), 80,63 kilometre), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio automobilio galą, dėl to apgadino kitą automobilį, taip pat ir pats nukentėjo – nesuvaldęs automobilio, nuo smūgio nuvažiavęs nuo kelio, kelis kartus vertėsi), rodo, jog R. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie apelianto veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo metu apeliantas vykdo individualią veiklą, teismui pateikė 2023-09-01 pasirašytą darbo sutartį su „S. F. AS“, pagal kurią jis įdarbintas sandėlio darbuotoju (b. l. 219-222). Pažymėtina, kad pagal šią sutartį R. R. buvo įdarbintas taikant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis tvirtina negalėjęs išvykti dirbti į Norvegiją, yra pagrindas manyti, kad minėta darbo sutartis yra nutraukta. Nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik pusmetis ir, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po nusikalstamos veikos įvykdymo R. R. nėra baustas už naujus administracinius nusižengimus ar nuteistas už naujų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 233-238, 239-240), tačiau anksčiau jis buvo teistas net septynis kartus už tyčines nusikalstamas veikas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Visos paminėtos aplinkybės apeliantą charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimo pažeidimas, draudžiantis vairuoti esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinis, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų bei galiojančių teisės aktų reikalavimų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį R. R., taip pat įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė R. R. 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, trumpinti šį terminą vien nuteistojo nurodytu argumentu, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, nėra pagrindo. Be to, tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo R. R. patirs nepatogumų, nėra esminė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą trumpinti apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, ir, jog pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, 2K-85/2010, 2K-502/2011, 2K-20/2011). Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. R. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba iš viso neskiriant tokios priemonės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-279-719/2018, 2K-357-489/2018, 2K-372-693/2018).

2. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones) trejų metų terminui yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to R. R. prašymas sutrumpinti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą yra nepagrįstas.

3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

4. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

5. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistajam R. R. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (b. l. 230). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-04064 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 87,50 Eur už nuteistajam R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 244-245).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėja nuteistajam R. R. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis dirba, byloje nėra duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas

priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. R. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo R. R. valstybės naudai 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme