- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1-402-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33207-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė, Rūta Danutė Paltarokaitė, Rūta Dalia Paltarokaitė
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:
jis 2016-07-15 apie 12.33 val. Vilniuje, vairuodamas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ priklausantį automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. važiavo atbulas Kaukysos g. 2-o pastato teritorijoje kryptimi link įvažiavimo į kelią (į Kaukysos gatvės važiuojamąją dalį), buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam V. S., ėjusiam už automobilio, jį partrenkė ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų 2016-07-17 V. S. mirė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis T. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad birželio 15 dieną atvažiavo pietauti. Kiek pamena atvažiavo jis, A. K., K. J., V. S.. Vairavo sunkvežimį, atvažiavęs užstatė V. D. vairuojamą automobilį. Papietavus, V. D. paprašė jo patraukti mašiną. V. D. pirmas nuėjo į savo automobilį. Jam sėdant už automobilio vairo, į mašiną įlipo ir K. J. bei A. K.. Kai uždarė duris, jis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Važiuodamas žiūrėjo į šoninius veidrodėlius, stebėjo, kad nieko nekliudytų. Pavažiavus apie 30 metrų, pajuto nestiprų smūgį. Iš karto išlipo iš mašinos, apėjo ją ir pamatė dešinėje pusėje gulintį V. S.. Iš karto paskambino 112, iškvietė pagalbą. Pripažįsta, kad nedavė kelio pėsčiajam ir buvo neatidus. Gailisi ir pergyvena dėl įvykio.
Kadangi kaltinamasis T. B. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo T. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. S. parodymais, kad 2016-07-15 apie 12.52 val. jai paskambino dukra E. ir pasakė, kad vyras V. S. pateko į eismo įvykį, t. y. jį partrenkė atbuline eiga važiuojantis automobilis, ir yra pristatytas į Lazdynų ligoninę. Dukra apie eismo įvykį sužinojo iš vyro darbovietės. 2016-07-17 apie 03.00 val. jos vyras V. S. ligoninėje mirė. Kaip įvyko eismo įvykis ji nežino ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Dėl vyro žūties patyrė turtinės ir neturtinės žalos(b.l.35,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. K. parodymais, jog 2016-07-15 apie 12.00 val. jis kartu su bendradarbiais T. B., V. S. ir K. automobiliu Renault atvažiavo į Kaukysos g. 2 teritoriją, Vilniuje, ir ten dirbo, t. y. iš automobilio iškrovė nereikalingus daiktus į konteinerį. Buvo šviesus paros metas. Iškrovę visus daiktus, jie su K. ir T. sėdo į automobilį, o V. dar liko kieme. Jis sėdėjo automobilio gale, T. sėdėjo už automobilio vairo, o K. sėdėjo priekyje. Sėdėdamas automobilio gale jis niekur nesidairė ir žiūrėjo į telefoną. Pradėjo važiuoti atbuline eiga ir, pavažiavę kažkokį atstumą, sustojo. Pavažiavo apie 50 m, t. y. nuvažiavo per pusę kiemo. T. sustabdė automobilį ir iš jo išlipo. Kodėl sustojo nežino, nepajuto jokio smūgio, ar kad būtų ant ko nors užvažiavę. Jis taip pat išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ties automobilio galine dalimi važiuojamojoje dalyje guli V. S.. T. pribėgo prie V. S. ir bandė pakelti. Matė, kad pastarasis kilnojo ranką, tačiau nieko nekalbėjo. Suprato, kad jie jį partrenkė, tačiau, kaip tai įvyko, nepastebėjo ir nieko nepajuto. Po keleto minučių atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri V. išvežė į ligoninę.(b.l.46,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. J. parodymais, kad 2016-07-15 apie 12.00 val. jis kartu su bendradarbiais V. S., T. B., ir A. K. automobiliu Renault atvažiavo į Kaukysos g. 2 teritoriją, Vilniuje, ir ten iš automobilio iškrovė nereikalingus daiktus į konteinerį. Buvo šviesus paros metas. Kai iškrovė visus daiktus, apie 12.30 val., jis buvo prie sandėlio ir rūkė. Kažkoks žmogus paprašė, kad T. patrauktų automobilį ir jie su A. ir T. sėdo į automobilį. Kur tuo metu buvo V., jis nematė. Jis sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo, T. sėdėjo už automobilio vairo, o A. sėdėjo gale. Jie pradėjo važiuoti atbuline eiga. Važiuojant jis žvilgtelėjo į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau nieko nematė. Jie pavažiavo apie 20-25 m, t. y. nuvažiavo per pusę kiemo, gal šiek tiek daugiau. T. staiga sustabdė automobilį ir iš jo išlipo. Jis taip pat lipo iš automobilio ir lipdamas pamatė, kad ties jų automobilio galine dalimi guli V.. Prieš tai važiuojant veidrodėlyje jo nematė, jokio smūgio nepajuto. Iš pradžių jis net nesuprato, kodėl T. sustojo. Jis priėjo prie V. ir pakėlė galvą, šis buvo sąmoningas, bandė jį kalbinti. Suprato, kad jie važiuodami atbuline eiga V. S. partrenkė, tačiau, kaip tai įvyko, nepastebėjo ir nieko nepajuto. T. paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Po keliolikos minučių atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri V. išvežė į ligoninę(b.l.49-50,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. D. parodymais, kad 2016-07-15 apie 12.30 val. buvo ofise, esančiame Pakraščio g. 10, Vilniuje, pietavo. Į ofisą buvo atvažiavęs darbiniu krovininiu automobiliu Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išėjęs iš ofiso pamatė, kad jo automobilis užstatytas, už jo stovėjo jų firmos automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu buvo atvažiavę, kaip ir jis pietauti, jo bendradarbiai T. B. ir V. S.. Buvo ir daugiau jų bendradarbių, bet jis neatsimena, kas tiksliai tą dieną ten buvo. Kieme jis pamatė T. ir paprašė patraukti Renault Master, kuriuo šis atvažiavo, nes labai skubėjo. Kadangi privažiavimas prie jų ofiso krovininiams automobiliams gana siauras, dėl to, kad iš vienos pravažiavimo pusės yra garažai, o iš kitos stovi priparkuoti automobiliai, todėl apsisukti vietoje krovininis automobilis negali. T. B. nuėjo prie savo automobilio Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sėdo vairuotojo vietoje. Ar kartu su juo į kabiną įlipo ir kiti jų bendradarbiai, pasakyti negali, nepamena. Kur tuo metu buvo V. S. nežino, nematė pastarojo. Atsisėdęs prie vairo T. B. užvedė variklį ir pradėjo atbulas lėtai važiuoti link kelio. Jis, vairuodamas Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atbulas judėjo. Staiga Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Jis irgi sustabdė vairuojamą automobilį. Pasižiūrėjęs į dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlį, pamatė už automobilio Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties galine dešine dalimi ant žemės gulintį žmogų. Žmogus buvo apsirengęs jų įmonės darbiniais drabužiais – melsvos spalvos, todėl jis suprato, kad tai kažkas iš jų bendradarbių, bet kas būtent, tuo metu dar nežinojo. Pirmiausiai pagalvojo, kad žmogui sustreikavo širdis. Išlipo iš savo automobilio ir nuskubėjo prie gulinčio bendradarbio. Pribėgęs atpažino V. S.. Pritūpė prie jo ir pakėlė galvą, kad negulėtų ant asfalto. V. buvo dar sąmoningas, buvo atsimerkęs, vis kėlė ranką ir norėjo paliesti savo galvą, tačiau nešnekėjo. T. irgi buvo šalia, kvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Kaip, kada ir iš ko jis sužinojo, kad V. buvo partrenktas automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. B., neprisimena. Pats V. S. partrenkimo, nematė. Kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir medikai, kurie pradėjo rūpintis nukentėjusiuoju, jis išvažiavo toliau dirbti.(b.l.62,1t.). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas V. D. nurodė ir apklausiamas teisme.
Polis.policija.lt duomenimis(b.l.3-4,1t.) 2016-07-15 12,33 val. T. B. pats pranešė apie įvykį, kad jis 2016-07-15 apie 12,33 val. Kaukysos g. 2, Vilniuje, ties pastatu 2, vairuodamas automobilį „Renault Master“, Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas partrenkė pėsčiąjį V. S..
2016-07-15 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais(b.l.10-15,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Kaukysos g. 2. Užfiksuota, kad automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Kaukysos g. 2 teritorijoje, galine dalimi nukreiptas link išvažiavimo iš teritorijos. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki Kaukysos g. 2 pastato – 4,8 m, nuo kairės pusės galinio rato ašies – 4,8 m. Nuo automobilio galinės dalies iki Kaukysos g. 2 pastato kampo – 14,9 m.
2016-07-15 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nėra(b.l.16-18,1t.)
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamasis T. B. eismo įvykio metu 2016-07-15 13.49 val. buvo blaivus( b.l.69-70,1t.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 922/2016 (01),(b.l.20-31,1t.) patvirtina, jog V. S. lavono tyrimo metu nustatyta:
1.1. Kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kraujosruva nugaros juosmeninės dalies dešinėje, pakauškaulio lūžiu kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, masyviais galvos smegenų sumušimo židiniais abiejose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei smegenėlių kairėje skiltyje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, abipusiais šonkaulių lūžiais, padarytas, labiausiai tikėtina, kūno ir galvos nugarine pusėmis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), galimai užduotyje minimo eismo įvykio metu. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.2. ir 6.6.4. punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
1.2. Taškinės durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje dauboje, dešinės alkūnės linkyje, kairio dilbio, dešinės plaštakos ir dešinėje kirkšninėje srityse, padarytos aštriais duriančių savybių turinčiais daiktais (pvz.; injekcinėmis adatomis), chirurginės žaizdos galvos dešinėje, krūtinės ląstoje ir pilve, padarytos, aštriais pjaunančių savybių turinčiais daiktais (pvz.: chirurginiais skalpeliais), gydymo stacionare laikotarpiu, atliekant medicinines manipuliacijas, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami.
Labiausiai tikėtina, kad užduotyje minimo eismo įvykio metu buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kraujosruva nugaros juosmeninės dalies dešinėje, pakauškaulio lūžiu kairėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, masyviais galvos smegenų sumušimo židiniais abiejose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei smegenėlių kairėje skiltyje, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, abipusiais šonkaulių lūžiais.
V. S. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimas pakaušio kairėje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kraujosruva nugaros juosmeninės dalies dešinėje, pakauškaulio lūžis kairėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, masyvūs galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei smegenėlių kairėje skiltyje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, abipusiai šonkaulių lūžiai. Tai komplikavosi galvos smegenų edema, galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju, koma, centrinės kilmės ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu.
Remiantis VšĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2016/16506 duomenimis, V. S. mirtis konstatuota 2016-07-16 17.00 val.
Labiausiai tikėtina, kad mirusysis, sužalojimų jam padarymo metu, buvo stovimoje padėtyje ir nugarine kūno puse atsisukęs į judančią transporto priemonę.
Remiantis tuo, kad sužalojimai lokalizuoti nugariniuose mirusiojo kūno paviršiuose, pirminis smūgis turėjo būti į nugarinę mirusiojo kūno pusę.
Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie alkoholio koncentracijos nustatymą mirusiojo kraujyje nėra. Dėl taikyto intensyvaus chirurginio ir konservatyvaus gydymo, kraujas bei kiti organizmo skysčiai, alkoholio koncentracijos nustatymui juose, nebuvo imti. Dėl taikyto intensyvaus chirurginio ir konservatyvaus gydymo, kraujas ir kiti organizmo skysčiai bei vidaus organai, narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų nustatymui juose, nebuvo imti.
Labiausiai tikėtina, kad mirusysis, sužalojimų jam padarymo metu, buvo stovimoje padėtyje ir nugarine kūno puse atsisukęs į judančią transporto priemonę. Nustatyti ir išvados 1.1. punkte išvardinti sužalojimai neatspindi mirusiojo kūno dinaminės padėties sužalojimų jam padarymo metu.V. S. lavono tyrimo bei pateiktų medicinos dokumentų duomenimis ligų, galėjusių turėti įtakos pastarojo mirčiai, nenustatyta.(b.l.20-31,1t.).
Specialisto išvada Nr. T-N 1834/2016 (01), patvirtina, jog V. S. kraujyje, paimtame 2016-07-15 13.15 val., rasta pėdsakų diazepamo. Šlapime, paimtame 2016-07-15 18.30 val., rasta ?-hidroksimidazolamo. Kraujyje amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino ir jo metabolitų nerasta.(b.l.33,1t.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis T. B. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles: Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, kuris numato, kad „<...> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.“ Dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo V. S.. Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad T. B. įvykdytas Kelių eismo taisyklių 27 punkto pažeidimas sąlygojo eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant pasekmei – žmogaus žuvimui, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Ištyrus kaltinamojo T. B. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (b.l.71,1t.), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus penkis kartus, nuobaudos negalioja (b.l.72-74,1t.), dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai.(b.l.178,2t.).
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d., yra neatsargus nusikaltimas.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Kaltinamasis T. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nukentėjusiąja D. S. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo bei kartu su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pasirašė „Patvirtinimą dėl susitaikymo, dėl visos žalos sumokėjimo bei prašymą atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį baudžiamojoje byloje Nr. 1-402-576/2017“. Nukentėjusiajai D. S. padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, nukentėjusioji pasirašė susitarimą su T. B. ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl likusios žalos atlyginimo. Nukentėjusioji D. S., jos atstovė teismui patvirtino, kad nukentėjusiajai yra atlyginta ir susitarta dėl visos žalos – tiek turtinės, tiek neturtinės.
Kaltinamojo gynėja prašė teismo taikyti kaltinamojo T. B. atžvilgiu BK 38 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Prokurorė, nukentėjusioji D. S., jos atstovė advokatė Rūta Dalia Paltarokaitė prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Civilinio atsakovo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atstovas advokatas A. Š. prašė taikyti T. B. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Civilinio atsakovo Ergo insurance SE Lietuvos filialo atstovas advokatas D. B. neprieštaravo dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu.
Teismas konstatuoja, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos kaltinamojo T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja D. S., susitarė dėl žalos atlyginimo, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, T. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. T. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: važiuodamas atbulas buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam, ėjusiam už automobilio, jį partrenkė ir sužalojo. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.
Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis T. B. iki įvykio administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas penkis kartus (b.l.72-74,1t.), šios nuobaudos veikos padarymo dienai nebegaliojo, po įvykio jis nėra baustas administracine tvarka. Teisę vairuoti transporto priemones T. B. įgijo nuo 2007 metų. Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone T. B. yra pakankamai drausmingas vairuotojas ir šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos byla Nr. 1A-309-309/2016, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-297-487/2016),T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamajam nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kuris teismo vertinimu yra pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį( BK 67 straipsnio 1 dsalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 str. 5 d., 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamąją bylą T. B. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2017-05-17 susitarimą tarp T. B., D. S. ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuriame užfiksuota, kad:
„D. S., T. B. ir civilinis atsakovas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ susitaria, kad neturtinės žalos atlyginimą, sudarantį 10 000 eurų ( dešimt tūkstančių eurų) T. B. ir už T. B. nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą solidariai atsakingas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sumokės tokia tvarka:
1)T. B. iki 2017-06-01 perves į D. S. bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, 5000 eurų;
2) civilinis atsakovas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ iki 2017-06-01 perves į D. S. bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, 5000 eurų“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1(vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti T. B., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. B. nepaskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.