- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-458-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00305-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę ir dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus panaikinimo, įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT ) Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštą dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus“ ir įpareigoti NŽT išnuomoti ieškovui V. Č., kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sudarant nuomos sutartis; 3) atnaujinti LR ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą procesinį terminą kreiptis į teismą.
2. Ieškovas paaiškino, kad 2006 m. aukcione iš valstybės įsigijo tris pastatus-klėtis. Iki aukciono vykdymo pradžios buvo paskelbta, kad pastatai – klėtys – parduodami su žemės sklypais, tačiau aukciono išvakarėse atsirado pranešimas, kad žemės sklypai neparduodami, nes žemė, kurioje pastatytos klėtys, priklauso valstybei. Klėčių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad klėtims priskirti žemės sklypai, kurie bus išnuomoti. Klėtys medinės, jų pardavimo metu buvo didelis pastatų nusidėvėjimo procentas (70 proc.). Nurodė, kad prieš įsigydamas klėtis, matė jų būklę, tačiau užsiregistravo aukcione dėl žemės sklypų, o ne dėl pastatų.
3. Nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudarytos sutartys dėl dviejų valstybinės žemės sklypų nuomos, 2006 m. rugsėjo 25 d. – ir dėl trečio sklypo nuomos. Valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti ketveriems metams, nes ėjo į pabaigą medinių pastatų (klėčių) eksploatavimo laikas – 50 m. Ketino įsigytus pastatus (klėtis) perstatyti į gyvenamuosius vienbučius namus, 2008 m. pagal išduotą techninių sąlygų sąvadą, suderinęs su visomis būtinomis institucijomis, parengė tris techninius projektus, kurie pavadinti „Klėties perstatymo į vienbutį gyvenamąjį namą“, pastatų paskirtis gyvenamoji, nauja statyba. Tais pačiais metais jam išduoti statybos leidimai tokiai statybai vykdyti. Įsigyti pastatai yra (duomenys neskelbtini), įsigyjant pastatus (klėtis) jokių ribojimų žemės sklypams nebuvo. Taip pat paaiškino, kad statyboms sklypuose trūko elektros energijos galingumo, todėl iš elektros energijos skirstomųjų tinklų gavo technines sąlygas, padarė elektros linijos tiesimo projektą, elektros linijos tiesimą suderino su kitų žemės sklypų savininkais, jų sutikimus tvirtino notariškai, šie darbai užtruko beveik iki nuomos sutarčių pabaigos.
4. Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d., dar nepasibaigus žemės sklypų nuomos sutartims (dvi sutartys turėjo pasibaigti 2010 m. rugpjūčio 16 d., o trečia – 2010 m. rugsėjo 25 d.) kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti išnuomotus žemės sklypus, tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl jam atstovauti įgaliojo S. S., kuris miręs ir patvirtinti aplinkybių negali. Minėtas asmuo 2010 m. lapkričio 17 d. už 220 litų (63,72 Eur) jo (ieškovo) vardu iš valstybės nupirko žemės sklypus, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis parengė NŽT, tačiau po savaitės jam įgaliotas asmuo pranešė, kad notarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis anuliavo, kadangi jis buvo išvykęs iš Lietuvos ir, gavęs pranešimą apie sutarčių anuliavimą, nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad susitvarkytų žemės pirkimo dokumentus. Taip pat nurodė, kad sutartis patvirtinusi notarė paaiškino, jog anuliuotos sutartys nesaugomos, jos sunaikintos, notarės teigimu, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys galėjo būti panaikintos vienos iš sutarties šalių iniciatyva. Jis neinicijavo pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir mano, kad tai buvo padaryta NŽT iniciatyva. Nusipirkti žemės sklypų anksčiau jis negalėjo, nes VĮ Turto fondas 2012 m. sausio 9 d. pateikė pasiūlymą žemės sklypus įsigyti už 17 000 Lt, jam ši kaina buvo per didelė. Pažymėjo, kad nepriklausomas turto (žemės sklypų) vertintojas sklypus buvo įvertinęs žymiai mažesnėmis sumomis, tačiau VĮ Turto fondas į šiuos vertinimus neatsižvelgė. Kadangi žemės sklypų nuomos sutarčių, sudarytų 2006 m. rugpjūčio 16d. ir 2006 m. rugsėjo 25 d., terminas buvo pasibaigęs, todėl, pats būdamas statybininku, nebūdamas nei žemės sklypų savininku, nei nuomininku, negalėjo atlikti jokių statybos darbų klėčių būklės palaikymui.
5. Ieškovas paaiškino, kad 2021 m. dėl žemės sklypų nuomos ar šių žemės sklypų įsigijimo kreipėsi į NŽT, tačiau ji pateikė atsakymą, kad klėtis nėra pagrindinis pastatas, o valstybinė žemė parduodama tik tuo atveju, kai sklype yra gyvenamasis namas, tuo tarpu klėtis – ūkinis pastatas, todėl atsisakė parduoti žemės sklypus. Tuomet kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypų nuomos, NŽT atsiuntė nuomos sutartį derinimui, tačiau sutartyje buvo numatytas įsipareigojimas nekeisti pastatų paskirties. Jam buvo palikta galimybė siūlyti nuomos sutarties korekcijas, todėl pateikė NŽT pasiūlymą į nuomos sutartį įtraukti punktą atsižvelgus į turimus projektus ir statybų leidimus pastatų pertvarkymui. Pažymėjo, kad vėliau gavo NŽT atsakymą, kad NŽT žemės sklypų išnuomoti negali, ir gavo įpareigojimą iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti žemės sklypus nuo griuvėsių. Akcentavo, kad byloje yra savivaldybės eksperto išvada, pagal kurią galimos dvi šių pastatų (klėčių) sutvarkymo galimybės – perstatyti arba suremontuoti, tačiau, nepaisydama šios išvados, NŽT nurodė, kad žemės sklypų išnuomoti negali ir įpareigojo savo sąskaita žemės sklypus atlaisvinti nuo pastatų. Pabrėžė, kad aukciono būdu iš valstybės įgytas turtas – klėtys, su valstybės įsipareigojimu išnuomoti žemės sklypus, tačiau žemės sklypai neišnuomojami. Ieškovo nuomone, jis turi pirmenybės teisę nuomoti žemės sklypus, žemės sklypai jam nebuvo išnuomoti dėl NŽT kaltės, NŽT siūlo aukciono būdu pirkti žemės sklypus, tačiau aukciono neskelbia.
6. Pasisakydamas dėl procesinio termino kreiptis į teismą atnaujinimo nurodė, kad NŽT įpareigojimą ir įsakymą ieškovas gavo 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl įpareigojimo ir įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Pažymėjo kad ieškovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, nedelsė kreiptis į teismą ir kreipėsi laiku. Ieškovo nuomone, jis skundžia viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos administracinį sprendimą, todėl, sprendžiant dėl procesinio termino kreiptis į teismą atnaujinimo, taikomos ABTĮ normos. Kadangi nustatyta, jog ieškovas laiku kreipėsi dėl administracinio akto apskundimo, tačiau skundas nebuvo priimtas kaip nenagrinėtinas administraciniame teisme, LVAT priėmus galutinę nutartį, ieškovas per neilgą laiko tarpą pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, skundžiamame administraciniame sprendime nurodoma, kad sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl ieškovui atnaujinamas praleistas terminas kreiptis į teismą dėl NŽT administracinio sprendimo.
7. Atsakovės NŽT atstovė Ž. T. nurodė, kad NŽT su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami statiniams eksploatuoti, todėl buvo vertinama statinių esama padėtis pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, ieškovo prašymas parduoti žemės sklypus nebuvo patenkintas, kadangi ieškovui priklausantys pastatai – ūkio pastatai, o ne gyvenamieji namai, t. y. ne pagrindiniai pastatai, o priklausiniai, ieškovas neskundė NŽT sprendimo atsisakyti parduoti valstybinės žemės sklypus, pateikė prašymą išnuomoti žemės sklypus. Pažymėjo, kad bendraujant su ieškovu telefonu, ieškovo buvo paklausta, ar pastatai yra natūroje, ieškovas pasakė, kad pastatai yra, atsiuntė nuotraukas, iš jų galima buvo daryti išvadą, kad pastatai yra, buvo parengtas žemės sklypų nuomos projektas, nurodant sąlygą, kad valstybinėje žemėje esantys statiniai bus eksploatuojami pagal jų paskirtį ir kadangi ieškovas nesutiko su šia nuomos sutarties projekte nurodyta sąlyga, pateikė statybos leidimus, kuriuose nurodyta konkreti statybos rūšis – nauja statyba, todėl buvo priimtas sprendimas vietoje apžiūrėti statinius. Pažymėjo, kad atvykus į vietą nustatyta, kad statiniai apleisti ir sunykę, dvi klėtys viena šalia kitos, tarp jų pertvaros, kurios, vizualiai apžiūrint, neatrodė saugiai, pastatų būklė užfiksuota nuotraukose, buvo surašyti duomenų patikrinimo aktai, kurių pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, kreiptasi į savivaldybę dėl statinių techninės būklės. Savivaldybė pateikė statinių techninės būklės įvertinimo aktą. Įvertinus gautus duomenis, buvo priimtas skundžiamas įsakymas neišnuomoti žemės sklypo statiniams eksploatuoti. Pabrėžė, kad į ieškovo pastabas dėl klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – savivaldybė konstatavo, kad išlikę tik sienų fragmentai, ir atkreipė dėmesį į paremtą plytų sieną, kuri nėra ieškovo, nurodė, kad ieškovas pastatų nenaudojo pagal paskirtį, nes, jei būtų naudojęs pagal paskirtį, kažkas prie jo pastato (klėties) nebūtų pastatęs mūro sienos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas siekė valstybinės žemės sklypus išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau, vadovaujantis ir atsiliepime nurodyta teismų praktika, įvertinus aplinkybę, kad, išnuomojus žemės sklypus, statiniai bus naudojami visai naujai veiklai, buvo priimtas sprendimas netenkinti ieškovo prašymo išnuomoti žemės sklypus. Pažymėjo, kad pagal statybos įstatymą, kapitaliniam remontui ar remontui atlikti nereikia turėti nuosavybės teisės į žemę, o ieškovas nesiekė pastatų naudoti pagal paskirtį, kaip tai nurodyta žemės įstatyme, jis pageidavo vietoje klėties statyti gyvenamąjį namą, t. y. siekia naują statybą vykdyti lengvatinėmis sąlygomis išnuomotame žemės sklype, nenumatyta galimybė lengvatinėmis sąlygomis išnuomotame valstybinės žemės sklype ateityje statyti visai kitos paskirties, nei numatyta, statinius.
9. Nurodė, kad siūlytuose valstybinės žemės nuomos sutarčių projektuose buvo numatyta galimybė statinius remontuoti nekeičiant statinių matmenų ar paskirties, ieškovas neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 6, 9 dalių nuostatų, todėl NŽT atsisakė žemės sklypus išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis. Sutiko, kad savivaldybės akte nurodyti du galimi statinių eksploatavimo būdai – kapitalinis remontas arba nauja statyba, tačiau ieškovas siekia vykdyti naują statybą pakeisdamas pastatų paskirtį, todėl NŽT mano, kad valstybinė žemė tokiai veiklai vykdyti negali būti išnuomota lengvatinėmis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. spendimu atnaujino ieškovui V. Č. LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą kreiptis į teismą ir ieškinį atmetė, civilinį procesą dėl reikalavimo panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštą nutraukė.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui V. Č. nuosavybės teise priklauso aukciono būdu 2006 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyti statiniai: 1) pastatas-klėtis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 %, esantis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,0274 ha ploto žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas – (duomenys neskelbtini); 2) pastatas-klėtis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 %, esantis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,0286 ha ploto žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas – (duomenys neskelbtini); 3) pastatas-klėtis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 %, esantis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,0600 ha ploto žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovo įsigyti pastatai stovi minėtuose valstybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypų naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, Valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teise valdomi patikėtinio – NŽT. Žemės sklypams, be kita ko, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečias skirsnis,) pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.
12. Taip pat nustatyta, kad ieškovui 2006 m. rugpjūčio 16 d. Sutartimis dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ketveriems metams, 2006 m. rugsėjo 25 d. Sutartimi dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ketveriems metams. Nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 7 d. išdavė V. Č. statybos leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma statybos rūšis – nauja statyba, ir ,.kuriais leista pasatus – klėtis, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus. Statybos leidimuose nurodyta jų galiojimo data iki 2018 m. balandžio 7 d., tačiau LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 1.05.01:2017) 45 punktu, be kita ko, 2010 m. spalio 1 d. galioję statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl teismas vertino, kad V. Č. 2008 m. balandžio 7 d. išduoti statybos leidimai galioja.
13. Taip pat nustatyta, kad NŽT Švenčionių skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ netenkino ieškovo 2021 m. balandžio 12 d. prašymo parduoti žemės sklypus, nes V. Č. nuosavybės teise valdomi pastatai – klėtys, yra kitos (ūkio) paskirties ir nėra gyvenamieji namai, todėl 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymais ieškovas kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypų nuomos. NŽT Švenčionių skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties projektų derinimo“ pateikė ieškovui žemės sklypų nuomos sutarties projektus. Ieškovas 2021 m. lapkričio 5 d. rašte, pateiktame NŽT, nurodė, kad su pateiktais valstybinės žemės nuomos sutarties projektais nesutinka ir prašė patikslinti nuomos sutartis – numatyti jose leidimą keisti žemės sklypuose esančių pastatų paskirtį. NŽT Švenčionių skyrius 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties projektų derinimo“ ieškovą informavo apie tai, kad 2022 m. sausio 4 d. 10 val. atliks ieškovui priklausančių pastatų (klėčių), esančių žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietoje. NŽT Švenčionių skyrius 2022 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad klėtys apleistos, nenaudojamos, jų faktinė būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, todėl kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybę su prašymu įvertinti, ar klėtys atitinka esminius statinio reikalavimus ir gali būti naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 11 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo akte Nr.1 nurodė, jog esamos konstrukcijos neatitinka esminių esamų statinių reikalavimų ir būtina imtis priemonių, kurios pakeistų esamų statinių būklę, todėl NŽT Švenčionių skyrius 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 4. Skundžiamą NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Švenčionių skyrius ieškovui pateikė 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgus į priimtą įsakymą, ieškovas įpareigojamas iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę.
14. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovas jam priklausančių pastatų-klėčių pagal jų paskirtį nenaudojo, nenaudoja, ko gero ateityje taip pat nenaudos, todėl padarė išvadą, kad ieškovo prašymas lengvatiniu – ne aukciono būdu, išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus, neatitinka antrojo vertintino kriterijaus – reikalavimo valstybinėje žemėje esančius pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį bei nurodė, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu ieškovui negali būti išnuomota.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, įvertinusi ieškovo prašymą išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus lengvatiniu (ne aukciono) būdu ir patikrinusi, ar ieškovas atitinka įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą bei nustačius, kad ieškovas pastatų pagal jų tikslinę paskirtį nenaudoja, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo lengvatiniu – ne aukciono būdu išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Pabrėžė, kad skundžiamas NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, yra teisėtas ir jį panaikinti nėra pagrindo.
16. Teismas papildomai akcentavo, kad ieškovas, turėdamas pastatus (klėtis), kurių pagal paskirtį nenaudoja, ir ketindamas ateityje šiuos pastatus perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus (nauja statyba), negalėjo įgyti pagrįstų lūkesčių, kad, pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui (2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 16 d.), jis ir toliau lengvatinėmis sąlygomis galės nuomotis valstybinės žemės sklypus tokiems pastatams naudoti, t. y. įgyti lūkesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę nuomotis valstybinės žemės sklypus, kuriuose veiklos pagal pastatų–klėčių paskirtį nevykdo (CK 1.2 straipsnis).
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovui priklausantys pastatai, atsakovės vertinimu, apleisti, sunykę, vieno iš trijų pastatų likę tik sienos ir sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas galimai netinkamai prižiūri jam nuosavybės teise priklausančius pastatus-klėtis, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti asmenį (ieškovą) jo teisėtai valdomą nekilnojamąjį turtą pašalinti (rašte nurodoma – atlaisvinti žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę) iš valstybinės žemės tuo pagrindu, kad atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę į valstybinės žemės sklypų nuomą aukciono būdu.
18. Teismas paaiškino, kad atsakovė NŽT nėra pastatų (statybos) priežiūrą vykdyti įgaliota institucija, o skundžiamas 2022 m. vasario 2 d. raštas pagal savo formą laikytinas lydraščiu, kuriuo ieškovui buvo įteiktas ieškovo skundžiamas NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymas, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytos viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų sąvokos, taip pat neatitinka nurodytų, teisines pasekmes sukuriančių, teisės aktų apibūdinimų, o nesant tokio pobūdžio įpareigojimą priimti įgalioto subjekto sprendimo, negali būti formuluojamas reikalavimas asmeniui atlikti tam tikrus jį įpareigojančius atlikti veiksmus (pvz. atlaisvinti, sutvarkyti ar kt.). Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju toks įpareigojimas skundžiamame rašte (lydraštyje) suformuluotas, jis nesukuria jokių teisinių pasekmių už tokio įpareigojimo nevykdymą, lydraštis negali būti skundžiamas, todėl civilinį procesą dėl jo apskundimo nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
19. Ieškovas V. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti apelianto naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
20. Paaiškina, kad aplinkybė, jog ieškovas turi statybos leidimus klėčių perstatymui į vienbučius gyvenamuosius namus, niekaip neįrodo, kad ieškovas nenaudojo ir neketina naudoti statinių pagal paskirtį.
21. Pažymi, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai – klėtys buvo blogos būklės jau jų įsigijimo iš valstybės metu (nusidėvėjimas mažiausiai 66 % ir 70 %). Aplinkybė, kad savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, negali reikšti, kad jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, be kita ko, rekonstravimas ar remontas yra laikomi statyba.
22. Paaiškina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statybos veiklai vykdyti (įskaitant rekonstrukciją, remontą) būtina Žemės sklypų valdymo ar naudojimo teisė, kadangi dėl įvairių institucijų veiksmų (Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, atsisakymo išnuomoti Žemės sklypus) ieškovas neturi Žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, ieškovas negali įgyvendinti statytojo teisių ir būtent todėl negali statinių naudoti pagal jų paskirtį.
23. Nurodo, kad pati valstybė pardavė ieškovui nusidėvėjusius statinius, išnuomojo vos 4 metų laikotarpiui, baigiantis nuomos terminui sudarė Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kurias nedelsiant nutraukė, ir eilę metų nesudaro sąlygų jam naudotis Žemės sklypais, reikalingais statinių eksploatacijai (įskaitant statinių remontą), dėl to statinių būklė toliau blogėja, ieškovas nuo 2010 m. neturi jokios Žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, o tai reiškia, kad valstybė pasipelnė ieškovo sąskaita, nes kainą pagal pirkimo-pardavimo sutartis gavo, o nekilnojamąjį turtą perleido, kuriuo ieškovas negali naudotis (įskaitant, remontuoti, rekonstruoti).
24. Pabrėžia, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai įtvirtinta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams priskirti konkretūs žemės sklypai, kurie privalo būti išnuomoti ieškovui – tai neginčijamai įtvirtinta šalių sudarytuose ir galiojančiuose sandoriuose, NŽT nenuginčytų aukcionų rezultatai yra privalomi, tačiau NŽT, patikėjimo teise valdydama Žemės sklypus, ir atsisakydama sudaryti Žemės sklypų nuomos sutartis su ieškovu, daro esminį Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimą. Akcentuoja, kad žemės sklypai yra priskiriami įsigyjamam turtui, kas reiškia, jog valstybinės žemės patikėtinis privalo parduoti (šiuo atveju išnuomoti) valstybinės žemės sklypą aukciono laimėtojui.
25. Ieškovo nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, pateiktas išaiškinimais ir minėtoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojamas statinių savininko teisės nuomoti valstybinę žemę lengvatine tvarka sąsajumas su pareiga tinkamai prižiūrėti statinius ir tokiu būdu užtikrinti galimybę naudoti juos pagal paskirtį, nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad situacija, nulėmusi negalimumą statinius naudoti pagal esamą paskirtį susiklostė nuo pat statinių įsigijimo, nes valstybė ieškovui juos pardavė jau kritinės būklės.
Žemesnės instancijos teismas
26. Paaiškina, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai, tačiau teismas sprendimu nutraukęs civilinį procesą dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2022 m. vasario 2 d. raštą (įpareigojimą) nesirėmė nei vienu iš minėtame straipsnyje nurodytų pagrindų, nurodė, kad civilinį procesą nutraukia, nes lydraštis negali būti skundžiamas, tačiau skundžiamas dokumentas turi būti vertinamas ne pagal jo pavadinimą, o pagal turinį, todėl nors įpareigojimas priimtas lydraščio forma, jis sukelia ieškovui teisines pasekmes, dėl ko ieškovas reiškė reikalavimą jį panaikinti.
Atsiliepimas
27. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto V. Č. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovė nurodo, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje.
29. Atsakovė akcentuoja, kad patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą, toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono), o nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantis ieškovo pastatas nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 70 proc.), savininkas nenaudoja jo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, sklype nevykdo jokios veiklos, t. y. byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte taikymo sąlygos.
30. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, aplaidžiai, ilgą laiką neeksploatuodamas klėčių ir neketindamas to daryti ateityje, jų neprižiūrėjo ir tik praėjus daugiau kaip vienuolikai metų, susirūpinęs žemės sklypų nuoma bei teigdamas, kad turi galiojančius statybos leidimus, prarado galimybę lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti žemės sklypus.
31. Nurodo, kad apeliantui 2006 m. sudarytų Žemės sklypų 1, 2, 3 nuomos sutarčių terminas buvo nustatytas vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. 7 įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo“, pagal kurį terminas nuomai galėjo būti tuo metu ketveri metai, o apelianto nurodyta aplinkybė, kad sudarytos žemės sklypų pardavimo sutartys nedelsiant buvo nutrauktos, tik patvirtina, kad apeliantui net nerūpėjo ir jo nedomino, kokios buvo nutraukimo priežastys, jis nuo 2010 m. nesikreipė, nesidomėjo dėl žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės. Akcentuoja, kad nėra teisinio pagrindo apeliantui išnuomoti valstybinės žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis (ne aukcionu).
Žemesnės instancijos teismas
32. Pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiu pagrindu nutraukė civilinį procesą dėl jo apskundimo – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2006 m. gegužės 16 d. iš Lietuvos Respublikos įsigijo tris statinius – klėtis, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (ūkio), 2006 m. rugpjūčio 16 d. ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas su atsakove sudarė valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra ieškovo įsigytos klėtys, nuomos sutartis, nuomos trukmė – ketveri metai. Nuomos sutarčių terminas nebuvo pratęstas, jis pasibaigęs. Ieškovas 2008 m. parengė pastatų-klėčių perstatymo į vienbučius gyvenamuosius namus techninius projektus, 2008 m. balandžio 7 d. statybos leidimais ieškovui leista vykdyti naują statybą – klėtis perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus, statybos leidimai galiojantys, tačiau statyba nepradėta. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą NŽT Švenčionių skyriui išnuomoti valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Šalys derino valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas, tačiau ieškovas nesutiko su sutartyje nustatyta sąlyga (valstybinės žemės nuomos sutarties projektų 4 punktas), kad išnuomojamoje žemėje galima remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) tai pačiai veiklai vystyti reikalingus esamus statinius ar įrenginius (nekeičiant statinio matmenų ir paskirties), jeigu tokia statyba ar remontas, atnaujinimas (modernizavimas) neprieštarauja nustatytam teritorijos naudojimo reglamentui; statinius ar įrenginius, kurie pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą; pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas privalo nugriauti pastatytus laikinius statinius, sutvarkyti žemės sklypą. Atsakovė 2022 m. sausio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintose taisyklėse nustatyta tvarka (28, 34, 35, 39 p.) atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užfiksavo ieškovui priklausančių pastatų-klėčių būklę, kreipėsi į savivaldybę dėl ieškovui priklausančių pastatų techninės būklės įvertinimo, savivaldybei pateikus 2022 m. sausio 11 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 1, sprendė, kad valstybinės žemės sklypuose esantys ieškovo statiniai yra apleisti, nenaudojami, pastatų esamos konstrukcijos neatitinka esminių esamų statinių reikalavimų, yra naudojami ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį – kita (ūkio), todėl 2022 m. vasario 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovą iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti nurodytus žemės sklypus ir sutvarkyti valstybinę žemę.
37. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus“ ir įpareigoti NŽT išnuomoti ieškovui V. Č., kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarant nuomos sutartis, bei kartu panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštą dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovo prašymas lengvatiniu – ne aukciono būdu, išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus, neatitinka antrojo vertintino kriterijaus – reikalavimo valstybinėje žemėje esančius pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, todėl valstybinė žemė ne aukciono būdu ieškovui negali būti išnuomota. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo lengvatiniu – ne aukciono būdu išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir sprendė, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bei yra teisėtas.
39. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė išnuomoti apeliantui valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (priimtas NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuo pačiu, ar yra pagrindas atsakovę įpareigoti šiuos žemės sklypus išnuomoti ne aukciono tvarka.
Dėl ginčo esmės.
40. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai interpretavo teisminę praktiką.
41. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė – nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).
42. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose konstatuodamas būtinybę užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą, išaiškino, jog, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kaip įstatymų leidėjo siekis užtikrinti visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisių teisingą pusiausvyrą aiškintina bendros taisyklės, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išimtimi, kuri įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).
43. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
44. Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose (22 punktas). Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
45. Kasacinio teismo šių teisės normų taikymo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 23 punktas). Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022).
46. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šia ar kitokia veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022, 24 punktas). Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).
47. Teismų praktikoje, tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 48 punktas).
48. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą yra būtina nustatyti, ar apeliantas naudojo pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį (ar turėjo realų, akivaizdų ketinimą tai daryti ateityje), ar apeliantas realiai faktiškai naudojo valstybinius žemės sklypus turimiems statiniams eksploatuoti, ar yra būtina išnuomoti valstybinį žemės sklypą tam, kad apeliantas galėtų įgyvendinti turimas teises į statinį, t. y. tik nustačius šias aplinkybes galėtų būti tenkinamas ieškinys. Pareiga įrodyti nurodytų aplinkybių buvimą tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis).
49. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pati valstybė pardavė ieškovui nusidėvėjusius statinius, išnuomojo vos 4 metų laikotarpiui, baigiantis nuomos terminui sudarė Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, kurias nedelsiant nutraukė, ir eilę metų nesudaro sąlygų jam naudotis Žemės sklypais, reikalingais statinių eksploatacijai (įskaitant statinių remontą), dėl to statinių būklė toliau blogėja. Pažymi, kad ieškovas nuo 2010 m. neturi jokios Žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, kuri reikalinga norint statinius naudoti pagal jų paskirtį. Akcentuoja, kad žemės sklypai yra priskiriami įsigyjamam turtui, todėl valstybinės žemės patikėtinis privalo parduoti (šiuo atveju išnuomoti) valstybinės žemės sklypą aukciono laimėtojui. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad jis turi statybos leidimus klėčių perstatymui į vienbučius gyvenamuosius namus, niekaip neįrodo, kad jis nenaudojo ir neketina naudoti statinių pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal 2008 m. balandžio 7 d. statybos leidimus ieškovui leista vykdyti naują statybą – klėtis perstatyti į vienbučius gyvenamuosius namus, statybos leidimai galiojantys, tačiau statyba nepradėta, kas reiškia, jog sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas aukciono būdu iš valstybės įsigytų klėčių pagal paskirtį nenaudojo ir ateityje pastatų pagal paskirtį naudoti neketina. Šia išvadą pagrindžia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 11 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr.1, kuriame nurodoma, kad, patikrinus pastatų–klėčių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą pagal 2022 m. sausio 4 d. fotonuotraukas, nustatyta, jog 1) pastato-klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rąstų sienos stipriai pažeisti puvinio ir medieną graužiančią vabzdžių kenkėjų; stogo danga asbestcemenčio lakštai, lakštai seni, susidėvėję, stogo laikančios konstrukcijos susidėvėjusios ir stogas įlinkęs; pastatas turi avarinio pastato požymių; 2) pastato-klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos rąstų išilgai pluošto susidarę plyšiai, rąstai stipriai pažeisti puvinio ir medieną graužiančių vabzdžių kenkėjų; stogo danga asbestcemenčio lakštai, lakštai seni, susidėvėję; 3) pastato-klėties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išlikę tik sienų fragmentai. Taip pat nurodyta, jog pastatų-klėčių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esamos konstrukcijos neatitinka esminių esamų statinių reikalavimų ir būtina imtis priemonių, kurios pakeistų esamų statinių būklę. Galima spręsti, jog norint naudoti statinius yra reikalingas jų remontas. Be kita ko pažymėtina, jog ieškovas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neneigė, kad nenaudojo pastatų-klėčių pagal paskirtį – kita (ūkio), pats nurodė, kad klėtys jau jų įsigijimo metu (2006 m.), buvo nusidėvėjusios, dviejų klėčių nusidėvėjimas 66 proc., vienos – 70 proc., taip pat nurodė, kad ketina klėtis perstatyti į gyvenamuosius namus, parengė techninius projektus ir gavo statybos leidimus. Taigi, kaip matyti iš savivaldybės patikrinimo rašto bei paties ieškovo paaiškinimų bei veiksmų, apeliantas nenaudojo pastatų-klėčių pagal jų tiesioginę paskirtį, tai, kad ieškovas turėjo parengęs statinių techninius projektus, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nesudaro pagrindo ir išvadai, kad ieškovas ateityje ketino šiuos pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
51. Apelianto argumentai, jog jis neturi Žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, dėl to negali įgyvendinti statytojo teisių ir būtent todėl negali statinių naudoti pagal jų paskirtį, vertinti kaip deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, jog žemės sklypuose ieškovas būtų atlikęs kokius nors smulkius remonto darbus, bandęs pagerinti statinių būklę, ar būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su pastatų naudojimu pagal jų paskirtį, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovas turi realius ketinimus naudoti pastatus pagal jų tikslinę paskirtį ateityje. Pažymėtina, kad šiuo atvejų nėra nustatyta ir tai, kad atsakovė trukdė (trukdo) apeliantui naudotis pastatais, juos remontuoti, todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, kad jis negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, nes tokia situacija susiklostė dėl nuo jo valios nepriklausiusių veiksnių, bei kad ieškovas neturi žemės sklypų valdymo ir (ar) naudojimo teisės, todėl negali statinių naudoti pagal jų paskirtį, laikytini nepagrįstais.
52. Primintina, jog valstybinę žemę lengvatiniu – ne aukciono, būdu gali išsinuomoti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantys pastatai yra valstybinės žemės sklype. Nors ir sutiktina su ieškovu, kad jis šį kriterijų atitinka, tačiau jam priklausančių pastatų-klėčių ieškovas pagal jų paskirtį nenaudojo ir, kaip nustatyta, yra pagrindas manyti, jog neketina jų naudoti ateityje, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo surinkti bei atsakovės NŽT pateikti duomenys, darytina išvada, kad ieškovo prašymas lengvatiniu – ne aukciono būdu, išnuomoti jam valstybinės žemės sklypus, neatitinka antrojo vertintino kriterijaus – reikalavimo valstybinėje žemėje esančius pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, kas reiškia, jog valstybinė žemė ne aukciono būdu ieškovui negali būti išnuomota.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip reikalauja civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nagrinėjamu atveju reikšminga yra įvertinti tai, kad ieškovo statytojo teisių įgyvendinimas negali pažeisti kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), viešosios teisės normų ir principų. Šiuo atveju toks nepagrįstas ieškovo delsimas naudoti valstybinės žemės sklypą pagal jo paskirtį nesuderinamas ir su viešuoju interesu, valstybės turto naudojimu siekiant maksimalios naudos visuomenei. Ieškovo siekis bei lūkestis ir toliau naudotis valstybiniais žemės sklypais, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.
54. Valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas išnuomoti valstybinę žemę. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklypuose esantys pastatai-klėtys, kuriems naudoti pagal paskirtį siekta išsinuomoti ginčo žemės sklypus, de facto (faktiškai) nebuvo naudojami, darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 23 punktas).
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatytos sąlygos, kurioms esant ieškovui galėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas be aukciono (CK 6.551 straipsnio 2 dalis; Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymas yra teisėtas ir jo panaikinti nėra pagrindo.
56. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo NŽT Švenčionių skyrius išsiuntė ieškovui skundžiamą įsakymą, nurodytą įpareigojamą iki 2022 m. liepos 1 d. atlaisvinti valstybinės žemės sklypus, kuriuose stovi jam priklausantys pastatai-klėtys, ir sutvarkyti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį procesą nutraukė, nurodydamas, jog nors skundžiamame rašte yra suformuluotas įpareigojimas ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau jis nesukuria jam jokių teisinių pasekmių už tokio įpareigojimo nevykdymą, pažymėjo, kad lydraštis negali būti skundžiamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
57. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukęs civilinį procesą dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2022 m. vasario 2 d. raštą (įpareigojimą) nesirėmė nei vienu iš CPK 293 straipsnyje nurodytų pagrindų bei kad skundžiamas dokumentas turi būti vertinamas ne pagal jo pavadinimą, o pagal turinį, t. y. nors įpareigojimas priimtas lydraščio forma, jis sukelia ieškovui teisines pasekmes, dėl ko ieškovas reiškė reikalavimą jį panaikinti.
58. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog lydraštis neatitinka teisines pasekmes sukuriančių teisės aktų apibūdinimų ir juo negali būti formuluojamas reikalavimas asmeniui atlikti tam tikrus jį įpareigojančius atlikti veiksmus (pvz. atlaisvinti, sutvarkyti ar kt.), teismo nuomone, nors nagrinėjamu atveju toks įpareigojimas skundžiamame rašte (lydraštyje) buvo suformuluotas, jis nesukuria jokių teisinių pasekmių už tokio įpareigojimo nevykdymą, o lydraštis negali būti skundžiamas. Taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinį procesą nutraukia CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Darytina išvada, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiu pagrindu nutraukia civilinį procesą dėl jo apskundimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
59. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties.
60. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
63. Ieškovas V. Č. pateikė prašymą priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apelianto V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.