Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. L., J. L., G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo J. L. 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi jam paskirtos 5 Eur dydžio baudos už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170217-00003 nevykdymo dieną mokėjimo pradžią iki 2021 m. vasario 1 d., nustatant, kad bauda skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 1 d. iki privalomojo nurodymo ar procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Nurodė, kad J. L. per 6 mėnesius neįvykdžius privalomojo nurodymo buvo pateiktas jo prašymas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo. Pažymėjo, jog Statybos inspekcija termino nepratęsė ir dėl to suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Iki šios datos privalomojo nurodymo vykdymas buvo sustabdytas. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8687-451/2019 nutraukta J. L. ir J. L. santuoka. Nuo 2019 m. lapkričio 22 d. J. L. nėra nekilnojamojo turto savininkas ir neturi nuosavybės teisės į jį. 2020 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija išdavė J. L. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-300210-00021, įteisinantį dalį tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog yra akivaizdu, kad J. L. elgesys nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą, jis ir jo buvusi šeimos narė siekė įteisinti tvorą.

8.2. Nurodė, kad privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau J. L. gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi. Pažymi, jog tam, kad išardytų tvorą, J. L. reikia pasamdyti ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą rangovus, kurie atliktų tvoros išardymo darbus, juos apgyvendinti ir (ar) pačiam apsigyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo metu viešbučiai neteikia apgyvendinimo paslaugų. Nurodo, jog tam, kad sutvarkytų statybvietę, reikia pašalinti daug statybinių medžiagų, todėl būtina pasamdyti krovininį automobilį.

8.3. Mano, kad išvažiavimas už savivaldybės teritorijos ribos dėl 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo vykdymo negali būti pripažintas svarbia priežastimi, kadangi 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu tokius veiksmus leidžiama atlikti pačiai inspekcijai, kuri turi savo padalinį, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad J. L. negali pašalinti savavališkos statybos padarinių laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dėl svarbių priežasčių. Mano, kad privalomojo nurodymo vykdymas tokiomis nepaprastomis aplinkybėmis sukelia nepagrįstą riziką ne tik J. L., bet ir kitų žmonių sveikatai.

10.1. Nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog J. L. elgesys nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą, jis ir jo buvusi šeimos narė siekė įteisinti tvorą, o liko neįteisinta tik labai maža dalis tvoros (apie 17 m).

12.1. Teigia, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl judėjimo apribojimų nėra pagrįstos, kadangi esamas reglamentavimas leidžia asmenims vykti į kitos savivaldybės teritoriją, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Mano, kad vykdomojo dokumento vykdymas yra pakankama priežastis tam. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad būtent dėl tokios priežasties vykstant į (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės teritoriją jam buvo sutrukdyta į ją patekti, kad nepaisant nurodytos priežasties ribojimas vis tiek buvo taikomas.

12.2. Nurodė, kad apeliantas iš esmės prašo ne atidėti paskirtos baudos mokėjimą (tokiu atveju jam tektų sumokėti tenkančią baudą, bet tik vėliau), bet pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimo pradžios datą. Mano, kad CPK normos tokios galimybės nenumato.

12.3. Pažymėjo, kad privalomasis nurodymas apeliantui surašytas 2017 m. vasario 17 d. ir per trejus metus savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, nors laiko tam buvo pakankamai. Be to, atkreipė dėmesį, jog sklypo perleidimo momentu apeliantui ir naujiems sklypo savininkams buvo žinoma apie tai, kad toks privalomasis nurodymas yra surašytas, ir apie jo keliamas pasekmes. Žyma apie savavališkos statybos faktą viešai skelbiama Nekilnojamojo turto registre. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad apeliantas iki šiol nepateikė jokių duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą, darytina išvada, kad dėl nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio apelianto neveikimo yra pažeidžiami išieškotojos (inspekcijos) teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens J. L. prašymas dėl nutarties skirti baudą vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170217-00003 dėl įpareigojimo J. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje pastatytą vielos tinklo tvorą (bendras tvoros ilgis apie 60,26 m, aukštis apie 1,65 m) ir sutvarkyti statybvietę. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Statybos inspekcija 2020 m. kovo 5 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktą patikrinimą, siekiant nustatyti, ar statinys (tvora) pastatytas nepažeidžiant statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-33-200210-00021, sprendinių. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje pastatyta tvora, kuri nėra suprojektuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. parengtame projekte „I gr. nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 19-001-SPR“. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei išvados užfiksuotos 2020 m. kovo 5 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. SPA-45-(16.54). Statybos inspekcija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, konstatavo, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170217-00003 neįvykdytas, todėl prašė tęsti privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą.

16. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, juo prašė leisti taikyti potvarkyje dėl 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170217-00003 papildymo numatytas pasekmes. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – taikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170217-00003, papildytame 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. P3-163, numatytas pasekmes, taip pat paskyrė suinteresuotam asmeniui J. L. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170217-00003 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d. 2020 m. gruodžio 21 d. suinteresuotas asmuo J. L. pateikė prašymą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi jam paskirtos 5 Eur dydžio baudos už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170217-00003 nevykdymo dieną mokėjimo pradžią iki 2021 m. vasario 1 d.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

19. Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės teigia, jog yra akivaizdu, kad jo elgesys nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą, t. y. apeliantas ir jo buvusi šeimos narė siekė įteisinti tvorą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, ginčo privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-170217-00003 pareiškėjui buvo surašytas 2017 m. vasario 17 d. Jo įvykdymo terminas nustatytas iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau minėtas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas iki šiol. Tai reiškia, jog privalomojo nurodymo vykdymas trunka jau daugiau jei 42 mėnesius, nors numatytas privalomojo nurodymo vykdymo terminas buvo tik 6 mėnesiai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjui neįvykdžius ginčo privalomojo nurodymo per 7 kartus ilgesnį laikotarpį, nei buvo nustatyta privalomuoju nurodymu, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apelianto elgesys nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą.

20. Pažymėtina, jog tokį ilgą ginčo privalomojo nurodymo nevykdymo terminą apeliantas argumentuoja tuo, jog, suėjus Statybos inspekcijos nustatytam 6 mėnesių terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo kreiptasi į Statybos inspekciją, o vėliau ir į teismą dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, tačiau minėti apelianto prašymai buvo netenkinti. Apeliantas akcentuoja, jog šio proceso metu ginčo privalomojo nurodymo vykdymas buvo sustabdytas iki 2019 m. rugsėjo 4 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl teismo paskirtos baudos skaičiavimo pradžios atidėjimo. Svarbu akcentuoti, jog apelianto nurodomoje byloje (administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-63-3-01282-2017-8) buvo nagrinėjamas ne Statybos inspekcijos 2017 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-170217-00003 dėl įpareigojimo J. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau buvo sprendžiamas klausimas – ar yra pagrindas pratęsti privalomuoju nurodymu apeliantui nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Darytina išvada, jog ginčo privalomojo nurodymo vykdymas buvo sustabdytas tam, kad šiuo laikotarpiu suinteresuotajam asmeniui nebūtų taikomos minėto nurodymo neįvykdymo pasekmės, ir tam, kad nurodymas nebūtų vykdomas priverstinai. Tai reiškia, kad viso proceso metu apeliantas turėjo galimybę įvykdyti privalomuoju nurodymu nustatytus įpareigojimus, tačiau jų ne tik kad neįvykdė, bet ir į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtų buvę bandoma įvykdyti jam nustatytus įpareigojimus.

21. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog tai, kad apelianto buvusi šeimos narė (apelianto buvusi sutuoktinė) siekė įteisinti tvorą, patvirtina aplinkybę, kad apelianto elgesys nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą. Akcentuotina, jog ginčo privalomasis nurodymas surašytas apeliantui, o tai savo ruožtu reiškia, jog savavališkos statybos padarinius šalinti privalo tas asmuo, kuriam surašytas administracinis aktas ir kuris faktiškai pripažintas atlikęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad vėliau, ginčo turtą perėmė apelianto buvęs šeimos narys (apelianto buvusi sutuoktinė), ėmėsi veiksmų dalies ginčo tvorai įteisinti, nesudaro pagrindo teigti, kad apelianto elgesys laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. nebuvo nukreiptas į privalomojo nurodymo nevykdymą. Priešingai, aplinkybės, jog kitas asmuo (apelianto buvusi sutuoktinė) ėmėsi tam tikrų veiksmų ir iš dalies įvykdė privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus, tik patvirtina, jog apeliantas turėjo ir galėjo įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau to nepadarė, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Atskiruoju skundu pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtų judėjimo apribojimų. Teigia, jog nurodymas turi būti įvykdytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės teritorijoje. Pažymi, jog tam, kad išardytų tvorą, J. L. reikia pasamdyti ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą rangovus, kurie atliktų tvoros išardymo darbus, juos apgyvendinti ir (ar) pačiam apsigyventi (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ 2.1.7 punktą nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 0.00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalomojo nurodymo bei teismo nutarties vykdymas laikytinas pakankamai svarbia priežastimi išvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, todėl šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

23. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis negali organizuoti privalomojo nurodymo vykdymo būdamas (duomenys neskelbtini), kad nėra galimybės pasamdyti (duomenys neskelbtini) mieste dirbančių rangovų. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas būtų bandęs vykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę norėdamas įvykdyti ginčo privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus, tačiau dėl šalyje nustatytų judėjimo apribojimų jam to būtų nepavykę padaryti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei nustatyti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė daugumą asmenų, tačiau vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymą, tai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas negali įvykdyti privalomojo nurodymo dėl šalyje paskelbtų judėjimo apribojimų, laikytini deklaratyvus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.