- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-230-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00045-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gegužės 26 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija Nr. XI-1472) pareikštas V. J.
Žemesnės instancijos teismas
2. V. J. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: ? 3 straipsnio nuostatas „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.“ ? 14 straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad „jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“, ? 89 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo suma“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama lengvųjų automobilių prekybą, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 1 145 726 Eur pajamų, minėtu laikotarpiu į Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas (Forma FR0600 Versija 02) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gavo 275 125 Eur pajamų, ir tokiu būdu nedeklaravo 870 601 Eur gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 182 826 PVM, po ko šias žinomai neteisingas deklaracijas 2016 m. kovo 10 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 22 d.), 2016 m. balandžio 19 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 15 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. birželio 15 d.), 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2017 m. vasario 28 d.), 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 25 d. (deklaracija patikslinta – 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d.), 2016 m. gruodžio 21 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. sausio 23 d. (deklaracija patikslinta – 2017 m. vasario 28 d.) elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vasario 16-sios g. 15, Vilnius.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas kaltinamojo V. J. prašymas perduoti bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino kaltinamojo V. J. prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo prokuratūroje dienos. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi kaltinamajam pareikštas kaltinimas negali būti laikomas aiškiu, šiuo kaltinimu pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), kas trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Teismas nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, būdas ir padariniai yra neišsamūs. Kaltinimas grindžiamas dešimčia PVM deklaracijų, tačiau nenurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvieną PVM deklaraciją deklaruota (neteisinga) suma ir kokia turėjo būti deklaruota (teisinga) suma, taip pat nenurodyta, kokiais duomenimis grindžiamas nedeklaruotos sumos dydis pagal kiekvieną iš minėtų PVM deklaracijų. Be to, neaišku, kuo pasireiškė kaltinamojo veikos neteisėtumas, t. y. kaltinamajame akte nurodoma, jog VMI patikrinimo metu nustatė, kad sandoriai yra faktiškai įvykę bei kad bendrovė nėra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, tačiau byloje neminimas apgaulingas apskaitos tvarkymas, taigi neaišku, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais, ar tuo, kad jų iš viso nėra, tuomet neaišku, kurie iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVMĮ 14 straipsnio 2 dalį prievolė deklaruoti PVM atsiranda tik tada, kai prekė realizuojama, o nesant kaltinime detalizacijos, kada ir kokia transporto priemonė buvo realizuota, neaišku, kurių duomenų pagrindu kaltinama, kad sandoriai faktiškai yra įvykę ir kada kilo prievolė deklaruoti PVM. Teismas pažymėjo, kad aptartos apimties kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas teisme ne tik neužtikrintų operatyvaus įrodymų tyrimo, bet ir teismas iš esmės perimtų kaltinimo funkcijas, o tai galėtų sudaryti sąlygas abejoti teismo nešališkumu. Teismas pabrėžė, kad parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje teismas nevertinta nei kaltinamojo, nei liudytojų parodymų, ar kitų bylos aplinkybių teisingumo, todėl kaltinamojo prašymą dalyje dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perduoti bylą prokurorui netenkino.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo teismui argumentai
6. Teikiamu 2020 m. rugsėjo 1 d. skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.
6.1. Pasak prokuroro, pareikštas kaltinimas yra pakankamai konkretus, jame atskleistos visos reikšmingos aplinkybės, iš kaltinamojo akto turinio yra aiškūs kaltinamajam V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, kaltinimo konstrukcija atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472) dispoziciją.
6.2. Skunde pabrėžiama, kad pareikštame kaltinime nurodyti konkretūs kaltinamojo V. J. padaryti baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai (žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas VMI, pažeisti norminiai aktai), nusikalstamos veikos padarymo vieta, nusikalstamos veikos padarymo laikas (nurodytas laikotarpis, kuomet V. J. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, ir nurodytos minimu laikotarpiu (konkrečiai 2016 ir 2017 metais) pateiktų deklaracijų datos), nusikalstamos veikos dalykas ir padariniai (nurodyti konkretūs žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir konkretus nesumokėtų mokesčių dydis), nusikalstamos veikos padarymo būdas (įrašant žinomai neteisingus duomenis į konkrečias deklaracijas ir pateikiant jas VMI elektroniniu būdu), nusikalstamos veikos padarymo tikslas (siekis išvengti mokesčių).
6.3. Prokuroras pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo išvadose ir šį mokestinį patikrinimą atlikusios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausios specialistės D. M. apklausos protokole aiškiai nurodyta, koks buvo bendras nedeklaruotų pajamų ir pardavimo PVM dydis ir kodėl kaltinamojo V. J. pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys laikytini žinomai neteisingais. Prokuroro teigimu, būtent šios aplinkybės ir turi būti patikrintos ir ištirtos bylos nagrinėjimo teisme metu, nes baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas, viso baudžiamojo proceso esmė ir yra ta, kad siekiama nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė ir kokiais būdais.
6.4. Prokuroro manymu, kiekvienos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nedetalizavimas pačiame kaltinime (past. – šiuo atveju, nurodant tik bendrą inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį ir į PVM deklaracijas įrašytą bendrą žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydį ir bendrą nedeklaruotų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėto PVM dydį) nelaikytinas netinkamu kaltinamojo akto surašymu, kuris trukdytų pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą ar suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą.
6.5. Skunde remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodoma, jog sprendžiant, ar kaltinimas yra pakankamai detalus, pakanka, kad pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis teismai galėtų konstatuoti atitinkamas aplinkybes. Pabrėžiama, jog iš kaltinamojo akto turinio yra aiškūs kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kaltinamajame akte išdėstyti duomenys, patvirtinantys nusikaltimo padarymą, taigi nurodytos visos nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios svarbios teismui sprendžiant V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytą BK straipsnį. Pasak prokuroro, iš kaltinamojo akto turinio akivaizdu, kuo V. J. yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), toks kaltinimas niekaip nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, jo teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai nebuvo suvaržyta.
6.6. Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. nepareiškė, kad pranešimas apie įtarimą jam nėra aiškus ir jis nesupranta, kuo yra įtariamas, o pabaigus ikiteisminį tyrimą ir proceso dalyviams susipažinus su bylos medžiaga nei įtariamasis V. J., nei jo gynėjas neišsakė jokių abejonių dėl to, kad kaltinimas būtų neaiškus ar nesuprantamas. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2020 m. birželio 26 d. nutartimi perduodama bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat konstatavo, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, aplinkybių, dėl kurių byla turi būti nutraukiama arba bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas, nenustatyta.
6.7. Pasak prokuroro, teisme kilus abejonėms dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, neišsamiai atlikto tyrimo baudžiamoji byla negali būti iškart grąžinama prokurorui. Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai pats ištirti bylos įrodymus ir tik iš esmės atlikęs įrodymų tyrimą, turi pareigą nustatyti, ar pateikti duomenys pasitvirtino ar ne. Prokuroro manymu, nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos perdavimas dėl teismo nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo greitumo principo nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Skunde taip pat pabrėžiama, jog BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes bei jos kvalifikavimą.
6.8. Pažymima, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu transporto priemones realizavo, buvo nustatyta bendrovei PVM deklaracijose nedeklaravus visų pajamų bei pardavimo PVM, neišrašius PVM sąskaitų faktūrų ir nepateikus PVM sąskaitų faktūrų duomenų į VMI I.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nepateikus informacijos, pagrindžiančios reikšmingą atotrūkį tarp pirkimų ir pardavimų, bei atlikus VĮ „Regitra“ ir VMI duomenų bazėse turimos informacijos analizę, buvo nustatyta, jog importuotos transporto priemonės jau yra registruotos Lietuvoje fizinio ar juridinio asmens vardu dėl to konstatuota, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai yra faktiškai įvykę.
6.9. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą, todėl prokuroro teigimu, nėra pagrindo teigti, jog neaišku, kurių duomenų pagrindu kaltinama, kad sandoriai faktiškai yra įvykę ir kada kilo prievolė deklaruoti PVM. Skunde pažymima, kad atlikto mokestinio tyrimo išvados kaip tik ir buvo priimtos remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais tokią situaciją, kai bendrovei PVM deklaracijose nedeklaravus visų pajamų bei pardavimo PVM, nepateikus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, neįmanoma nustatyti už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, todėl importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms.
7. Atsiliepimu į prokuroro skundą kaltinamojo V. J. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad inkriminuojant BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamajame akte turi būti konkrečiai nurodoma, kokie duomenys (skaičiai) įrašyti į kurią konkrečią deklaraciją yra neteisingi, o kokie duomenys (skaičiai) į konkrečią deklaraciją yra teisingi (turėjo būti įrašyti). Šiuo atveju kaltinamajame akte nenurodoma, kokie duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas yra nurodyti konkrečioje PVM deklaracijoje, kokie duomenys į konkrečią PVM deklaraciją turėjo būti įrašyti, t. y. kokie duomenys (skaičiai) yra teisingi. Šių duomenų prokuroras nenurodė ir skunde.
7.2. Pažymima, kad kaltinamojo akto trūkumo nekeičia kaltinime nurodytas veikas traktuojant kaip vieną tęstinį nusikaltimą, kadangi tęstinė nusikalstama veika sudaro savarankiškas nusikalstamų veikų sudėtis. Kaltinime tęstinė nusikalstama veika negali būti formuluojama taip, kad iš jos nebūtų įmanoma suprasti, kaip pasireiškia jos sudėtinių dalių objektyvieji požymiai, įskaitant dalyką. Todėl, gynėjo teigimu, inkriminuojant BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, jeigu neteisingai užpildyta ir pateikta ne viena deklaracija, kaltinamajame akte negali būti nurodoma suminė visų deklaracijų išraiška, nenurodant konkrečių duomenų, kurie, kaltinimo vertinimu, neteisingai nurodyti konkrečioje deklaracijoje.
7.3. Pasak kaltinamojo gynėjo, skundas yra prieštaringas, kadangi prokuroras nurodo, kad teismas privalo aiškintis tiesą, turi teisę (pareigą) keisti kaltinimą, kita vertus, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikiami galimi proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti kaltinamajam V. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl kvestionuojama teismo galimybė detaliau nustatyti inkriminuojamos veikos aplinkybes, kai to nepavyko padaryti ikiteisminiame tyrime. Pažymima, kad teisminis nagrinėjimas nėra vieta, kurioje teismas aiškintųsi, kokie duomenys turėtų būti įrašyti į kaltinimą. Kaltinamajam (ir jo gynėjui) turi būti ab initio (nuo pat pradžių) aišku, kuo yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai gintis, o teismo veikla, kurioje jis rinktų duomenis ir aiškintųsi inkriminuojamo nusikaltimo dalyką, reikštų kaltinimo funkcijų perėmimą ir sudarytų sąlygas abejoti teismo nešališkumu.
7.4. Vertinant skundo teiginį, jog „neįmanoma nustatyti, už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, todėl importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms“ atsiliepime pažymima, jog prokuroras skunde nenurodė, kad neįmanoma nustatyti ne tik už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, bet ir kada juos pardavė, o tai esminė sąlyga deklaruojant PVM. Pabrėžiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir 2017 metais, todėl kvestionuojama, kodėl kaltinime nurodyti importuoti automobiliai nebuvo realizuoti 2017 m., kas reikštų prievolę deklaruoti PVM ne 2016 m., o 2017 m. Taip pat kvestionuojamas ir daikto įsigijimo vertės prilyginimas pardavimo pajamoms.
7.5. Atsiliepime nurodoma, kad prašymas perduoti bylą prokurorui pateiktas neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, todėl nelaikytinas nesavalaikiu ar rodančiu kaltinamojo pozicijos prieštaringumą. Akcentuojama, kad teismas negrąžino bylos prokurorui antru alternatyviuoju pagrindu ? dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepaisant to pažymima, jog kaltinamasis V. J. nebuvo tikrasis (faktinis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, juo buvo kitas asmuo – T. M., o ikiteisminis tyrimas buvo dirbtinai susiaurintas iki 2016 m. laikotarpio, nors 2017 m. įmonė vykdė veiklą ir importavo dar daugiau automobilių, be to, nebuvo apklausti kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ir kiti asmenys, dalyvaujantys įmonės valdyme.
III. Teismo išvados ir argumentai
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus bei atsiliepimo motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
9. Šiame kontekste būtina pažymėti Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Byla Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).
10. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, spręsdamas, ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę. Teismas, vertindamas kaltinamąjį aktą, nesprendžia, ar pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje stadijoje teismas negali vertinti nei kaltinamojo, nei liudytojų parodymų teisingumo, kokius asmenis ir kokiu statusu būtina apklausti, ar pagrįstai susiaurintas įmonės veiklos tyrimo laikotarpis, ar V. J. padarė nusikalstamą veiką ir kt., todėl aukštesnysis teismas atsiliepime nurodytų aplinkybių, susijusių su bylos duomenų vertinimu – kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, neanalizuoja.
11. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme – t. y. tokiu būdu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų BPK 219 straipsnyje keliamus jam reikalavimus, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.
13. Tiek iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. kaltinamojo V. J. prašymo perduoti bylą prokurorui, tiek iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad esminis kaltinamojo akto trūkumas, kuris pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip trukdantis nagrinėti bylą teisme ir kliudantis kaltinamajam gintis nuo pareikšto kaltinimo, yra tai, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvieną PVM deklaraciją deklaruota (neteisinga) suma, ir kokia turėjo būti deklaruota (teisinga) suma, taip pat nenurodyta, kokiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis grindžiamas nedeklaruotos sumos dydis pagal kiekvieną iš minėtų PVM deklaracijų, t. y. kada ir kokios konkrečiai transporto priemonės buvo perleistos kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be kita ko, teismas konstatavo, jog neaiškus ir inkriminuotos nusikalstamos veikos mechanizmas, t. y. neaišku, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais (tuomet tokie nenurodyti), ar tuo, kad jų (apskaitos dokumentų) iš viso nėra, tuomet neaišku, kurie iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos.
14. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.
15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroro skundo ir kaltinamojo gynėjo advokato atsiliepimo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla apylinkės teismui buvo perduotas aiškiai nenurodant konkrečių neteisingų duomenų, pateiktų PVM deklaracijose, nurodytose kaltinamajame akte, t. y. nurodant tik bendrą inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų dydį ir į PVM deklaracijas įrašant bendrą žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydį ir bendrą nedeklaruotų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėto PVM dydį.
16. Skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą, tačiau minėtos nuostatos nesuteikia pagrindo teigti, jog nenustačius, už kiek bendrovė pardavė importuotus automobilius, importuotų automobilių statistinė vertė prilyginama bendrovės pardavimo pajamoms.
17. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą sutiktina tiek su skundžiamoje nutartyje, tiek su apsiliepime nurodyta aplinkybe, kad toks kaltinimo formulavimas neatitinka imperatyvaus reikalavimo aiškiai atskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Šiuo atveju tikslus ir konkretus nusikalstamos veikos dalyko turtinės vertės nustatymas turi esminę reikšmę nustatant baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (past. – sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltintajame akte nenurodyta, kokia konkrečiai pagal kiekvieną PVM deklaraciją deklaruota neteisinga suma, taigi neaišku, kuo pasireiškė kaltinamojo veikos neteisėtumas, ar kaltinimas grindžiamas neteisingais apskaitos dokumentais, ar tuo, kad apskaitos dokumentų iš viso nėra – tuomet neaišku, kurie iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų pagrindžia, kad PVM deklaracijos yra žinomai neteisingos). Aptarti kaltinamojo akto trūkumai ne tik neapibrėžia baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribų, bet ir suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
18. Aptartas aplinkybes iliustruoja ir atsiliepime nurodytas motyvas (past. – detaliau aptartas 2020 m. rugpjūčio 7 d. V. J. prašyme perduoti bylą prokurorui), jog 2016 m. lapkričio 1 d. importuotas automobilis galėjo būti parduotas 2017 m. vasario 20 d., o pareiga užpildyti PVM deklaraciją, atsirastų 2017 m. vasario 20 d. Taigi kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas pareikštas kaltinimas yra pernelyg abstraktus, jame nenurodytos esminės reikšmingos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas akivaizdžiai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
19. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).
20. Prokuroro skunde nurodomi teiginiai, kad nustatyti trūkumai gali būti taisytini teisme, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neaiškių bylos nagrinėjimo teisme ribų. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teismai gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotą žalos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats surašyti kaltinimo. Tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumą vykdančiuoju subjektu, kas prieštarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip tam tikro nešališko arbitro, vaidmeniui. Teismo aktyvumo modelis nereiškia, kad teismas turi būti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. Surašant kaltinamąjį aktą yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratūros. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).
21. Tiksliai ir pilnai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės prašyti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie prašymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptartų aplinkybių tikslinimas ir taisymas teisme akivaizdžiai užvilkins bylos nagrinėjimą.
22. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylą prokurorui buvo priimtas iškart po pirmojo teismo posėdžio, todėl teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui, net ir turint omenyje faktą, jog teismas prieš tai jau buvo priėmęs sprendimą dėl jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra suprantamas ir pateisina teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios aiškiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.