- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-318-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14924-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK normas, reglamentuojančias pareigą išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 143,71 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2020-09-09 ieškinį patikslino ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 213,16 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, jog vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas santuokos nutraukimo metu po ½ dalį. Namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridorius buvo apleistas, reikėjo jį remontuoti, todėl 2019-08-20 buvo sudaryta bendro naudojimo koridoriaus apdailos darbų sutartis, kurią sudarė butų savininkų įgaliotas asmuo. Butų savininkams buvo paskirstytos išlaidos, patekti kvitai už pirktas medžiagas, todėl ieškovas 2019-09-16 ir 2019-10-11 pavedimais sumokėjo 209 EUR. Pusę šios sumos, kaip buto bendrasavininkė, atsakovė turi sumokėti ieškovui, tačiau nesumokėjo. Atsakovė taip pat nėra sumokėjusi ieškovui 5,78 EUR už komunalinių atliekų tvarkymą. Pagal teikiamas sąskaitas už butui teikiamas paslaugas, ieškovo paskaičiavimais, atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 199,09 EUR, tačiau yra pervedusi 132 EUR. Ieškinio reikalavimą padidino, nes už paslaugas, butui suteiktas 2020 metų sausio – liepos mėnesį, atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 69,45 EUR.
Atsiliepimas
4. Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovas jai draudžia valdyti, naudotis ir disponuoti butu, kurio ½ dalis atsakovei priklauso nuosavybės teise, kadangi visą butą savavališkai yra užėmęs ieškovas, jame gyvena, atsakovei nėra suteikiama jokia informacija apie dujų, vandens, elektros suvartojimą. Su atsakove ieškovas nebendrauja. Apie koridoriaus remontą, jo kainą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Ji negavo sąskaitų ar informacinių pranešimų apie prašymą sumokėti už koridoriaus remonto darbus. Ieškovas neturėjo įgaliojimų už atsakovę atlikti mokėjimų. Buto komunalines paslaugas apmoka ½ dalį sumos kiekvieną mėnesį. Atsakovės ieškovas neinformavo, kad ji 2019 nebuvo sumokėjusi atsakovui 33,43 EUR. Tik ieškovas naudojasi vandeniu, elektra, ji nėra įleidžiama į butą, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia jai reikalavimą sumokėti už sunaudotą karštą vandenį 33,34 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 78,63 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 5,53 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas į prašomą priteisti iš atsakovės skolos dalį už butui teiktą šilumą ir komunalines paslaugas įtraukia mokėtinas sumas už suvartotą karštą vandenį. Atsakovė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute nuo 2019 metų sausio mėnesio negyvena. Karštą vandenį, tiekiamą butui naudoja tik ieškovas, kuris ir turi pareigą už jį sumokėti, todėl, skaičiuojant atsakovės pagal AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytas sąskaitas mokėtinas sumas, iš bendros sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos atimama už suvartotą karštą vandenį mokėtina suma. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra susitarimas, kuriuo atsakovė ieškovui suteikė teisę atstovauti ją priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie tai, jog yra būtini kiti remonto darbai laiptinėje be tų, kuriuos atliko administratorius. Atsakovei nebuvo žinoma apie laiptinės remontą, ji nėra davusi sutikimo šiems darbams atlikti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui 104,50 EUR išlaidų, sumokėtų už laiptinės remontą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai.
8. Nurodė, kad teismas neįvertino įrodymų, jog už karštą vandenį buvo mokama atskirai pagal užfiksuotus parodymus, kurie ilgą laiką iš viso nesikeitė dėl skaitiklio gedimo, todėl ieškovas šio mokesčio nemokėjo. Įvertinant šią aplinkybę ir iš atsakovės L. S. nebuvo reikalaujama atlyginti už karštą vandenį sumokėtą sumą, tokia suma nebuvo įtraukta į ieškinio sumą. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už bendrojo naudojimo patalpų remontą. Atsakovė neginčijo fakto, kad koridoriaus patalpų remontas buvo atliktas ir jis buvo atliekamas butų (duomenys neskelbtini) gyventojų sprendimu, su pasirinktu rangovu buvo sudaryta sutartis. Ginčo butas priklauso ieškovui ir atsakovei, todėl ieškovas regreso tvarka turi teisę į dalies išlaidų, patirtų už bendrųjų patalpų remontą, atlyginimą. Atsakovė prie bendrųjų patalpų remonto apmokėjimo neprisidėjo. Atsisakyti remonto nebuvo pagrindo, nes buvo poreikis iš esmės atnaujinti patalpas, sutvarkyti patalpų apšvietimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus tiek dėl mokėtinų mokesčių už šilumos energiją, karštą vandenį, tiek ir dėl bendrojo naudojimo koridoriaus remonto, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – jo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga sprendžia, kad tam nėra pagrindo.
12. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė komunalinių paslaugų sąskaitas už 2019 metų sausio – balandžio mėnesį. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16090-1089/2019 iš atsakovės ieškovui jau buvo priteista 12,90 EUR skola už 2019 metų sausio – balandžio mėnesiais butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patektą šilumos energiją. Ieškovas šioje byloje pakartotinai įtraukė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019 metų sausio – balandžio mėnesių sąskaitas, dėl kurių jau buvo pasisakyta nurodytame įsiteisėjusiame teismo sprendime. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitų už 2019 metų sausio – balandžio mėnesį ir atsakovės 2019-04-05 ir 2019-04-17 mokėjimų, nes dėl jų jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendime.
13. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino įrodymų, jog už karštą vandenį buvo mokama atskirai pagal užfiksuotus parodymus, kurie ilgą laiką iš viso nesikeitė dėl skaitiklio gedimo, todėl ieškovas šio mokesčio nemokėjo.
14. Nors bylos medžiaga ir patvirtina ieškovo teiginį, kad tam tikrą laiko tarpą buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje karšto vandens skaitliukas buvo užstrigęs ir nefiksavo sunaudoto vandens kiekio, tačiau iš aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, nes atsakovei nesinaudojant butu, ieškovas apskritai neturėjo įtraukti mokesčio už karštą vandenį į reikalaujamą priteisti sumą. Kadangi atsakovė ginčo butu ji neturi mokėti už bute naudojamą karštą vandenį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma sumažino ieškovo reikalavimą.
15. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės laiptinės remonto išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu taip pat nesutinka.
16. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
17. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektus administruoja namo administratorius, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie įgaliojimo buvimą ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo faktą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja susitarimas, kuriuo atsakovė suteikė teisę ieškovui atstovauti ją priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo informuota apie tai, jog yra būtini kiti remonto darbai laiptinėje be tų, kuriuos atliko namo administratorius.
18. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip bendrasavininkas, nėra įgaliotas atlikti už atsakovę jokių mokėjimų. Ieškovas neinformavo atsakovės, apie planuojamus namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, koridoriaus remonto darbus, apie tai, kad ieškovui ir atsakovei, kaip buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkams, reiktų mokėti 209 Eur. Dėl šio remonto atlikimo darbų ieškovas su atsakove nesitarė, nors jie ir yra buto bendrasavininkai. Taigi, koridoriaus remontas buvo atliktas be atsakovės žinios ir sutikimo. Dėl šios priežasties, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsakovė neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
19. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė ieškovui nesuteikė jokių įgaliojimų vienbalsiai spręsti dėl su butu susijusių klausimų. Kadangi ieškovas veikė savo rizika, jis neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą.
20. Ieškovas, nusprendęs pritarti koridoriaus remonto darbų atlikimui, turėjo kreiptis į atsakovę ir gauti iš jos atitinkamą rašytinį sutikimą. Kadangi ieškovas neinformavo atsakovės apie planuojamus remonto darbus, jis neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės 104,50 Eur išlaidų, sumokėtų už koridoriaus remontą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė ieškovui.
Dėl bylos baigties
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias pareigą išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, todėl pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.