Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla T. B. atžvilgiu nutraukta. Patvirtintas 2017-05-17 susitarimas tarp T. B., D. S. ir UAB „P“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2016-07-15 apie 12.33 val. Vilniuje, vairuodamas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ priklausantį automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. važiavo atbulas (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje kryptimi link įvažiavimo į kelią (į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį), buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam V. S., ėjusiam už automobilio, jį partrenkė ir sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų 2016-07-17 V. S. mirė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

2. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, T. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, pastarajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla T. B. atžvilgiu nutraukta. Patvirtintas susitarimas tarp T. B., D. S. ir UAB „P“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. prašo panaikinti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo pervedęs savo dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, prideda tą patvirtinančius dokumentus. Apelianto manymu, jam paskirta poveikio priemonė yra per griežta, kadangi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai atlikti savo darbo pareigų, kadangi pagal darbo pobūdį tenka vairuoti transporto priemones. Teigia, kad tai atsilieps šeimos finansinei gerovei, kadangi praradęs teisę vairuoti, praras ir darbą. Apeliantas taip pat nurodo auginantis du vaikus, turi sugyventinę, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, ji neturi teisės vairuoti transporto priemones, o vaikus reikia vežioti į treniruotes, polikliniką.

Skunde nurodoma ir tai, kad teisę vairuoti apeliantas įgijo 2007 metais, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, veika padaryta dėl neatsargumo. Apeliantas nurodo supratęs, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, tačiau ji nebuvo padaryta tyčia, dėl jos padarymo, nurodo, labai galintis, kiek įmanydamas atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsiliepimų byloje negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. B. gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais argumentais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Apelianto T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstas ir teisėtas.

6. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos baudžiamojo poveikio priemonės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

6.1. Visas apelianto skunde nurodomas aplinkybes, t.y., kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pėsčiojo partrenkimas ir jos žūtis buvo neatsargių apelianto veiksmų rezultatas, veika buvo atsitiktinė, apeliantas ją padarė būdamas blaivus, po įvykio jis nėra baustas administracine tvarka teismas įvertino tinkamai. Nors apeliantas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimą buvo traukiamas pirmą kartą, tačiau vien kilę didesni padariniai už minimalius, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teigiamai apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis, yra proporcingas konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė apeliantui T. B. atitinka BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį.

6.2. Nors apeliantas, prašydamas neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonę, nurodo, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo neblaivus, tačiau pabrėžtina, kad BK 37 ir 38 straipsniuose esančios teisės normos, reglamentuojančios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltininką. Apeliantas T. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: važiuodamas atbulas buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam, ėjusiam už automobilio, jį partrenkė ir sužalojo. Dėl minėtų neatsakingų apelianto veiksmų žuvo žmogus. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iki nagrinėjamo eismo įvykio administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas 5 kartus ir, nors nuobaudos veikos padarymo dieną nebegaliojo, tačiau vertintina tai, kad ir anksčiau pastarasis buvo baustas už KET pažeidimus, susijusius būtent su automobilio vairavimu.

6.3. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones – paskirta nepagrįstai ar turėtų būti trumpinamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskyrus nuteistajam apeliantui BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti bei šeimos poreikiams tenkinti, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

6.4. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai, tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos T. B. nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį, atlygino nukentėjusiajai savo veiksmais padarytą žalą, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas.

7. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. B. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.