Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-05-27 · Byla Nr. N1-61-875/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
N1-61-875/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56759-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Kaltinamasis
A. S., O. Š.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-61-875/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56759-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;1.1.6.6; 1.1.8.1.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.3; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,kaltinamajam A. S.,

kaltinamajam O. Š., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, atstovei pagal įstatymą O. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. S. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2018-11-28 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini) iš O. Š. neatlygintinai įgijo 1 paketėlį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,346 g, ir neteisėtai jas laikė su savimi, kol 2018-12-17, laikotarpiu nuo 12.29 val. iki 13.14 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

O. Š. 2018-11-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 20.50 val., (duomenys neskelbtini), einant link (duomenys neskelbtini) ežero, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rasdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 17,431 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2018-11-28 apie 20.50 val. neteisėtai atgabeno į automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) ežero, adresu (duomenys neskelbtini), kur neatlygintinai, įdėdamas į priekinių vairuotojo durelių daiktadėžę, perdavė dalį, 0,346g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) A. S., bei tęsdamas nusikalstamą veiką automobilyje „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išreiškė valią, kad jam priklausančias narkotines medžiagas vartotų A. S., M. J. ir nepilnametis S. P., gim. (duomenys neskelbtini) – pasiūlė jiems narkotinių medžiagų pavartoti ir paruošė jas vartojimui, padarydamas savadarbę suktinę rūkymui, bei narkotines medžiagas vartojimui perdavė A. S., M. J. ir nepilnamečiui S. P., taip neatlygintinai platino narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), o likusias turėtas narkotines medžiagas – ant automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grindų numestoje suktinėje, kurioje buvo 0,485 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) bei ant automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės esančioje kuprinėje, kurioje buvo 16,600 g. narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), viso 17,085 g. kanapių (antžeminių dalių), 2018-11-28 apie 20.50 val., automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. S. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-11-28 apie 20.00 val. jis, S. P. ir M. J. susitiko (duomenys neskelbtini), tada jis paskambino O. Š., susitarė susitikti aikštelėje. Sulaukė O. Š., jis atsinešė kuprinę ir maišelį, vėliau O. Š. pradėjo sukti suktinę, bet jos parūkyti nebespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Pakelį su narkotine medžiaga – kanapėmis, gavo iš O. Š. automobilyje Opel Omega, kuris priklauso jam. Pakelį su narkotinėmis medžiagomis padavė iš draugiškumo, neprašė pinigų už tai. Gavęs narkotines medžiagas, jas padėjo į automobilio vairuotojo durelių kišenę. Pareigūnai sulaikė toje aikštelėje. Pareigūnai rado vandens pypkę, maišelį. Vandens pypkė priklausė O. Š.. O. Š. kuprinėje pareigūnai rado juodą paketėlį – maišelį. O. Š. pareigūnams sakė, kad šį paketėlį rado. Gailisi dėl savo poelgio, savo elgesį vertina neigiamai, išvadas padarė. Prašė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Ateityje gyvens kitaip. Administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Dirba. Laiduoja būtų mama D. S., kuri yra puikus pavyzdys, gyvena kartu. Apžiūros metu pas jį rasti pinigai yra jo asmeniniai, turėjo juos su savimi, nes norėjo pirkti automobilį, tačiau nusipirko pigesnį automobilį. Buvo rasta apie 1800 eurų, didžioji dalis pinigų buvo „tašėje“ (rankinėje), striukės kišenėje buvo apie 300 eurų. Pagal bylos medžiagą iš rankinės buvo paimta 1415 eurų, rankinė priklausė jam, piniginėje buvo 20,57 eurų, ant priekinės automobilio sėdynės buvo 350 eurų – šiuos pinigus policijos pareigūnai ištraukė iš striukės kišenės ir padėjo ant automobilio sėdynės, visi pinigai priklausė jam, jie nebuvo skirti narkotinėms medžiagoms įsigyti. Paimti pinigai nėra grąžinti, norėtų, kad pinigus grąžintų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad O. Š. parodė į ką supakuotos narkotinės medžiagos. Pamatė maišelį, kai pasiūlė parūkyti. Spėjo surūkyti vieną suktinę. Už suktinę neprašė pinigų. Nekalbėjo apie tai, kad su jais yra nepilnametis. Žinojo, kad pas jį automobilyje yra narkotinė medžiaga. Nepasakė to policijos pareigūnams, nes buvo jų tarnybiniame automobilyje, jo neišleido. Per apklausą pasakė, kad jo automobilyje yra narkotinių medžiagų, apklaustas buvo nuo sulaikymo praėjus maždaug 12-ai valandų. Anksčiau iš O. Š. nebuvo įgijęs narkotinių medžiagų, nežinojo, kad jis jų turi. Suktinę rūkyti padavė O. Š., visi išlipo iš automobilio parūkyti, visi rūkė lauke. Nežinojo, kad S. P. buvo nepilnametis.

Kaltinamasis O. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko, kai susiskambino su A. S., jis pakvietė jį į aikštelę, be eidamas į aikštelę rado paketėlį, paėmė jį apžiūrėti, apžiūrėjęs pamatė, kad tai kanapės, įsidėjo rastą paketėlį į kuprinę ir nuėjo į A. S. automobilį. Automobilyje pasėdėjo, pakalbėjo, užsiminė, kad turi kanapių ir pasiūlė parūkyti, surūkė susuktą suktinę, po kelių minučių atvyko policija. Paketėlį su narkotinėmis medžiagomis rado apie 19.50 val. Susitiko su draugais aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ežero Šiauliuose. Toje vietoje buvo M. J., A. S. ir S. P.. Ne visi kartu buvę asmenys tuo metu buvo pilnamečiai, S. P. buvo nepilnametis, to nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, jog S. P. yra nepilnametis, Vaikystėje buvo draugai su S. P., bet vėliau išsikraustė ir ilgai nebendravo. Žinojo, kad S. P. yra nepilnametis, kai apklausė, viską sunku prisiminti. Žinojo, kad S. P. nepilnametis, nes kartu augo ir prieš 10 metų mokėsi (duomenys neskelbtini) ir dabar – (duomenys neskelbtini), pirmame kurse septynis mėnesius, po to S. P. išvyko į užsienį. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir jis buvo nepilnametis. Radęs paketėlį su narkotinėmis medžiagomis atėjo prie automobilio ir įlipo į jį, pasisveikino su visais, po kurio laiko pasakė, kad turi kanapių, pasiūlė jų parūkyti, visi sutiko, susuko suktinę, išlipo iš automobilio ir surūkė suktinę. Rūkė visi, nepilnametis S. P. taip pat rūkė suktinę. Tuo metu nesuvokė, kad suktinę su narkotinėmis medžiagomis perdavė nepilnamečiui, bet dabar tai supranta ir dėl to labai gailisi. A. S. davė paketėlį kanapių, pasiūlė jas jam iš draugiškumo, padavė ranka paėmęs iš maišo, jos buvo viename maiše, atgnybė ir padavė, nematė kur jis pasidėjo gautas kanapes. Pareigūnai sulaikė vėliau, apie 20 val., po pirmo parūkymo praėjus kelioms minutėms, tuo metu sėdėjo automobilyje, ruošėsi rūkyti dar vieną suktinę. Kai atėjo policijos pareigūnai, visus surakino prie automobilio. Prieš juos sulaikant suktinę numetė ant žemės, kai pamatė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jo kuprinėje rado butelį – vandens pypkę. Savo elgesį vertina labai blogai. Ateityje ketina gyventi tvarkingai. Narkotines medžiagas rado Kalniuko mikrorajone prie nuosavų namų, prie tvoros buvo paliktas maišelis ir butelis, paėmė ir pradarė maišelį apžiūrėti, užuodė kanapių kvapą, radinį įsidėjo į kuprinę ir nuėjo susitikti su draugais. Tamsoje pastebėjo juodą maišelį, nes ten lempos yra. Kilo noras apžiūrėti maišiuko turinį, nes susidomėjo, jam buvo keista, kad guli maišelis ir vazonas, visų šiukšlių pakelyje netikrina. Pinigai, rasti automobilyje, įvykio metu nežinojo kam priklausė, o dabar tai žino, pats kažkiek pinigų turėjo. Kita jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla yra dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, kaltinimai pareikšti jam vienam, nes muitininkai rado jam skirtą siuntinį su kontrabanda, atvyko į namus, išsivežė visą techniką, tyrė pusmetį, bet nieko nerado, nesupranta kas ir kaip ten vyksta. Ši nusikalstama veika padaryta anksčiau, nei kita nusikalstama veika, dėl kurios užvesta baudžiamoji byla.

Liudytoja D. S. (laiduotoja) bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad A. S. yra jos sūnus. Apie sūnų parodymus duoti ir paaiškinti aplinkybes gali, sutinka. Sūnus yra pilnametis, tačiau visada vakarais parašo telefonu žinutę arba paskambina ir praneša, kada grįš, o tą vakarą, kai įvyko įvykis, iš sūnaus negavo žinutės ir pati negalėjo jam prisiskambinti. Sūnų gali charakterizuoti kaip tikrai tvarkingą vaiką, jis gerai mokosi, dirba, stengiasi, klauso jų su tėčiu, gyvena kartu, sūnus turi merginą trejus metus, dėl įvykio labai gailisi, sakė, kad tai nepasikartos, jam tai buvo didelė pamoka. Jau 15-a metų dirba įmonėje apskaitininke ir darbų saugos vadove, darbe autoritetą turi. Įtaką sūnui darys, daugiau bendraus, stengsis ryšį palaikyti, sūnus labai gailisi. Yra bausta administracine tvarka, nes tuo metu, kai atvyko pareigūnai jų namuose atlikti kratą, rado cigarečių, kurias vyras (duomenys neskelbtini) nusipirko savo vartojimui. Kitų nusižengimų nėra padariusi. Taip pat norėtų, kad A. grąžintų paimtus pinigus, nes yra banko išrašai, patvirtinantys tai, kad tai jo pinigai.

Liudytojas G. B. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad vienas iš teismo posėdžių salėje esančių kaltinamųjų matytas, įvykis susijęs su automobiliu Opel Omega, tikslios įvykio datos nepamena, buvo naktis, galėjo būti 2018-11-28. Yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pirmosios kuopos mobiliojo būrio vadas, įvykio metu dirbo su vyriausiuoju patruliu A. B. ir vyriausiuoju patruliu E. A., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 21 val., jau buvo tamsu. Automobilis Opel Omega stovėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero, aikštelėje, prie medžių, pastebėjo, kad tame automobilyje sėdi keturi jaunuoliai, jie elgėsi įtartinai, juos patikrinus automobilio viduje, berods ant kilimėlio, rado suktinę su galimai narkotine medžiaga, o ant galinės automobilio sėdynės buvusioje kuprinėje rado plastikinį maišelį, kuriame taip pat buvo suvyniota galimai narkotinė medžiaga, kuprinės savininkas prisipažino, kad tai jo daiktai. Kuprinės savininko vardo nežino, gali būti, jog tai buvo O. Š.. Atrodo, kad O. Š. sakė, kad jis yra nepilnametis ir jam nieko nebus, pripažino, kad kuprinė yra jo, daugiau nieko nepaaiškino. Taip pat apžiūros metu buvo rasta kolba, tikslios vietos nežino, bet ji buvo rasta automobilio viduje, automobilio stoglangis buvo pravertas, kvapas sklido jau artėjant prie automobilio. Pinigų rado pas jaunuolį, kuris sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, taip pat automobilio daiktadėžėje, negali atsakyti ar tai buvo tas jaunuolis, kuris šiuo metu sėdi teismo posėdžių salėje. Nepamena, ar rasta suktinė degė. Sulaikė šiuos asmenis, iškvietė kinologą ir operatyvinę grupę, kurie tęsė darbą. Iki apžiūros pradžios jaunuolių klausė, ar jie neturi kokių nors uždraustų daiktų, jie visi atsakė, kad neturi jokių draudžiamų daiktų. Kai rado uždraustus daiktus, vienas iš jų, jei neklysta, O. Š. pasakė, kad tai jo daiktai, bet kadangi jis yra nepilnametis jam už tai nieko nebus. Pas automobilio vairuotoją rado pinigų, vairuotojas mažai kalbėjo, paaiškino, kad šiandien nusipirko šį automobilį ir išvažiavo pasivažinėti, klausė, kodėl turėdamas tiek pinigų, tik tokį automobilį nusipirko, bet jis nieko neatsakė.

Liudytojui M. J. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kaltinamieji yra pažįstami, tai A. S. ir O. Š., juos pažįsta iš mokyklos ir darbo. Dirba su A. S., mokėsi su O. Š.. Kai kriminalistai parodė, sužinojo su įvykiu susijusias aplinkybes. Įvykis įvyko prieš naujuosius metus, galėjo būti 2018-11-28. Susitiko su A. S. ir S. P. prie (duomenys neskelbtini) ežero, po kelių minučių atėjo O. Š.. Susitikę kalbėjo nedaug, nes kasdien susitinka, naudojosi mobiliaisiais telefonais. Iš kriminalistų sužinojo, kad rūkė suktinę iki sulaikymo, nepamena, kas atsinešė suktinę ir ją susuko. Suktinę susuko O. Š.. O. Š. sėdėjo automobilio gale, o jis automobilio priekyje. Suktinę rūkė lauke, ją pridegė O. Š.. Visi keturi rūkė suktinę. Kad kažkas kažkam kitam perdavė narkotinių medžiagų gal ir galėjo būti, bet to nematė. Nebuvo kalbos, kad reikia atsilyginti už narkotines medžiagas ir negirdėjo, kad kitų prašytų už tai atlyginti.

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018-11-28 apie 20.50 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje aikštelėje, patikrino įtarimą sukėlusį automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone, ant kairės pusės galinės sėdynės grindų kilimėlio rasta suktinė su žalios spalvos, augalinės kilmės, smulkinta medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga - kanapėmis ir jų dalimis, ant galinės sėdynės rasta kuprinė, kurioje buvo juodos spalvos polietileninis maišelis su žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga - kanapėmis ir jų dalimis. Sulaikyti ir į Šiaulių AVPK areštinę uždaryti M. J., S. P., O. Š. ir A. S.. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta suktinė su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, polietileninis paketas su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, vandens pypkė, pinigai, automobilis, kairės vairuotojo pusės priekinių durelių dėtuvėje polietileno paketėlis, kuriame yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (1 t. b. l. 19, 23-24, 27).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant apie 20.50 val. prie pat (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė stovintį „Opel Omega“ kuriame sėdėjo 4 jaunuoliai. Kolega A. B. pastebėjo, kad gale sėdintis jaunuolis, kaip vėliau buvo nustatyta O. Š., jiems priėjus prie automobilio ant automobilio galinių grindų, prie savo kojų numetė „suktinę“, su galimai narkotinėmis medžiagomis, kadangi „suktinė“ skleidę specifinį kvapą. Parodžius tarnybinius pažymėjimus jaunuolių buvo paprašyta išlipti iš automobilio. Pasiteiravus ar jie neturi draudžiamų daiktų, jaunuoliai atsakė, jog nieko neturi. A. B. tuo metu patikrino numestą O. Š. suktinę ir ant automobilio galinės sėdynės esančią kuprinę, kurioje buvo rastas juodos spalvos plastikinį maišas žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine ar psichotropine medžiaga, nuo jos sklido aitrus specifinis kvapas. Šalia kuprinės ant galinės sėdynes buvo padėta skirta rūkymui kolba, suvyniota į maišelį ir nebuvo naudojama rūkymui. Jis tikrino jaunuolius, kurie sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje ir keleivio pusėje ant priekinės sėdynės, bet pas juos nieko draudžiama rasta nebuvo. Kolega G. B. tikrino vairuotoją, pas kurį taip pat nieko draudžiama rasta nebuvo. Asmuo, pas kurį buvo rasta narkotinių medžiagų - O. Š. juokdamasis aiškino, kad narkotikai priklauso jam. Ant grindų numesta suktinė nebuvo pridegta, jaunuoliai ją ruošėsi vartoti. Patikrinimo metu priekinėje automobilio dėtuvėje buvo rasta vyriška rankinė su pinigais, daugiau negu 1000 eurų, be to G. B. patikrinimo metu pas vairuotoją striukės kišenėje rado dar pinigų įvairiomis kupiūromis. Kad artėjant prie automobilio jaunuoliai kažką vienas kitam perduotų nepastebėjo (1 t. b. l. 31-32).

2018-11-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintis automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta: suktinė su žalios spalvos augalinės kilmės smulkinta medžiaga, kuprinė, skaičiuotuvas, mobiliojo ryšio telefonai IPhone, Samsung J5, Huawei, Samsung Galaxy, stiklinė vandens pypkė, 3 vnt. raktų, pinigai 350 ir 1415 eurų, vyriška rankinė AJ, piniginė su 20 eurų ir 57 centais, 1 JAV doleris, A. S. dokumentai, automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis su pulteliu, juodos spalvos polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (1 t. b. l. 47-63).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(6129)-IS1-131 nurodyta, kad iš automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-11-28 apžiūros metu, paimta žalsva augalinė medžiaga iš savadarbėje suktinėje esančio mišinio yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,485 g. (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,9 %), žalsva augalinė medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišelio yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 16,600 g. (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,2 %), ant tirti pateikto įrenginio rūkymui vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) arba kanapių dervos pėdsakai. Rudos spalvos augalinėje medžiagoje iš savadarbėje suktinėje esančios žalsvos ir rudos spalvos augalinio medžiagų mišinio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (1 t. b. l. 70-72).

2018-12-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėtas automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta ir paimta: kairėje vairuotojo pusės priekinių durelių dėtuvėje polietileno paketėlis su augalinės kilmės medžiaga, automobilio Opel Omega privalomasis draudimas, 2018-08-07 pirkimo pardavimo sutartis, 2018-11-22 pirkimo pardavimo sutartis (1 t. b. l. 75-91).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(38)-IS1-122 nurodyta, kad žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimta 2018-12-17 iš automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,346 g. (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,9 %) (1 t. b. l. 108-109).

2018-11-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai: raktai 2 vnt., vyriška rankinė, autoplovyklos žetonai 3 vnt., piniginė, kurioje yra A. S. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos studento pažymėjimas, Swedbank banko kortelė, kodų kortelė, Sportland ir Viada Plius nuolaidų kortelė, 1 JAV dolerio kupiūra (1 t. b. l. 112-119).

2018-12-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas A. S. priklausantis telefonas APlle Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 142-147).

2018-12-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta: O. Š. priklausanti kuprinė, rudos spalvos vyriška piniginė, joje esantys banko Swedbank kortelė, kodų kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės, medicininiai dokumentai, akių receptas ir medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, skaičiuotuvas su užrašu (1 t. b. l. 152-158).

2018-12-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas O. Š. priklausantis telefonas Samsung SM-J500FN, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 166-170).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2018-11-18 21.55 val. O. Š. nustatytos 0,00 promilės (3 t. b. l. 54).

Medicininės apžiūros akte Nr. 396 nurodyta, kad O. Š. yra vartojęs marihuaną (3 t. b. l. 58).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2018-11-18 21.49 val. A. S. nustatytos 0,00 promilės (3 t. b. l. 111).

Medicininės apžiūros akte Nr. 394 nurodyta, kad A. S. yra vartojęs marihuaną (3 t. b. l. 115).

Liudytoju apklaustas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su O. Š. yra draugai, bendrauja. 2018-11-28 apie 20.00 val. su M. J. nuėjo iki (duomenys neskelbtini) ežero. Po kažkurio laiko Opel Omega“ markės automobiliu atvažiavo A. S.. Kas su juo buvo susitarę susitikti neprisimena. Kadangi lauke buvo šalta, visi sulipo į automobilį. Arnas sėdėjo už vairo, M. J. ant priekinės keleivio pusės sėdynė, o jis atsisėdo už M.. Po to atėjo O. Š.. Nežino kas su pastaruoju buvo susitarę susitikti, tačiau jis nesitarė. O. atsisėdo į automobilio galą, už A. S.. O. atėjo į automobilį turėdamas su savimi žalios spalvos kuprinę. Sėdėdamas automobilyje jis žaidė telefonu ir pajuto, kad yra rūkoma "žolės" suktinė. Kas ją padarė bei padavė jam rūkyti nematė, tačiau "Žolės" turėjo tik O., nes ją su savimi atsinešė kuprinėje ir niekas daugiau narkotinių medžiagų neturėjo. Neprisimena ar atėjęs O. minėjo, kad su savimi turi narkotinių medžiagų. Baigus vartoti suktinę ir sėdint automobilyje po kiek laiko antrą suktinę pradėjo daryti O.. Jis pamatė atvažiuojantį automobilį ir prie jų priėjo pareigūnai, nes parodė tarnybinį pažymėjimą. O. tuo metu išmetė suktinę ant žemės, kai pareigūnai su žibintuvėliu pašvietė į grindis, po O. kojomis pamatė suktinę. Pareigūnai atliko jų patikrinimą ir jis matė kaip iš O. kuprinės ištraukė maišą, kur, kiek suprato, šiukšlėms skirtame juodame maiše buvo „žolė“. Po patikrinimo buvome pristatyti apsvaigimo testo atlikimui. Kad O. turi stiklinį bongą, skirtą narkotinių medžiagų vartojimui, jis numanė, nes kai šis lipo į automobilį, girdėjo, kaip kažkas subarškėjo. Per bongą vartojama "žolė" nebuvo. Kad O. duotų narkotikų A. S. jis nematė. O. įvykio metu žinojo, kad jis yra nepilnametis, nes jie kartu užaugo ir yra bendraamžiai (3 t. b. l. 44-45).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų A. S. ir O. Š., liudytojų M. J., G. B. parodymais (kuriais netikėti nėra pagrindo) bei kitais anksčiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis) neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, o kaltinamasis O. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje, todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. 140-(38)-IS1-122 nurodyta, kad žalsva augalinė medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimta 2018-12-17 iš automobilio Opel Omega apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys) (1 t. b. l. 108-109). Taigi plastikiniame paketėlyje rasta narkotinė medžiaga yra BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos (BK 259 straipsnio 2 dalyje) subjektyvusis veikos požymis, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir siekia taip daryti. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bent bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, Nr. 2K-49/2014). Taigi visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. S. suvokė, kad daro pavojingą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu veiką, ir to norėjo. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo A. S. veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas padaro bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo O. Š. neteisėtai įgyta, gabenta, neatlygintinai perduota ir platinta nepilnamečiui S. P. - narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), į anksčiau nurodytus sąrašus įtraukta. Kaltinamasis O. Š. pripažino kaltinimą visą apimtimi, t. y., kad rasdamas, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 17,431 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias gabeno, laikė ir neatlygintinai davė kitiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo O. Š. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapės, kiekis (ne mažiau kaip 17,431 g.) viršija nedidelį kiekį (5 g), bet nesiekia didelio kiekio (500 g), todėl kaltinamojo O. Š. veika šioje dalyje tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis O. Š. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena ir platina narkotinę medžiagą – kanapes, kurių disponavimas be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo, kad šią narkotinę medžiagą neatlygintinai perduoda vartoti nepilnamečiui, ir norėjo disponuoti aukščiau nurodyta narkotine medžiaga bei ją perduoti vartoti (platinti) nepilnamečiui, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį. (Pažymėtina, kad nors kaltinamajam kaltinime inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 261 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad BK 261 straipsnis neturi dalių, veika kvalifikuojama pagal BK 261 straipsnį. Toks straipsnio pakeitimas neturi reikšmės paties nusikaltimo inkriminavimui ir jo sudėčiai).

Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016).

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kadangi kaltinamasis O. Š. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė jam nesuėjus aštuoniolikai metų, jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia ir į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; jo sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas tik BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Kaltinamasis O. Š. anksčiau neteistas (3 t. b. l. 74-75), įvykdė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 70-73), nedirba, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (3 t. b. l. 61, 69), Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad O. Š. gyvenimo sąlygos geros, su šeimos nariais sutaria gerai, konfliktų nekyla (3 t. b. l. 66-67).

Kaltinamasis O. Š. nuo pat pirmos apklausos visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, BK 261 straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Tiesa, BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti O. Š. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. Š. narkotine medžiaga (kanapėmis) disponavo labai trumpą laiką, ją gabeno taip pat nedidelį atstumą. Skiriant bausmę O. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis neteisėtai disponavo gamtine narkotine medžiaga (kanapėmis), kuri kelia mažesnį pavojingumą nei sintetinės narkotinės medžiagos, taip pat į tai, kad jis neteisėtai disponavo tokiu kanapių kiekiu, kuris nežymiai viršija minimalią ribą, nustatančią nedidelį šių narkotinių medžiagų kiekį, taip pat į tai, kad kaltinamasis O. Š. neturėjo jokio tikslo pasipelnyti iš jo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos platinimo, ją nepilnamečiui S. P. (savo draugui) ir kitiems draugams perdavė vartoti neatlygintai, kartu su kitais ir šiuo nepilnamečiu ir surūkydamas tą pasidarytą suktinę su narkotine medžiaga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis O. Š. neturėjo jokio tikslo pripratinti nepilnamečio S. P. prie narkotinių medžiagų. Taip pat svarbu ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Be to, kaltinamojo O. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, lemia ir tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu ir narkotinę medžiagą perdavė ne tik nepilnamečiui, bet ir už save vyresniems draugams.

Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kadangi O. Š. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, būtina įvertinti ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai jau buvo minėta, kaltinamasis O. Š. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas ir administracine tvarka už pažeidimus susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis nusikalto būdamas labai jaunas (17 metų), šiuo metu mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai. Svarbu ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis O. Š. perdavė vartoti narkotinę medžiagą nepilnamečiui ne savanaudiškais tikslais, o tik norėdamas kartu su juo ir kitais (savo draugais) ją pavartoti, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis anksčiau būtų vartojęs narkotines medžiagas, kad jis būtų turėjęs daugiau narkotinių medžiagų (be tų, kurios buvo rastos prie jo), kad būtų ketinęs jas ir toliau platinti. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo kaltinamasis O. Š. naujų nusižengimų nepadarė (išskyrus važiavimą viešuoju transportu (3 t. b. l. 70-72), kas visiškai nesusiję su jo padaryta nusikalstama veika). Taip pat svarbu ir tai, kad kaltinamasis O. Š. gyvena su tėvais ir močiute, kaltinamojo šeima neįrašyta į probleminių šeimų sąrašą, tėvai (močiutė) tinkamai prižiūri ir rūpinasi kaltinamuoju. Nenustatyta, kad kaltinamojo O. Š. socialinė raida neatitiktų jo amžiaus. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjami nusikaltimai nebuvo dėsninga kaltinamojo O. Š. ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo O. Š. ilgalaikis atskyrimas nuo jau pradėto specialybės mokymosi, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam nors ir minimalias BK 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad visuma duomenų (padarytų nusikaltimų pavojingumas, kaltinamojo O. Š. asmenybė), leidžia daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnio sankcijose numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo O. Š. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kaltinamajam O. Š. už BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnyje numatytus nusikaltimus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šių straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (ypač į amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei mokymąsi).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, O. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-11-28 21.00 val. iki 2018-11-29 15.10 val. (3 t. b. l. 83-84, 86).

Kaltinamajam O. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t. b. l. 107-108).

Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas (3 t. b. l. 122), įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 118-121), dirba (3 t. b. l. 117). Byloje gautas A. S. pareiškimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą D. S. (3 t. 150-151).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimo sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis), susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų, atitinka reikalavimą, kadangi padarytas baudžiamasis nusižengimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalyje 1-2 punktuose numatytos sąlygos. A. S. praeityje neteistas, dirbantis, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai leidžia pagrįstai spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.

Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Kasacinio teismo pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013). Teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. po nusikalstamos veikos padarymo ir toliau yra neteistas bei dirba. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Šios nustatytos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). A. S. laiduotoja pageidauja būti jo mama D. S., kuri yra dirbanti, darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama labai gerai (3 t. b. l. 153), neteista (4 t. b. l. 29), bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos sumokėtos (4 t. b. l. 26-28). D. S. asmenybė tiek pagal atliekamas pareigas, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai, todėl aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad D. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką kaltininkui. Jiems kartu gyvenant šeimoje, D. S. turės galimybę A. S. stebėti ir kontroliuoti. Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad A. S. yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną D. S. ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Kaltinamasis prašo taikyti laidavimo institutą netaikant užstato. A. S. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. nei administracine tvarka nei baudžiamąja nebuvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, laikymą ir t. t., kas pripažintina pakankamu pagrindu išvadai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl laidavimas skiriamas netaikant užstato.

A. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri teismo nuomone bus pakankama nubaudimo tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-11-28 21.00 val. iki 2018-11-29 14.12 val. (3 t. b. l. 130-131, 133).

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t. b. l. 162-163).

V. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Kanapės (antžeminės dalys) 0,297 g, 16,210 g ir 0,196 g, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (aktas A3-16393, 1 t. b. l. 73, aktas A3-16391, 110), sunaikintinos, kadangi jų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Tuščias vokas 2 vnt., paketas Nr. 0108129, tuščias juodos spalvos plastikinis maišelis, įrenginys rūkymui, augalinė rudos spalvos medžiaga 0,198 g., tuščias vokas, bespalvio plastiko paketėlis tuščias - saugomi Šiaulių AVPK (1 t. b. l. 74, 111), sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3. A. S. grąžinti automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis su pulteliu, paliktini neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 92-93, 97).

4. A. S. grąžintas telefonas APlle Iphone, paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 149-150).

5. O. Š. žalios spalvos Nike kuprinė, saugoma Šiaulių AVPK, grąžintina O. Š. (1 t. b. l. 160).

6. O. Š. grąžintas telefonas Samsung SM-J500FN, paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 172-173).

7. Iš A. S. rankinės paimti 1415 eurų, perduoti saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000340, grąžintini teisėtam savininkui (1 t. b. l. 189, 191).

8. Iš A. S. piniginės paimti 20,57 eurų, perduoti saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000342, grąžintini teisėtam savininkui (1 t. b. l. 192, 194).

9. Iš automobilio OPEL Omega, nuo priekinės sėdynės paimti 350 eurų, perduoti saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000341, grąžintini teisėtam savininkui (1 t. b. l. 195, 197).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018-12-31 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2018-12-31 iki 2019-06-30, A. S. pinigams: 1415 Eur, 350 Eur ir 20,57 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas (3 t. b. l. 179-182).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti mokslus, dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais, ar kitais pagalbos stokojančiais asmenimis.

O. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti mokslus, dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais, ar kitais pagalbos stokojančiais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir O. Š. skirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti mokslus, dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais, neįgaliais, ar kitais pagalbos stokojančiais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi O. Š. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-28 21.00 val. iki 2018-11-29 15.10 val., tai yra vieną dieną, ir laikyti, kad O. Š. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai D. S., nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018-12-31 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2018-12-31 iki 2019-06-30, A. S. pinigams: 1415 Eur, 350 Eur ir 20,57 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Kanapes (antžemines dalis) 0,297 g, 16,210 g ir 0,196 g, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (aktas A3-16393, 1 t. b. l. 73, aktas A3-16391, 110), sunaikinti.

2. Tuščią voką 2 vnt., paketą Nr. 0108129, tuščią juodos spalvos plastikinį maišelį, įrenginį rūkymui, augalinę rudos spalvos medžiagą 0,198 g., tuščią voką, bespalvio plastiko paketėlį tuščią - saugomus Šiaulių AVPK, sunaikinti.

3. A. S. grąžintą automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pulteliu, palikti neribotai jo nuosavybei.

4. A. S. grąžintą telefoną APlle Iphone, palikti neribotai jo nuosavybei.

5. O. Š. žalios spalvos Nike kuprinę, saugomą Šiaulių AVPK, grąžinti O. Š..

6. O. Š. grąžintą telefoną Samsung SM-J500FN, palikti neribotai jo nuosavybei.

7. Iš A. S. rankinės paimtus 1415 eurų, perduotus saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000340, grąžinti teisėtam savininkui A. S..

8. Iš A. S. piniginės paimtus 20,57 eurų, perduotus saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000342, grąžinti teisėtam savininkui A. S..

9. Iš automobilio OPEL Omega, nuo priekinės sėdynės paimtus 350 eurų, perduotus saugojimui Šiaulių AVPK, kvitas A Nr. 0000341, grąžinti teisėtam savininkui A. S..

Išaiškinti nuteistajam O. Š., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti A. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laiduotojai D. S., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Masiulis