- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- 1-2887-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00012-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. V. 2021 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netiesiogiai, o per jam padedantį K. J., susitarė duoti ir davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) D. K. už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – greitesnį leidimo-higienos paso išdavimą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
L. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. V. nurodė, kad prisipažįsta, jog 2021 m. lapkričio mėnesį davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui D. K. per tarpininką K. J. Paaiškino, kad vykdė (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini), reikėjo higienos paso. Prieš tai įrenginėdamas patalpas pasisamdė (duomenys neskelbtini) K. J., jog jis pagelbėtų, pakonsultuotų, dėl (duomenys neskelbtini) darbų, kad patalpos atitiktų reikalavimus ir būtų galima gauti higienos pasą. Parašė prašymą. K. J. paprašė, jog informuotų, kada įvyks apžiūra, jog ir jis dalyvautų. Apžiūros metu pažeidimų nebuvo, viskas atitiko visas normas. Tada K. J. pasiūlė, jog yra tokia galimybė, kaip gauti higienos pasą greičiau, jis įvardino, jog tai kainuoja 150 Eur. Sutiko, davė K. J. 150 Eur, jog higienos pasas būtų suteiktas greičiau, tačiau tai neįvyko, nes higienos pasą gavo terminui pasibaigus. Terminas yra vienas mėnuo nuo prašymo. Dėl kyšio davimo susitarė konsultacijos metu. Konsultacijos metu dalyvavo K. J., o D. K. jau buvo išvykęs. Žinojo už ką duoda pinigus, žinojo, kad pinigai bus perduoti D. K., kuris buvo valstybės tarnautojas. Tas kyšis buvo skirtas, jog greičiau higienos leidimą išduotų, nes tik po higienos leidimo patalpos yra tinkamos naudoti (duomenys neskelbtini), taip pat spaudė terminai. Siekdamas paskubėti, K. J. pasiūlius, jog yra galimybė greičiau, sutiko. Tuo metu, tą minutę jis nesusivokė, jog tai yra kyšis. Supranta, jog tai yra kyšis, tuo metu buvo paveiktas to, jog jam reikėjo greitai įrengti patalpas, nes ateis nuomininkai, jau vykdys veiklą, jeigu jis neturės higienos paso, jie negalės vykdyti veiklos. Duotas kyšis neturėjo įtakos, nes jis leidimą gavo terminui pasibaigus. Prašymą parašė spalio 28 dieną, o leidimą gavo lapkričio 27 dieną. D. K. nepažįsta, buvo matęs jį tik tuo metu, kai jis vykdė apžiūrą. Kyšį duoti buvo nuspręsta jau po apžiūros. K. J. pažįstamas tik dėl (duomenys neskelbtini). Statybose yra daug reikalavimų, kurių nežinai, dėl to reikia pasitelkti konsultantus, kurių yra labai daug statybose. (duomenys neskelbtini) yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, tai labai daug pažįsta statybininkų, konsultantų, negali pasakyti, kada su K. J. susipažino. K. J. buvo objekte 2-3 kartus. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, nes nežinojo, kaip elgtis, todėl, kad nėra susidūręs su tokia situacija. Jo pajamos nėra pastovios. Nepasakys, kokios jo vidutinės pajamos per mėnesį – (duomenys neskelbtini) Eur. Nuoširdžiai gailisi dėl jo padaryto nusikaltimo, sąžiningai pasižada daugiau niekada nedaryti nusikaltimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėja, prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo L. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2022 m. balandžio 27 d. įtariamojo apklausos metu L. V. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo pozicijos nekomentuos. Pranešimo apie įtarimą tekstas jam aiškus, supranta kuo yra įtariamas, tačiau šiuo metu neduos parodymų apie įtarimo esmę (2 t., b. l. 95).
2022 m. birželio 27 d. įtariamojo apklausos metu L. V. nurodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas. Apklausos metu pasinaudodamas savo teise jis atsisakė duoti parodymus. Šios apklausos metu taip pat atsisako duoti parodymus ir atsakinėti į pareigūno klausimus (2 t., b. l. 97-98).
2022 m. gruodžio 15 d. įtariamojo apklausos metu L. V. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam aiškus, supranta kuo yra įtariamas, neprisipažįsta padaręs įtarime nurodytą nusikaltimą. Pasinaudos savo teise atsisakyti duoti parodymus ir parodymų neduos, taip pat pasinaudos teise atsisakyti atsakinėti į pareigūnų klausimus (2 t., b. l. 101-102).
2023 m. rugpjūčio 2 d. įtariamojo apklausos metu L. V. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. naudojasi savo teise atsisakyti duoti parodymus ir parodymų neduos, taip pat naudojasi teise atsakinėti į pareigūnų klausimus (2 t., b. l. 103-104).
2021 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju apklausto K. J. apklausos protokole nurodyta, kad <...> į jį prieš kelias savaites kreipėsi L. V., kuris galimai yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, savininkas, ir kuriame yra įrenginėjamas (duomenys neskelbtini). Pastarasis jo paklausė ar jis turi galimybę pasidomėti ar galima pagreitinti higienos paso išdavimą (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui. L. V. pasakė, kad jo prašymą pateiktą (duomenys neskelbtini) nagrinėja D. K. L. V. jam (K. J.) perdavė tris kupiūras po 50 Eur ir paprašė šiuos pinigus perduoti D. K. už higienos paso išdavimo pagreitinimą. Paskui, kiek pamena, jis su D. K. susitiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir paklausė ar yra galimybė pagreitinti higienos paso išdavimą minėtu adresu. Kiek pamena jam D. K. atsakė, kad šių patalpų savininkui pateikė pastabas dėl trūkumų ir kai jas pašalins, nemato priežasčių dėl ko nebūtų galima išduoti higienos paso, minėto (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui. Šio pokalbio metu jis D. K. perdavė 150 Eur, šiuos pinigus, gautus iš L. V., įdėdamas jam į striukės išorinę apatinę kišenę. Jam L. V. už tarpininkavimą pažadėjo duoti 50 Eur, tačiau iki šiol neatsilygino. (2 t., b. l. 2-4).
2022 m. gegužės 25 d. įtariamuoju apklausto K. J. apklausos protokole nurodyta, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam pareikštų įtarimų. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 19-21).
2023 m. balandžio 18 d. įtariamuoju apklausto K. J. apklausos protokole nurodyta, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Savo parodymų laikosi ir prašo jais vadovautis. Papildyti anksčiau duotų parodymų neturi kuo, jau yra davęs išsamius ir kiek prisimena visas aplinkybes, teisingus parodymus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, supranta padaręs klaidą. (2 t., b. l. 17-18).
2022 m. spalio 6 d. įtariamuoju apklaustas D. K. apklausos protokole parodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nori patikslinti faktines aplinkybes. Paaiškina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje. Iš pat pradžių šiame skyriuje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, o kažkur nuo (duomenys neskelbtini) metų - (duomenys neskelbtini) pareigas. Jo darbo vieta buvo adresu, (duomenys neskelbtini). Jo kaip (duomenys neskelbtini) pagrindinės funkcijos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) objektais nuo jų pradėjimo iki užbaigimo, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) aktų atitikimu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į komisiją, kurios nariai turėjo „pritarti“ ar „nepritarti“ (duomenys neskelbtini) objekto užbaigimo akto išdavimui. Ši funkcija (duomenys neskelbtini) buvo priskirta būtent jų skyriuje, dėl šios priežasties per „(duomenys neskelbtini)“ įkelti objektai būdavo išskirstomi visiems skyriaus darbuotojams, tame tarpe ir jam. Objektų paskirstymą atlikdavo skyriaus vedėja arba administratorė, atsižvelgiant į jų darbo krūvius. Gavę paskirtus objektus dėl (duomenys neskelbtini) objekto užbaigimo, jų pareiga buvo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) objekto vietą ir vizualiai pasižiūrėti, ar objektas atitinka higienos normų reikalavimus. Jeigu pažeidimų nebūdavo nustatyta, pažymėdavo „(duomenys neskelbtini)“, kad pritaria (duomenys neskelbtini) objekto akto išdavimui, o jeigu nepritardavo - nurodydavo pastabas. Tokiu atveju komisijos pirmininkas, gavęs iš visų komisijos narių „pritarimus“ ar „nepritarimus“ su pastabomis, spręsdavo ar išduoti (duomenys neskelbtini) akto užbaigimo aktą arba ne. Jeigu per „(duomenys neskelbtini)“ „įkrisdavo“ (duomenys neskelbtini) objektų projektai, jie tikrindavo tik projekto dokumentaciją ir jų atitiktį higienos normų reikalavimams. Tokiu atveju į būsimo objekto vietą nevažiuodavo, „(duomenys neskelbtini)“ atžymėdavo, kad projektui „pritarta“ ar „nepritarta“.
Dėl jam inkriminuoto epizodo paaiškino, kad K. J., galimai 2021 metų lapkričio mėnesį, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė jam 150 eurų kyšį už greitesnį higienos paso išdavimą (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš anksto su K. J. nebuvo tartasi dėl kyšio, pastarasis susitikimo metu pasiūlė 150 eurų kyšį ir jį jam (D. K.) perdavė, o jis sutiko ir jį priėmė. Ar K. J. susijęs su (duomenys neskelbtini) ir kieno iniciatyva K. J. jam perdavė pinigus, nežino, tuo metu to nesureikšmino. Paaiškino, kad jų skyrius taip pat yra atsakingas už higienos pasų išdavimus. Kai pareiškėjas kreipiasi į juos dėl higienos paso išdavimo, vedėja ar administratorė tai nukreipia vienam iš jų. Šiuo atveju tai buvo pavesta jam. Higienos paso išdavimui buvo būtina nuvykti į objektą. Prisimena, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, kiek prisimena, dalyvavo ir K. J., taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) savininkas, kurio nepažinojo ir dabar negali įvardinti kas jis toks. Ar tai yra pranešime apie įtarimą nurodytas L. V., nežino, nes tokio asmens nepažįsta. Vardas ir pavardė negirdėti. Kada tiksliai vyko (duomenys neskelbtini) apžiūra neprisimena, bet gali būti, kad ir tą pačią dieną, kai K. J. jam perdavė kyšį. Apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl to higienos pasas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas. Higienos pasas išduodamas tiek popierinis, tiek jis patalpinamas portale (duomenys neskelbtini). Popierinį variantą atvyksta atsiimti pareiškėjas, bet jį jau ne jis (D. K.) atiduoda, jį atiduoda specialistės iš priimamojo, todėl nežino, kas šiuo atveju buvo pareiškėjas ir kas atsiėmė higienos pasą (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo elgesį, iš valstybės tarnybos išėjo (2 t., b. l. 70-73).
2022 m. lapkričio 18 d. įtariamuoju apklausto D. K. apklausos protokole nurodyta, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Ankstesnių apklausų metu davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pasilieka prie jų. Pagal jam pateiktą 2021 m. gruodžio 6 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą paaiškina, kad protokole nurodyti pokalbiai ((duomenys neskelbtini)), vykę nuo 2021 m. spalio 26 d., 16.28.25 val. iki 2021 m. lapkričio 18 d., 14.53.26 val. yra jo ir K. J. Pokalbio aplinkybių neprisimena, bet iš pateiktų pokalbių suvestinių mato, kad jie kalba apie vykimą į objektą - (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat iš pokalbio (duomenys neskelbtini) suvestinėje nurodytos K. J. frazės „D., žiūrėk, o tu negalėtum ten kitą savaitę paleisti?“ gali spręsti, kad K. J. prašė kuo greičiau pritarti higienos paso išdavimui. Parodė, kad nežino kieno interesais veikė K. J. Taip pat dėl konkrečių jam (D. K.) priskirtų objektų nesikonsultuodavo su kitomis institucijomis, kurios taip pat buvo įtrauktos į komisiją objektų patvirtinimui/nepatvirtinimui. Kiekviena institucija individualiai priėmė sprendimą „pritarti“ ar „nepritarti“ objekto (duomenys neskelbtini) užbaigimui ar projekto leidimui ir pan. Labai gailisi dėl savo poelgio, nuoširdžiai prisipažįsta (2 t., b. l. 74-77).
2022 m. gruodžio 5 d. įtariamuoju apklausto D. K. apklausos protokole nurodyta, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Ankstesnių apklausų metu davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pasilieka prie jų. Atsakant į klausimą, ar galėtų apibūdinti asmenį, kuris dalyvavo be K. J. (duomenys neskelbtini) apžiūroje dėl higienos paso išdavimo, gali pasakyti, kad vizualiai jo neprisimena, neprisimena jo veido bruožų, daug laiko praėjo nuo to laiko, kai jį matė. Dėl to negalėtų nei jo apibūdinti, nei atpažinti. Kaip minėjo ankstesnių apklausų metu, nežino, ar šioje apžiūroje dalyvavo būtent L. V., kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, šio asmens nepažįsta. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (2 t., b. l. 82-84).
2022 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi dokumentai, susiję su leidimo – higienos paso išdavimu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimi dokumentai pridėti prie 2022-11-25 (duomenys neskelbtini) ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini).
- Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija, 7 lapai. Dokumente be kita ko nurodytas nekilnojamojo turto objektas – patalpa (butas), registro Nr. - (duomenys neskelbtini) (patalpos/butai), adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa (butas), kadastro duomenys: pavadinimas - gyvenamasis namas, žymėjimas plane - (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – (duomenys neskelbtini), papr. remonto pradžios metai– (duomenys neskelbtini), papr. remonto pabaigos metai – (duomenys neskelbtini). Pirmajame dokumento puslapyje matoma, kad dokumentą elektroniniu parašu pasirašė L. G., 2021 m. spalio 15 d., 10.46 val.
- 2021 m. balandžio 4 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 4 lapai. Nuomos sutartyje be kita ko nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuomotojas), atstovaujama (duomenys neskelbtini) L. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) (nuomininkas), atstovaujama (duomenys neskelbtini) L. V., sudarė negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpų plotas – (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos terminas – 5 metai. Paskutiniame sutarties lape matomi šalių rekvizitai ir adresai: Nuomotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. P. Šalia šių duomenų matomas įmonės spaudas ir parašas. Nuomininkas - MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. V. Šalia šių duomenų matomas parašas.
- 2021 m. spalio 25 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos gauti Leidimą-higienos pasą Nr. 1 kopija, 2 lapai. Paraiškoje be kita ko nurodyti Pareiškėjo kontaktiniai duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini); telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Informacija apie numatomą vykdyti ar vykdomą veiklą: veiklos pavadinimas – (duomenys neskelbtini) veikla; adresas, kuriuo bus vykdomas veikla – (duomenys neskelbtini); trumpas veiklos aprašymas – (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutiniame paraiškos lape nurodyta, kad paraišką pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ L. V. ir uždėtas parašas.
- 2021 m. spalio 28 d. raštas MB „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo“, 1 lapas. Rašte be kita ko nurodyta, kad vadovaujantis Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 19 p., įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų pagal 2021 m. spalio 26 d. pateiktą paraišką gauti leidimą- higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas bus pradėtas (duomenys neskelbtini) ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) . Vertinimą atliks (duomenys neskelbtini) D. K. Detaliuose mataduomenyse nurodyta, kad dokumentą „Dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo“ pasirašė (duomenys neskelbtini) D. K., (duomenys neskelbtini).
- 2021 m. lapkričio 15 d. raštas MB „(duomenys neskelbtini)“ „Dėl tyrimų programos“, 2 lapai. Rašte be kita ko nurodyta, kad vadovaujantis Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 28 p., prašoma pateikti laboratorinių tyrimų, atliktų pagal šią laboratorinių tyrimų programą, protokolus. Detaliuose mataduomenyse nurodyta, kad dokumentą „Dėl tyrimų programos“ pasirašė (duomenys neskelbtini) D. K., (duomenys neskelbtini).
- 2021m. lapkričio 22 d. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 4 lapai. Pažymoje be kito nurodyti duomenys apie pareiškėją, ūkinės komercinės veiklos vieta, ūkinės komercinės veiklos sąlygų aprašymas, su ūkinės komercinės veiklos sąlygomis susijusių veiksnių, galinčių daryti įtaką visuomenės sveikatai, įvertinimas, išvada. Paskutiniame pažymos lape, prie langelio „Išvada“ nurodyta, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisių aktų reikalavimus. Dokumento apačioje matoma, kad pažymą pasirašė (duomenys neskelbtini) A.V. D. K. Prie šių duomenų matomas spaudas „(duomenys neskelbtini) J. V.“ ir parašas.
- 2021 m. lapkričio 24 d. Leidimo-higienos paso kopija, 2 lapai. Leidime be kita ko nurodyta bendroji informacija apie leidimo-higienos paso turėtoją, informacija apie ūkinę komercinę veiklą, kuriai vykdyti išduotas leidimas-higienos pasas, informacija apie leidimo-higienos paso būklę (1 t., b. l. 119-122).
2021 m. gruodžio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, kuriame užfiksuoti laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. K. J. telefoniniai pokalbiai su L. V. ir D. K. dėl (duomenys neskelbtini) projekto ir K. J. sutikimo su D. K. (1 t., b. l. 138-143).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų.
Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-303/2020, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-506-788/2015, 2K-260/2014, 2K-83/2014, 2K-540/2013).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuot nusikaltimo. Paaiškino, kad įrenginėdamas (duomenys neskelbtini) patalpas pasisamdė (duomenys neskelbtini) K. J., jog jis pagelbėtų, pakonsultuotų, dėl (duomenys neskelbtini) darbų, kad patalpos atitiktų reikalavimus ir būtų galima gauti higienos pasą. Parašė prašymą. Atvyko D. K. ir apžiūros metu pažeidimų nebuvo nustatyta. D. K. išvykus, K. J. pasiūlė, jog yra tokia galimybė, kaip gauti higienos pasą greičiau, jis įvardino, jog tai kainuoja 150 Eur. Kadangi spaudė (duomenys neskelbtini) terminai, jis per skubėjimą sutiko duoti 150 Eur, kad higienos pasas būtų suteiktas greičiau ir tokią sumą davė K. J., kad šis perduotų D. K. Žinojo už ką duoda pinigus, žinojo, kad pinigai bus perduoti D. K., kuris buvo valstybės tarnautojas. Duotas kyšis neturėjo įtakos, nes jis leidimą gavo terminui pasibaigus. D. K. nepažįsta, buvo matęs jį tik tuo metu, kai jis vykdė apžiūrą (duomenys neskelbtini). Kyšį duoti buvo nuspręsta jau po apžiūros.
Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais apklaustų K. J. ir D. K. parodymai. 2022 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir jame aptarti dokumentai, susiję su leidimo – higienos paso išdavimu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti K. J. telefoniniai pokalbiai su L. V. ir D. K. dėl (duomenys neskelbtini) projekto ir K. J. sutikimo su D. K.
Teismas konstatuoja, kad L. V. neteisėtuose veiksmuose nustatyti visi BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nustatyta, kad D. K. bylai reikšmingu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) ir teikė viešąsias paslaugas bei pagal savo darbo pobūdį buvo valstybės tarnautojas, o L. V. duodamas kyšį per tarpininką K. J. apie tai žinojo. Nustatyta, kad kaltinime numatytu laikotarpiu L. V. netiesiogiai, per tarpininką – jam padedantį K. J., susitarė duoti ir davė 150 Eur kyšį, kurie turėjo būti perduoti valstybės tarnautojui D. K. už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad būtų greičiau suteiktas higienos pasas. Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo parodymai neleidžia abejoti, kad L. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad netiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą vykdant jam pavestas funkcijas, ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad duota kyšio suma, kuri K. J. buvo perduota valstybės tarnautojui D. K., neturėjo jokios įtakos, nes higienos pasas buvo suteiktas pasibaigus terminui. Pažymėtina, kad L. V. veiksmų – kyšio sumos perdavimo tarpininkui, kad jie būtų atiduoti valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – pakako jo veikai kvalifikuoti pagal 227 straipsnio 1 dalį kaip baigtą nusikaltimą. Tolesnė įvykių eiga – ar higienos pasas buvo išduotas anksčiau termino ir ar tai buvo padaryta dėl perduoto kyšio ir pan., veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis L. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent: jis 2021 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netiesiogiai, o per jam padedantį K. J., susitarė duoti ir davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) D. K. už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – greitesnį leidimo-higienos paso išdavimą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Teisme gauti kaltinamojo L. V. ir jo giminaitės ((duomenys neskelbtini)) E. V. prašymai su priedais, perduoti kaltinamąjį E. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir pasinaudojo savo teise neduoti parodymų. Teismų praktikoje suformuluota, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018; Nr. 2K-28-628/2023).
Nagrinėjamu atveju, L. V. visiškai pripažino inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad asmuo prisipažino prispaustas įrodymų, nes bylos nagrinėjimo teisme metu jokių naujų įrodymų nebuvo pateikta. L. V. kaltė grindžiama kaltinime nurodytais duomenimis, kurie buvo pripažinti įrodymais bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje. Šie duomenys kaltinamajam buvo žinomi ikiteisminio tyrimo metu, užbaigus ikiteisminį tyrimą, perduodant bylą nagrinėti teisme bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo pateiktas dar ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. rugsėjo 28 d.) prieš pat kaltinamojo akto surašymą (2023 m. rugsėjo 29 d.). Prokuroro 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu prašymas buvo netenkintas (3 t., b. l. 63-64).
Duodamas parodymus teisme kaltinamasis ne kartą teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl L. V. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką), L. V. atžvilgiu, egzistuoja.
Kaltinamojo L. V. nuoširdų gailestį dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju yra ir kitos baudžiamajame įstatyme numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog L. V. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Žala nebuvo padaryta (byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių). Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog L. V. atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes, pasimokė iš savo klaidos, smerkia savo netinkamą elgesį. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje.
Kaltinamasis L. V. praeityje neteistas (3 t., b. l. 10-11). 2023 m. balandžio 25 d. duomenimis per pastaruosius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausiai KET pažeidimus (b. l. 13-29). Nors kaltinamasis per 5 metus yra padaręs nemažai administracinių nusižengimų (viso 21), tačiau jam paskirtas baudas apmokėjo. Be to, padaryti administraciniai nusižengimai vertinami kaip mažesnio pavojingumo. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje (3 t., b. l. 99 ), yra (duomenys neskelbtini). Suteikti kvalifikacijos atestatai – suteikiantys teisę eiti ypatingojo (duomenys neskelbtini) pareigas (3 t., b. l. 109)). Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau išimtinio, atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo giminaitę (duomenys neskelbtini) E. V. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, kad pastaraisiais metais dažnai bendrauja. Su L. V. kartu užaugo, artimi santykiai sieja nuo vaikystės, jie kaip brolis ir sesė. Ji L. V. globojo nuo mažens, nes yra už jį vyresnė. Mano, kad yra geras pavyzdys, nes nuo vaikystės pasižymi sąžiningumu. Daug metų yra valstybės tarnautoja, dirba (duomenys neskelbtini). Patarimais gali pasakyti, kas jos nuomone yra gerai, o kas prieštarauja teisės aktams. Visada pati elgiasi sąžiningai, teisingai ir prašo, kad jos aplinka tokia būtų. L. V. klauso jos patarimų. Jis su ja atviras, pasipasakoja problemas. Nuolat pasišneka apie šeimines problemas, darbinius reikalus ir jis žino, kad ji yra atsakinga ir sąžininga. Jie kalbėjosi apie tą nusikalstamą veiką. Smerkia jo tokį poelgį. Neigiamai vertina kyšių davimą. Jos manymu, šis L. V. elgesys buvo atsitiktinis, užspaudus nepalankioms aplinkybėms. Mano, kad jos autoritetas yra labai svarbus, nes tą autoritetą užsitarnavo per ilgus metus, nuo mažens buvo jam pavyzdys. Dėl šio autoriteto L. V. jos klauso ir didžiuojasi ja, kad ji yra ilgametė valstybės tarnautoja, pasitiki ja. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog santykiai su E. V. geri, pastaruoju metu jie dažnai bendrauja. E. V. yra valstybės tarnautoja, pataria visais klausimais. Jos patarimų klauso. E. V. jam yra kaip sesuo, nes jie bendrauja nuo vaikystės. Apie nagrinėjamą įvykį kalbėjosi, ji smerkia tokį jo elgesį, rekomendavo prisipažinti, gailėtis, stengtis, kad nepasikartotų tokia situacija. Jam E. V. yra autoritetas, nes ji yra sąžininga, neturėjusi jokių nusižengimų, pareiginga. Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, jog L. V. ir jo (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų sieja artimi, pagarbūs ryšiai ir E. V. gali teigiamai įtakoti jo elgesį.
E. V. per pastaruosius 2 metus administracine tvarka bausta nebuvo (3 t., b. l. 140). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog E. V. praeityje neteista (3 t., b. l. 139). Darbovietėje charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 137). (duomenys neskelbtini) I. K. 2023 m. lapkričio 15 d. E. V. charakteristikoje nurodyta, kad valstybės tarnyboje ji dirba nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Darbas su (duomenys neskelbtini) lėšų valdymu reikalauja išskirtinių profesinių ir asmeninių savybių. E. V. sąžiningumas, atsakingumas, įsigilinimas į klausimo esmę, gebėjimas išlikti oriai kritinėse situacijose, nuoširdus atsidavimas darbui, sąlygojo puikius darbinius rezultatus. E. V. sugeba įtikinti ir motyvuoti kolegas ir oponentus, kai reikia rasti bendrus sprendimus sudėtingose situacijose. Šiuo žmogumi galima visada pasitikėti, o E. V. darbštumo ir pareigingumo dvasia verčia eiti pirmyn ir nuolat tobulėti. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog E. V. yra verta teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su L. V. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL <...> dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nagrinėjamu atveju baigiamųjų kalbų metu prokuroras išsakė poziciją, kad L. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pažymėtina, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis tokių priemonių prevencine, o ne nubaudimo, paskirtimi, tačiau, kaip ir bausmių, taip ir skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės sukeliamos tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, nes šios priemonės iš esmės yra susijusios su tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu arba atėmimu. Kaip ir bausmė, taip ir šios priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau teisingumo principui prieštarautų ir aiškiai per švelnios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro prašomas skirti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą dydis yra pernelyg didelis ir iš esmės įgyvendins tik nubaudimo paskirtį, todėl L. V. skirtina artima minimaliai – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri užtikrins teisės pažeidimų prevenciją bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui.
BK 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nagrinėjamu atveju L. V. nenurodė bei nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų sunki, tačiau pažymėjo, jog gaunamos pajamos yra nepastovios, be to asmuo turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, todėl teismas konstatuoja, kad paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą L. V. įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Kaltinamajam L. V. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 27 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikyta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 71 straipsnyje – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: (duomenys neskelbtini). Nurodant gavėją – LR teisingumo ministerija (įmonės kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant: vardą, pavardę ir asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė). Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.