Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1478-796/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-19
Bylos Nr.: e2A-1478-796/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas: S. S., K. S.
Atsakovas: L. Z., J. M., S. M., O. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2A-1478-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03358-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. S. ir K. S. ieškinį atsakovams L. Z., J. M., S. M. ir O. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. S. ir K. S. ieškiniu, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė:

1) Pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. gruodžio 7 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Planas Nr. 3):

1.1. Ieškovams S. S. ir K. S. paskiriama naudotis 26 kv. m (13 kv. m + 13 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P1“ ir „P4“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui);

1.2. Atsakovams J. M. ir S. M. paskiriama naudotis 13 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P3“ (1 vieta, skirta transporto priemonės laikymui);

1.3. Atsakovei O. R. paskiriama naudotis 13 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P6“ (1 vieta, skirta transporto priemonės laikymui);

1.4. Atsakovei L. Z. paskiriama naudotis 26 kv. m (13 kv. m + 13 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P2“ ir „P5“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui).

1.5. Visiems bendraturčiams bendrai paskiriama naudotis 299 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“. Ši bendra („A“ – 299 kv. m) žemės sklypo dalis skirta privažiuoti ir patekti į paskirtą transporto priemonės stovėjimo vietą, todėl ši dalis negali būti naudojama nuolat laikyti transporto priemones, trukdančias važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis.

2) Alternatyvus reikalavimas: pakeisti naudojimosi tvarką Žemės sklypu pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Planas Nr. 2):

2.1. Ieškovams S. S. ir K. S. paskiriama naudotis 26 kv. m (13 kv. m + 13 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P1“ ir „P4“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui);

2.2. Atsakovams J. M. ir S. M. paskiriama naudotis 13 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P3“ (1 vieta, skirta transporto priemonės laikymui);

2.3. Atsakovei O. R. paskiriama naudotis 13 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P6“ (1 vieta, skirta transporto priemonės laikymui);

2.4. Atsakovei L. Z. paskiriama naudotis 26 kv. m (13 kv. m + 13 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P2“ ir „P5“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui).

2.5. Visiems bendraturčiams bendrai paskiriama naudotis 299 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“. Ši bendra („A“ – 299 kv. m) žemės sklypo dalis skirta privažiuoti ir patekti į paskirtą transporto priemonės stovėjimo vietą, todėl ši dalis negali būti naudojama nuolat laikyti transporto priemones, trukdančias važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis.

3) Alternatyvus reikalavimas: pakeisti naudojimosi tvarką Žemės sklypu pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Planas Nr. 1):

3.1. Ieškovams S. S. ir K. S. paskiriama naudotis 24 kv. m (12 kv. m + 12 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P5“ ir „P6“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui);

3.2. Atsakovams J. M. ir S. M. paskiriama naudotis 12 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P1“ (1 vieta, skirta transporto priemonių laikymui);

3.3. Atsakovei O. R. paskiriama naudotis 12 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P2“ (1 vieta, skirta transporto priemonių laikymui);

3.4. Atsakovei L. Z. paskiriama naudotis 24 kv. m (12 kv. m + 12 kv. m) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais „P3“ ir „P4“ (2 vietos, skirtos transporto priemonių laikymui).

3.5. Visiems bendraturčiams bendrai paskiriama naudotis 305 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“. Ši bendra („A“, 305 kv. m) žemės sklypo dalis skirta privažiuoti ir patekti į paskirtą transporto priemonės stovėjimo vietą, todėl ši dalis negali būti naudojama nuolat laikyti transporto priemones, trukdančias važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis.

2. Ieškovai reiškiamus reikalavimus procesiniuose dokumentuose grindė aplinkybėmis, kad Žemės sklypas tarp bendraturčių yra naudojamas pagal nustatytą naudojimosi juo tvarką, kuri numatyta 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko G. M. parengtame žemės sklypo plane, su kuriuo visi bendraturčiai (ieškovai ir atsakovai) sutiko sudarydami ir pasirašydami notarines pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal šią nustatytą naudojimosi tvarką bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m (numatyta šalių pirkimo–pardavimo sutartyse ir įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre). Tarp bendraturčių bendroje žemės sklypo dalyje dėl automobilių statymo vyksta nuolatiniai ginčai. Ieškovai, siekdami susitarti ir pakeisti Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių (dėl automobilių statymo vietų, įvažiavimo ir išvažiavimo iš bendro naudojimosi žemės sklypo dalies), pateikė atsakovams prašymą pasirašyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal Planą Nr. 1 arba Planą Nr. 2, arba Planą Nr. 3. Atsakovai nesutiko pasirašyti nė vieno iš ieškovų siūlomų planų, nesutikimo argumentų nenurodo. Ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka patogumo ir efektyvumo kriterijus. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte yra apibrėžta, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, parodant parengtame projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą, o šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Siūlomame projekte kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimuose ir triplike su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovai nesutikimą su siūlomu naudojimosi tvarkos pakeitimu grindė motyvais, kad siūlomos automobilių statymo vietos neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytų imperatyvių reikalavimų, keliamų automobilių stovėjimo vietoms ir užtikrinančios tinkamą tokių stovėjimo vietų naudojimą. Siūlomi naudojimosi tvarkos pakeitimai neužtikrina laisvo ir netrukdomo patekimo į kiekvieną stovėjimo vietą. Tenkinus ieškinį būtų nepagrįstai ribojama atsakovų teisė savo nuožiūra ir pasirinktu būdu, nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų, naudoti jiems priklausančią Žemės sklypo dalį. Žemės sklypo dalyje, kuri yra priskirta naudotis bendrai ir kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko G. M. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“, yra nutiesti požeminiai inžineriniai tinklai, skirti tiek atsakovams, tiek ieškovams priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tam tikrą bendro žemės sklypo dalį priskyrus asmeniniam naudojimui, būtu apribota kitų bendraturčių teisė prieiti prie bendrų tinklų juos eksploatuoti ir prižiūrėti (pvz., įvykus avarijai ir pan.). Siūlomi Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai yra ydingi ir neužtikrina tinkamo Žemės sklypo naudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų S. S. ir K. S. lygiomis dalimis po 557,73 Eur kiekvienam iš atsakovų L. Z., J. M., O. R., t. y. po 1 115,45 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą) ginčo Žemės sklype, taip pat ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – 221/630 dalį Žemės sklypo (plotas yra 0,0630 ha). Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovų dvibutis gyvenamasis namas, kuriame suformuoti du butai: 1 butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei L. Z.; 2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis priklauso atsakovams J. M. ir S. M., o kita 1/2 dalis priklauso atsakovei O. R.. Žemės sklype tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko G. M. parengtą žemės sklypo planą (notarinių pirkimo–pardavimo sutarčių priedai). Pagal šią naudojimosi tvarką, bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m, ir 253 kv. m sudaro bendraturčių individualiai naudojamas žemės sklypo plotas, plane pažymėta raidėmis „B“ (95 kv. m), „C“ (70 kv. m), „D“ (61 kv. m), „E“ (27 kv. m). 2017 m. Statybos 0 laidos projekte yra numatyta, jog ieškovams individualiai ir bendrai su bendraturčiais naudotis priklausančioje naudotis sklypo dalyje „B“ yra statomi 2 automobiliai. Pagal šalių paaiškinimus, šioje žemės sklypo dalyje šiuo metu yra aptverta ieškovų terasa, dėl to automobiliai šioje dalyje nestatomi.

4.2. Teismas nesutiko su ieškovų pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo plano aiškinimu, kad statyti automobilius „A“ dalyje ieškovai turi teisę pagal pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 punktą ir žemės sklypo planą, t. y. ieškovams priskirtos 2 vietos (126 kv. m) automobilių laikymui. Teismas nurodė, kad ieškovai yra įgiję teisę naudotis 126 kv. m bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi „A“, tačiau konkreti šios dalies vieta nėra nurodyta, nėra nurodyta ir tai, jog ieškovai turi teisę šioje dalyje statyti automobilius. Vertindamas pirkimo–pardavimo sutartis, planus prie jų bei kitus byloje esančius dokumentus (2017 m. statybos projekto 0 laidą ir šalių paaiškinimus) teismas nustatė, kad ieškovai turi teisę statyti automobilius jiems individualiai ir bendrai su bendraturčiais naudotis priklausančioje sklypo dalyje „B“. Ieškovų nurodoma šio žemės sklypo dalis „A“ – 126 kv. m bendro naudojimosi žemės sklypo dalis gali būti po ieškovų būstu, poilsio zonoje tarp namų ir t. t. Ieškovai turi teisę pravažiuoti, praeiti šia dalimi, tačiau ne statyti automobilius, kadangi teisė statyti automobilius jiems numatyta sklypo dalyje „B“. Kita vertus, šalims susitarus, jei tai atitinka įstatymų reikalavimus, šalys bendra sklypo dalimi gali susitarti naudotis ir kitaip.

4.3. Teismas nustatė, kad ieškovai neįrodė naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindų, jų siūlomi naudojimosi tvarkos planai yra ydingi, neužtikrina tinkamo žemės sklypo naudojimo, sukuria sąlygas konfliktinėms situacijoms ateityje kilti ir pažeidžia bendraturčių interesus. Šalys, įsigydamos žemės sklypo dalį, susipažino su nustatyta naudojimosi tvarka, įregistruota registre, bei statybos projektu, tai reiškia, jog joms yra žinoma, kaip bus naudojamas žemės sklypas ir kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, naudosis bendrai. Jokių įvykių ar nuosavybės teisių pasikeitimo žemės sklype neįvyko, todėl keisti nustatytos naudojimosi tvarkos pagrindo nėra, šalys naudojasi bendra žemės sklypo dalimi, tarp jų ir statydami automobilius. Tai, kad tarp šalių buvo kilę tarpusavio ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nereiškia, kad tokia tvarka yra ydinga ar ją reiktų keisti. Ieškovai nurodė, kad ginčai prasidėjo dėl to, kad ieškovai nesutiko pasirašyti naujos statybos darbo projekto laidos, tačiau šie ginčai yra išspręsti ir teismas yra priėmęs galutinį sprendimą. Šiuo metu visos šalys naudojasi žemės sklypu ir ginčų nebėra, stato automobilius pagal žodinį susitarimą, tai reiškia, kad nustatyta naudojimosi tvarka gali būti naudojamasi be jokių pakeitimų.

4.4. Teismas nurodė, kad 2017 m. statybos projekte, pagal kurį buvo statomi tiek ieškovams, tiek atsakovams priklausantys gyvenamieji namai, buvo suprojektuotos ir numatytos šešios automobilių stovėjimo vietos. Remiantis šiuo projektu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis yra galiojantis, statybos pagal šį leidimą nėra pabaigtos, t. y. ieškovams priklausančio gyvenamojo namo baigtumas yra 100 proc., o atsakovams priklausančio gyvenamojo namo baigtumas yra 84 proc. Įgyvendinus statybos projekto sprendinius, jokių problemų ar ginčų dėl automobilių stovėjimo vietų nebebūtų, nes būtų įrengtos šešios stovėjimo vietos, t. y. koks ir yra poreikis žemės sklype.

4.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025, ir jame nurodyta argumentacija esminės reikšmės šios bylos kontekste neturi, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2023 m. statybos projekto A laidą, o byloje nė viena šalis šiuo projektu ir joje esančiais duomenimis nesiremia, šis projektas byloje nėra pateiktas. Pažymėta tai, kad išvados, jog privatūs projektai neturi aukštesnės juridinės galios nei sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys ir jose įtvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, buvo padarytos, teismui nustačius, jog 2023 m. statybos projekto A laida yra keičiama nustatyta naudojimosi tvarka, t. y. įgyvendinus statybos projekto A laidos sprendinius, ieškovams priskirta naudotis individuali žemės sklypo dalis taps visų bendraturčių bendro naudojimo dalimi. Tačiau 2017 m. statybos projekte esantis žemės sklypo planas jokios naudojimosi tvarkos nenustato ir neprieštarauja nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai ir yra susijęs ne su naudojimosi žemės sklypu, o su imperatyvių reikalavimų įgyvendinimu, tai šioje byloje aktualu – minimaliu automobilių stovėjimo vietų žemės sklype įrengimu. Įrengus automobilių stovėjimo vietas ieškovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, atsakovai teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi neįgis.

4.6. Teismas, remdamasis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktu, nustatė, kadangi pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą yra statoma statinių grupė (vienas vienbutis ir vienas dvibutis gyvenamasis namas), todėl ginčo žemės sklype yra privaloma įrengti šešias automobilių stovėjimo vietas ir jos yra numatytos sklypo plane. Šis imperatyvus reikalavimas yra neįgyvendintas, tačiau jį įgyvendinus jokių ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių nebūtų. Teismas pažymėjo tai, kad ieškovė S. S. patvirtino, jog šiuo metu, t. y. kol vyksta byla, šalys naudojasi bendra žemės sklypo dalimi ir ginčų dėl to nekyla, todėl nors naudojimasis bendra žemės sklypo dalimi ir nėra idealus, tačiau naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar projekto vystytojo, atsižvelgiant į racionalų žemės sklypo naudojimą, žemės sklype esančius statinius, inžinerinius tinklus ir pan., dėl to, neįvykus jokiems nuosavybės teisių pasikeitimams, keisti nustatytos naudojimosi tvarkos pagrindo nėra.

4.7. Teismas nustatė, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, jog siūlomi naudojimosi tvarkos planai yra neracionalūs, ydingi ir neužtikrina tinkamo žemės sklypo naudojimo. Pateiktuose naudojimo tvarkos planuose žemės sklypo dalys, kuriose turėtų būti statomi automobiliai, neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytų reikalavimų, keliamų stovėjimo vietoms, tai lemia, kad siūlomos stovėjimo vietos negalės būti naudojamos automobilių stovėjimui, nes neužtikrins sklandaus ir netrukdomo automobilių statymo bendroje žemės sklypo dalyje. Teismas konstatavo, kad automobilių statymas nė pagal vieną planą nėra galimas, nes automobiliai užstato vienas kitą arba palikta per mažai vietos įvažiuoti / išvažiuoti į / iš stovėjimo vietos. Nesant pakeistos naudojimosi tvarkos, automobiliai gali būti statomi laisviau, atsižvelgiant į esamus automobilius bendrame žemės sklype, taip pat statant tris automobilius vienoje eilėje, o pakeitus nustatytą naudojimosi tvarką automobiliai turės būti statomi konkrečiai apibrėžtose ribose, kurios yra pakankamai siauros, toks naudojimasis žemės sklypu bus mažiau patogus nei yra šiuo metu. Tai, kad šešios automobilių stovėjimo vietos, kurios atitiktų reikalavimus, bendroje žemės sklypo dalyje negali būti suprojektuotos, patvirtino atsakovai, iš esmės to neneigė ir ieškovai, be to, tokias aplinkybes patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto U. V. pateiktas raštas. Konstatuota, kad nesant galimybės bendroje žemės sklypo dalyje išskirti šešių automobilių stovėjimo vietų taip, kad jos atitiktų reikalavimus ir iš visų automobilių stovėjimo vietų būtų galima išvažiuoti, keisti nustatytos naudojimosi tvarkos pagal ieškovų reikalavimus galimybių nėra.

4.8. Teismo vertinimu, keisti nustatytos naudojimosi tvarkos nėra pagrindo ir dėl to, jog bendroje žemės sklypo dalyje į gyvenamuosius namus yra įvestos požeminės inžinerinės komunikacijos (vandentiekio, nuotekų tinklai, elektros kabelis, taip pat yra trys šuliniai, skirti šiems tinklams aptarnauti). Pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo dalys, kuriose yra šuliniai, būtų priskirtos individualiam naudojimui, todėl, įvykus avarijai ar esant kitam poreikiui, kiti žemės sklypo bendraturčiai neturėtų galimybės patekti prie bendrų požeminių inžinerinių tinklų. Žemės sklypo dalys, kuriose yra bendri tinklai, turi būti paliekamos naudoti bendrai, taip ir yra pagal galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

4.9. Teismas nustatė, kad, pagal siūlomą naudojimosi tvarkos Planą Nr. 1, kai automobiliai būtų statomi statmenai (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantys konteineriai, tujos ir veja patektų į individualiai (atsakovams) priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį. Pridedama situacijos schema (e. b. t. 3, b. l. 163) patvirtina, kad konteineriai yra laikomi žemės sklypo dalyje, kuri Plane Nr. 1 yra pažymėta indeksais „P1“, „P2“, „P3“. Todėl taip pakeitus naudojimosi tvarką, ieškovai turėtų naudotis atsakovams priskirtinomis žemės sklypo dalimis laikyti konteinerius ir patekti prie jų, tai lemtų papildomus ginčus ir konfliktus. Nustačius naudojimosi tvarką pagal Planą Nr. 2, konteineriai patektų į ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį. Be to, iš Plano Nr. 2 matyti, kad ieškovai prašo jiems priskirti stovėjimo vietas, kurios yra šalia žemės sklypo ribos ties (duomenys neskelbtini), tačiau situacijos schema patvirtina, kad šioje dalyje yra veja, auga tujos ir trinkelių dangos kraštą žymintis apvadas nesutampa su žemės sklypo riba, tai reiškia, jog ieškovų stovėjimo vietos būtų faktiškai siauresnės ir ieškovų automobilis galbūt netilptų arba ieškovai turėtų statyti automobilius ant vejos, užvažiuodami ant apvado, pašalinant augančias tujas.

4.10. Teismas įvertino, kad ieškovų prašomas nustatyti įpareigojimas dėl bendros žemės sklypo dalies naudojimo būdo, kad bendram naudojimui būtų paliekama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, ir ši dalis būtų skirta tik privažiuoti ir patekti į paskirtą transporto priemonės stovėjimo vietą, todėl negalės būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui, trukdant važiuoti šia žemės sklypo dalimi, viena vertus, yra negalimas, nes nustatant naudojimosi tvarką nustatyti, kokiomis sąlygomis ir kokiu būdu bus naudojama ši žemės sklypo dalis, negalima; antra vertus, žemės sklype yra statoma ir daugiau nei šeši automobiliai ir patys ieškovai stato tris automobilius bendroje žemės sklypo dalyje, todėl nustačius tokį įpareigojimą būtų nepagrįstai apribotos galimybės racionaliai išnaudoti bendrą žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į savininkų poreikius (pvz., pastatant tris automobilius vienoje eilėje, kaip šiuo metu yra daroma). Pagal siūlomus naudojimosi tvarkos pakeitimus, automobiliai bendroje žemės sklypo dalyje nebegalėtų būti statomi, tai reiškia, kad J. M. ir S. M. visuomet turėtų užstatyti O. R. automobilį, palikti vietos išvažiavimui galimybės nebeturėtų, dėl to šiems atsakovams naudotis žemės sklypu būtų nepatogu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį arba vieną iš alternatyvių reikalavimų tenkinti ir pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi „A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. parengtą vieną iš žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos planų (Planas Nr. 3, Planas Nr. 2 arba Planas Nr. 1); 2) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismo išvada, kad ieškovai neturi teisės statyti automobilių žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m, prieštarauja visų bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartims, viešuosiuose registruose esantiems duomenims, todėl yra nepagrįsta, neteisėta ir klaidinga. Teismas sprendime šiurkščiai klydo, nurodydamas, kad ieškovų nurodoma žemės sklypo dalis „A“ – 126 kv. m bendro naudojimosi žemės sklypo dalis gali būti po ieškovų būstu, poilsio zonoje tarp namų ir t. t.; ieškovai turi teisę pravažiuoti, praeiti šia dalimi, tačiau ne statyti automobilius, kadangi teisė statyti automobilius jiems numatyta sklypo dalyje „B“. Ieškovų nuomone, teismas vertino tik atsakovų teikiamus samprotavimus ir nevertino ieškovų pozicijos. Teismas neįsigilino, kad ginčo žemės sklypas tarp bendraturčių yra naudojamas tik pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri numatyta 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko parengtame žemės sklypo plane. Visi bendraturčiai, sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, susipažino ir patvirtino, kad: 1) bendro naudojimo žemės sklypo plotas yra 377 kv. m, plane pažymėtas raide „A“; 2) individualiai naudojamas žemės sklypo plotas sudaro 253 kv. m. Teismas, vertindamas atsakovų byloje pateiktą privatų 2017 m. statybos 0 laidos projektą, nukrypo nuo įrodymų vertinimo, todėl padarė šiurkščias proceso teisės normų klaidas, neatsižvelgė į šalių sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse esančius duomenis. Teismas neįvertino, kad visi bendraturčiai tik pirkimo–pardavimo sutartimis, kurios buvo patvirtintos notaro ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, susitarė ir įtvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl privatus 2017 m. statybos 0 laidos projektas, sprendžiant šalių ginčą dėl žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarkos, yra visiškai netinkamas ir nereikšmingas dokumentas. Teismas, darydamas klaidingą išvadą, kad 2017 m. statybos projekte esantis žemės sklypo planas jokios naudojimosi tvarkos nenustato ir neprieštarauja nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, nepagrįstai neįvertina, jog privačiame 2017 m. statybos 0 laidos projekte bendraturčių (šalių) bendro naudojimo žemės sklypo dalis (pirkimo–pardavimo sutartyse ir nustatytoje naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m) yra suprojektuota ieškovams priklausančioje individualioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide „B“ – 95 kv. m. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. privatus projektas prieštarauja Nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, o būtent – bendraturčių nuosavybės įregistravimo pagrindams – pirkimo–pardavimo sutartims ir jose įtvirtintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.

5.2. Teismo išvados prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 nustatytiems prejudiciniams faktams. Tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime buvo tirtas ieškovams individualiai priklausančios žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „B“ – 95 kv. m (pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 punktas) ir bendrai su kitais bendraturčiais (atsakovais) priklausančios 126 kv. m ploto dalies iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m (pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 punktas) priklausymo faktas ir žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „B“ – 95 kv. m, priklausymo ieškovams faktas yra nustatytas minėtoje civilinėje byloje. Įrodinėjimo faktas yra reikšmingas abiejose bylose. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 buvo konstatuoti prejudiciniai faktai, kad, pirma, ieškovai (kitoje civilinėje byloje procesinė padėtis – atsakovai) naudojimąsi individualiai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ – 95 kv. m, įgijo notarine pirkimo–pardavimo sutartimi (pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 punktas), taip pat pagal 2021 m. liepos 27 d. nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai įstatymo nustatyta tvarka nepakeisti, nenuginčyti ir yra galiojantys. Antra, privatūs projektai (2023 m. statybos A laidos projektas ir 2017 m. statybos 0 laidos projektas) nėra dokumentai, turintys aukštesnę juridinę galią nei bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartys bei jose įtvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, t. y. sandoriai, kuriais bendraturčiai įgijo nuosavybės teises. Trečia, 2017 m. Statybos 0 laidos projektas, kuriuo šioje byloje rėmėsi teismas sprendime, buvo pripažintas negaliojančiu. Teismas, nepaisydamas ankstesnėje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A‑91‑538/2025 ištirtų ir nustatytų aplinkybių, sprendime padarė nesąžiningas, klaidingas, prieštaringas ir išimtinai tik atsakovams palankias išvadas. Teismas nesivadovavo bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartimis ir jose nustatyta 2021 m. liepos 27 d. naudojimosi žemės sklypu tvarka, Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis. Šiuose oficialiuose dokumentuose nėra niekur numatyta, kad ieškovai automobilius turi statyti žemės sklypo dalyje „B“. Priešingai, visuose viešuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovai bendrai su kitais bendraturčiais priklausančioje žemės sklypo dalyje „A“ naudojasi 126 kv. m ploto dalimi (63 kv. m x 2, t. y. dvi vietos automobiliui). Ieškovų automobilių statymas žemės sklypo dalyje „B“ yra nurodytas tik atsakovų pateiktuose privačiuose projektuose, kurie civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 buvo pripažinti kaip negaliojantys, konstituciškai nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nuosavybės apsaugai, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo 13–17 punktai). Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 konstatuota, kad ieškovai žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi individualiai (gali įsirengti terasą, vaikų žaidimo aikštelę), o „A“ dalimi bendrai su kitais bendraturčiais. Ieškovai nurodo, kad tiek 2017 m., tiek ir 2023 m. statybos projektai yra tos pačios privačios įmonės ruošti projektai, kuriuose iš esmės skiriasi tik projekto metai.

5.3. Ieškovai nurodo, kad yra pagrindas pakeisti žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (377 kv. m), naudojimo tvarką. Teismas netinkamai įvertino, kad ieškovai ne kartą nurodė, jog atsakovai nuo 2023 m. vidurio pradėjo elgtis konfliktiškai, atsakovai ir jų artimi asmenys bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide „A“ – 377 kv. m, užstatinėjo ieškovų automobilius, neleido ieškovams išvažiuoti iš bendro naudojimo dalies, todėl šie konfliktai buvo sprendžiami kviečiant policiją. Ieškovai 2024 m. lapkričio 24 d. išsiuntė visiems atsakovams prašymą geranoriškai pasirašyti vieną iš trijų MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. parengtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų, tačiau atsakovai nesutiko pasirašyti nė vieno ieškovų siūlomo plano, o konfliktai dėl automobilių statymo tarp šalių tęsėsi toliau. Dėl bendrai naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“, nesant aiškių nuostatų, tai toliau kelia nesutarimus tarp bendraturčių. Teismas nesiaiškino ieškovų situacijos ir pozicijos, kodėl būtina naudojimosi tvarką šioje „A“ dalyje tikslinti, taip užkertant kelią ginčams tarp bendraturčių. Teismui byloje nekilo klausimų: pirma, kodėl ieškovai neturi galimybės kasdien tinkamai naudotis jiems bendrai priklausančia 126 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m; antra, kodėl atsakovės L. Z. vyras šią žemės sklypo dalį „A“ naudoja asmeniškai išimtinai vien tik savo poreikių tenkinimui, statydamas daugiau nei po tris automobilius ir šioje dalyje užsiimdamas automobilių prekyba; trečia, kodėl ieškovai šia žemės sklypo dalimi „A“ gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu joje tuo metu nėra atsakovų automobilių; ketvirta, kodėl dėl ieškovų užstatytų automobilių buvo ne kartą kviečiama policija, o kartą atsakovės L. Z. vyro automobilis buvo nutemptas. Tokia situacija labai sunkina ieškovų galimybę naudotis šia žemės sklypo dalimi. Byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m, tvarkos, todėl ieškovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą, prašydama išspręsti šį klausimą ir byloje įrodė naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindą. Galiojanti bendro naudojimo žemės sklypo, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m, tvarka yra neapibrėžta, nes neaiškios ieškovų 126 kv. m, atsakovės L. Z. 125 kv. m, atsakovų J. M. ir S. M. 63 kv. m ir atsakovės O. R. 63 kv. m dalių ribos ir vieta, todėl žemės sklypo bendraturčiai negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o tai lemia ginčus ateityje.

5.4. Ieškovai prašo patvirtinti naudojimosi tvarką pagal vieną iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų – Planas Nr. 3, Planas Nr. 2 arba Planas Nr. 1, išlaikant tas pačias atskirai ir bendrai naudojamas žemės sklypo dalis, tačiau papildant naudojimosi tvarką dėl ginčą keliančios žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m, naudojimo tvarkos. Taip keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka garantuoja, kad nebus pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes esama naudojimosi žemės sklypo dalimi „A“ tvarka, naudojami plotai, išliks nepakitę, išskyrus detalizuotas ginčą sukėlusios žemės sklypo dalies naudojimo sąlygas. Teismas nesigilino, kad pirmiausia patys atsakovai (atsakovas J. M. 2023 m. sausio 23 d. 20.58 val. elektroniniu paštu) inicijavo automobilių statymo ir laikymo tvarką bendroje žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“ (377 kv. m). Tuo metu atsakovas nebandė automobilių stovėjimo vietų išdėstyti ieškovams individualiai priklausančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide „B“ – 95 kv. m (pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 punktas). Be to, teismo posėdžio metu atsakovai L. Z. ir J. M. paaiškino, jog labiausiai tinkamas yra ieškovų siūlomas naudojimosi tvarkos Planas Nr. 3, kuriame transporto priemonės statomos statmenai (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino ieškovų argumentų, kad statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ netaikomas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui privačiuose kiemuose ir tai aiškiai nurodyta šiame teisės akte. Bendraturčių Žemės sklypas yra privatus žemės sklypas, faktinė automobilių statymo tvarka yra nusistovėjusi tarp bendraturčių. Teismo argumentai dėl siūlomos naudojimosi tvarkos plano Nr. 3 yra nepagrįsti, kadangi atsakovui J. M. ir S. M. bei atsakovei O. R. priklauso po 1/2 dalį to paties buto, todėl to paties buto kaimynams neturi būti sudėtinga sutarti dėl automobilio statymo. Teismas, pasisakydamas dėl siūlomos naudojimosi tvarkos Plano Nr. 1, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai į sprendimą įtraukė atsakovų argumentus dėl požeminių inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, nuotekų tinklų, elektros kabelio ir trijų šulinių šiems tinklams eksploatuoti, taip pat dėl konteinerių, tujų bei vejos. Teismas neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, nesigilino į ginčo esmę, o sprendimą grindė rašytinės atsakovų baigiamosios kalbos perrašymu. Teismo sprendimu šalių ginčas nebuvo išspręstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypo dalimi „A“ tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taisykles.

5.5. Teismas, šiurkščiai pažeisdamas įrodinėjimo proceso tikslus, sprendime iš esmės tik perrašė rašytinę atsakovų baigiamąją kalbą. Teismas bylą išnagrinėjo neužtikrinęs tinkamo įrodinėjimo proceso ir šalių lygiateisiškumo principo laikymosi, išvadas priėmė neatlikęs visapusiško bylos aplinkybių atskleidimo, sprendimą grindė išimtinai vienos bylos šalies pateiktais argumentais ir įrodymais. Šie proceso pažeidimai byloje lėmė reikšmingų aplinkybių netinkamą teisinį įvertinimą. Teismas dėl ieškovų argumentų ir pateiktų įrodymų nepasisakė ir neatliko jų teisinio įvertinimo. Teismas netyrė ir nevertino ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, ar vyksta nesutarimas tarp bendraturčių dėl automobilių statymo bendroje žemės sklypo dalyje „A“. Sprendime suformuluota išvada, kad šiuo metu ginčų tarp šalių dėl automobilio statymo nėra, tačiau teismas byloje įrodymų tyrimo dėl to neatliko, ignoravo ieškovų pateiktus įrodymus, jog tarp šalių nuolat vyksta ginčai dėl automobilių statymo žemės sklypo ginčo dalyje. Teismas neatliko šalių argumentų visapusiško įvertinimo, nesiekė savarankiško įrodymų ištyrimo, nepateikė savo teisinių išvadų, o iš esmės pasirėmė tik atsakovų baigiamosios kalbos turinio pažodiniu pakartojimu, tai nelaikytina tinkamu teismo pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą įvykdymu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. Z., S. M., J. M. ir O. R. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Ginčo dėl to, kad Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka pagal 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko G. M. parengtą žemės sklypo planą (toliau – ir Planas), nėra. Taip pat byloje nebuvo ginčo ir dėl to, ką akcentuoja apeliantai, kad kiekviena iš šalių sutiko ir patvirtino, jog susipažino su nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau šalys šiuo metu tinkamai naudojasi Žemės sklypu pagal nustatytą naudojimosi tvarką, t. y. kiekvienas iš bendraturčių asmeniškai naudojasi tik jam priskirta Žemės sklypo dalimi, o Žemės sklypo dalis, Plane pažymėta indeksu „A“, yra naudojama bendrai. Ieškovai naudojasi Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, statydami automobilius. Kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl trukdymo naudotis bendra Žemės sklypo dalimi ar dėl kiekvieno bendraturčio teisių apimties, teismo išvados, su kuriomis nesutinka apeliantai, nekeičia sprendimo esmės.

6.2. Apeliacinio skundo argumentai, jog 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu „Vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ techniniu darbo projektu (toliau – ir Projektas, 2017 m. Projektas) yra keičiama nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, jog teismo išvados neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, yra nepagrįstos, nes Projektas buvo parengtas ir ginčo Žemės sklype esantys statiniai pastatyti dar iki naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo. Nustačius naudojimosi tvarką ir ieškovams 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus Žemės sklypo dalį, ieškovai Žemės sklypo dalį įsigijo jau su suprojektuotomis automobilių stovėjimo vietomis jiems priskirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje. Teismo argumentai, susiję su Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“, naudojimu neturi esminės reikšmės ginčo dalykui, tačiau tokios teismo išvados yra logiškos ir teisingos. Dvi automobilių stovėjimo vietas suprojektavus ieškovams priskirtoje naudotis Žemės sklypo dalyje, kurios yra skirtos ieškovams priklausančio gyvenamojo namo eksploatavimui ir kuriomis atsakovai neturėtų teisės naudotis, nes jos yra Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, tai reiškia, jog ieškovai neturi teisės naudotis kitomis automobilių stovėjimo vietomis, nes jos yra skirtos atsakovams priklausančio dvibučio gyvenamojo namo eksploatavimui. Įrengus Projekte numatytas automobilių stovėjimo vietas, ginčo dėl automobilių statymo Žemės sklype nebebūtų. Tai reiškia, jog ieškovų nurodomos problemos dėl automobilių stovėjimo Žemės sklype gali būti išspręstos ir kitu būdu, o ne keičiant nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Apeliacinio skundo argumentai, jog Projektu yra keičiama naudojimosi tvarka ar kad teismo išvados dėl suprojektuotų stovėjimo vietų jų naudojamoje Žemės sklypo dalyje prieštarauja nustatytai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai ar Nekilnojamojo turto registro duomenims, yra nepagrįstos.

6.3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime nustatytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės šioje byloje, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šiuo sprendimu ir nevertino jame padarytų išvadų kaip prejudicinių faktų. Ginčo dėl to, jog Žemės sklypo dalimi, kuri Plane pažymėta indeksu „B“, turi teisę naudotis tik ieškovai, nėra. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Viso proceso metu atsakovai nuosekliai teigė, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta pagal Planą ir jokio teisinio pagrindo keisti šios naudojimosi tvarkos nėra. Nei teismo sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nėra išvadų ar argumentų, kurie leistų manyti, kad atsakovai turi teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu „B“.

Šalies argumentai

6.4. Apeliantai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu Projektą pripažino negaliojančiu, tačiau minėtoje civilinėje byloje ginčas dėl Projekto arba Projekto pagrindu išduoto 2017 m. birželio 9 d. statybą leidžiančio dokumento nebuvo nagrinėjamas. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projekto A laidą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo tai, kad nė viena iš šalių jokių aplinkybių, susijusių su Projekto A laida, neįrodinėjo ir Projekto A laida apskritai byloje nebuvo pateikta. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 ginčas buvo tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje civilinėje byloje, tačiau civilinėje byloje jokios aplinkybės dėl Projekto galiojimo / negaliojimo nebuvo įrodinėjamos ir Projekto galiojimas nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl toks faktas negali būti laikomas prejudiciniu. Be to, nepagrįstos apeliacinio skundo išvados, jog projektas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu buvo panaikintas. Statybą leidžiantis dokumentas yra nepanaikintas, jo galiojimas nėra pasibaigęs. Atsakovams priklausančio dvibučio gyvenamojo namo statybos baigtumas yra 84 proc., tai reiškia, jog Projektas yra neįgyvendintas visa apimtimi, visų pastatų statyba tiek pagal statybą leidžiantį dokumentą, tiek pagal Projektą nėra užbaigta, neįgyvendinta ir Projekto dalis dėl privalomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Teismas pagrįstai vertino Projektą kaip galiojantį ir šiame Projekte nurodytų duomenų pagrindu padarė išvadas dėl privalomo automobilių stovėjimo vietų ir jų lokacijos žemės sklype. Atsakovai pažymi, kad 2017 m. projektas ir 2023 m. projektas yra susiję tik tiek, jog 2023 m. buvo rengiama nauja 2017 m. projekto laida. Tačiau projektuose numatytos statybos apimtys iš esmės skiriasi, t. y. pagal 2023 m. Projekto A laidą nebūtų statomas ieškovams priklausantis gyvenamasis namas.

Atsiliepimas

6.5. Atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad naudojimosi tvarka Žemės sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu „A“, keistina. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovų nurodytų priežasčių pagrindu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka negali būti keičiama. Automobilių stovėjimo vietų problema ir bendraturčių nesutarimai turėtų būti sprendžiami įrengiant Projekte numatytas automobilių stovėjimo vietas, o ne keičiant esamą naudojimosi tvarką. Šiuo metu bendroje Žemės sklypo dalyje ieškovai stato automobilius, t. y. bendraturčiai naudojasi bendra Žemės sklypo dalimi statyti automobilius ir ginčų tarp šalių nebekyla. Tai, kad kažkada buvo nesutarimų tarp bendraturčių dėl bendros žemės sklypo dalies naudojimo, nereiškia, jog tvarka turi būti keičiama. Be to, ginčai buvo susiję su tuo, jog ieškovai toje Žemės sklypo dalyje, kurioje pagal Projektą buvo numatytos automobilių stovėjimo vietos, įsirengė terasą, o ne dėl to, kad ieškovams neleidžiama statyti automobilių bendroje Žemės sklypo dalyje. Tai, kad ir šiuo metu kyla ginčai dėl automobilių stovėjimo vietų, apeliantai grindžia vien tik ieškovės paaiškinimais, nors jie yra dviprasmiški ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Ieškovai pakankamai aktyviai teikė įrodymus, susijusius su Žemės sklypo dalies bendru naudojimu, tačiau jokių duomenų, jog ieškovų automobiliai yra užstatomi, bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Priešingai, visose ieškovų pateiktose fotonuotraukose bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad ieškovų automobiliai nėra užstatyti ir nėra trukdoma jiems naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovai yra pastatę net tris automobilius bendroje Žemės sklypo dalyje. Pakeitus naudojimosi tvarką pagal vieną iš apeliantų byloje pateiktų planų, kai automobiliai užstato vienas kitą, apeliantų nurodyti ginčai nebus išspręsti – nustačius konkrečias vietas bendroje Žemės sklypo dalyje būtų sudaromos sąlygos papildomiems konfliktams kilti. Apeliantų nurodytas argumentas, jog jiems nėra aišku, kur yra jiems priklausanti 126 kv. m dalis bendroje sklypo dalyje, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to esama naudojimosi tvarka yra bloga ar pažeidžianti bendraturčių interesus. Žemės sklypo dalies priskyrimo bendram naudojimui faktas suponuoja išvadą, kad šioje žemės sklypo dalyje atskiros bendraturčių naudojamo sklypo dalys nėra nustatomos ar išskiriamos. Ieškovai turi teisę užsitikrinti savo naudojimąsi bendra žemės sklypo dalimi ir kitomis teisinėmis priemonėmis, o ne reikalaudami pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Apeliantų nurodomos aplinkybes, jog atsakovės L. Z. sutuoktinis žemės sklypo dalį, Plane pažymėta indeksu „A“, naudoja vien tik savo poreikiams tenkinti, statydamas daugiau nei po tris automobilius ir šioje dalyje užsiimdamas automobilių prekyba, viena vertus, yra visiškai naujos faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, t. y ieškovai neįrodinėjo, jog bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje yra vykdoma automobilių prekyba, antra vertus, nurodytos faktinės aplinkybės dėl automobilių prekybos yra visiškai neteisingos.

6.6. Pakeitus Žemės sklypo naudojimo tvarką vienu ir ieškovų nurodomų būdų, ieškovai užsitikrins tik savo interesus naudojantis bendra nuosavybe, visiškai neatsižvelgdami į tai, kad kitų bendraturčių interesai ar naudojimasis Žemės sklypu nukentės. Pagal nusistovėjusią tvarką naudojantis bendra Žemės sklypo dalimi, automobiliai nėra statomi tik konkrečiai nustatytose bendro naudojimo žemės sklypo dalyse. Apeliantai neteisingai interpretuoja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vadovautis minėto reglamento nuostatomis, nustatančiomis minimalius reikalavimus automobilių stovėjimo vietoms. Apeliantai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad šalys sutarė, jog pagal Planą Nr. 1 statyti automobilius vietos visiškai užtenka. Tokių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš atsakovų ir tokio sutarimo niekada nebuvo. Apeliaciniame skunde nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovų pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo planų ydingumo, nes pagal siūlomas naudojimosi tvarkas stovėjimo vietos būtų projektuojamos virš bendrų inžinerinių ir komunikacijų tinklų, pagal siūlomus variantus atsakovė O. R. negalės nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš jai siūlomos priskirti stovėjimo vietos, be to, į siūlomas automobilių stovėjimo vietas patenka veja, borteliai, tujos ir konteineriai, tai reiškia, kad ne visos pažymėtos automobilių stovėjimo vietos galės būti naudojamos automobiliams statyti.

6.7. Teismas, nors ir pritardamas atsakovų argumentams, argumentuotai pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su galimybe keisti nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pasisakė tiek dėl kylančių konfliktų tarp bendraturčių, įvertino ieškovų siūlomus naudojimosi tvarkos variantus, pasisakė dėl jų tinkamumo ir įgyvendinimo galimybių. Vien tai, kad, apeliantų manymu, tam tikras teismo nustatytas aplinkybes paneigia jų nurodyti duomenys, nereiškia, jog turėjo būti priimtas kitoks sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą: 221/630 dalį Žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,0630 ha (ieškovei S. S. priklauso 37/210 dalys žemės sklypo; ieškovui K. S. – 11/63 dalių žemės sklypo) ir pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatą; 84 proc. baigtumo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį minėtame Žemės sklype (ieškovams priklauso po 1/2 dalį). Pagal Nekilnojamojo turto registro 2023 m. lapkričio 10 d. išrašo duomenis, Žemės sklype esančio vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 100 proc., statybos pabaigos metai – 2023 m.

11. 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą, VIII dalyje nurodytos naudojimosi tvarkos nustatymo nuostatos. Minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 8.1 punkte numatyta, kad sudarius šią sutartį Žemės sklypų pirkėjai (t. y. S. S. ir K. S.) naudosis: 8.1.1. Individualiai ir bendrai tarpusavyje naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ – 95 kv. m; 8.1.2. Bendrai su kitais bendraturčiais – 126 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m.

12. Remiantis byloje esančių Nekilnojamojo turto registro ir pirkimo–pardavimo sutarčių duomenimis nustatyta, kad ginčo Žemės sklype taip pat yra įregistruotas dar vienas pastatas – dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti du butai: 1 butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) priklauso atsakovei L. Z.; 2-o buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) 1/2 dalis priklauso atsakovams J. M. ir S. M., o kita 1/2 dalis priklauso atsakovei O. R..

13. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra ginčo Žemės sklypo bendraturčiai, jiems nuosavybės teise priklauso atitinkamos Žemės sklypo dalys: ieškovei S. S. priklauso 37/210 dalys, o ieškovui K. S. – 11/63 dalių (2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu); atsakovams L. Z. – 13/42 dalių (2022 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), J. M. ir S. M. – 1/7 dalis (2022 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), O. R. – 62/315 dalys (2022 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu).

14. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Žemės sklype tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko G. M. parengtą žemės sklypo planą. Minėtas Planas pridėtas prie notarinių ieškovų 2022 m. balandžio 19 d. ir atitinkamų atsakovų 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarčių. Pagal Plane nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bendraturčiai bendrai naudojasi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 377 kv. m, o likusį 253 kv. m plotą sudaro atitinkamų bendraturčių individualiai naudojami Žemės sklypo plotai, plane pažymėti „B“ (95 kv. m), „C“ (70 kv. m), „D“ (61 kv. m), „E“ (27 kv. m).

15. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų statybai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. parengtą projektą „Vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. 2017 m. parengtame Vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto 0 laida) buvo nurodyti statinių parametrai, aprašyti projektiniai sprendiniai ir buvo numatytos 6 automobilių stovėjimo vietos Žemės sklype. Pateiktame sklypo plane automobilių statymas buvo numatytas sklypo ribose (e. b. t. 2, b. l. 47, 53, 94). Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. Projekte automobiliams statyti numatyta Žemės sklypo dalis savo forma nesutampa su 2021 m. liepos 27 d. Plane pažymėta Žemės sklypo dalimi „A“ (377 kv. m), Plane bendraturčiams paskirta naudotis bendrai (t. 1, b. l. 35, 51, 67, 86). Remiantis bylos duomenimis matyti, kad 2017 m. Projekte buvo numatyta, jog 2 automobiliai (iš 6 automobilių) statomi Žemės sklypo dalyje, kuri pateko į Žemės sklypo dalį, 2021 m. liepos 27 d. Plane pažymėtą „B“, priskirtą individualiai naudotis ieškovams. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šioje žemės sklypo dalyje šiuo metu yra aptverta ieškovų terasa, dėl to automobiliai šioje dalyje nestatomi.

16. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Žemės sklypo dalies, Plane pažymėtos indeksu „A“ (377 kv. m), naudojimosi tvarkos. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindė argumentais, kad ieškovai pageidauja Žemės sklypo minėtoje ginčo dalyje „A“, kuria bendraturčiams numatyta naudotis bendrai, kartu su kitais bendraturčiais statyti 2 automobilius ir prašo pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal vieną iš teikiamų Planų variantų. Atsakovai su ieškovų reikalavimais pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką prašomais būdais nesutinka.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

18. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė nustatęs, kad, neįvykus jokiems nuosavybės teisių pasikeitimams, nėra poreikio ir pagrindo keisti nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir konstatavęs, jog ieškovų siūlomi naudojimosi tvarkos planai yra neracionalūs, ydingi ir neužtikrina tinkamo žemės sklypo naudojimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su naudojimosi Žemės sklypu aplinkybėmis

19. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl Žemės sklypo „A“ dalies naudojimo tvarkos, vertindamas atsakovų byloje pateiktą privatų 2017 m. 0 laidos statybos projektą, nukrypo nuo įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliantai nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovai neturi teisės statyti automobilių Žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „A“ – 377 kv. m, yra nepagrįsta, neteisėta ir klaidinga, nes prieštarauja visų bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartims ir viešuosiuose registruose esantiems duomenims.

20. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja skundžiamame teismo sprendime nurodytą aplinkybę, kad 2017 m. statybos 0 laidos projekte yra numatyta, jog ieškovams individualiai ir bendrai su bendraturčiais naudotis priklausančioje naudotis sklypo dalyje „B“ yra statomi 2 automobiliai, taip pat pirmosios instancijos teismo, vertinant pirkimo–pardavimo sutartis, planus prie jų ir kitus byloje esančius dokumentus (2017 m. statybos projekto 0 laidą ir šalių paaiškinimus), nustatytą aplinkybę, kad ieškovai turi teisę statyti automobilius jiems individualiai ir bendrai su bendraturčiais naudotis priklausančioje sklypo dalyje „B“. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad nėra ginčo dėl to, jog Žemės sklypo dalimi, kuri Plane pažymėta indeksu „B“, turi teisę naudotis tik ieškovai. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantų pažymimos paminėtos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės tuo aspektu, kuriuo netiksliai nurodyta, jog ieškovams individualiai ir bendrai su bendraturčiais naudotis priklauso sklypo dalis „B“, yra tikslintinos.

21. Pagal 2021 m. liepos 27 d. Plane nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir ieškovų 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 papunkčio nuostatas, Žemės sklypo dalis „B“ (95 kv. m) priskirta individualiai naudotis ieškovams (ieškovams bendrai tarpusavyje). Pagal 2021 m. liepos 27 d. Plane nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir atitinkamas šalių pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, bendraturčiai bendrai naudojasi 377 kv. m Žemės sklypo dalimi „A“, t. y. bendrai su kitais bendraturčiais ieškovai naudojasi 126 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A“ (sutarties 8.1.2 punktas); atsakovė L. Z. bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi 125 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „A“ (sutarties 8.1.2 punktas); atsakovai J. M. ir S. M. bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi 63 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (sutarties 8.2 punktas); atsakovė O. R. bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi 63 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (sutarties 6.2.1 punktas).

22. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad, pagal Plane nurodytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, Žemės sklypo dalis „B“ (95 kv. m) ieškovams priskirta naudotis individualiai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas aplinkybių patikslinimas iš esmės neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo padarytų pagrindinių išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumui.

23. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl Žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarkos, vertindamas atsakovų pateiktą privatų 2017 m. 0 laidos statybos projektą, neatsižvelgė į šalių sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse esančius duomenis. Apeliantai akcentuoja tai, kad ginčo Žemės sklypas bendraturčių yra naudojamas tik pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, numatytą 2021 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko parengtame žemės sklypo plane, su kuriuo bendraturčiai sutiko, susipažino ir patvirtino, pasirašydami notarines pirkimo–pardavimo sutartis.

24. Iš apeliaciniame skunde ieškovų akcentuojamų skundžiamo teismo sprendimo dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų teiginius, jog statyti automobilius „A“ dalyje ieškovai turi teisę pagal pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 punktą ir žemės sklypo Planą, t. y. kad ieškovams priskirtos 2 vietos (126 kv. m) automobiliams laikyti, nesutiko su tokiu ieškovų teikiamu pirkimo–pardavimo ir Plano aiškinimu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. Projekte buvo suprojektuotos ir numatytos reikiamos 6 automobilių statymo vietos Žemės sklype, pagal šį projektą buvo išduotas 2017 m. birželio 9 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2017 m. Projekte esančiame žemės sklypo plane (e. b. t. 2, b. l. 94) jokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka nenustatyta. Tačiau, kaip pažymėta anksčiau, 2017 m. Projekte buvo numatyta, kad 2 automobiliai (iš šiame projekte numatytų 6 automobilių) statomi Žemės sklypo dalyje, kuri, kaip matyti iš 2021 m. liepos 27 d. Plano duomenų, pateko į Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, Plane bei 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 papunktyje numatytą ieškovams naudotis individualiai.

26. Apeliantai akcentuoja tai, kad visi bendraturčiai tik pirkimo–pardavimo sutartimis, kurios buvo patvirtintos notaro ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, susitarė ir įtvirtino naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir ginčo žemės sklypas bendraturčių yra naudojamas tik pagal 2021 m. liepos 27 d. Plane nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Apeliantai nurodo, kad minėtuose dokumentuose nėra numatyta, jog ieškovai automobilius turi statyti sklypo dalyje „B“, priešingai, visuose viešuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovai bendrai su kitais bendraturčiais priklausančioje žemės sklypo dalyje „A“ naudojasi 126 kv. m ploto dalimi (63 kv. m x 2, t. y. dvi vietos automobiliui).

27. Tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, kad nors ieškovų 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 papunktyje numatyta, kad ieškovai bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi 126 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (377 kv. m), tačiau nei ieškovų pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 papunktyje, nei prie šios sutarties pridėtame Plane nėra nurodyta konkreti naudojimosi minėta teise tvarka, t. y. nei 2021 m. liepos 27 d. Plane, nei ieškovų pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 papunktyje nenurodyta konkreti ieškovų 126 kv. m dalies vieta bendraturčių bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje „A“, taip pat nėra nurodyta ir nuostata, jog ieškovai turi teisę šioje dalyje statyti automobilius. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo–pardavimo sutartis, prie jų pridėtus planus bei kitus bylos duomenis – 2017 m. Projekto 0 laidą ir šalių paaiškinimus, nurodytas aplinkybes pagrįstai ir tinkamai įvertino. Nors apeliantai pažymi tai, kad ieškovai bendrai su kitais bendraturčiais naudojamoje Žemės sklypo dalyje „A“ naudojasi 126 kv. m ploto dalimi (63 kv. m x 2), tačiau apeliantų akcentuojamuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, jog tai yra būtent dvi vietos automobiliui. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendraturčių pirkimo–pardavimo sutarčių ir jose 2021 m. liepos 27 d. Planu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, Nekilnojamojo turto registro duomenų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytiems duomenimis, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai padarė išvadą, kad 2 automobilių statymo vietos, pagal 2017 m. Projektą, buvo numatytos Žemės sklypo dalyje, Plane pažymėtoje indeksu „B“, ieškovams pagal Planą ir pirkimo–pardavimo sutartį priklausančioje naudotis individualiai. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės teisė statyti automobilius ieškovams numatyta individualiai naudotis priskirtoje Žemės sklypo dalyje „B“. Kaip minėta, apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šiuo metu šioje žemės sklypo dalyje yra aptverta ieškovų terasa, dėl to automobiliai šioje dalyje nestatomi.

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad sprendžiant šalių ginčą dėl žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarkos, 2017 m. Projektas (0 laidos) ir jo duomenys visiškai nereikšmingi. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą, įsigijimo metu gyvenamasis namas buvo 84 proc. baigtumo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovams priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas įregistruotas – 100 proc., statybos pabaigos metai – 2023 m.; pastato įregistravimo pagrindas 2023 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2023 m. balandžio 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. 2025 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė S. S. nurodė, kad pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį aiškinosi ir buvo paaiškinta, kad du automobilius statys „A“ dalyje kartu su kitais bendraturčiais ir ieškovai individualiai naudosis „B“ dalimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai, žinodami apie 2017 m. Projektą (0 laidos) ir jame numatytus automobilių statymo sprendinius, perėmę kitus įsipareigojimus, susijusius su nupirktų daiktų valdymu, tvarkymu ir disponavimu bei dalį statytojo teisių ir pareigų, kylančių iš statybos leidimo ir kitos projektinės dokumentacijos, kiek tai susiję su įsigyjamu turtu (2022 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 7.9–7.11 punktai) bei užbaigdami statybą esamu būdu, taip pat prisiėmė tam tikrą galimų nepatogumų riziką.

30. Viena vertus, kaip minėta, 2021 m. liepos 27 d. Plane ir ieškovų pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 papunktyje nėra nurodyta konkreti nuostata, kad ieškovai turi teisę bendrai su kitais bendraturčiais naudojamoje ginčo Žemės sklypo dalyje „A“ būtent statyti automobilius. Kaip minėta, automobilių stovėjimo vietų klausimas Žemės sklype buvo suprojektuotas kitu būdu, tai yra du automobiliai turėjo būti statomi toje vietoje, kur šiuo metu yra pastatyta tvora, aptverta ieškovų terasa. Kita vertus, ieškovai turi teisę bendrai su kitais bendraturčiais naudotis 126 kv. m ploto dalimi iš bendro naudojimo Žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (377 kv. m). Šios aplinkybės vertintinos kaip reikšmingos, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl žemės sklypo „A“ dalies naudojimosi tvarkos pakeitimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nurodė, jog, esant šalių susitarimui, jei tai atitinka įstatymų reikalavimus, šalys bendra sklypo dalimi gali susitarti naudotis ir kitaip (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Dėl prejudicinių faktų buvimo

31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025, turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į jį argumentus, ištyrusi bylos medžiagą ir susipažinusi su apeliantų akcentuojamu kitoje civilinėje byloje priimtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pripažįsta pagrįsta nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantų pažymimas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir jame nurodyta argumentacija neturi esminės ir prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

32. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Apeliantai nurodo, kad šioje byloje dalyvauja ir Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 dalyvavo tie patys asmenys, t. y. ieškovų procesinė padėtis kitoje civilinėje byloje buvo atsakovai, o atsakovų – ieškovai. Tačiau ši aplinkybė yra tik vienas iš CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymui reikšmingų kriterijų.

34. Apeliantai kaip prejudicinį faktą nurodo aplinkybę, kad ieškovai (civilinėje byloje Nr. e2A‑91‑538/2025 procesinė padėtis atsakovai) naudojimąsi individualiai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ – 95 kv. m, įgijo pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.1 punktas), taip pat pagal 2021 m. liepos 27 d. nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, o Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai įstatymo nustatyta tvarka nepakeisti, nenuginčyti ir yra galiojantys. Šiuo apsektu pažymėtina tai, kad atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija to, jog Žemės sklypo dalimi, kuri Plane pažymėta indeksu „B“, turi teisę naudotis tik ieškovai. Be to, kaip nustatyta anksčiau, nurodytą aplinkybę pagrindžia nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai.

35. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 buvo nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų (kitoje byloje – ieškovų), norinčių užbaigti jiems priklausančio dvibučio gyvenamojo namo statybas, teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2023 m. parengtą techninio darbo projekto A laidą. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A‑91‑538/2025, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovų ieškinį atmesti. Reikšminga įvertinti tai, kad, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje nagrinėjamoje byloje nė viena iš ginčo šalių nesirėmė vėlesniu 2023 m. projektu (A laida) ir jame esančiais duomenimis, šis projektas byloje šalių nebuvo pateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

36. Apeliantai nurodo, kad tiek 2017 m., tiek ir 2023 m. statybos projektai buvo projektuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal parengtą techninį darbo projektą „Blokuotų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ ir yra tos pačios privačios įmonės ruošti projektai, kuriuose iš esmės skiriasi tik projekto metai. Tačiau atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad projektuose numatytos statybos apimtys iš esmės skiriasi, nes pagal projekto A laidą nebūtų statomas ieškovams priklausantis gyvenamasis namas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kitos civilinės bylos ginčo dalyką ir joje pareikštus reikalavimus, pažymi tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys neįrodinėjo, jog minėtas 2023 m. projektas (A laida) yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Apeliantai nepagrįstai kaip prejudicinį faktą nurodo tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu 2017 m. Projektą (0 laidos), į kurį nagrinėjamoje byloje atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, pripažino negaliojančiu. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A‑91‑538/2025 nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl 2017 m. Projekto (0 laidos) ir (ar) jo pagrindu išduoto 2017 m. birželio 9 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo, be to, aplinkybės dėl 2017 m. Projekto (ne)galiojimo nebuvo kitos bylos įrodinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų pažymimą kitoje civilinėje byloje priimtame sprendime nurodytą teismo argumentaciją, kad privatūs projektai nėra dokumentai, turintys aukštesnę juridinę galią nei bendraturčių pirkimo–pardavimo sutartys bei jose įtvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teismo sprendimo argumentacija nelaikytina prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad 2017 m. Projekte esantis žemės sklypo planas nagrinėjamoje byloje aktualus imperatyvių reikalavimų, susijusių su minimaliu automobilių stovėjimo vietų Žemės sklype įrengimu, įgyvendinimo aspektu.

38. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nustačiusi, kad apeliantų nurodomos aplinkybės nelaikytinos nagrinėjamoje byloje prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-91-538/2025 nustatytiems prejudiciniams faktams.

Dėl reikalavimų pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal Planus Nr. 3, 2 ir 1

39. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas nustato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką bendru nekilnojamuoju daiktu tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas.

40. Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui.

41. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑283/2005). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑563/2007).

42. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu ginčų tarp šalių dėl naudojimosi bendra Žemės sklypo dalimi ir automobilių statymo nėra. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų nustatant, ar tarp bendraturčių vyksta nesutarimai dėl automobilių statymo bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje „A“, neįvertino ieškovų pateiktų įrodymų, jog tarp šalių nuolat vyksta tokio pobūdžio ginčai (filmuotos medžiagos dėl bendraturčių ginčų dėl automobilių statymo; kartu su ieškiniu pateiktų atsakovų automobilių statymo pažeidimų; ieškovės 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio metu pateiktų papildomų paaiškinimų; pardavinėjamų automobilių skelbimų su duomenimis, kad pardavinėjami automobiliai stovi bendroje žemės sklypo dalyje „A“; 2025 m. sausio mėn. filmuotos medžiagos ir 2025 m. sausio 11 d. fotonuotraukų, kad bendroje Žemės sklypo dalyje „A“ statomi 6 ir daugiau automobilių; antstolio 2025 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0085/25/4, kad bendroje Žemės sklypo dalyje „A“ bendraturčių automobiliai stovi dviem eilėmis, taip pat statomi ir trečioje eilėje). Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog nustatyta naudojimosi tvarka turi būti keičiama.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė S. S. patvirtino, jog šiuo metu, t. y. kol vyksta byla, šalys naudojasi bendra žemės sklypo dalimi ir ginčų dėl to nekyla. Nustatyta, kad 2025 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovė S. S. patikslino, kad šiuo metu nekyla, pavyksta išvengti tokio pobūdžio konfliktų, kai kviečiami policijos pareigūnai, taip pat nurodė, kad nuolat jaučiamas spaudimas, automobiliai ne visada yra statomi tvarkingai, kyla nepatogumų įvažiuoti ir išvažiuoti.

44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovų bylai pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia aplinkybę, jog tarp šalių, kaip bendraturčių, nuo 2023 m. kyla nesutarimai dėl naudojimosi Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ – 377 kv. m, tvarkos. Bendraturčių naudojimasis bendrai Žemės sklypo dalimi „A“– 377 kv. m nebuvo detalizuotas. Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra galimybės keisti nustatytos naudojimosi tvarkos pagal ieškovų reikalavimus. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pakeitus naudojimosi bendra Žemės sklypo dalimi tvarką būtent pagal vieną iš ieškovų byloje pateiktų planų, ieškovų nurodyti nesutarimai bus išspręsti ir nebus sudaromos sąlygos naujiems bendraturčių konfliktams kilti.

45. Bendrosios nuosavybės teisė lemia tam tikrus savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo apribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad naudojimosi tvarka paprastai yra nustatoma siekiant palengvinti bendraturčiams galimybę naudotis jiems priklausančia bendrosios nuosavybės teisės objekto dalimi, todėl nustatant naudojimosi konkrečiu daiktu tvarką yra svarbu įvertinti, ar ja nebus pasiektas priešingas rezultatas, t. y. ar nė vienam iš bendraturčių nebus nepagrįstai pabloginta galimybė naudotis šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑81-403/2025, 47 punktas).

46. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo (pakeitimo) galioja šalių dispozityvumo principas. Taigi šalių pareiga yra byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 57 punktą).

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, pareiškę alternatyvius reikalavimus, prašė patvirtinti naudojimosi tvarką pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. arba 2023 m. gruodžio 7 d. parengtą vieną iš Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų (Planą Nr. 3, Planą Nr. 2 arba Planą Nr. 1), jais papildant naudojimosi Žemės sklypu tvarką dėl ginčą keliančios sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ – 377 kv. m, naudojimo tvarkos. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovų pateiktų naudojimosi tvarkos planų įvertinimu ir išvada, kad siūlomi planai yra neracionalūs, ydingi ir neužtikrina tinkamo žemės sklypo naudojimo.

49. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų pozicijos, kad statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ netaikomas automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui privačiuose kiemuose, ir remiasi minėto statybos techninio reglamento 1 punkto nuostata. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 1 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Taigi statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 nustato, be kita ko, ir automobilių stovėjimo vietų projektavimo techninius reikalavimus. Tai pagrindžia ir minėto reglamento 107 punkto nuostatos, numatančios, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto objektus ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus, o minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos dėl automobilių stovėjimo vietų projektavimo techninių reikalavimų nagrinėjamu atveju neaktualios.

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų siūlomus planus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad planuose nurodytos žemės sklypo dalys, kuriose turėtų būti statomi automobiliai, neatitinka statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytų reikalavimų, keliamų stovėjimo vietoms. Tokias aplinkybes pagrindžia bylai pateikti rašytiniai įrodymai – 2024 m. gegužės 2 d. architekto U. V. atsakyme į paklausimą nurodyta, kad Žemės sklypo dalyje, kuri naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „A“, nėra galimybės numatyti šešių automobilių statymo vietų, kurios atitiktų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus reikalavimus; taip pat nurodyta, kad įvertinus MB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. parengtus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus (t. y. Plano Nr. 2 ir Plano Nr. 3 duomenis) bei juose pažymėtas automobilių statymo vietas padaryta išvada, jog šiose planuose numatytų automobilių stovėjimo vietų įrengimas neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punkto 31 lentelės 5 dalyje nustatytų reikalavimų dėl turinčios likti 5,5 m ilgio ir 2,5 m pločio išvažiavimo vietos iš stovėjimo vietos (tai nėra numatyta iš automobilių statymo vietų „P4“, „P5“, „P6“); taip pat išvažiavimo iš automobilio statymo vietos „P6“ atstumai neatitinka 113 punkto 31 lentelės 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl minimalaus 3,5 m atstumo (2023 m. lapkričio 21 d. plane paliktas 2,6 m. pločio iki pastato sienos; 2023 m. gruodžio 7 d. plane šis atstumas yra 1,09 m). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino bylai pateiktos matininko A. B. sudarytos situacijos schemos (e. b. t. 3, b. l. 163) duomenis, kad statant automobilius Plane Nr. 1 nurodytu būdu išvažiavimui liekantis atstumas yra 4,80 m, o pagal minimalius reikalavimus toks atstumas turėtų būti bent 5,5 m; be to, Plane Nr. 1 numatytos vietos yra pakankamai siauros (2,47–2,48 m) (statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31 lentelės 5 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagal Planus Nr. 2 ir Nr. 3 siūlomus automobilių stovėjimo vietų variantus, kai automobiliai statomi trimis eilėmis ir užstato vienas kitą, pagrįstai įvertino tai, kad statybos techninio reglamento reikalavimai tokio automobilių statymo būdo nenumato (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punktas). Pagal minėtuose planuose nurodytus variantus iš automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų indeksais „P4“, „P5“ ir „P6“, nebūtų galima išvažiuoti, jeigu kitose vietose stovėtų automobiliai. Ieškovų argumentai, kad vienoje eilėje būtų statomi vieno buto savininko(-ų) automobiliai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir atmesti pagrįstai atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją dėl nekilnojamojo turto bendraturčių kiekio.

52. Apeliaciniame skunde ieškovai, nesutikdami su skundžiamame sprendime nurodytu Planų Nr. 2 ir Nr. 3 įvertinimu, remiasi faktine aplinkybe, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis priklauso atsakovams J. M. ir S. M., o kita 1/2 dalis priklauso atsakovei O. R., dėl to, apeliantų teigimu, to paties buto kaimynams neturi būti sudėtinga sutarti dėl automobilio statymo. Tačiau iš 2022 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis nekilnojamąjį turtą įsigijo atsakovas J. M. su sutuoktine bei atsakovė O. R., sąlygų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir prie sutarčių pridėtų patalpų planų matyti, kad minėti atsakovai įsigijo individualiai naudotis konkrečias atskiras patalpas, esančias skirtinguose aukštuose: atsakovas J. M. su sutuoktine naudotis antrame aukšte esančia patalpa „2‑2“ (53,89 kv. m) (sutarties 8.1 punktas), o atsakovė O. R. – pirmame aukšte esančia patalpa „2‑1“ (53,64 kv. m) (sutarties 6.2.2 punktai); bendrų patalpų nenumatyta. Byloje esantys duomenys pagrindžia tai, kad faktiškai minėti atsakovai gyvena atskiruose būstuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovai J. M., S. M. ir O. R., nebūdami bendrą ūkį vedantys asmenys, realiai neturėtų galimybės kasdien tarpusavyje spręsti automobilių užstatymo klausimų. Taigi tiek O. R., tiek J. M. ir S. M. turėtų didelių nepatogumų dėl O. R. galimybės išvažiuoti / įvažiuoti į savo stovėjimo vietą per J. M. ir S. M. naudotis priskirtą Žemės sklypo dalį. Taigi Planuose Nr. 2 ir Nr. 3 nurodyta tvarka objektyviai įtvirtintų prielaidas konfliktams tarp bendraturčių kilti.

53. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad 2023 m. sausio 19–27 d. vyko susirašinėjimas tarp ieškovo ir vieno iš atsakovų ir atsakovas J. M. 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu ieškovui atsiuntė keturis galimus bendraturčių automobilių statymo variantus (e. b. t. 3, b. l. 27–31), nelaikytinos turinčiomis esminės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Ieškovų pateiktuose Planuose Nr. 1–3, kuriais remiantis reiškiami ieškinio reikalavimai, numatyti kitokie automobilių statymo variantai. Be to, apeliantų akcentuojamuose atsakovo atsiųstuose automobilių statymo variantuose atsakovo J. M. automobilio stovėjimo vieta nurodyta už Žemės sklypo ribos, t. y. už bendro naudojimosi Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“, kurioje ieškovai prašo pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

54. Kartu pastebėtina tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai taip pat nurodo, jog automobiliai yra statomi faktiškai visoje bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje ir atsakovas J. M. stato automobilį taip, jog atsakovė O. R. galėtų tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, todėl nustačius tik konkrečias vietas ir Žemės sklypo dalis, kuriose galės būti statomi automobiliai, naudojimosi galimybės bendra Žemės sklypo dalimi pablogės, nes J. M. nebegalės statyti automobilio taip, kad paliktų išvažiavimą O. R.. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino apeliantų akcentuojamus antstolio R. B. 2025 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0085/25/4 duomenis, iš kurių matyti laisvesnio automobilių statymo aplinkybės bendraturčių bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje „A“ (e. b. t. 86–101). Tokie duomenys sudaro pagrindą atmesti apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo ir pagrindžia pirmosios instancijos teismo įvertinimą, kad, nesant pakeistos naudojimosi tvarkos, kai bendraturčių automobiliai turės būti statomi konkrečiai apibrėžtose gan siaurose ribose, automobiliai gali būti statomi laisviau ir kitais būdais, neapribojant galimybės racionaliai išnaudoti bendrą žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į bendraturčių poreikius.

55. Apeliaciniame skunde ieškovai, nesutikdami su skundžiamame sprendime nurodytu Plano Nr. 1 įvertinimu, nurodo, kad pagal Planą Nr. 1 bendraturčių 5 automobiliai tilpo bendroje automobilių aikštelėje ir liko nemažai vietos 6 automobiliui, ir remiasi 2025 m. kovo 24 d. kartu su pareiškimu dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo pateiktomis 2025 m. kovo 10 d. fotonuotraukomis (e. b. t. 3, b. l. 128, 129). Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų kartu su 2025 m. balandžio 25 d. (procesinio dokumento Nr. DOK-50508) pateiktu prašymu dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pridėjimo pateiktos vaizdo medžiagos 2025 m. kovo 10 d. vaizdo įrašo („Priedas Nr. 6“) duomenų, iš kurių matyti, kad po bendraturčių susitikimo atsakovai perstatė vieną iš automobilių, kad jis būtų arčiau pirmojo automobilio, ir atliko automobilio manevrus, kurie nurodyti ir atsakovų 2025 m. balandžio 10 d. atsiliepimo 4 punkte, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovai pastato / priparkuoja didesnių gabaritų automobilį, tačiau šio įrašo byloje nepridėjo.

56. Nustatyta, kad atsakovai kartu su 2025 m. balandžio 10 d. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-44171) bylai pateikė 3 vaizdo įrašus, kuriais grindė atsiliepime nurodomas aplinkybes, jog automobilių statymas pagal Planą Nr. 1 yra sunkiai įgyvendinamas, t. y. su patikslintu ieškiniu pateiktose fotonuotraukose žemės sklype yra pastatyti penki automobiliai ir yra likę vietos dar vienam automobiliui, tačiau dėl nedidelio išvažiavimo ploto iš stovėjimo vietos taip statyti automobilius yra labai nepatogu, nes reikia gerų vairavimo įgūdžių pastatyti automobilį į numatytą stovėjimo vietą, jeigu šalia yra kiti automobiliai, o pastatyti didesnių gabaritų automobilį faktiškai neįmanoma. Pažymėtina tai, kad apeliantai nurodo, jog apeliaciniame skunde akcentuojamame ieškovų vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija.

57. Vertinant apeliantų argumentus, kad po bendraturčių susitikimo atsakovai perstatė vieną iš automobilių, reikšminga įvertinti tai, kad iš atsakovų kartu su 2025 m. balandžio 10 d. atsiliepimu pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog automobilis, apeliantų akcentuojamas kaip perstatytas, nėra pastatytas visiškai šalia ribos ir yra pastatytas linija pažymėtos statymo vietos ribose. Be to, minėto automobilio vieta nėra paskutinė eilėje, t. y. yra numatyta tarp dviejų kitų automobilių, tad nėra pagrindo vertinti, kad normalaus naudojimosi metu nėra galimas tokios situacijos susidarymas. Šiuo aspektu reikšminga įvertinti ir anksčiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, kad Plane Nr. 1 numatytos vietos yra pakankamai siauros (2,47–2,48 m), o toje vietoje faktiškai išvažiavimui iš stovėjimo vietos liekantis atstumas yra mažesnis už išvažiavimui keliamus minimalius reikalavimus. Nors apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad iš 2025 m. kovo 10 d. vaizdo įrašo matyti, jog atsakovai pastatė didesnių gabaritų automobilį, tačiau tai atlikta po kelių bandymų ir tik tam tikru būdu.

58. Apeliantai nurodo, kad iš fotonuotraukos, darytos iš viršaus su dronu, matyti, jog veidrodiniu principu suformuotame gretutiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai bendroje žemės sklypo dalyje stato 6 automobilius ir dėl to jokie ginčai nekyla (e. b. t. 3, b. l. 102). Tačiau, pirma, pažymėtina tai, kad apeliantų nurodytoje kitame žemės sklype tam tikru momentu užfiksuota situacija nepagrindžia automobilių pastatymo tokiu būdu aplinkybių ir kad taip statant automobilius ginčai nekyla. Be to, iš nuotraukos akivaizdžiai matosi, jog gretutiniame žemės sklype esanti aikštelė, skirta statyti automobiliams, yra didesnė negu bylos šalių sklype esanti bendro naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta „A“. Antra, ieškovai šiuo atveju konkrečiai įrodinėjo galimybę būtent ginčo Žemės sklype pastatyti automobilius pagal ieškinyje prašomus Planus.

59. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų akcentuojami įrodymai nepaneigia skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog, pagal byloje esančius įrodymus, automobilių statymas Plane Nr. 1 nurodytu būdu faktiškai esamomis sąlygomis nėra patogus, reikalauja gerų vairavimo įgūdžių, didesnių gabaritų lengvuosius automobilius statyti tokiu būdu yra sudėtinga ir sudaromos prielaidos apgadinti kitus automobilius.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarkos Planą Nr. 1, kai automobiliai statomi statmenai (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantys konteineriai, tujos bei veja patektų į individualiai priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį (į atsakovams priskirtiną naudotis Žemės sklypo dalį). Apeliantai, nesutikdami su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų 2025 m. balandžio 24 d. kartu su procesiniu dokumentu Nr. DOK-50508 pateiktų fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad tujos ir konteineriai nepatenka į automobilių statymo zoną, esančią bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „A“ – 377 kv. m. Apeliantai remiasi fotonuotraukomis (e. b. t. 3, b. l. 143–145), kuriose užfiksuota, jog konteineriai laikomi ant vejos tarp elektros skydinės ir bortelio. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta įvertinus situacijos schemą (e. b. t. 3, b. l. 163). Bylai pateiktos matininko A. B. sudarytos situacijos schemos duomenys pagrindžia tai, jog Žemės sklypo riba yra toliau nei trinkelių dangos krašte esantis bortelis ir konteineriai yra laikomi Žemės sklypo dalyje, kuri patenka į Plane Nr. 1 indeksais „P1“, „P2“, „P3“ pažymėtas vietas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad, atsižvelgiant į minėtos situacijos schemos duomenis, nustačius naudojimosi tvarką pagal Planą Nr. 2, veja ir augančios tujos patektų į ieškovams naudotis priskirtiną sklypo dalį, tad faktiškai ieškovų stovėjimo vietos būtų siauresnės. Apeliantai nurodytų pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų, kad trinkelių dangos kraštą žymintis bortelis nesutampa su žemės sklypo riba, konkrečiai neginčija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymai, kuriuos akcentuoja apeliantai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių pagrįstumo ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje esančius duomenis.

61. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑51‑403/2019, 18 punktą). Taigi ginčą teisme inicijavusiems ieškovams tenka pareiga pateikti tinkamą ir racionalumo, patogumo kriterijus bei proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą atitinkantį naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo projektą.

62. Apeliantai nurodo, kad skundžiamu sprendimu šalių ginčas nebuvo išspręstas, o jų siūloma MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. K. 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. parengtuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose numatyta naudojimosi žemės sklypo dalimi „A“ tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovų pagal pateiktus planus prašoma pakeisti naudojimosi tvarka bendroje Žemės sklypo dalyje („A“ – 377 kv. m) yra tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje ir šalys visiškai autonomiškai naudosis automobilių statymo vietomis.

63. Kaip minėta, nustatant naudojimosi konkrečiu daiktu tvarką yra svarbu įvertinti, ar ja nė vienam iš bendraturčių nebus nepagrįstai pabloginta galimybė naudotis šiuo daiktu (šiuo atveju bendraturčių bendrai naudojama Žemės sklypo dalimi „A“ – 377 kv. m). Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi šalių argumentus ir byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pagal ieškovų siūlomus planus prašoma pakeisti naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarka nustato ne efektyvų, bet objektyviai sunkiai įgyvendinamą naudojimosi Žemės sklypo dalimi būdą, nėra racionali ir neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių apsaugos. Pagal ieškovų siūlomus planus, prašomos nustatyti stovėjimo vietos tiek dėl neatitikties minimaliems reikalavimams, tiek dėl planų ydingumo, kai kartu negyvenančių bendraturčių automobiliai užstato vienas kitą arba realiai palikta per mažai vietos saugiai įvažiuoti į stovėjimo vietą ir (ar) iš jos išvažiuoti, neužtikrins tarp bendraturčių sklandaus ir netrukdomo automobilių statymo bendrai naudojamoje Žemės sklypo ginčo dalyje. Padarius nurodytas išvadas, apeliantų argumentai dėl galimybės bendraturčiams patekti prie bendroje Žemės sklypo dalyje esančių bendrų požeminių inžinerinių tinklų šiems tinklams eksploatuoti nebeturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui, dėl to šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog pagal ieškovų siūlomus Planus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 automobilių statymas ir, atitinkamai, naudojimosi ginčo Žemės sklypo dalimi tvarkos pakeitimas nėra galimas.

Dėl argumentų, susijusių su teismo sprendimo motyvavimo trūkumais

64. Apeliantai apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, siejamais su pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamu motyvavimu. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas beveik pažodžiui perrašė vienos iš šalių – atsakovų atstovo – raštu pateiktą baigiamąją kalbą, taip nevertino ieškovų pateiktų įrodymų, netinkamai vadovavo įrodinėjimo procesui, išvadas byloje priėmė neatlikęs visapusiško bylos aplinkybių atskleidimo, remdamasis išimtinai vienos šalies pateiktais įrodymais, o šie proceso pažeidimai lėmė reikšmingų aplinkybių netinkamą teisinį įvertinimą.

65. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

66. CPK 263 straipsnio 1 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Kita vertus, kaip tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje, aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 85 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

67. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime iš esmės teisingai nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisingai pritaikytos ginčui aktualios teisės aktų nuostatos, nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados ir kurių pagrindu atmesti ieškovų reikalavimai, visumos įvertinimas. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pritarė kitos šalies pozicijai ir pasirėmė atsakovų pateiktais argumentais ir padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovai, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovų pateikti įrodymai ir argumentai, kuriais ieškovai siekė pagrįsti savo poziciją, iš viso nebuvo vertinti.

68. Ieškovai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė tam tikrų ieškovų pateiktų įrodymų turinio, savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus išdėstė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ištyrusi ir įvertinusi ieškovų apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į jį argumentus, taip pat faktinius bylos duomenis, aktualų teisinį reglamentavimą ir įrodymų byloje visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų ir ginčui išspręsti aktualaus taikytino teisinio reglamentavimo, kurie turi įtakos priimant sprendimą dėl ginčo esmės, visumos. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pagrindo pripažinti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu byla iš esmės buvo išspręsta neteisingai. Tai, kad apeliantai nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir galutiniam sprendimui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

69. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių ieškovų apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovų ieškinį atmesti. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovų L. Z., J. M. ir O. R. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jų bendra suma – 1 452 Eur (kiekvienam atsakovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis – 484 Eur). Atsakovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, pripažintinos pagrįstomis ir, ieškovų apeliacinį skundą atmetus, priteistinos atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. priteisiant iš kiekvieno ieškovo po 242 Eur kiekvienam iš atsakovų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. S. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) kiekvienam iš atsakovų L. Z., J. M. ir O. R. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo K. S. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) kiekvienam iš atsakovų L. Z., J. M. ir O. R. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėMilda Skersienė