Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-2866-889/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
2YT-2866-889/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01072-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Milda Valiulytė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Ž.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-2866-889/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01072-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. skundu prašo panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. sausio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-701, dalyje dėl pareiškėjos pripažinimo skolininku, jam priklausančių daiktų konfiskavimo, bei sustabdyti vykdomąją byla Nr. 0010/20/00232. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-659/2019, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pareiškėjas yra padavęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurio priėmimas yra svarstomas. Kasaciniame skunde pareiškėjas prašo grąžinti baudžiamojoje byloje konfiskuotus daiktus. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą, jo galimybės susigrąžinti konfiskuotus daiktus būtų labai apsunkintos. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. sausio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-701 dalyje dėl pareiškėjos pripažinimo skolininku, jam priklausančių daiktų konfiskavimo ir sustabdyti vykdomąją byla Nr. 0010/20/00232, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjo kasacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S1e-14261 atsisakė patenkinti skundą, ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0010/20/00232 persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolis nurodo, jog pareiškėjo skundas neturi nieko bendro su vykdomojo dokumento vykdymu ir/ar antstolio atliktais ar atliekamais veiksmais, bei gali būti reikšmingas tik ginčijant pati vykdomojo rašto išdavimo faktą, o ne skundžiant antstolio veiksmus. Nurodo, jog antstolis tik vykdo jam priskirtas funkcijas, siekiant užtikrinti priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00232 pagal 2019 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-73-659/2019 dėl nepiniginio išieškojimo (daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti) iš skolininkų A. Ž., S. L., A. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 20 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-10-701 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo konfiskavo skolininkams priklausančius daiktus, turinčius reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti, juos perduodant valstybės nuosavybei.

Pareiškėjas A. Ž. skundžia ir prašo panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. sausio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-701, dėl dalies kuria buvo konfiskuoti jam priklausantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o tiksliau: 1) 4 vnt. padangų su lengvojo lydinio ratlankiais Tracmax Radial F110 235/50R18 (2 vnt.) ir Fulda Radial 225/45ZR18 (2 vnt.); 2) transporto priemonė Mercedes – Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais ir dokumentais. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti vykdomąją bylą 0010/20/00232 iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjo kasacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.

Vykdymo procesas ne visuomet gali vykti nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą yra skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, yra padaręs išvadą, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0010/20/00232 medžiaga, pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų CPK 626 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems egzistuojant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus. Pagrindai, kuriems egzistuojant antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, numatyti CPK 627 straipsnyje. Vienas iš atvejų, kuomet antstolis gali priimti sprendimą sustabdyti vykdomą vykdomąją bylą – kai raštu to prašo išieškotojas. Galimybė sustabdyti vykdomąją bylą to prašant skolininkui, kai nėra įstatyme numatytų aplinkybių, CPK 627 straipsnyje neįtvirtinta. Kitų CPK 627 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant gali būti sustabdyta vykdomoji byla, pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjas skundą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė aplinkybe, jog sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-659/2019, t. y. antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas, yra apskųstas kasacinės instancijos teismui. Pažymėtina, jog CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų ir/ar vykdomosios bylos sustabdymą, nenumato antstoliui pareigos stabdyti vykdymo veiksmus, kai teismui teikiamas kasacinis skundas dėl įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis šios nutarties priėmimo dienai pareiškėjo kasacinis skundas dar nėra priimtas. Be tokiu atveju, teismas vertina antstolio veiksmų teisėtumą retrospektyviai – jų atlikimo metu.

Šiuo atveju antstolis, nenustatęs nei privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, nei manydamas, kad yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, pagrįstai ir teisėtai nėra sustabdęs vykdomosios bylos. Teismas sutinka su antstolio išdėstyta pozicija, jog antstolis priėmęs pareiškėjui nepalankų sprendimą, per se nėra šališkas ir jo patvarkymas nėra neteisėtas. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Būtent antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, priverstinai vykdantis įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus ir prisiimantis atsakomybę, įskaitant ir civilinę, dėl tinkamo priverstinio vykdymo proceso organizavimo, vykdymo proceso teisėtumo, operatyvumo ir pan. principų užtikrinimo vykdymo procese. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis neturi kompetencijos spręsti dėl pateikto vykdyti vykdomojo dokumento turinio. Nenustatyta, kad antstolis būtų viršijęs jam suteiktus įgalinimus, ar kad būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priimdamas pareiškėjo skundžiamą procesinį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00232 (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-659/2019, kurio pagrindu yra atliekamas nepiniginis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00232, yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 586 - 588 straipsniai, 646 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo CPK nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, todėl antstolis, netenkinęs pareiškėjo skundo dėl 2020 m. sausio 20 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-10-701 panaikinimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, laikėsi įstatymo nuostatų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S1e-14261 dėl skundo nagrinėjimo, kurį keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui Aleksandrui Selezniovui grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00232.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė