Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. J. atstovui adv. pad. Laurynui Vainorui.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus L. išlaikymui po 450 Lt (130 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei keturiolika metų, šalių sūnui augant, ne tik natūraliai padidėjo jo poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Šalių sūnus lanko mokyklą, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 130 Eur, tokia suma nėra pakankama sūnaus net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą sūnui, nurodė, jog būtinieji poreikiai atitinka minimalią mėnesinę algą, t. y. 630 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Atsakovas neįrodinėjo, kad sūnaus L. poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinės algos išlaidų reikalaujantys vaiko poreikiai, įvertinus tai, kad L. yra septyniolikos metų amžiaus ir jo poreikiai faktiškai atitinka suaugusio asmens poreikius, teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad sūnaus poreikiams užtikrinti būtina minimalios mėnesinės algos dydžio suma, t. y. 630 Eur.

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0568 ha žemės sklypą ir sodo namelį jame, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę (VĮ Regitra 2023-09-08 pažyma). Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, jai bus mokamas minimalus atlyginimas (MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-08 pažyma). .

Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį valdo transporto priemonę, kas mėnesį mokėdamas 377,02 Eur įmokas. Pagal atsakovo paaiškinimus nuolatinio darbo nebeturi, ketina registruotis užimtumo tarnyboje, bus mokama nedarbo išmoka. Atsakovas turi išlaikyti dar dvi nepilnametes dukras, gimusias 2009 ir 2010 m.

Įvertinus duomenis, apibūdinančius šalių turtinę padėtį, spręstina, kad ieškovės turtinė padėtis dėl jos turimo nekilnojamojo turto ir transporto priemonės yra geresnė, tačiau tai nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą, kadangi ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra.

Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo mėnesio turėjo nuolatinį darbą ir pastovias pajamas, siekiančias iki 1 800 -1 900 Eur per mėnesį. Atsakovo paaiškinimais, sutarties dėl transporto priemonės valdymo išrašu nustatyta, kad atsakovas pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį kas mėnesį moka po 377,02 Eur įmokas, nors faktiškai automobiliu, esančiu Lietuvoje, nesinaudoja. Toks atsakovo elgesys paskirstant pajamas leidžia daryti išvadą, esant jo finansines galimybes geresnėmis, nei atsakovas nurodo. Be to, atsakovui neturint darbo bus mokama nedarbo išmoka, pats atsakovas pripažįsta, kad dar dirba nepilną darbo dieną, gaudamas atitinkamas pajamas, kurių dydis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikyti dar dvi nepilnametes dukras, neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą vyresniajam sūnui L. Teikiant išlaikymą atsakovo jauniausiems vaikams, negali nukentėti kt. vaikų interesai, juolab, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikiai nėra tapatūs.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamas, užtikrinančias galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustačius, kad sūnaus būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas, priteisinat ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Šalių nepilnamečiui sūnui, kaip ir kitiems vaikams, valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nagrinėjamu atveju atsakovas sūnui ilgą laiką teikė mažesnį išlaikymą, neužtikrinantį sūnaus net būtiniausių poreikių patenkinimo, atsakovas 11 metų dirbdamas Norvegijoje ir gaudamas nuolatines pajamas, jokios papildomos materialinės paramos sūnui neteikė, iki L. pilnametystės liko mažiau nei vieneri metai, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 950 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinami, iš atsakovo ieškovei priteisia 950 Eur.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikdama ieškinį buvo atleista, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J. J. ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2008 m. spalio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš S. B. sūnui L. B. dydį ir iš S. B. sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš S. B. 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų J. J..

Priteisti iš S. B. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.