Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl ko nori nutraukti santuoką, yra ta, kad atsakovas ir toliau daro nusikalstamas veikas, daug metų yra praleidęs įkalinimo įstaigoje, grįžęs nesikeičia, šiuo metu vėl yra įkalinimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonių neturi. Nepilnamečių vaikų neturi. Nei asmeninių, nei bendrų kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. Nurodo, kad nors su atsakovu oficialiai yra susituokę daugiau kaip 5 metai, tačiau kartu negyvena, kadangi atsakovas už padarytas nusikalstamas veikas vis atlikinėja laisvės atėmimo bausmes, kad su atsakovu kaip šeima negyveno ir negyvena. Dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdu neturėjo ir neturi galimybių sukurti šeimos santykių.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nori nutraukti santuoką, yra ta, kad atsakovas ir toliau daro nusikalstamas veikas, daug metų yra praleidęs įkalinimo įstaigoje, grįžęs nesikeičia, šiuo metu vėl yra įkalinimo įstaigoje. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti, kadangi su ieškove nei bendrų vaikų, nei bendro turto neturi. Įvertinus turimus įrodymus bei šalių paaiškinimus konstatuotina, kad būtent dėl atsakovo kaltės iširo santuoka.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo prieštaravimų nebuvimą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – „K.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – „M.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimas nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Duomenų apie bendrus ar asmeninius kreditorius teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, turto padalijimo ir prievolių tarp sutuoktinių paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusiomis pasekmėmis sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K., atsakovui A. M. palikti jo pavardę – M.

Šalims viena iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.