Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus įgaliotai atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams I. S., R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. B. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. ieškinio reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad iš NŽT gavo laišką, jog parduodamas atsakovės ginčo žemės sklypas, kuris ribojasi su jo žeme ir, kad šį sklypą gali pirkti pirmumo teise. Informaciją gavo 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, tiksliai nepamena. Buvo nurodyta sklypo dydis, jo pardavimo suma pardavimo 7 000 Eur Atvykęs į (duomenys neskelbtini), parašė sutikimą pirkti šį žemės sklypą ir jį paliko NŽT. Jam pasakė, kad prašymas bus išnagrinėtas per 2-3 savaites. Nesulaukus atsakymo, nuvažiavo į NŽT ir ten jam pranešė, kad žemės sklypas yra nupirktas. Po pateikto prašymo dėl pirkimo, jam skambino R., pavardės negali pasakyti (gal atsakovo žmona) ir prašė, kad jis atsisakytų ginčo žemės sklypą pirkti. Jis pasakė, kad prašymo neatsiims. Atsakovės SMS žinutes dėl žemės sklypo buvo gavęs 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ar spalio mėn. pradžioje, bet kadangi su R. buvo kalbėjęs ir jau buvo pasakęs, kad prašymo neatsiims, todėl į jas neatsakė. Apie tai, kad bus vykdomas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris, jam niekas nepranešė. Kaina jį tenkino ir sutiko ginčo žemės sklypą pirkti už 7 000 Eur. Jis yra ūkininkas, pinigų, sumokėti už šį žemės sklypą, turi. R. jį bandė įkalbėti atsisakyti pirkti ginčo žemės sklypą, tačiau jis sakė, kad prašymo neatsiims.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė ieškinį patenkinti, vadovautis ŽŪPĮĮ ir priteisti iš atsakovo R. M. 7 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą paveldėjo iš mamos A. N. Ji yra ne vienintelė paveldėtoja, yra dar 4 paveldėtojai. Iš NŽT gavo pranešimą, kad ieškovas G. V. turi pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą. 2023-10-02 parašė ieškovui SMS žinutę dėl minėto žemės sklypo, prisistatė, kad yra N. dukra, bet atsakymo negavo. NŽT pranešė, kad ginčo žemės sklypą ji parduoda už 7 000 Eur. Tą žemės sklypą norėjo parduoti visą, tai yra su visais pastatais, su trimis sklypais, be to, toks buvo ir jos mamos noras. Pranešimą, gautą iš NŽT pateikė notarei ir ji pasakė, kad jei viskas parduodama vienam asmeniui, neturėtų būti problemų. Tą pačią dieną buvo parduota, buvo sudarytos dvi sutartys. Supranta, kad suklydo, reikėjo jai pusmetį palaukti ir ieškovas būtų praradęs pirmumo teisę, nes R. M. nuomojo jų žemę. R. M. nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo apie 3 metus, todėl svetinam žmogui būtų pardavusi už didesnę kainą. Visi kiti asmenys, kurių žemės ribojosi su jos žemėmis, pasiskambino ir pasiklausė, vienintelis ieškovas neskambino. R. B. jai sakė, kad G. V. žada atsisakyti dėl žemės pirkimo ir, kad jokių kliūčių nebus.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis su sugyventine R. B. gavo 15 000 Eur paramą. Kai sužinojo, kad I. S. parduoda ginčo žemės sklypą, nusprendė ją pirkti. R. B. paskambino G. V. ir paaiškino, kad jie nori pirkti, ir jis neprieštaravo. 2023 m. rugpjūčio mėn. R. jam skambino antrą kartą ir jis žadėjo ginčo žemės sklypo atsisakyti. Atsisakymo G. V. neparašė. Jam skambino iš NŽT ir pranešė, kad G. V. jokių dokumentų neruošia. Nežinojo, kad jis yra parašęs sutikimą, žinojo tik, kad jis turi pirmumo teisę. Notarė pasakė, kad gali pirkti, todėl sudarė sandorį ir nupirko. Teigė, kad galėjo pirkti žemę, nes sutikimą (leidimą) iš NŽT gavo, buvo nuomininkas. Yra ūkininkas ir toje savivaldybėje turi žemės. Už ginčo žemės sklypą I. S. 7 000 Eur sumokėjo pavedimu. G. V. žadėjo parašyti atsisakymą nuo ginčo žemės sklypo, juo pasitikėjo, tačiau negavo jo atsisakymo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT įgaliota atstovė E. N. su ieškiniu sutiko iš dalies bei paaiškino, kad G. V. ir R. M. teisės nėra vienodo pirmumo. 2023-09-25 buvo gautas G. V. sutikimas, kad jis sutinka pirkti ginčo žemės sklypą. 2023-10-02 buvo išduota pažyma, kad pirmumo teisę turi G. V. Parduodant ginčo žemės sklypą R. M., remiantis ŽŪPĮĮ 5 straipsnio nuostatomis, buvo pažeisti specialūs reikalavimai dėl pirmumo teisės. R. M. pirmumo teisę būtų įgijęs, jeigu žemę būtų nuomojęsis ilgiau nei 1 metus, t. y. tuomet pirmenybė būna to kas nuomoja, o tuo metu pirmumo teisę turėjo tas, kurio žemė ribojasi. Atsakovė pati negalėjo nuspręsti kam parduoti. NŽT tiek G. V., tiek R. M. informavo, kad G. V. atsisakymas nebuvo gautas. Prašymas buvo gautas tik dėl vieno žemės sklypo. Buvo išduota pažyma, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės sklypą turi parduoti G. V., nes jis turi pirmumo teisę. Jeigu būtų buvęs G. V. atsisakymas, jo pavardės pažymoje nebūtų. NŽT kompetencijai yra priskirta funkcija informuoti asmenis apie pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT teisės ir pareigos kontroliuoti, ar sandorio sudarymo momentu nebuvo pažeista pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neturi. Sandorio teisėtumo užtikrinimo pareiga tenka sandorį tvirtinusiam notarui ir, šiuo atveju, pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą yra aiškus asmuo – G. V., turintis įstatyme numatytą teisę pirkti parduodamą žemės sklypą. Mano, kad yra teisinis pagrindas ieškovui perkelti pirkėjo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, pažeidžiant pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę.

2023-10-17 Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė I. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur( ginčo žemės sklypą) pardavė atsakovui R. M.

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, 2023-09-06 atsakovė NŽT pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodė, kad už 7 000 Eur parduodamas ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pagal 2023-05-04 žemės nuomos sutartį, minėto žemės sklypo nuomininkas yra R. M.

Tą pačią dieną atsakovas R. M. NŽT pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą už 7 000 Eur bei prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo dėl ginčo žemės sklypo bei kitų žemės sklypų.

Ieškovas G. V., 2023-09-11 gavęs NŽT pranešimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti atsakovės I. S. parduodamą ginčo žemės sklypą, 2023-09-25, t. y. nepraleisdamas minėtu pranešimu nustatyto 15 darbo dienų termino, taip pat pateikė sutikimą pirkti atsakovės I. S. parduodamą ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur.

2023-09-19 NŽT pateikė atsakovui sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sutinkama, jog R. M. įsigytų žemės sklypus, tarp jų ir ginčo žemės sklypą (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

NŽT pateikė atsakovei I. S. 2023-10-02 pažymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Minėtoje pažymoje pažymėjo, kad I. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (ginčo žemės sklypą) turi parduoti asmeniui, kurio duomenys: 1) pagal ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą G. V. nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu ir jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį; 2) pagal ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą R. M. turi žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja įsigyti kelių ar daugiau eilių pirmumo teisę turintys asmenys ir kai aukštesnės eilės pirmumo teisę turintis asmuo atsisako pirkti parduodamą Žemės sklypą, teisę jį pirkti įgyja pažymoje nurodytas paskesnės eilės pirmumo teisę turintis asmuo.

Byloje pateikti dokumentai (2023-10-02 pažyma (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023-09-06 pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2023-10-17 Pirkimo-pardavimo sutartis dėl parduodamo nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl nevertintini.

CK ir įstatymuose, reglamentuojančiuose žemės teisinius santykius, nustatyta tam tikrų asmenų pirmumo teisė pirkti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei tokių asmenų pažeistos pirmumo teisės gynimo būdai ir tvarka.

ŽŪPŽĮĮ (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314, galiojanti redakcija nuo 2014-01-01) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

Atsakovė neginčija, kad ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui R. M. Taip pat neneigia, jog žinojo, kad dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ieškovas turėjo pirmumo teisę prieš atsakovą R. M., tačiau nurodo, kad ji norėjo parduoti visą sodybą ir visus žemės sklypus kaip vientisą objektą. Atsakovai teigia, kad notarė juos patikino, jog dėl minėtos aplinkybės nėra jokių kliūčių, kadangi parduodamas visas turtas bendrai, o ne atskirai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad iš NŽT gavo pranešimą, jog ieškovas G. V. turi pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą bei, kad 2023-10-02 dėl ginčo žemės sklypo pirkimo parašė ieškovui, tačiau atsakymo negavo. Supranta, kad suklydo, nes jeigu būtų palaukusi pusmetį, ieškovas būtų praradęs pirmumo teisę, kadangi R. M. žemę nuomojo. Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, jog žinojo, kad ieškovas pirkti ginčo žemės sklypą turėjo pirmumo teisę.

Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad NŽT buvo gautas ieškovo G. V. sutikimas pirkti ginčo žemės sklypą ir buvo išduota pažyma, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad žemę turi parduoti jam, nes jis turi pirmumo teisę, todėl atsakovė pati negalėjo nuspręsti kam parduoti.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2023-10-17 Pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė I. S. pardavė du žemės sklypus, tarp jų ir ginčo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M. Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad tiek ieškovas (nurodė teismo posėdžio metu), tiek atsakovas R. M. (byloje pateiktas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)) nuorašas) yra ūkininkai, o ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu.

Vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, Įstatymas suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias Įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013, 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018).

Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalį žemės sklypo savininkas turi pareigą informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).

Vykdydama ŽŪPŽĮĮ reikalavimą, 2023-09-06 atsakovė I. S. NŽT pateikė „Pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodė, kad už 7 000 Eur parduoda ginčo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023-09-11 NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ raštu informavo ieškovą G. V., kad atsakovė pateikė pranešimą apie už 7 000 Eur parduodamą ginčo žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei, kad jis pagal ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą (valdomas sklypas ribojasi parduodamu sklypu) yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti minėtą sklypą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, nepraleisdamas ŽŪPĮĮ nustatyto 15 darbo dienų termino, tai yra 2023-09-25 pateikė sutikimą (sprendimą) pirkti ginčo žemės sklypą už pardavėjo (šiuo atveju atsakovės) pasiūlytą kainą. Be to, sutikimą (sprendimą) pirkti minėtą sklypą, 2023-09-06 pateikė ir atsakovas R. M.

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi pirkėjas, kuris privalo (iš kurio priteisiama) sumokėti žemės sklypo kainą (sumokėti kainą buvusiam pirkėjui, jei pastarasis yra atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016-09-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, 24 punktas; 2024-02-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-701/2024 29 punktas). Šiuo atveju ieškovas reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos ginčo žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos, ŽŪPŽĮĮ nustatyto termino kreiptis į teismą, nepraleido.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra nurodęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas).

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, jų paaiškinimus nagrinėjant bylą teisme, laiko, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ieškovas NŽT buvo išreiškęs valią (pateikė sutikimą) pirkti iš atsakovės parduodamą ginčo žemės sklypą, tai yra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 7000 Eur, taip pat nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu ir yra ūkininkas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu atsakovai žinojo, kad ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau vis tiek jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį motyvuodami tuo, kad ieškovas neatrašė į atsakovės SMS žinutę ir telefonu buvo žadėjęs žemės atsisakyti. Būtent dėl šios priežasties, o ne todėl, kad laisva valia taip pats nusprendė, ieškovas neteko realios galimybės pasinaudoti jam priklausančia pirmumo teise, tai yra neįgyvendino savo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypą pirmumo teise. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant ŽŪPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ieškovo pirmumo teisę pirkti minėtą žemės sklypą, dėl to ieškinys tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 158 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, todėl lygiomis dalimis ieškovo naudai iš atsakovų priteistina 1 973 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 986,50 Eur iš kiekvieno atsakovo).

Byloje susidarė mokėti 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos kiekvienam atsakovui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Perkelti ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal 2023-10-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovė I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko nuosavybės teise 2,2154 ha žemės sklypą, paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Priteisti iš ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovų R. M. ir I. S. bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 986,50 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.