Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Byla Nr. ATP-683-768/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-08-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
ATP-683-768/2015
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00534-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-683-768/2015
Proceso Nr. 4-31-3-00534-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., nubaustas galutine administracine nuobauda – 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 28 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, taip pat nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 9, 101 ir 222 p. p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl specialios teisės atėmimo jos netaikant ir paliekant tik paskirtą piniginę baudą arba panaikinti minėtą teismo nutarimą ir priimti naują – paskirti tik piniginę baudą. Skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų. Tačiau ši aplinkybė nėra vienintelė, lengvinanti jo atsakomybę. Pažymi, kad apgadinto automobilio savininkas patvirtino, jog jam žala nepadaryta ir jokių pretenzijų neturi. Teisė vairuoti transporto priemones yra gyvybiškai reikalinga, kadangi jis prekiauja turguje savo užaugintomis daržovėmis, o netekęs šios teisės, negalės vykti į turgų, todėl neteks dalies gaunamų lėšų ir negalės padėti savo bedarbei dukrai. Be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir galimybės draudimo kompanijai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, dėl kurios atlyginimo dalimis jau yra susitaręs. Supranta, ką padarė ir dėl to labai gailisi. Taip pat supranta, kad turi būti nubaustas, tačiau pažymi, kad jis nemelavo, neišsisukinėjo ir nesistengė kaip nors apgauti policijos ar teismo. Mano, kad skiriant nuobaudą, tai turėjo būti įvertinta ir vadovautasi proporcingumo principu, reikalaujančiu asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Sutinka, kad apylinkės teismo paskirta piniginė bauda būtų padidinta, bet nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė tinkamą nuobaudą, kurios keisti nėra jokio pagrindo. Prašo skundą atmesti ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pažeidėjas nesutinka su pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskyrimu, prašydamas iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013,2AT-13/2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013,2AT-13/2013, 2AT-10/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad Pažeidėjo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių – pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytus KET pažeidimus; kaltę tiek dėl ATPK 127 str. 2 d., tiek ir dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimo padarymo jis pripažino ir gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, be to, nors apylinkės teismas to ir nepadarė, Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis yra sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Asmuo yra senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų, gyvena kaime ir turguje pardavinėja savo augintas daržoves, tokiu būdu gauna papildomų pajamų šeimos, taip pat ir bedarbės dukters išlaikymui, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti pas gydytojus bei į turgų. Be to, Pažeidėjas susitarė su draudimo bendrove, apgadinto automobilio savininkui atlyginusia padarytą žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos padengimo dalimis. Byloje pateiktas apgadinto automobilio savininko B. S. prašymas Pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą. (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame gyvena Pažeidėjas, bendruomenės pirmininkas šį asmenį charakterizuoja teigiamai, kaip turintį autoritetą kaimynų bei bendruomenės narių tarpe. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Pažeidėjas neteistas, o byloje esanti pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad jis administracine tvarka baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos Pažeidėjas išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad dėl savo senyvo amžiaus bei didelio susijaudinimo netinkamai suvokė ir įvertino padarytos žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutartimi Pažeidėjui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-3/2014, 2AT-6/2014). Atsižvelgęs į visa tai, apygardos teismas sprendžia, kad Pažeidėjui dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. paliekant apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių. Sušvelninus pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹²str. 1 d. 6 p., teismas,

nutaria:

pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimo dalį ir R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹str., paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., R. K. paskirtas nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. subendrinti bei paskirti galutinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Donatas Jatužis