- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-390-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07384-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- E. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13390-1087/2021 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui J. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. N. prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų P. N. , gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. N. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams P. N. ir Ą. N. išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. balandžio 26 d. laikotarpį (7,5 mėn.), skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal galimybes materialiai išlaiko savo vaikus, jos turtinė padėtis yra labai sunki. Sūnui Ą. N. nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuo metu ieškovė yra bedarbė, jos mėnesio pajamos – 462 Eur nedarbo draudimo išmoka, 220 Eur išmoka vaikams, 132 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija bei sūnui mokama 286 Eur neįgalumo pensija, iš viso – 1 100 Eur. Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. neteikia vaikams jokio išlaikymo.
3. 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, civilinės bylos dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. N. su ieškovės reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko, prašė šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad daugiau nei po 100 Eur vaikui mokėti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo nepilnametei P. N. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiui Ą. N. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2021 m. gegužės 6 d.) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo P. N. 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir Ą. N. 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo valstybei 176 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
6. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad P. N. , gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. N. , gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai. Ą. N. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovės deklaruotos gautos pajamos už 2020 m. yra 8 357 Eur. Ieškovė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauna išmoką vaikui ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tiksliną kompensaciją, šalpos neįgalumo pensiją. Ieškovės skaičiavimu, sūnui Ą. N. per mėnesį yra reikalinga 369,48 Eur suma, dukrai P. N. – 390,48 Eur suma. Atsakovas sutinka teikti po 100 Eur išlaikymą vaikui, nuo tada, kai šalys kartu nebegyvena (nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio), atsakovas jokio išlaikymo vaikams neteikė, prie jų gerovės neprisidėjo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 468,41 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui iš atsakovo negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis, reikalaujantis išsamaus pagrindimo. Teismas įvertino aplinkybę, kad šalių sūnui Ą. N. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kas reiškia didesnius vaiko poreikius. Vaikui reikia keisti klausos aparatus, kurie sugenda, jie nėra kompensuojami, be klausos aparatų vaikas visai negirdi. Klausos aparatą būtina keisti kas du tris mėnesius, ir tai kainuoja apie 120 Eur. Teismas sprendė, kad mažamečio Ą. N. minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas turėtų būti ne 200 Eur, kaip reikalaujama ieškinyje, bet 250 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, susijusius su jo finansiniu pajėgumu teikti vaikams, nurodė, kad jie nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną vaikų išlaikymo dydį. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jis turi rūpintis sergančia mama, neatleidžia atsakovo nuo pareigos rūpintis savo mažamečiais vaikais ir teikti jiems mažesnį, nei priklauso, išlaikymą, arba jo neteikti visai. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba, jo kas mėnesį gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių yra 875 Eur . Nurodė, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais rūpintis, be to, atsakovas, būdamas sveikas darbingo amžiaus žmogus, galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą ar ieškotis papildomo darbo, taip pat galėtų įgyti ir atitinkamą profesinį išsilavinimą, kas sąlygotų galimybę daugiau uždirbti. Tai, kad atsakovas nurodė kito ar papildomo darbo neieškosiantis, leidžia daryti išvadą apie tai, kad atsakovas yra ne nepajėgus teikti išlaikymo vaikams, bet to daryti nesistengiantis, kas nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą.
7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (7,5 mėnesiai), skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 3 000 Eur įsiskolinimą. Šalys kartu negyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Teismas nurodė, kad patenkinus visiškai ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atleista nuo 108 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 68 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra patenkinti visiškai, o dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą šalys susitarė taikiai, kad atsakovo procesinis elgesys nesudarė pagrindo bylos vilkinimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei pasinaudodamas įstatymo numatyta teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse, nusprendė iš atsakovo valstybės naudai priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį sumažinti iki 300 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys). Teismas patirtų 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu iš atsakovo nusprendė nepriteisti.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui iki 1 125 Eur bei sumažinti kitas priteistas sumas; prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje; prašė prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus ir jais vadovautis, nagrinėjant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
9.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepakankamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti priteisto dydžio išlaikymą, nepagrįstai be ieškovės prašymo viršijo ieškinio reikalavimus;
9.2. Teismas neįvertino, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, mėnesinis atlyginimas iki mokesčių yra apie 962 Eur, nekilnojamojo turto, transporto priemonės, santaupų atsakovas neturi, jam reikia išlaikyti save, būstą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Gaunamo atlyginimo užtenka tik būtinųjų (minimalių) poreikių, kuriems reikalinga 510,17 Eur, patenkinimui;
9.3. Patenkinus ieškinį, atsakovas liko be lėšų pragyvenimui ir galimybės patenkinti būtiniausius (gyvybinius) poreikius. Susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą darbą naktį atsakovas neturi galimybės, nes Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-2090-667/2021) yra įpareigotas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, o dirbti dvejuose darbuose nepajėgtų fiziškai;
9.4. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ieškovės mėnesines pajamas kartu su tikslinėmis išmokomis sudaro 1 100 Eur, jos gaunamos į rankas pajamos ženkliai didesnės nei atsakovo. Pagal savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, apribodamas savo poreikius, atsakovas galėtų teikti ne didesnį kaip 150 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui;
9.5. Teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 376 str. 3 d. ir ženkliai viršyti ieškinyje nurodytus reikalavimus. Teismas buvo šališkas ir gynė tik vienos šalies interesus;
9.6. Bylos nagrinėjimas žodiniame teismo posėdyje yra būtinas, nes byloje dalyvaujantys asmenys galės betarpiškai atskleisti savo poziciją šioje byloje, pateikti byloje esančių įrodymų bei argumentų vertinimą;
9.7. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra būtina tinkamai ištirti byloje esančius ir prijungtus įrodymus, išklausyti šalių paaiškinimus, susijusius su faktinių bylos aplinkybių vertinimu.
10. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. Darbo sutarties pakeitimo kopiją, Vartojimo kredito sutarčių 2021 m. lapkričio 6 d. Nr. C111483919 ir 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. C111486806 kopijas, 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. spalio 8 d. Mokėjimų Telia Lietuva, AB kopijas, 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. kovo 31 d., Mokėjimų už butą kopijas ir 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 7 d. Mokėjimų už elektrą kvitų kopijas. Minėtais dokumentais yra įrodinėjama atsakovo turtinė padėtis.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl nurodytų įrodymų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nenurodo, kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik šioje bylos proceso stadijoje, nors visi jo teikiami rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų atsiradimo ir (arba) sudarymo datas, jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to, kas nurodyta, atsakovo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą teikiamų įrodymų priėmimas nėra galimas.
14. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo nuomone, paskyrus žodinį nagrinėjimą, byloje dalyvaujantys asmenys galėtų betarpiškai atskleisti savo poziciją šioje byloje, pateikti byloje esančių įrodymų bei argumentų vertinimą, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skirti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, savo poziciją išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Ieškovė turėjo galimybę atsikirtimus į apeliacinį skundą nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau atsiliepimo nepateikė. Apeliacinio skundo motyvų, įskaitant ir argumentus dėl galimai pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės, vertinimas priskirtinas apeliacinės instancijos teismo diskrecijai.
Dėl apeliacinio skundo
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo iš jo priteistą išlaikymą 200 Eur kas mėnesį dukrai ir 250 Eur kas mėnesį sūnui sumažinti iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą 3 000 Eur kiekvienam vaikui sumažinti iki 1 125 Eur.
18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties. Teigiama, kad atsakovas neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo, kadangi jo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 650 Eur, o atsakovo būtinų poreikių patenkinimui reikalinga 500 Eur. Nurodoma, kad atsakovas galimybės susirasti geriau apmokamą darbą arba papildomą darbą yra ribotos dėl jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės (nuo 22 val. iki 6 val. atsakovas privalo būti namuose), be to, atsakovas nepajėgus fiziškai dirbti dvejuose darbuose.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Byloje nėra duomenų apie atsakovo kokias nors turimas sveikatos problemas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, susilaukdamas vaikų, prisiėmė atsakomybę jais rūpintis. Atsakovas neprivalo dirbti nuo 22 val. iki 6 val. Būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, atsakovas gali susirasti kitą geriau mokamą darbą, gali įgyti atitinkamą profesinį išsilavinimą, ir tokiu būdu siekti daugiau uždirbti. Byloje nustatyta, kad atsakovas pats pripažino, jog su vaikais nieko bendra nenori turėti, nori jų atsisakyti, nuo 2020 m. rugsėjo mėn., kai šalys kartu nebegyvena, atsakovas jokio išlaikymo vaikams neteikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas ne negali teikti išlaikymo vaikams, bet to daryti nesistengia.
22. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, viršydamas ieškinio reikalavimą ir priteisdamas iš atsakovo Ą. N. išlaikymą 250 Eur kas mėnesį, vietoj ieškovės prašomo 200 Eur kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad šalių sūnui Ą. N. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vaikui reikalingas klausos aparatas, be kurio jis visai negirdi. Klausos aparato įsigijimo išlaidos nėra kompensuojamos. Nustatyta, kad klausos aparato priežiūros bei remonto išlaidoms kas du–tris mėnesius yra reikalinga apie 120 Eur. Dėl šalių sūnui nustatyto sunkus neįgalumo lygio, ieškovė patiria pastovias papildomas išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į ieškovės pateiktą poreikių lentelę. Aukščiau nurodytų aplinkybių, paaiškėjusių bylos nagrinėjimo metu pagrindu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, visiškai pagrįstai 50 Eur viršijo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo Ą. N. iš atsakovo priteisimo.
23. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nagrinėjamu atveju, net ir viršijus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteisto išlaikymo vidurkis 450 Eur ((400+500)/2) vienam šalių vaikui yra mažesnis, nei 468,41 Eur .minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius bylos nagrinėjimo metu. Taigi, iš atsakovo priteistu išlaikymu yra užtikrinamas tik būtinųjų vaikų poreikių patenkinimas.
24. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tarp šalių gaunamų pajamų esminio skirtumo nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių turtinės padėties įvertinimui svarbia pripažintina aplinkybė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką. Keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą bei sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.