Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 9 750 Lt dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 11 050 Lt dydžio bauda;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 6 110 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 6 dalies 1 punktu, R. K. įpareigotas šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo R. K. konfiskuoti 745 030 Lt valstybės nuosavybėn.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2004 m. vasario 4 d. būdamas Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktoriumi (1997 m. spalio 21 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXXX, adresu (duomenys neskelbtini) mieste), pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (2000-07-11 Nr. VIII-1811) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą turinčios teisę gauti paramą, ir dėl savo užimamų pareigų turėdamas savo žinioje ir disponuodamas VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. gauta parama, eidamas kasininko pareigas ir realiai disponuodamas įstaigos pinigais, esančiais VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasoje, laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, įstaigos buveinėse, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia 151 epizodo veika VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ suklastotų kasos išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2006 m. rugpjūčio 12 d. pagrindu paėmė iš įstaigos kasos VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centrui „E“ priklausančius pinigus, o būtent:

pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose pasirašė nenustatyti, ne orderiuose nurodyti fiziniai asmenys, tariamai gavę paramą, sekančia tvarka:

DataKIO Nr. suma, LtVardas Pavardė2005-01-040501-025000D. B.2005-01-310501-175000R. U.2005-01-200501-105000O. A.2005-03-090503-045000O. A.2005-04-080504-055000O. A.2005-04-200504-065000K. B.2005-07-140507-035000O. A.2005-09-010509-025000O. A.2005-10-260510-045000O. A.2005-12-050512-025000O. A.2005-12-310512-305000K. B. 2005 m.iš viso:55 000

pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose, tikėtina, pasirašė orderyje nurodyti fiziniai asmenys, tariamai gavę paramą, sekančia tvarka:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-01-310501-215500Č. D.2005-02-020502-015000D. M.2005-03-240503-095000Č. D.2005-06-020505-075000Č. D.2005-09-210509-085000Č. D.2005-12-080512-035000Č. D.2005 m.iš viso:30 500

pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti fiziniai asmenys, tariamai gavę paramą, neigia pasirašę kasos išlaidų orderiuose, o galimybės nustatyti, ar jie pasirašė juose nėra, sekančia tvarka:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-01-120501-064900M. M.2005-02-240502-065000M. M.2005-03-300305-115000K. L.2005-06-020506-065000K. L.2005-07-290507-085000K. L.2005-09-210509-075000K. L.2005-10-310510-065000M. M.2005-11-290511-045000K. L.2005-12-150512-055000M. M.2005-12-280512-105000K. L.2005-12-310512-295000M. M.2005 m.iš viso:54 9002006-01-050601-015000K. L.2006-03-090603-025000K. L.2006-05-300605-035000K. L.2006-07-030607-015000K. L.2006-08-120608-025000K. L.2006 m.iš viso:25 000

pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti fiziniai asmenys, tariamai gavę paramą, pasirašė juose, sekančia tvarka:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-01-030501-015000R. U.2005-01-040501-035000N. I.2005-01-050501-044500D. K.2005-01-100501-055000K. M.2005-01-130501-075000A. S.2005-01-170501-085000A. S.2005-01-180501-095000A. M.2005-01-210501-115000E. G.2005-01-260501-125000D. M.2005-01-260501-134900J. M.2005-01-270501-145000S. V.2005-01-270501-155100A. K.2005-01-310501-165000A. J.2005-01-310501-185000D. K.2005-01-310501-195000A. M.2005-01-310501-205000N. B.2005-02-030502-025000V. K.2005-02-100502-045000A. K.2005-02-110502-055000A. S.2005-02-250502-075000J. M.2005-03-020503-015000K. M.2005-03-020503-025000S. V.2005-03-090503-035000N. B.2005-03-160503-064100K. B.2005-03-190503-075000N. I.2005-03-240503-085000A. S.2005-03-250305-105000K. M.2005-03-300503-125100A. K.2005-03-310503-135000A. M.2005-04-010504-025000J. K.2005-04-070504-035000A. K.2005-04-080504-045000V. K.2005-04-220504-075000K. M.2005-04-220504-085000A. M.2005-04-280504-093400A. M.2005-04-300504-105000A. J.2005-04-300504-115000D. M.2005-05-110505-025000A. S.2005-05-120505-035000A. M.2005-05-120505-045000S. V.2005-05-200505-055000A. S.2005-06-030506-084600J. M.2005-06-030506-095000R. U.2005-06-070506-105000N. B.2005-06-150506-115100A. K.2005-06-160506-125000A. K.2005-06-210506-135000K. M.2005-06-220506-145000N. I.2005-06-290506-155000K. M.2005-07-080507-015000A. S.2005-07-110507-023900J. K.2005-07-150507-045000A. J.2005-07-220507-055000A. S.2005-07-280507-065000A. M.2005-07-290507-095000A. M.2005-07-290507-105100E. G.2005-07-290507-115000V. K.2005-07-300507-124900J. K.2005-07-300507-135000A. K.2005-08-030508-015000S. V.2005-08-030508-025000A. K.2005-08-190508-034800E. U.2005-08-250508-045000K. M.2005-08-290508-055000R. U.2005-08-290508-065000N. B.2005-09-010509-015000K. M.2005-09-020509-035000N. I.2005-09-020509-045000J. M.2005-09-090509-055000S. V.2005-09-140509-065000A. K.2005-09-260509-095000A. S.2005-09-290509-105000A. J.2005-09-290509-115100A. K.2005-10-100510-015000A. M.2005-10-130510-025000V. K.2005-10-210510-035000D. M.2005-10-310510-075000N. I.2005-11-090511-015000A. K.2005-11-150511-025000K. M.2005-11-220511-035000A. K.2005-11-290511-055000S. V.2005-11-300511-075000A. S.2005-11-300511-085000R. U.2005-12-010512-015000V. K.2005-12-150512-045000D. B.2005-12-150512-065000J. K.2005-12-150512-075100D. M.2005-12-150512-085000A. M.2005-12-220512-095000A. M.2005-12-280512-115000A. J.2005-12-280512-125000K. M.2005-12-280512-135000K. M.2005-12-290512-145000D. K.2005-12-290512-155000N. I.2005-12-300512-174900D. B.2005-12-300512-185000A. J.2005-12-300512-195000A. M.2005-12-300512-205000J. K.2005-12-300512-215000A. K.2005-12-300512-225000A. M.2005-12-300512-235000A. S.2005-12-300512-245000N. B.2005-12-300512-255000J. M.2005-12-300512-265000A. K.2005-12-310512-285000R. U.2005-12-310512-315100E. G.2005 m.iš viso:525 7002006-01-060601-025000J. M.2006-01-310601-045000M. M.2006-02-140602-025000J. M.2006-02-220602-035000D. M.2006-03-070603-015000M. M.2006-04-210604-015000D. M.2006-05-160605-015000J. M.2006-05-290605-015000M. M.2006-06-290606-025000D. M.2006-07-110607-025000J. M.2006-07-140607-035000M. M.2006-08-070608-015000D. M.2006 m.iš viso:60 000

Iš viso R. K. pagal kasos išlaidų orderius juose nurodytiems fiziniams asmenims tariamai išmokėjo 751 100 Lt, nors iš tikrųjų šiems asmenims išmokėjo tik 6 070 Lt, o būtent:

Eil. Nr.Vardas PavardėSuma,Lt1A. M.2002A. K.1003A. J.1004A. S.1005A. M.1006A. K. (S.)3207Č. D.1008D. M.4009D. K.10010D. B.10011E. U.10012J. K.10013J. M.300014K. B.10015K. M.40016M. M.25017N. B.10018N. I.10019R. U.10020S. V.10021V. K.100Iš viso:6 070

R. K. 745 030 Lt (751 100 Lt – 6 070 Lt) kasos išlaidų orderiuose nurodytiems fiziniams asmenims neišmokėjo ir į kasą negrąžino. Tokiu būdu, R. K. 151 epizoduose tęstine veika pasisavino svetimą, VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 745 030 Lt.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2004 m. vasario 4 d. būdamas Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktoriumi, (1997 m. spalio 21 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXXX, adresu (duomenys neskelbtini) mieste), pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (2000-07-11 Nr. VIII-1811) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą turinčios teisę gauti paramą, ir dėl savo užimamų pareigų turėdamas savo žinioje ir disponuodamas VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2006 m. birželio 6 d. gauta parama, eidamas kasininko pareigas ir realiai disponuodamas įstaigos pinigais, esančiais VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasoje, dėl savo užimamų pareigų žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (2000-07-11 Nr. VIII-1811) 6 straipsnio 1 punkto reikalavimus „Labdaros gavėjais gali būti: 1) neįgalieji (invalidai)“ ir žinodamas, kad D. P. negali būti skirta parama, kadangi 2005 m. sausio 11 d. D. P. prašyme nurodyta, jog jis turi 2-os grupės negalios laipsnį ir prašo jį paremti finansiškai bei prideda invalido pažymėjimo (serija XX Nr. XXX), galiojusio iki 2004 m. lapkričio 1 d., kopiją, o 2006 m. sausio 6 d. D. P. prašyme nurodyta, jog susidarius sunkiai ekonominei situacijai, prašo jam skirti ilgalaikę finansinę paramą, tačiau nepridedant jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis gali būti labdaros gavėju, kasos išlaidų orderiuose nurodydamas gavėjo asmenį liudijantį dokumentą – invalido pažymėjimą (serija XX Nr. XXX), nors D. P. išduotas invalido pažymėjimas (serija XX Nr. XXX) galiojo iki 2004 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2006 m. birželio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, įstaigos buveinėse, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia 7 epizodų veika, pagal VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasos išlaidų orderius, D. P. išmokėjo 31 500 Lt, sekančia tvarka:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-02-040502-033900D. P.2005-03-140503-053200D. P.2005-04-010504-014600D. P.2005-05-090505-014800D. P.viso:16 5002006-02-020602-015000D. P.2006-04-280604-025000D. P. 2006-06-070606-015000D. P.viso:15 000

Tokiu būdu, R. K. 7 epizodų tęstine veika, iššvaistė jam patikėtą svetimą, Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 31 500 Lt.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. nuo 2004 m. vasario 4 d. būdamas Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktoriumi, (1997 m. spalio 21 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXXX, adresu (duomenys neskelbtini) mieste) bei žinodamas, kad VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasos išlaidų orderiai:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-01-030501-015000R. U.2005-01-040501-025000D. B.2005-01-040501-035000N. I.2005-01-050501-044500D. K.2005-01-100501-055000K. M.2005-01-120501-064900M. M.2005-01-130501-075000A. S.2005-01-170501-085000A. S.2005-01-180501-095000A. M.2005-01-200501-105000O. A.2005-01-210501-115000E. G.2005-01-260501-125000D. M.2005-01-260501-134900J. M.2005-01-270501-145000S. V.2005-01-270501-155100A. K.2005-01-310501-165000A. J.2005-01-310501-175000R. U.2005-01-310501-185000D. K.2005-01-310501-195000A. M.2005-01-310501-205000N. B.2005-01-310501-215500Č. D.2005-02-020502-015000D. M.2005-02-030502-025000V. K.2005-02-100502-045000A. K.2005-02-110502-055000A. S.2005-02-240502-065000M. M.2005-02-250502-075000J. M.2005-03-020503-015000K. M.2005-03-020503-025000S. V.2005-03-090503-035000N. B.2005-03-090503-045000O. A.2005-03-160503-064100K. B.2005-03-190503-075000N. I.2005-03-240503-085000A. S.2005-03-240503-095000Č. D.2005-03-250305-105000K. M.2005-03-300305-115000K. L.2005-03-300503-125100A. K.2005-03-310503-135000A. M.2005-04-010504-025000J. K.2005-04-070504-035000A. K.2005-04-080504-045000V. K.2005-04-080504-055000O. A.2005-04-200504-065000K. B.2005-04-220504-075000K. M.2005-04-220504-085000A. M.2005-04-280504-093400A. M.2005-04-300504-105000A. J.2005-04-300504-115000D. M.2005-05-110505-025000A. S.2005-05-120505-035000A. M.2005-05-120505-045000S. V.2005-05-200505-055000A. S.2005-06-020505-075000Č. D.2005-06-020506-065000K. L.2005-06-030506-084600J. M.2005-06-030506-095000R. U.2005-06-070506-105000N. B.2005-06-150506-115100A. K.2005-06-160506-125000A. K.2005-06-210506-135000K. M.2005-06-220506-145000N. I.2005-06-290506-155000K. M.2005-07-080507-015000A. S.2005-07-110507-023900J. K.2005-07-140507-035000O. A.2005-07-150507-045000A. J.2005-07-220507-055000A. S.2005-07-280507-065000A. M.2005-07-290507-085000K. L.2005-07-290507-095000A. M.2005-07-290507-105100E. G.2005-07-290507-115000V. K.2005-07-300507-124900J. K.2005-07-300507-135000A. K.2005-08-030508-015000S. V.2005-08-030508-025000A. K.2005-08-190508-034800E. U.2005-08-250508-045000K. M.2005-08-290508-055000R. U.2005-08-290508-065000N. B.2005-09-010509-015000K. M.2005-09-010509-025000O. A.2005-09-020509-035000N. I.2005-09-020509-045000J. M.2005-09-090509-055000S. V.2005-09-140509-065000A. K.2005-09-210509-075000K. L.2005-09-210509-085000Č. D.2005-09-260509-095000A. S.2005-09-290509-105000A. J.2005-09-290509-115100A. K.2005-10-100510-015000A. M.2005-10-130510-025000V. K.2005-10-210510-035000D. M.2005-10-260510-045000O. A.2005-10-310510-065000M. M.2005-10-310510-075000N. I.2005-11-090511-015000A. K.2005-11-150511-025000K. M.2005-11-220511-035000A. K.2005-11-290511-045000K. L.2005-11-290511-055000S. V.2005-11-300511-075000A. S.2005-11-300511-085000R. U.2005-12-010512-015000V. K.2005-12-050512-025000O. A.2005-12-080512-035000Č. D.2005-12-150512-045000D. B.2005-12-150512-055000M. M.2005-12-150512-065000J. K.2005-12-150512-075100D. M.2005-12-150512-085000A. M.2005-12-220512-095000A. M.2005-12-280512-105000K. L.2005-12-280512-115000A. J.2005-12-280512-125000K. M.2005-12-280512-135000K. M.2005-12-290512-145000D. K.2005-12-290512-155000N. I.2005-12-300512-174900D. B.2005-12-300512-185000A. J.2005-12-300512-195000A. M.2005-12-300512-205000J. K.2005-12-300512-215000A. K.2005-12-300512-225000A. M.2005-12-300512-235000A. S.2005-12-300512-245000N. B.2005-12-300512-255000J. M.2005-12-300512-265000A. K.2005-12-310512-285000R. U.2005-12-310512-295000M. M.2005-12-310512-305000K. B.2005-12-310512-315100E. G.

yra suklastoti, o orderiuose nurodyti sandoriai nėra įvykę, t. y. iš įstaigos kasos paimti pinigai orderiuose nurodytiems asmenims realiai nėra išmokėti, įstaigos buveinėse, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pateikė šiuos kasos išlaidų orderius savanoriškais pagrindais buhalterinę apskaitą tvarkiusiam Ž. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuriuos nurodė šiuos suklastotus duomenis įtraukti į 2006 m. rugpjūčio 22 d. paramos gavimo ir panaudojimo patikslintos metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2005 metus. Ž. B., R. K. nurodymu, užpildžius paramos gavimo ir panaudojimo patikslintos metinės ataskaitos formą FR 0478 ir IV dalies 49 eilutėje „Fiziniams asmenims suteikta labdara“ B stulpelyje „Piniginės lėšos (litais)“ įrašius „682 600 Lt“, R. K., kaip VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktorius, pasirašė paramos gavimo ir panaudojimo patikslintą metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2005 metus, taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautos paramos panaudojimą fiziniams asmenims suteikta labdara piniginėmis lėšomis. Tokiu būdu, R. K. suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, R. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė Ž. B. 2006 m. rugpjūčio 22 d. paramos gavimo ir panaudojimo patikslintą metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2005 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis pateikti K. apskrities VMI K. skyriui, o Ž. B. 2006 m. rugpjūčio 25 d. pateikus K. apskrities VMI K. skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. paramos gavimo ir panaudojimo patikslintą metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2005 metus, R. K. panaudojo suklastotus dokumentus, t. y. tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasos išlaidų orderiai:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2006-01-050601-015000K. L.2006-01-060601-025000J. M.2006-01-310601-045000M. M.2006-02-140602-025000J. M.2006-02-220602-035000D. M.2006-03-070603-015000M. M.2006-03-090603-025000K. L.2006-04-210604-015000D. M.2006-05-160605-015000J. M.2006-05-290605-015000M. M.2006-05-300605-035000K. L.2006-06-290606-025000D. M.2006-07-030607-015000K. L.2006-07-110607-025000J. M.2006-07-140607-035000M. M.2006-08-070608-015000D. M.2006-08-120608-025000K. L.

yra suklastoti, o orderiuose nurodyti sandoriai nėra įvykę bei iš įstaigos kasos paimti pinigai orderiuose nurodytiems asmenims realiai nėra išmokėti, įstaigos buveinėse, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pateikė šiuos kasos išlaidų orderius savanoriškais pagrindais buhalterinę apskaitą tvarkiusiam Ž. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir nurodė šiuos suklastotus duomenis įtraukti į 2007 m. gegužės 15 d. pirminę paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2006 metus. Ž. B., R. K. nurodymu, užpildžius 2007 m. gegužės 15 d. pirminę paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2006 metus ir IV dalies 49 eilutėje „Fiziniams asmenims suteikta labdara“ B stulpelyje „Piniginės lėšos (litais)“ įrašius „102 451 Lt“, R. K., kaip VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktorius, pasirašė paramos gavimo ir panaudojimo pirminę metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2006 metus, ir taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautos paramos panaudojimą fiziniams asmenims suteikta labdara piniginėmis lėšomis. Tokiu būdu, R. K. suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, R. K. tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė Ž. B. 2007 m. gegužės 15 d. pirminę paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2006 metus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis pateikti K. apskrities VMI K. skyriui, o Ž. B. 2007 m. gegužės 15 d. pateikus K. apskrities VMI K. skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ 2007 m. gegužės 15 d. pirminę paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos formą FR 0478 už 2006 metus. Tokiu būdu, R. K. panaudojo suklastotus dokumentus.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2004 m. vasario 4 d. būdamas Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktoriumi, (1997 m. spalio 21 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXXX, adresu XXXX mieste), įstaigos buveinėse, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies nuostatą „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, bei laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. žinodamas, kad realiai ūkinės finansinės operacijos tarp VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ ir 25 asmenų, 151 epizoduose, kai jiems neva buvo išmokėta parama, nėra įvykusios, suklastojo kasos išlaidų orderius, savo parašu patvirtino suklastotus kasos išlaidų orderius su žinomai melagingais duomenimis. Taip pat, R. K. fiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, pateikė savanoriškais pagrindais tvarkiusiam, Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ buhalterinę apskaitą Ž. B. suklastotus ir žinomai tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius, įtraukimui į įstaigos buhalterinę apskaitą, o Ž. B. nežinojęs apie vykdomą nusikalstamą veiką, suklastotus Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ kasos išlaidų orderius:

DataKIO Nr.suma, LtVardas Pavardė2005-01-030501-015000R. U.2005-01-040501-025000D. B.2005-01-040501-035000N. I.2005-01-050501-044500D. K.2005-01-100501-055000K. M.2005-01-120501-064900M. M.2005-01-130501-075000A. S.2005-01-170501-085000A. S.2005-01-180501-095000A. M.2005-01-200501-105000O. A.2005-01-210501-115000E. G.2005-01-260501-125000D. M.2005-01-260501-134900J. M.2005-01-270501-145000S. V.2005-01-270501-155100A. K.2005-01-310501-165000A. J.2005-01-310501-175000R. U.2005-01-310501-185000D. K.2005-01-310501-195000A. M.2005-01-310501-205000N. B.2005-01-310501-215500Č. D.2005-02-020502-015000D. M.2005-02-030502-025000V. K.2005-02-100502-045000A. K.2005-02-110502-055000A. S.2005-02-240502-065000M. M.2005-02-250502-075000J. M.2005-03-020503-015000K. M.2005-03-020503-025000S. V.2005-03-090503-035000N. B.2005-03-090503-045000O. A.2005-03-160503-064100K. B.2005-03-190503-075000N. I.2005-03-240503-085000A. S.2005-03-240503-095000Č. D.2005-03-250305-105000K. M.2005-03-300305-115000K. L.2005-03-300503-125100A. K.2005-03-310503-135000A. M.2005-04-010504-025000J. K.2005-04-070504-035000A. K.2005-04-080504-045000V. K.2005-04-080504-055000O. A.2005-04-200504-065000K. B.2005-04-220504-075000K. M.2005-04-220504-085000A. M.2005-04-280504-093400A. M.2005-04-300504-105000A. J.2005-04-300504-115000D. M.2005-05-110505-025000A. S.2005-05-120505-035000A. M.2005-05-120505-045000S. V.2005-05-200505-055000A. S.2005-06-020505-075000Č. D.2005-06-020506-065000K. L.2005-06-030506-084600J. M.2005-06-030506-095000R. U.2005-06-070506-105000N. B.2005-06-150506-115100A. K.2005-06-160506-125000A. K.2005-06-210506-135000K. M.2005-06-220506-145000N. I.2005-06-290506-155000K. M.2005-07-080507-015000A. S.2005-07-110507-023900J. K.2005-07-140507-035000O. A.2005-07-150507-045000A. J.2005-07-220507-055000A. S.2005-07-280507-065000A. M.2005-07-290507-085000K. L.2005-07-290507-095000A. M.2005-07-290507-105100E. G.2005-07-290507-115000V. K.2005-07-300507-124900J. K.2005-07-300507-135000A. K.2005-08-030508-015000S. V.2005-08-030508-025000A. K.2005-08-190508-034800E. U.2005-08-250508-045000K. M.2005-08-290508-055000R. U.2005-08-290508-065000N. B.2005-09-010509-015000K. M.2005-09-010509-025000O. A.2005-09-020509-035000N. I.2005-09-020509-045000J. M.2005-09-090509-055000S. V.2005-09-140509-065000A. K.2005-09-210509-075000K. L.2005-09-210509-085000Č. D.2005-09-260509-095000A. S.2005-09-290509-105000A. J.2005-09-290509-115100A. K.2005-10-100510-015000A. M.2005-10-130510-025000V. K.2005-10-210510-035000D. M.2005-10-260510-045000O. A.2005-10-310510-065000M. M.2005-10-310510-075000N. I.2005-11-090511-015000A. K.2005-11-150511-025000K. M.2005-11-220511-035000A. K.2005-11-290511-045000K. L.2005-11-290511-055000S. V.2005-11-300511-075000A. S.2005-11-300511-085000R. U.2005-12-010512-015000V. K.2005-12-050512-025000O. A.2005-12-080512-035000Č. D.2005-12-150512-045000D. B.2005-12-150512-055000M. M.2005-12-150512-065000J. K.2005-12-150512-075100D. M.2005-12-150512-085000A. M.2005-12-220512-095000A. M.2005-12-280512-105000K. L.2005-12-280512-115000A. J.2005-12-280512-125000K. M.2005-12-280512-135000K. M.2005-12-290512-145000D. K.2005-12-290512-155000N. I.2005-12-300512-174900D. B.2005-12-300512-185000A. J.2005-12-300512-195000A. M.2005-12-300512-205000J. K.2005-12-300512-215000A. K.2005-12-300512-225000A. M.2005-12-300512-235000A. S.2005-12-300512-245000N. B.2005-12-300512-255000J. M.2005-12-300512-265000A. K.2005-12-310512-285000R. U.2005-12-310512-295000M. M.2005-12-310512-305000K. B.2005-12-310512-315100E. G.2006-01-050601-015000K. L.2006-01-060601-025000J. M.2006-01-310601-045000M. M.2006-02-140602-025000J. M.2006-02-220602-035000D. M.2006-03-070603-015000M. M.2006-03-090603-025000K. L.2006-04-210604-015000D. M.2006-05-160605-015000J. M.2006-05-290605-015000M. M.2006-05-300605-035000K. L.2006-06-290606-025000D. M.2006-07-030607-015000K. L.2006-07-110607-025000J. M.2006-07-140607-035000M. M.2006-08-070608-015000D. M.2006-08-120608-025000K. L.

įtraukė į 2005 – 2006 metų įmonės apskaitą. Tokiu būdu, R. K. apskaitoje apgaulingai fiksavo, kad parama fiziniams asmenims 2005 – 2006 metais buvo išmokėta 782 600 Lt (2005 m. – 682 600 Lt, 2006 m. – 100 000 Lt), nors faktiškai buvo išmokėta parama tik už 37 570 Lt, todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti 745 030 Lt panaudojimo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2004 m. vasario 7 d. būdamas Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ direktoriumi (1997 m. spalio 21 d. registruotos Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXX, adresu (duomenys neskelbtini) mieste), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” nuostatas būdamas atsakingas už Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., t. y. įstatymų nustatytą laiką, nesaugojo Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti Viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo senaties termino

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Nors nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, o dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo savo kaltę iš esmės pripažįsta, tik nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 95 straipsnio nuostatų ir nenutraukdamas baudžiamosios bylos dalies dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

BPK 3 straipsnio 1 dalyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš aplinkybių yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimamas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą, tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-10/2014).

BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Jeigu asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuria buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju). Paskutinė nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas R. K., buvo baigta 2007 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatyti ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nei iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje, todėl nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus vadovaujamasi iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusia įstatymo redakcija. Pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją už sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis, BK 184 straipsnio 2 dalis) ir apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus buvo numatyti atitinkamai dešimties ir aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c ir d papunkčiai), kurie skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo pasibaigę. Tuo tarpu už BK 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), kuris suėjo 2012 m. gruodžio 31 d., todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. dėl šių nusikalstamų veikų nebegalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

Nors baudžiamojoje byloje yra duomenų apie kitas R. K. atžvilgiu nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, kuriose jam inkriminuojami 2008 metais ir vėliau padaryti nusikaltimai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Todėl nesant R. K. atžvilgiu priimtų kitų apkaltinamųjų nuosprendžių, nėra pagrindo konstatuoti, kad R. K. padarė naujas nusikalstamas veikas, kurios būtų nutraukusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigą.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei baudžiamoji byla dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, todėl nepasisakytina dėl R. K. apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl turto pasisavinimo, turto išvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo

Apeliaciniame skunde R. K., ginčydamas savo kaltę dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o būtent liudytojų parodymus, kuriems nustatytas neįgalumas, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, kitų BPK normų pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl Kauno apygardos teismas, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 183 straipsnyje numatyta veika. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. K. vadovaujamas VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centras „E“ gaudavo paramą iš trečiųjų asmenų ir piniginėmis lėšomis remdavo fizinius asmenis, turinčius negalią. R. K. buvo ne tik įstaigos vadovas, bet ir kasininkas, todėl galėjo realiai disponuoti įstaigos lėšomis. R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ turto – 745 030 Lt, pasisavinimo neigia tvirtindamas, kad visos pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos juose nurodytiems fiziniams asmenims, tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai J. M., R. U., E. U., D. B., K. B., N. I., D. M., M. M., A. J., Č. D., D. K., J. K., A. S., N. B., S. V., A. M., A. K., K. L., E. G., K. M. parodė, kad pasirašinėjo ant neužpildytų kasos išlaidų orderių, kuriuos pateikdavo arba R. K., arba J. M.

Liudytojas J. M. pripažino, jog R. K. prašymu ne tik pats pasirašė neužpildytus kasos išlaidų orderius, bet ir ieškojo žmonių su negalia, kurie sutiktų gauti paramą ir pasirašytų tokius kasos išlaidų orderius. Be to, liudytojai teigė, jog ant dalies byloje esančių kasos išlaidų orderių yra ne jų parašai, liudytoja O. A., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, nurodė iš viso nepasirašinėjusi kasos išlaidų orderių. Taip pat liudytojai nurodė, kad prašymus paramai gauti ir kasos išlaidų orderius pasirašinėjo ne tomis datomis, kurios nurodytos ant dokumentų, o kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų nėra gavę. Liudytojas J. M. pripažino iš viso gavęs iš R. K. 3 000 Lt, tuo tarpu liudytojai R. U., E. U., D. B., K. B., N. I., D. M., M. M., A. J., Č. D., D. K., J. K., A. S., N. B., S. V., A. M., A. K. parodė, kad už pasirašymą neužpildytuose kasos išlaidų orderiuose gavo nuo vieno šimto iki kelių šimtų litų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, juose nėra tarpusavio prieštaravimų, byloje nėra objektyvių duomenų apie galimą liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, dėl ko jie būtų sąmoningai davę R. K. nepalankius parodymus, be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Specialisto išvadose nustatyta, kad atskiruose kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne juose nurodyti asmenys. Liudytojas D. P. parodė, kad R. K. prašymu padėdavo užpildyti kasos išlaidų orderius, taip pat prašymuose gauti paramą įrašydavo datą, jam pateikti kasos išlaidų orderiai būdavo be parašų, kai tuo tarpu pirmiau nurodytiems liudytojams kasos išlaidų orderiai būdavo pateikiami pasirašyti neužpildyti.

Nors dauguma apklaustų liudytojų turi regėjimo negalią, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog jie negalėjo matyti, ar jiems pateikti kasos išlaidų orderiai yra neužpildyti, tuo labiau, kad K. L. ir E. G., kuriems neįgalumas nustatytas ne dėl regėjimo sutrikimų, taip pat patvirtino, jog buvo pasirašoma neužpildytuose kasos išlaidų orderiuose. Liudytojų negalia taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog jie galėjo duoti neteisingus parodymus dėl tariamo savo pažeidžiamumo. Jokių objektyvių duomenų apie liudytojams neva darytą teisėsaugos institucijų poveikį byloje nėra.

Liudytojai R. U., E. U., K. B., D. M. dėl R. K. apeliacinio skundo argumento, jog paaiškinimuose Valstybinei mokesčių inspekcijai liudytojai nurodė gavę pinigų sumas pagal kasos išlaidų orderius, paaiškino, kad tokio pobūdžio raštus jų prašė parašyti R. K., tuo tarpu Č. D., A. S. ir N. B. iš viso neigė rašę ir pasirašinėję raštus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtuose raštuose nurodytos aplinkybės apie tariamą kasos išlaidų orderiuose nurodytų piniginių sumų gavimą nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymais nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia R. K. paaiškinimus, jog kasos išlaidų orderiai buvo užpildomi iš karto prie paramos gavėjų ir kad paramos gavėjams būdavo išmokama visa kasos išlaidų orderiuose nurodyta pinigų suma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis specialisto išvada dėl VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo, konstatuojama, kad R. K., būdamas įstaigos vadovu ir kasininku, 2005 – 2006 metais labdaros gavėjams pagal kasos išlaidų orderius realiai neišmokėjo 745 030 Lt, taip pat šių pinigų negrąžino į įstaigos kasą ar nepanaudojo kitoms įstaigos reikmėms, ar vykdomiems projektams įgyvendinti. Tokiu būdu R. K. pasisavino 745 030 Lt pinigų sumą. Įvertinus nuteistojo užimamas pareigas ir neteisėtų veiksmų pobūdį – tikrovės neatitinkančių duomenų kasos išlaidų orderiuose nurodymas, mažesnių sumų nei nurodyta kasos išlaidų orderiuose išmokėjimas ir iš įstaigos kasos paimtų pinigų negrąžinimas rodo, kad R. K. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl tokių veiksmų kilsiančius padarinius ir jų norėjo, t. y. pasisavindamas svetimą turtą veikė tiesiogine tyčia.

Nors R. K. apeliaciniame skunde teigia dėl regėjimo negalios negalėjęs matyti, kokios sumos buvo įrašytos kasos išlaidų orderiuose, ir tik pasirašinėjęs, kur jam buvo nurodyta, tačiau tokia nuteistojo versija laikytina gynybine, kurią paneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma.

Be to, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pats R. K. ieškojo asmenų, norinčių gauti paramą, duodavo jiems pasirašyti tuščius kasos išlaidų orderius, sumokėdavo šiems asmenims kelis šimtus litų, o likusius pinigus pasisavindavo, taip pat nustatyta, kad dalį kasos išlaidų orderių R. K. padėjo užpildyti D. P., įrašydamas juose R. K. nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis.

Vien tai, kad VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centras „E“ nepareikalavo grąžinti pasisavintų pinigų, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad įstaigai nebuvo padaryta žala.

Atmetant R. K. apeliacinio skundo argumentą, kad byloje liko nenustatytas piniginių lėšų pasisavinimo faktas, kur jis panaudojo pasisavintas lėšas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2014). Be to, pažymėtina tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Šiuo atveju R. K. nepateikė duomenų, patvirtinančių jam inkriminuotų pasisavintų piniginių lėšų panaudojimą jo vadovaujamos įstaigos reikmėms, todėl vien deklaratyvūs nuteistojo teiginiai apie nenustatytą pasisavintų pinigų panaudojimą nepaneigia R. K. kaltės dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar buvusio jo žinioje svetimo turto neteisėtas ir neatlygintinis perleidimas kitiems asmenims. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė, jog pinigai perleidžiami neteisėtai ir neatlygintinai kitam asmeniui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. K., kaip VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ vadovas, pagal D. P. 2005 m. sausio 11 d. ir 2006 m. sausio 6 d. prašymus laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 4 d. iki 2006 m. birželio 7 d. išmokėjo D. P. kaip labdarą 31 500 Lt. Pinigų išmokėjimą patvirtina kasos išlaidų orderiai, to neneigia ir R. K. bei D. P. Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą labdaros gavėjais galėjo būti neįgalieji (invalidai), tačiau labdaros gavimo metu D. P. nebuvo neįgalus, kadangi jam neįgalumas buvo nustatytas iki 2004 m. lapkričio 1 d., todėl jam negalėjo būti suteikta labdara, ką patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė E. D. Savo kaltę dėl turto išvaistymo R. K. neigia teigdamas, jog dėl regėjimo negalios negalėjo matyti, kad D. P. neįgaliojo pažymėjimas buvo nebegaliojantis. Tokie nuteistojo paaiškinimai yra paneigti D. P. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo. D. P. parodė, kad prieš rašydamas prašymus piniginei paramai gauti pasakė R. K., jog jo neįgaliojo pažymėjimas nebegalioja, į ką R. K. atsakė, kad parama vis tiek bus suteikta. Taigi, R. K. iš anksto dar prieš surašant prašymą, žodžiu buvo informuotas apie tai, kad D. P. neįgalumas buvo nustatytas iki 2004 m. lapkričio 1 d. ir nėra pratęstas, t. y. kad D. P. pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą negali būti labdaros gavėju, todėl nuteistojo regėjimo negalia neturi reikšmės sprendžiant, ar jam buvo žinoma apie tai, jog D. P. neturi teisės gauti labdarą. R. K., žinodamas, kad D. P. neturėjo teisės gauti labdaros, bet vis tiek ją išmokėdamas, suvokė savo veiksmų pavojingumą, kilsiančius padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Konstatuojant apgaulingą apskaitos tvarkymą turi būti nustatyti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Iš esmės R. K. savo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neigia ginčydamas liudytojų parodymus dėl kasos išlaidų orderių suklastojimo. Pažymėtina, kad aptariant R. K. kaltės klausimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo liudytojų parodymai apie tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą kasos išlaidų orderiuose jau buvo įvertinti ir konstatuota, kad jais netikėti nėra pagrindo. Iš byloje esančios specialisto išvados ir specialistės E. D. paaiškinimų matyti, jog į VšĮ Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro „E“ buhalterinę apskaitą įtraukus kasos išlaidų orderius, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – labdaros suteikimas fiziniams asmenims, negalima iš dalies nustatyti įstaigos turo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., už buhalterinės apskaitos tvarkymą nurodytu laikotarpiu atsakingas buvo R. K. Byloje nėra pagrindo abejoti specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų teisingumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. K. į buhalterinę apskaitą įtraukdamas žinomai tikrovės neatitinkančius kasos išlaidos orderius suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to kils BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai ir sąmoningai šių padarinių siekė, nes tai buvo reikalinga nuslėpti kitus padarytus turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme (bauda) pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir prašo paskirtą baudą pakeisti į arešto bausmę ir atleisti jį nuo bausmės atlikimo. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nuteistasis nesutinka tik su pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, tačiau apeliaciniame skunde pateikia ir motyvus dėl nesutikimo su pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme numatyta arešto bausmė yra griežtesnė bausmės rūšis tiek už baudą, tiek už laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės R. K. apeliaciniame skunde prašo pabloginti savo padėtį. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinėjamoje byloje šių proceso dalyvių apeliacinių skundų nėra, todėl laikantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nuteistojo prašymas dėl arešto bausmės skyrimo negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Skiriant bausmę siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmę R. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du sunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), į tai, kad pasisavinta didelė pinigų suma, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino R. K. asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra neįgalus, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, atsižvelgė ir į medicininiuose dokumentuose nurodytas kitas nuteistajam nustatytas ligas – lėtinis paūmėjantis bronchitas, lėtinė paūmėjanti stuburo juosmeninės-kryžmeninės dalių radikulopatija, lėtinis hepatitas, lėtinis pankreatitas, pirminė esencialinė hipertenzija, hipertenzinė retinopatija, encefalopatija, praeinantis galvos smegenų išeminis priepuolis vertebrobaziliariniame baseine, tinklainių hipertenzinė angiopatija, dešinės blauzdos venų varikozė, II-o tipo cukrinis diabetas be komplikacijų, hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo, juosmeninės-kryžmeninės stuburo dalių tarpslankstelinių diskų išvaržos, nutukimas (9 t., 198-199 b. l.; 11 t., 64-68, 77-84 b. l.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į teisingumo principo užtikrinimą, nuteistajam R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingas bausmes už kiekvieną veiką atskirai bei subendrintą bausmę. R. K. paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. sukels didelių nepatogumų, nes dėl gydymosi stacionare reikės gauti probacijos tarnybos leidimą. Tačiau tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad R. K. paskirtas įpareigojimas neproporcingai suvaržytų jo galimybes gydytis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis dar net nepradėjus vykdyti jam paskirtos bausmės, iškelia niekuo nepagrįstas prielaidas dėl ateityje galimai iškilsiančių nepatogumų. Be to, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ateityje jam bus reikalingas gydymas stacionare. Kita vertus, įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku nedraudžia R. K., suderinus tai su bausmės vykdymą prižiūrinčia institucija, gydytis stacionare. Pažymėtina, kad tam tikri apribojimai ir dėl to patiriami nepatogumai yra savaime suprantamas bausmės, kaip kaltininkui taikomos valstybės poveikio priemonės, rezultatas.

Taip pat nėra pagrindo R. K. atleisti nuo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pažymėtina, kad kaltininko atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu sunkia nepagydoma liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-337/2010, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013, 2K-221/2014). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. K. atleidimo nuo bausmės, atsižvelgė į ligos pobūdį, įvertino tai, kad R. K. ūmus apakimas buvo nustatytas dar 1993 metais, t. y. sunkia nepagydoma liga nuteistasis susirgo dar iki nusikalstamų veikų padarymo, regėjimo negalia jam nesutrukdė nusikalsti, todėl pagrįstai nusprendė neatleisti nuteistojo nuo jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tuo labiau, kad jau buvo konstatuota, jog laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju yra proporcinga tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei, įvertinant ir jo sveikatos būklę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, BPK 327 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.